Byla eAS-479-662/2018
Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties skundą laikyti nepaduotu

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties skundą laikyti nepaduotu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (b. l. 1–11), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. FS-189 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 9 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (11.1)I-2137 „Dėl tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų“ (toliau – ir 2018 m. balandžio 6 d. sprendimas); 3) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 23 d. raštą Nr. (9.3)S-6317 (toliau – ir 2018 m. kovo 23 d. sprendimas); 4) įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir KAM) perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpą už 2016 m. gruodžio 10 d. gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje; 5) įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių ir KAM perskaičiuoti pareiškėjui vaiko priežiūros išmoką už 2016 m. gruodžio 10 d. gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje.

6Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą (iki 2018 m. gegužės 4 d.) skundo trūkumams pašalinti (b. l. 57–60). Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamuose raštuose (KAM 2018 m. kovo 9 d. sprendime, VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 23 d. sprendime ir VSDFV 2018 m. balandžio 6 d. sprendime) nėra nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas, o pateikta informacija apie tėvystės pašalpos ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tvarką. Minėti raštai yra informacinio pobūdžio, atsakantys į pareiškėjo prašymus dėl minėtos pašalpos ir išmokos mokėjimo klausimų.

7Dėl pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus, teismas nurodė, kad tokie reikalavimai paprastai reiškiami tada, kai asmeniui kreipusis atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog kreipėsi į atsakovus (VSDFV Šiaulių skyrių ir KAM) dėl minėtos pašalpos ir išmokos perskaičiavimo.

8Iš VSDFV 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo turinio teismas sprendė, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2017 m. spalio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. sprendimais paskyrė pareiškėjui, atitinkamai, tėvystės pašalpą bei vaiko priežiūros išmoką. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis, nesutikdamas su minėtais VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimais, kuriais buvo paskaičiuoti pašalpos ir išmokos dydžiai, turi teisę juos apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjui teismas išaiškino, kad jeigu bus pripažinta, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, teismas turės teisę pareiškėjo prašymu skundo padavimo terminą atnaujinti.

9Pareiškėjas nustatytu terminu teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nešalino.

10II.

11Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, taip pat nutarė grąžinti pareiškėjo atstovei (advokatei J. G.) 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 62–64).

12Teismas konstatavo, kad 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi tiksliai nurodė pareiškėjui skundo trūkumus, nuosekliai ir suprantamai išaiškino, kaip jie turėtų būti ištaisyti, tačiau pareiškėjas nurodytų trūkumų nepašalino. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nurodydamas, kad tai nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

13III.

14Pareiškėjas D. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 66–71).

15Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos, skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, į šį klausimą atsakoma nagrinėjant bylą iš esmės. Pareiškėjo nuomone, tai, kad skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių ir tokiu būdu nepažeidžia pareiškėjo teisių, gali būti pagrindas atmesti skundą, bet negali būti pagrindas skundą atsisakyti priimti.

16Pareiškėjas atskirajame skunde detaliai aprašo faktines aplinkybes ir siekiamų teisme nuginčyti sprendimų turinį. Pareiškėjo nuomone, jo ginčijami sprendimai yra priimti atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimus ir reiškia atsisakymą atlikti pareiškėjo prašomą atlikti veiksmą, t. y. mokėti pareiškėjui išmokas, apskaičiuotas įtraukiant į kompensuojamąjį pareiškėjo uždarbį jo reikalaujamą tarnybos laikotarpį krašto apsaugos sistemoje.

17Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 83–85). KAM atsiliepime taip pat pastebi, kad Lietuvos kariuomenė yra atskiras juridinis asmuo, turintis savarankišką procesinį subjektiškumą, todėl KAM pareiškėjo skunde nepagrįstai nurodyta atsakovu.

18VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 88–90). VSDFV Šiaulių skyriaus nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas, nesutikdamas su paskirtų išmokų dydžiais ir norėdamas apginti galimai pažeistas savo teises, privalėjo skųsti VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. PN6-961, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tėvystės pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d., bei 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. PN7-1855, kuriuo buvo pareiškėjui paskirta vaiko priežiūros išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir praleido kreipimosi į teismą terminą. VSDFV Šiaulių skyriaus nuomone, po to pareiškėjas inicijavo daug pasikreipimų, tikėdamasis, kad pavyks gautą informaciją pateikti kaip individualų sprendimą ir tokiu būdu pradėti teisminį procesą.

19VSDFV atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 98–99). VSDFV nurodo, kad tiek VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 23 d. sprendimas, tiek ir VSDFV 2018 m. balandžio 6 d. sprendimas savo esme yra informacinio pobūdžio dokumentai, atsakymai į pareiškėjo prašymus dėl tėvystės pašalpos ir vaiko priežiūros išmokų mokėjimo, nesukeliantys pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių. VSDFV paaiškina, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlė VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. sprendimai, kuriuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas minėtų sprendimų neskundė, todėl jie laikomi įvykdytais ir šiais sprendimais paskirtų išmokų dydžiai negali būti ginčijami teisme.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

23Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numatančia, jog jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu.

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai, taip pat teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

25Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus. Minėtoje nutartyje nebuvo nurodyta, kokių ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų neatitiko pareiškėjo skundas. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo suformuoti reikalavimai negali būti priimti nagrinėti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai jam teisinių pasekmių nesukelia, nes yra tik informacinio pobūdžio, o pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti priimti nagrinėti kaip savarankiški reikalavimai, nes pareiškėjas neįrodė, kad su tokio pobūdžio reikalavimais jis jau kreipėsi į atsakovus ir gavo iš jų neigiamus atsakymus. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas mano, kad pareiškėjo reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti, jis gali pasiūlyti pareiškėjui juos patikslinti (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Ši teismo teisė kyla iš ABTĮ 12 straipsnio, kuriame nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo ne įpareigoti pašalinti skundo trūkumus, o nurodyti siūlomus atlikti procesinius veiksmus, jų neatlikimo teisines pasekmes, t. y. nurodyti, kad jei pareiškėjas nepakeis skundo reikalavimų, jo skundą bus atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka, nes kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio, taip pat aiškinamojo bei rekomendacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1273-756/2015). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 23 d. sprendimo. Šis raštas yra informacinio pobūdžio atsižvelgiant į tai, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. kovo 15 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti pažymą už kurį laikotarpį, skaičiuojant tėvystės bei vaiko priežiūros išmoką mokestiniame laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjui mokamos išmokos (b. l. 27). Pareiškėjas taip pat minėtu prašymu prašė nurodyti pajamų, gautų pas draudėją „Karinės struktūros“, nevertinimo priežastis. Atitinkamai, tokia pat išvada teisėjų kolegijos daroma ir dėl VSDFV 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. prašymą paaiškinti, ar Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas teisingai ir teisėtai taiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 102 punktą (b. l. 22).

27Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. sprendimas yra akivaizdžiai nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. vasario 20 d. prašymą. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, nesutinkantis su Lietuvos kariuomenės 2018 m. vasario 9 d. rašte Nr. PS-112 „Dėl išmokos už vaiką“ išdėstyta pozicija (b. l. 19). Pareiškėjas nurodė nesutikimo argumentus, taip pat nurodė, kad laukia sprendimo. Taigi, šis pareiškėjo prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, laikytinas ne informacijos pasiteiravimu, o skundu. Atsakydamas į pareiškėjo skundą, Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2018 m. kovo 9 d. sprendime pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių, o ne Lietuvos kariuomenę paskirti pareiškėjo prašyme reikalaujamą tėvystės pašalpą ir vaiko priežiūros išmokas. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas minėtame 2018 m. kovo 9 d. sprendime nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos (b. l. 24). Taigi, minėtame sprendime buvo pateikta Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento pozicija dėl ginčo išmokų skyrimo, todėl skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. sprendimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Šios aplinkybės nustatymas bylos nagrinėjimo metu būtų pagrindas pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundą atmesti, tačiau negali būti pagrindas atsisakyti pradėti administracinės bylos teiseną. Taip pat pažymėtina, kad minėtą sprendimą priėmė ne KAM, o Lietuvos kariuomenė, todėl pareiškėjui pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti patikslinti atsakovą, kartu išaiškinant šio procesinio veiksmo neatlikimo teisines pasekmes, t. y., kad teismas gali atmesti skundą, jei jis yra pareikštas netinkamam atsakovui.

28Atitinkamai, priėmus nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. sprendimo panaikinimo, teismas galėtų priimti ir reikalavimus dėl Lietuvos kariuomenės įpareigojimo atlikti veiksmus.

29Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde reiškiami reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra sudėtinio pobūdžio, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties negali panaikinti iš dalies, todėl minėta nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo D. R. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 13 d.... 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio... 7. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus, teismas... 8. Iš VSDFV 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo turinio teismas sprendė, kad VSDFV... 9. Pareiškėjas nustatytu terminu teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje... 10. II.... 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 9... 12. Teismas konstatavo, kad 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi tiksliai nurodė... 13. III.... 14. Pareiškėjas D. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos... 15. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau... 16. Pareiškėjas atskirajame skunde detaliai aprašo faktines aplinkybes ir... 17. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime su pareiškėjo... 18. VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu... 19. VSDFV atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio... 23. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ABTĮ 33... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad... 25. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 27. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su... 28. Atitinkamai, priėmus nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl Lietuvos... 29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde reiškiami reikalavimai dėl... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9... 32. Nutartis neskundžiama....