Byla Iv-615-473/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. O., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui, VĮ Registrų centro atstovei Lidijai Kozlovskajai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. O. O. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ( - ) ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame skunde (t. 7, b. l. 139-145) bei teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad 2010-07-20 pareiškėja sužinojo apie šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (reg. Nr. ( - )), prie kelio Trakai-Vievis, Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-22 įsakymu Nr. ( - ) suformuotą ir 2010-03-05 įregistruotą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (Reg. Nr. ( - )), skirtą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams. Šio žemės sklypo dalis jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sudaro 0,507 ha tarp valstybinio žemės sklypo ribos (tarp koordinačių taškų Nr. ( - )) ir jos buvusios sklypo ribos. Pagal 2003 m. išduotus žemės nuosavybės dokumentus viena iš žemės sklypo ribų buvo nurodytas 22,00 m pločio kelias. Jokių nuorodų, kad šioje vietoje buvo išlikusi valstybės nepaskirstyta žemė, nėra. Žemės sklypo riba, ėjusi šalia kelio, perkelta nuo buvusios jos vietos atstumu nuo T5 iki 40 metrų, todėl valstybinis žemės sklypas neteisėtai suformuotas privačioje žemėje. VĮ „Vilniaus regiono keliai“, valstybinės žemės sklypo (reg. Nr. ( - )) šalia kelio Trakai-Vievis suformavimo projekto užsakovas bei projekto savininkas, nekontroliavo projektavimo darbų vykdytojo UAB ( - ) veiksmų, kuriais dalis projektuojamo žemės sklypo neteisėtai buvo suformuota jos privačioje žemėje, ir priėmė kaip tinkamą žemės sklypo suformavimo projektą, pateikdamas jį derinti Nacionalinei žemės tarnybai ir registruoti VĮ Registrų centrui. Projektuojant valstybinės žemės sklypą buvo pažeisti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimai, o tuo pačiu ir pareiškėjos teisės, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu arba nustačius kelio servitutą (28 punktas), nes, suformavus naują valstybinės žemės sklypą tarp kelio juostos ir pareiškėjos žemės sklypo, ji neteko privažiavimo nuo bendrojo naudojimo kelio ir jai atsisakoma nustatyti servitutą. Nacionalinė žemės tarnyba aplaidžiai vykdė jai priskirtas kontrolines žemės sklypų formavimo proceso funkcijas ir suderino bei patvirtino tokį valstybinės žemės sklypo projektą, kuriuo buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės. VĮ Registrų centas netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeisdamas pareiškėjos teises neteisėtai pakeitė jai priklausančio žemės sklypo padėtį, jo konfigūraciją bei į sklypo naudmenas įtraukė bendrojo naudojimo 4 m pločio (0,25 ha ploto) kelią, buvusį šiame sklype, kuris, kaip pažymėta Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas ir negali būti panaikinamas. Dėl valstybės institucijų atliktų žemės sklypo ribų ir jo struktūros vienašalio neteisėto pakeitimo, atlikto neinformuojant pareiškėjos apie priimtus sprendimus, ji patyrė neturtinę žalą, kurią ir prašo priteisti iš atsakovių.

3A. N. žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 37-40) nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad remiantis 1999-05-26 išvados Nr. ( - ) duomenimis, pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-09 sprendimu Nr. ( - ) buvo atkurtos nuosavybės teisės vietoje savininkės N. D. Rokiškio mieste, Panevėžio apskrityje, turėtos 3,64 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn du lygiaverčius žemės sklypus: 16,50 ha ploto sklypą Nr. ( - ) ( - ) kaime, Trakų seniūnijoje ir 14,05 ha ploto sklypą Nr. ( - ). Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija, neinformavus pareiškėjos, paėmė jos nuosavybę visuomenės poreikiams, tokio projekto nėra ir negalėjo būti. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 20 p., rengiant kaimo vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinės reikšmės kelių juostų ribos ir plotai projekto autoriaus yra pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, todėl kaimo vietovėje atliekant valstybinės reikšmės kelių kadastrinius matavimus, jokių naujų teritorijų planavimo dokumentų kelio juostų sklypų formavimui rengti nereikia. Remiantis Tarnybos 2005-05-05 įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 p., kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktas nepildomas. Rengiant valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis kadastrinius matavimus, sklypo ribos nebuvo ženklinamos ir derinamos su gretimų sklypų savininkais ar naudotojais. Pažymėjo, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nenustatyta, jog nurodant valstybinės žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje sklypo ribos dengia privataus žemės sklypo ribas. Žemės dalis visuomenės poreikiams paimta nebuvo, todėl negali būti taikomi CK 4.100 straipsnis, Žemės įstatymo 47 str. 1 d., nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos sklypo plotas (14,05 ha) ir ribos nepasikeitė, kadangi pagal faktą ji valdė daugiau žemės nei jai buvo atkurta nuosavybės teisė. Norėdama įrodyti, kad riba, ėjusi šalia kelio, perkelta iš buvusios vietos, dėl ko pareiškėja prarado dalį jai priklausančio žemės sklypo, pareiškėja gali užsakyti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja dėl nuovažos į jos nuosavybe valdomą žemės sklypą šiuo metu nesikreipė, tačiau nesukeltų kliūčių atlikti tokius matavimus.

4Atsakovė VĮ Registrų centras prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 151-152) nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir teises į jį pagal pateiktus dokumentus, kurie atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d., 12 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d. Registro tvarkytojas, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str., neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti daikto ir nuosavybės teisių bei valstybinės žemės patikėjimo teisių į šį žemės sklypą. Pareiškėja nenurodo, kokias teisės normas pažeidė registro tvarkytojas. Registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisingumą ir apsaugą. Šiuo atveju registre įrašyti duomenys atitinka pateiktus nenuginčytus dokumentus.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 35) nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o kelio juosta yra sudėtinė kelio dalis. Kelias Nr. 107 Trakai-Vievis yra III kategorijos valstybinės reikšmės kelias, o minimalus tokios kategorijos kelio juostos plotis yra 22 metrai (11 metrų į šoną nuo kelio ašies). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį su UAB ( - ) dėl kelio Trakai-Vievis ruože nuo 0,00 km iki 17,52 km ir kelio juostos kadastrinių matavimų bei teisinės registracijos paslaugų.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 29).

7Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjai L. O. O., o taip pat ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ( - ) ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

8Faktinės bylos aplinkybės ir teismo išvados.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-09 sprendimu Nr. ( - ) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko N. D. nuosavybės teisėmis valdytą 5,29 ha ploto žemės sklypą Rokiškio mieste, Rokiškio rajone, Panevėžio apskrityje, vietoj turėtos 3,64 ha žemės perduodant nuosavybėn lygiavertį 30,55 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ( - ) ir ( - ) k., Trakų sen. (t. 1, b. l. 178-179). Sklypas suformuotas Trakų rajono ( - ) kaimo ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir plane buvo pažymėtas numeriu ( - ) (t. 1, b. l. 174). Šio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003-02-10 (t. 1, b. l. 173). Remiantis ( - ) žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktu, nurodytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: kelio sanitarinė apsaugos zona - 1 ha, medžių ir krūmų želdiniai - 4,80 ha, vandens telkinių apsaugos zona - 0,12 ha, ryšių linijos apsaugos zona 0,08 ha (t. 1, b. l. 48). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, pareiškėjos nuosavybės teisių į 14,05 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) k., Trakų r., įregistravimą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 105-106).

10Remiantis byloje pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, pareiškėjos žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ) (sklyp. Nr. ( - ) ir ( - )), yra šalia žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 170-171). Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-22 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintos 224636 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (inžinerinės infrastruktūros teritorijos/susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis ribos; valstybinės žemės sklypai, prieš tai įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu, perduoti valdyti, naudotis ir disponuoti patikėjimo teise VĮ „Vilniaus regiono keliai“ (t. 1, b. l. 129-133). Kaip matyti iš nurodyto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plano, sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2010-03-04 (t. 1, b. l. 111-124). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Lietuvos valstybės nuosavybės teisė į šį sklypą įregistruota 2010-03-05. Taip pat registre pažymėta, kad sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 107-108).

11Dėl šio valstybinės žemės sklypo suformavimo pareiškėja 2010-07-20 padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, nurodydama, kad šis žemės sklypas suformuotas jos privačioje žemėje (t. 1, b. l. 11). Nacionalinė žemės tarnyba 2010-07-26 raštu Nr. ( - ) pareiškėjos skundą pagal teritorinį priklausomumą persiuntė Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui (t. 1, b. l. 12), kuris 2010-08-18 raštu Nr. ( - ) ją informavo, jog valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis kadastriniai matavimai atlikti bei kelio ir kelio juostos kadastro bylos parengtos VĮ „Vilniaus regiono keliai“ užsakymu. Nurodė, kad pažymint valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas kadastro žemėlapyje, nenustatyta, jog jos dengia kito privataus sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas (t. 1, b. l. 26-27).

12Pareiškėja nesutikdama su valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų kadastro žemėlapyje nustatymu, kreipėsi į teismą prašydama 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos 47708,7 Lt žalos atlyginimui dėl neteisėtai visuomenės poreikiams paimtos žemės ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos 200000 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimui, patirtos dėl valstybės institucijų veiksmais pažeminto pareiškėjos orumo, konstitucinių ir turtinių teisių ir interesų pažeidimo bei sąmoningo klaidinimo skundo tyrimo stadijoje, siekiant apgaulės būdu sutrukdyti apginti pažeistas teises ir interesus, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-01-14 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-10-24 nutartimi apeliacinius skundus patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-14 sprendimo dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos ir šioje dalyje bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, ar 2010-01-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) patvirtinus suformuotą žemės sklypą – kelio juostą, buvo pakeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir tuo pažeisti jos teisėti interesai.

15Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-05-05 įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių (Valstybės Žinios, 2005, Nr. 60-2154) 5 p. prieš atliekant kelio juostos kadastro duomenų nustatymą, pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. detaliuosius planus miesto teritorijoje, žemės reformos žemėtvarkos projektus bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus kaimo vietovėje, turi būti suformuotas žemės sklypas, kuriame nutiestas arba bus tiesiamas kelias. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 149-5420) 42 p., kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktas nepildomas, atitinkamai jos neturėjo būti derinamos su aplinkinių sklypų savininkais ar naudotojais.

16Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006-01-09 įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų (toliau – ir Techniniai reikalavimai) 8 p. nustato, jog tais atvejais, kai negalima žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas parengia išvadą, pridėdamas kadastro žemėlapio ištrauką, dėl žemės sklypo plano patikrinimo, kurioje privalo nurodyti nustatytą nesutapimą (tarpą arba persidengimą) tarp žymimo ir jau pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo, administracinių vienetų, miestų gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių ar blokų ribų bei leistiną nesutapimą (tarpą arba persidengimą), apskaičiuotą pagal šių Techninių reikalavimų 6 punktą. Taip pat šiame teisės akte reglamentuojami atvejai, kai kadastro tvarkytojas gali atlikti ribų patikslinimą. Iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų (t. I, b. l. 170, 171) bei valstybinio žemės sklypo plano (t. 2, b. l. 2, 33) matyti, kad 2010-03-04 sutikslinus valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų kadastrinius matavimus, pareiškėjos pagal faktą valdomos žemės sklypo ribos pasikeitė, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pareiškėjos atstovas, de jure jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas nesumažėjo. Kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-09 sprendimu Nr. ( - ) pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos į 14,0500 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) k., Trakų r. Atlikus 2010-08-13 žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų koregavimą, pareiškėjos valdomo žemės sklypo plotas sudaro 14,3057 ha, t. y. daugiau nei ji įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-01-09 sprendimo Nr. ( - ) pagrindu.

17Šį faktą patvirtino ir 2012-10-22 teismo posėdyje liudytoja apklausta O. Z., nurodžiusi, kad projektuojant žemės sklypus yra nustatytos leistinos ribos nuo kurių tam tikrais dydžiais galima nukrypti, be to, pareiškėja valdo didesnio ploto žemės sklypą nei jai yra atkurta nuosavybės teisė. Į pareiškėjos sklypą prieina 4 m. bendro naudojimo kelias, jis į sklypo plotą neįskaičiuojamas. Į šį sklypą nebūtinai turi būti patenkama per valstybinės reikšmės 22 m pločio kelią. (t. 7, b. l. 6).

18Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklypo konfigūracija, sutikslinus valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų kadastrinius matavimus, nepakito, gauta žemės sklypo paklaida buvo leistino dydžio, neviršijo 0,4095 ha leistinos, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006-01-09 įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų (Valstybės Žinios, 2006, Nr. 8-311) 4.2 p. nustatytos paklaidos (t. 7, b. l. 129). Teismas vertina, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų koordinačių sutikslinimas nepažeidė jos teisių, kadangi faktiškai ji valdė didesnio ploto žemės sklypą nei jai suprojektuotas, o atliekant tiksliuosius matavimus, buvo sutikslinta sklypo riba ties suprojektuotu keliu. Valstybinės reikšmės kelias į pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą nepatenka, todėl jos teisės pažeistos nebuvo. Nuosavybės teisės pareiškėjai atkurtos pagal preliminariuosius matavimus, tiksliųjų geodezinių matavimų pareiškėjos žemės sklypas neturi. Pareiškėjos teiginį, kad ji neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaimyninių žemės sklypų planai ir žemės sklypų ženklinimo aktai. Iš V. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio Trakų raj., Trakų sen., ( - ) km. Žemės sklypo Nr. ( - ), esančio gretimybėje su pareiškėjos sklypu Nr. ( - ), Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo ( - ) akto, šiame žemės sklype yra 4 m kitiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims bei valstybei priklausančios žemėnaudos kelias (t. 7, b. l. 24). Žemės sklypo projekto plane 17 numeriu pažymėto žemės sklypo, priklausančio B. N., E. M., J. N. ir S. N. ir esančio gretimybėje su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu Laikinojo žemės sklypo plano (t. 7, b. l. 89) matyti, kad, nurodytas kelias suprojektuotas ir palei šį sklypą. Iš Trakų rajono Akmenos kadastro vietovėje ( - ) kaimo P. M. žemės sklypo Nr. ( - ); ( - ) abriso matyti, kad tas pats 4 m. kelias eina ir šio sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu Nr. ( - ), pakraščiu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja turi galimybę pasiekti savo sklypą šiuo keliu, einančiu palei dešiniąją jai suprojektuoto sklypo ribą nuo valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis. Duomenų, kad šis kelias būtų institucijų sprendimais panaikintas nėra, kelias privažiavimui į pareiškėjos sklypą yra suprojektuotas, todėl pareiškėjos argumentai, nurodant, kad ji neturi patekimo į savo sklypą, yra nepagrįsti, kaip ir argumentai, kad suprojektavus žemės sklypą – kelią Trakai-Vievis, ji nebeturi galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

19Viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 str. 3 d. prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atlikus valstybinės reikšmės kelio Trakai-Vievis kadastrinius matavimus buvo pažeistos pareiškėjos teisės, apribojant jos nuosavybės teises, ar užkertant galimybę privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo. Kaip nustatyta, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plotas, jo konfigūracija, po atliktų tiksliųjų kelio Trakai-Vievis matavimų nepakito, jos sklypas nebuvo projektuojamas, į jo naudmenas nebuvo įtrauktas 4 m pločio bendrojo naudojimo kelias. Net ir atlikus kelio Trakai-Vievis tiksliuosius matavimus, ji faktiškai valdo net didesnį žemės plotą, nei jai atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-01-09 sprendimu Nr. ( - ). Kaip matyti iš kaimyninių žemės sklypų žemės tvarkymo bylų duomenų, privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, taip pat yra suprojektuotas. Be to, kaip posėdyje paaiškino atsakovės atstovas, jis nemato kliūčių pareiškėjai išduoti leidimą įsirengti nuovažą nuo kelio Trakai-Vievis į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju valstybės institucijos neteisėtų veiksmų nėra, žala pareiškėjai nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo ją priteisti iš atsakovių (LR ABTĮ 88 str. 1 d.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

Nutarė

22pareiškėjos skundą atmesti.

23Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių po 5000... 3. A. N. žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – ir... 4. Atsakovė VĮ Registrų centras prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepime į pareiškėjos skundą... 7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR... 8. Faktinės bylos aplinkybės ir teismo išvados.... 9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities... 10. Remiantis byloje pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, pareiškėjos žemės... 11. Dėl šio valstybinės žemės sklypo suformavimo pareiškėja 2010-07-20... 12. Pareiškėja nesutikdama su valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ))... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-01-14 sprendimu pareiškėjos... 14. Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, ar 2010-01-22 Vilniaus apskrities... 15. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 16. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006-01-09... 17. Šį faktą patvirtino ir 2012-10-22 teismo posėdyje liudytoja apklausta O.... 18. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklypo... 19. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė... 20. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atlikus... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 22. pareiškėjos skundą atmesti.... 23. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...