Byla A-1339-624/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, likviduojamas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“ (bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“) dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) (toliau – ir Ministerija) 1 007,63 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Pareiškėja paaiškino, kad ji 2014 m. lapkričio 11 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį dėl kelionės dviem asmenims į Fuerteventurą. Bendra užsakymo kaina – 1 042,05 Eur. UAB „Freshtravel“ nesuorganizavo kelionės, nes 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja gavo 34,42 Eur draudimo išmoką. Dėl neįvykusios kelionės pareiškėjai pinigai nebuvo grąžinti, todėl ji patyrė turtinę žalą. Pareiškėjos teigimu, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 str. 7 d.) neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo (toliau – ir Direktyva 90/314, Direktyva). Kadangi Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, valstybei kyla civilinė atsakomybė.

93.

10Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

114.

12Ministerija paaiškino, kad nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / arba įstatymams. Ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos Sąjungos institucijų ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) sprendimų, kurie konstatuotų faktą, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymą) perkėlė Direktyvą. Šiuo atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Pareiškėja neturi teisės gauti dvigubo žalos atlyginimo. Pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą. Pareiškėjos pateikta paslaugų sutartis nepasirašyta abiejų šalių, taigi laikytina, kad ji nebuvo sudaryta. Iš pateiktų įrodymų neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja pervedė 1 042,05 Eur sumą į Cherry Media, LT banko sąskaitą. Šis mokėjimas buvo atliktas anksčiau, nei paslaugų sutarties sudarymo data. Iš mokėjimo nurodymo neaišku, ar jis buvo skirtas apmokėti už kelionę pagal paslaugų sutartį. Pareiškėja su 879,87 Eur finansiniu reikalavimu yra įtraukta į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą bankroto byloje, todėl patenkinus pareiškėjos skundą šioje byloje ji įgis teisę gauti dvigubą žalos atlyginimą.

135.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

156.

16Turizmo departamentas nurodė, kad pareiškėja skunde nepaaiškino, kodėl bankroto byloje patvirtinti jos kreditoriniai reikalavimai nesutampa su jos prašoma atlyginti suma. UAB „Freshtravel“ ir UAB „Beta media“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Cherry Media“) 2017 m. spalio 18 d. pasirašė susitarimą dėl turistų, kurie yra laikomi UAB „Beta Media“ kreditoriais. UAB „Beta Media“ šiuo susitarimu įsipareigojo sąraše išvardintų kuponų turėtojams, tarp kurių yra ir pareiškėja su 694,50 Eur sumokėta suma, pervesti sumokėtas sumas už jų įsigytus kuponus asmeniškai su jais suderintais terminais. Turizmo įstatyme rizikos dydis nėra ribojamas, paliekant pačiam verslo subjektui galimybę atsakingai įvertinti savo riziką ir įsigyti pakankamą savo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Patirtos žalos atlyginimo pirmiausiai turėtų būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus asmens veiksmų.

17II.

187.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjos A. S. skundą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjai 1 007,63 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. spalio 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

208.

21Teismas nustatė, kad pareiškėja su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004526. Pagal šią sutartį pareiškėja kelionės organizatoriui sumokėjo 1 042,05 Eur sumą, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjos įsigyta kelionė neįvyko. Todėl 2015 m. vasario 2 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą 2015 m. rugsėjo 9 d. jai buvo grąžinta 34,42 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 1 007,63 Eur suma. Tokią sumą pareiškėja ir prašo priteisti. Kadangi pareiškėjai buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl ji patyrė nuostolių.

229.

23Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias turtinės žalos apibrėžimą, jos atlyginimo tvarką bei valstybės civilinės atsakomybę.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnio nuostatos įtvirtina kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento, kuris yra sutarties šalis, pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Teismas, remdamasis ESTT suformuota praktika nurodė, kad minėtame 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu nesvarbu kokiu būdu jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Šiuo atveju pareiškėjai tik dalis (34,42 Eur) sumokėtų (1 042,05 Eur) pinigų buvo grąžinti remiantis Direktyvos 90/314 7 straipsnyje numatyta garantija.

2611.

27Teismas aptarė aktualias Turizmo įstatymo, Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, išdėstyto nauja redakcija 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) 33 punkto nuostatas. Vadovaujantis šiuo Aprašu, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 punktuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti). Nagrinėjamu atveju Turizmo departamentas įvykdė kompensavimo draudimo lėšomis procedūrą vadovaudamasis šiuo reguliavimu. Tokiu būdu pareiškėjai buvo kompensuota 3,30 proc. jos sumokėtos už neįvykusią kelionę sumos. Nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors Direktyvos 90/314 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

2812.

29Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėja gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, nes Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjos) teisių apsaugos, t. y. Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį.

3013.

31Teismas sprendė, kad Ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento pozicija, jog visų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pareiškėjai reiškiant reikalavimus bankroto byloje, yra nepagrįsta. Būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos 90/314 tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat šiuo atveju nėra svarbūs kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus Turizmo departamento argumentus, kad UAB „Beta media“ įsipareigojo pervesti pareiškėjai sumas, šios sumokėtas už kuponus, UAB „Freshtravel“ ir UAB „Beta media“ 2017 m. spalio 18 d. susitarimo pagrindu.

3214.

33Teismas, įvertinęs bylai aktualios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgęs į įstatymo, kuriuo Turizmo įstatymas buvo išdėstytas nauja (aktualia bylai) redakcija projekto aiškinamąjį raštą, Aprašo 33 punkto nuostatas, pažymėjo, kad nacionalinis reglamentavimas apribojo dengtinos rizikos dydį garantija, kurią vartotojams privalo suteikti kelionių organizatorius arba kelionių pardavimo agentas, t. y. nacionalinis reglamentavimas turi tokį ribojantį poveikį, todėl yra akivaizdžiai nesuderinamas su Direktyvoje nustatytomis pareigomis ir sudaro pakankamai rimtą Europos Sąjungos teisės pažeidimą, kaip jis yra aiškinamas ESTT praktikoje. Teismas sprendė, kad yra visos valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę kilimo sąlygos, o pareiškėja patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

3415.

35Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos pateikto 2014 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja UAB „Cherry Media LT“ už kelionę sumokėjo 1 042,05 Eur (3 598 Lt) sumą, atitinkančią 2014 m. lapkričio 11 d. turizmo paslaugų sutartyje nurodytą ir pareiškėjos prašomą priteisti (atmetus išmokėtą draudimo sumą) sumą. Ta aplinkybė, kad ši suma nesutampa su bankroto byloje pareiškėjos kreditorinių reikalavimų dydžiu (694,51 Eur), priešingai nei teigia Turizmo departamentas, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nepaneigia pareiškėjos faktiškai patirtų nuostolių dydžio už neįvykusią kelionę. Tai, kad už turizmo paslaugas UAB „Cherry Media LT“ buvo sumokėta anksčiau, nei sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis su UAB „Freshtravel“, kad pareiškėjos 2014 m. lapkričio 11 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis nebuvo pasirašyta UAB „Freshtravel“ atstovo, nepaneigia, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Freshtravel“ buvo susiklostę faktiniai turizmo paslaugų teikimo santykiai (kuriuos patvirtina pareiškėjos pateiktų ir teismo surinktų įrodymų visuma), kuriuose UAB „Freshtravel“ neįvykdė savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o pareiškėja dėl to patyrė nuostolių.

3616.

37Kadangi administracinė byla buvo iškelta 2017 m. spalio 26 d., teismas pareiškėjai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2017 m. spalio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

38III.

3917.

40Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. S. skundą atmesti.

4118.

42Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą, kadangi iš Sprendimo turinio neaišku, kodėl teismas sprendė, jog egzistuoja valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma (CK 6.246, 6.247, 6.249 ir 6.271 str.). Nemotyvuotas teismo sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas 146 str. 2 d. 5 p.).

4319.

44Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės, kylančios dėl nepasiektų Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę tikslų, pažeidė ABTĮ nustatytą imperatyvų draudimą vertinti ginčijamą administracinį aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu bei Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir Sutartis) nustatytą išimtinę Europos Komisijos (toliau – ir Komisija) ir ESTT kompetenciją spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimų. Be to, teismas, atlikdamas minėtus veiksmus, taip pat pažeidė ABTĮ nustatytą imperatyvų draudimą vertinti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) veiklą. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje bei 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu bei Seimo (kaip valstybės įstatymų leidžiamosios institucijos) veiklą priimant šį įstatymą, nes teismas sprendė, kad Seimas dėl savo netinkamos veiklos priėmė politiniu ir ekonominiu požiūriu netikslingą Turizmo įstatymą, kadangi šis įstatymas neužtikrino tinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.

4520.

46Atsakovo įsitikinimu, teismas nėra kompetentingas spręsti klausimų dėl valstybės civilinės atsakomybės, kylančios dėl nepasiektų Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę tikslų, taip pat konstatuoti, kad valstybės yra padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų. Nei ABTĮ, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia apygardos administraciniam teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis, taigi taip pat nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, atlyginimo.

4721.

48Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CK įtvirtintų sąlygų (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) visuma valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Turizmo įstatymas atitinka Konstituciją ir Europos Sąjungos teisę, o priimant naujos redakcijos Turizmo įstatymą nebuvo padaryta jokių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi kaip valstybės neteisėti veiksmai. Todėl nagrinėjant pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai, o nesant neteisėtų veiksmų, negali egzistuoti ir kitos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nenustačius bent vienos deliktinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

4922.

50Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turtinę žalą pareiškėjai priteisė byloje nesant tinkamų įrodymų apie turtinės žalos patyrimo faktą . Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos į bylą pateiktus įrodymus apie turtinę žalą. Į bylą pateikta tarp pareiškėjos ir kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 11 d. neva sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004526 nėra pasirašyta, tačiau teismas sprendė, kad sutartis tarp šalių buvo realiai sudaryta. Sutarties sudarymo fakto nepatvirtina ir kitam juridiniam asmeniui – Cherry Media LT, UAB sumokėtos pinigų sumos, nors jos ir sutampa su paslaugų sutarties kaina.

5123.

52Atsakovas pažymi, kad UAB ,,Beta Media“ yra įsipareigojusi atlyginti pareiškėjai žalą, atsiradusią dėl UAB ,,Freshtravel“ nemokumo, byloje nėra įrodymų, kad minėti įsipareigojimai negalės būti įvykdyti ir pareiškėjai nebus grąžinti sumokėti pinigai, todėl esant užtikrintai realiai galimybei pareiškėjai atgauti pinigus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos valstybė turi atlyginti pareiškėjos patirtą žalą.

5324.

54Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai suteikė pareiškėjai teisę gauti dvigubą žalos atlyginimą , nes Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 yra patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas 879,87 Eur sumai. Vadinasi, sprendimui įsiteisėjus, pareiškėja įgis teisę iš UAB „Freshtravel“ ir valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo – pagal teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą bankroto byloje ir pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.

5525.

56Pareiškėja A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

5726.

58Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netinkamai perkėlus Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, valstybei kilo civilinė atsakomybė už pareiškėjai padarytą turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka suformuotą teismų praktiką, jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina turizmo paslaugų sutarties sudarymo faktą, todėl pareiškėjos patirta turtinė žala laikytina įrodyta.

5927.

60Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.

6128.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išsamiai išdėstė bylos faktines aplinkybes ir nurodė ginčui aktualias kelionių organizatorių prievolių užtikrinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, sutinka su apeliaciniu skundu ir jį palaiko.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

6529.

66Ginčas kilo dėl žalos, pareiškėjos teigimu, atsiradusios dėl netinkamo Europos Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo. Pareiškėja į teismą kreipėsi prašydama atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad dėl valstybės kaltės buvo grąžinta ne visa už kelionę UAB „Freshtravel“ sumokėta suma.

6730.

68Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pareiga įrodyti minėtų viešosios atsakomybės sąlygų buvimą tenka pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

6931.

70Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, pasiekimo, todėl yra pagrindas pareiškėjai negrąžintą 1 007,63 Eur sumą priteisti kaip turtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

7132.

72Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, jog šiuo atveju neegzistuoja deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė ir tai, kad UAB ,,Beta Media“ yra įsipareigojusi atlyginti pareiškėjai žalą, t. y. UAB Cherry Media LT už kuponus sumokėtą sumą – 694,50 Eur, atsiradusią dėl UAB ,,Freshtravel“ nemokumo, byloje nėra įrodymų, kad minėti įsipareigojimai negalės būti įvykdyti ir pareiškėjai nebus grąžinti sumokėti pinigai, todėl esant užtikrintai realiai galimybei pareiškėjai atgauti pinigus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos valstybė turi atlyginti pareiškėjos patirtą žalą.

7333.

74Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvimu, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškas faktinėmis aplinkybėmis administracines bylas dėl nuostolių, turisto patirtų kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ tapus nemokiu, kompensavimo (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2691-602/2018; 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1841-629/2018 ir kt.), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos, todėl Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Nekartodama pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių argumentų, kurie pagrįsti bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktualias nacionalinių teisės aktų nuostatas aiškinti ir šį ginčą išspręsti, atsižvelgdamas į Direktyvos 7 straipsnio nuostatas bei tikslus, tam, kad būtų užtikrintas visiškas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas, ir šią pareigą įvykdė. Todėl vertintini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas, motyvuodamas sprendimą, pažeidė ABTĮ reikalavimus, įvertindamas Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu ir Lietuvos Respublikos Seimo veiklą priimant šį įstatymą, taip pat pažeidė išimtinę Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo kompetenciją spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos sutarčių pažeidimų.

7534.

76Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepašalino prieštaravimų, susijusių su kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, buvimu: žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

7735.

78Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. S. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004526 (b. l. 8–11) ir įsigijo kelionę, už kurią sumokėjo 1 042,05 Eur (3 598 Lt) (b. l. 12). Kelionė nebuvo suorganizuota, nes UAB „Freshtravel“ tapo nemoki. Neįvykus kelionei, dalis sumokėtos sumos – 34,42 Eur – pareiškėjai buvo atlyginta iš kelionių organizatoriaus turėto privalomo prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo, draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką (b. l. 114). Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino bankrutavusios UAB ,,Freshtravel“ kreditorių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti nukentėjusių turistų reikalavimai, atskaičius draudimo išmokas, ir pareiškėjai buvo patvirtinti reikalavimai 185,36 Eur sumai (279 pozicija) už mokėjimus, atliktus pagal turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004526 ir 694,51 Eur sumai (665 pozicija). Turizmo departamentas paaiškino ir pateikė įrodymus, kad gavo bankrutavusios UAB ,,Freshtravel“ administratoriaus UAB ,,Valdsita“ raštą dėl 2017 m. spalio 18 d. pasirašyto susitarimo tarp UAB ,,Freshtravel“ ir UAB Beta Media dėl turistų, kurių per UAB Beta Media (ankstesnis pavadinimas UAB Cherry Media LT) pirkti kuponai UAB ,,Freshtrvel“ organizuotoms kelionėms nebuvo užregistruoti UAB ,,Freshtravel“ sistemoje, todėl jų turėtojai yra laikomi UAB Beta Media kreditoriais. Susitarimu UAB Beta Media įsipareigojo sąraše išvardintų kuponų turėtojams pervesti sumokėtas sumas už jų įsigytus kuponus asmeniškai su šiais kuponų turėtojais suderintais terminais. Iš minėto 2017 m. spalio 18 d. susitarimo (b. l. 127–128) matyti, kad pareiškėja nurodyta dviejose pozicijose, kaip įsigijusi du kuponus, kurių kiekvieno atskirai vertė – 1 199 Lt (347,25 Eur). Pareiškėja nei patikslintame skunde, nei atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą jokių paaiškinimų dėl minėtų aplinkybių nenurodė, savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė turizmo paslaugų sutartimi Nr. PT004526, mokėjimo nurodymu 1 042,05 Eur (3 598 Lt) sumai bei duomenimis apie draudimo bendrovės sumokėtą 34,42 Eur draudimo išmoką. Iš byloje pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje B2-2316-653/2016 (b. l. 69–91) matyti, kad pareiškėja įtraukta į UAB ,,Freshtravel“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 879,87 Eur kreditorinis reikalavimas (714 pozicija). Pažymėtina ir tai, kad minėta nutartimi patvirtintas V. J. 2 025,31 Eur kreditorinis reikalavimas (321 pozicija), t. y. kreditorinis reikalavimas asmens, kurio vardas ir pavardė yra tokie pat, kaip ir pareiškėjos sudarytoje 2014 m. lapkričio 11 d. turizmo paslaugų sutartyje Nr. PT004526 nurodyto, kartu į kelionę turėjusio vykti, asmens. Pažymėtina, kad pareiškėja į bylą nepateikė ir kuponų, kuriuos apmokėjo 2014 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu 1 042,05 Eur (3 598 Lt) sumai.

7936.

80Pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

8137.

82Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nepašalinus prieštaravimų dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos pagal sutartį sumokėtų / jai grąžintų lėšų dydžiais, t. y. negavus įrodymų apie 2017 m. spalio 18 d. tarp bankrutavusios UAB ,,Freshtravel“ ir UAB Beta Media susitarimo vykdymą ir pan., nustatyti pareiškėjos patirtos turtinės žalos nėra galima, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

8338.

84Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

86Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

87Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

88Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 7. 2.... 8. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2014 m. lapkričio 11 d. su uždarąja akcine... 9. 3.... 10. Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į... 11. 4.... 12. Ministerija paaiškino, kad nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės... 13. 5.... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į skundą... 15. 6.... 16. Turizmo departamentas nurodė, kad pareiškėja skunde nepaaiškino, kodėl... 17. II.... 18. 7.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėja su kelionių organizatoriumi UAB... 22. 9.... 23. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas,... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnio nuostatos įtvirtina... 26. 11.... 27. Teismas aptarė aktualias Turizmo įstatymo, Kelionių organizatoriaus... 28. 12.... 29. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių... 30. 13.... 31. Teismas sprendė, kad Ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo... 32. 14.... 33. Teismas, įvertinęs bylai aktualios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos pateikto 2014 m. lapkričio 10 d.... 36. 16.... 37. Kadangi administracinė byla buvo iškelta 2017 m. spalio 26 d., teismas... 38. III.... 39. 17.... 40. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, apeliaciniame skunde... 41. 18.... 42. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė (Lietuvos... 43. 19.... 44. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl... 45. 20.... 46. Atsakovo įsitikinimu, teismas nėra kompetentingas spręsti klausimų dėl... 47. 21.... 48. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai... 49. 22.... 50. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turtinę žalą pareiškėjai... 51. 23.... 52. Atsakovas pažymi, kad UAB ,,Beta Media“ yra įsipareigojusi atlyginti... 53. 24.... 54. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai suteikė pareiškėjai teisę gauti... 55. 25.... 56. Pareiškėja A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 57. 26.... 58. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad... 59. 27.... 60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į... 61. 28.... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsiliepime į skundą, pateiktame... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65. 29.... 66. Ginčas kilo dėl žalos, pareiškėjos teigimu, atsiradusios dėl netinkamo... 67. 30.... 68. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės... 69. 31.... 70. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos valstybėje nustatytas... 71. 32.... 72. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, prašydama panaikinti... 73. 33.... 74. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su valstybės... 75. 34.... 76. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo... 77. 35.... 78. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. S. su kelionių organizatoriumi... 79. 36.... 80. Pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai... 81. 37.... 82. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nepašalinus prieštaravimų... 83. 38.... 84. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 86. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir... 87. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą... 88. Nutartis neskundžiama....