Byla 2A-485-485/2011

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei E. O. A., jos ir trečiajo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus B. G. atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovui A. K.,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-743/2010 pagal ieškovės E. O. A. ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus B. G. pareiškimą atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, A. B., A. B., A. L., VĮ Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, S. S., L. K., Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarei R. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, administracinio akto, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, pirkimo-pardavimo sutarties, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniais, restitucijos taikymo ir įrašo panaikinimo.

4Kolegija

Nustatė

6ieškove ieškiniu (t. 2, b. l. 105-112) prašė:

71.

8nuosavybės teisių į pastatus įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji faktiniais veiksmais priėmė savo motinos A. Ž. ir tėvo B. Ž. palikimą;

92.

10pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998 m. gruodžio 8 d. potvarkį Nr. 514 dalyje dėl nuosavybės teisių į statinius ( - ) pripažinimo O. L.;

113.

12pripažinti negaliojančiu 1979 m. sausio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą;

134.

14pripažinti negaliojančiais 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5634, 2009-06-29 paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą Nr. 6026, Nr. 6028, Nr. 6030;

155.

162009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-07-28 turto perdavimo-priėmimo aktą pripažinti niekiniais sandoriais ir taikyti restituciją;

176.

18įpareigoti VĮ Registrų centras Alytaus filialą panaikinti pastatų, kurių unikalus Nr. ( - ); Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ); Nr. ( - ), registro Nr. 60/62994, esančių ( - ), teisinę registraciją atsakovų A. B. ir A. B. vardu.

19Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. G. pareiškimu (t. 1, b. l. 84-87) prašė:

201.

21nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji A. Ž., mirusios 1950-12-04, palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

222.

23nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji B. Ž., mirusio 1978-02-11, palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

243.

25panaikinti O. L. atžvilgiu nekilnojamojo turto registro įrašą, kurio Nr. 60/62994, sudarytą 1998-12-10.

26Ieškovė E. O. A. nurodė, jog jų šeima, t.y. tėvas B. Ž., motina A. Ž., ji, jos seserys: I. Ž. (po santuokos M.), B. Ž. (po santuokos G.) gyveno ( - ) 1950 m. gruodžio 4 d. mirė jos motina A. Ž.. Po motinos mirties ji, seserys ir tėvas liko gyventi ( - ), todėl remiantis tuo metu galiojusiomis normomis priėmė po motinos mirties likusį palikimą, nes nesikreipė į notarinę kontorą su pareiškimu, kad palikimo atsisako. 1960 m. tėvas B. Ž. susituokė su O. B. (po santuokos Ž.), kuri turėjo sūnų A. B.. 1978-02-11 B. Ž. mirė. Tuo metu namuose ( - ) liko gyventi tik O. Ž.. Po tėvo mirties jokio turto neužvaldė, tačiau atvažiuodavo į tėviškę, pasisvečiuodavo. Aplinką apie namą pradėjo tvarkyti tuomet, kai jai, visai šalia jos tėviškės, buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo B. Ž. turėtą turtą. O. Ž. 1979-02-24 susituokė su J. L., kuris taip pat apsigyveno tėvų namuose. 1998-06-16, mirus O. L., namuose ir toliau liko gyventi jos sutuoktinis J. L.. 2002-11-03 mirė ir J. L.. J. L. turėjo sūnų A. L.. Ieškovė 2008 m. sužinojo, kad po tėvo mirties, O. Ž. gavo paveldėjimo teisės liudijimą į likusį po tėvo mirties turtą, - pastatus ( - ). Mirus jai, o vėliau ir J. L., šį turtą paveldėjo jų vaikai, t.y. atsakovai A. B. ir A. L.. Ieškovė mano, jog tėvų nekilnojamas turtas ( - ) priklauso jai su B. G., todėl prašo nuosavybės teisių į pastatus įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji faktiniais veiksmais priėmė savo motinos A. Ž. ir tėvo B. Ž. palikimą; pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998 m. gruodžio 8 d. potvarkį Nr. 514 dalyje dėl nuosavybės teisių į statinius ( - ) pripažinimo O. L.; pripažinti negaliojančiu 1979 m. sausio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą O. Ž.; pripažinti negaliojančiais 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą, 2009-06-29 paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą, 2009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-07-28 turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriais tėvų nekilnojamasis turtas atiteko atsakovams.

27Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. G. nurodė, jog tėvų namuose ( - ) gyveno iki 1970 m., kol pasistatė savo namus ir su šeima išsikėlė. Kai 1950-12-04 mirė motina A. Ž., tėvas ir visos seserys liko gyventi tėvų namuose, todėl taip priėmė palikimą. 1960-10-30 B. Ž. susituokus su O. B. ir jai apsigyvenus jų namuose, jie tarpusavyje nesutarė, todėl ji kreipėsi į teismą dėl turto atidalinimo. Bylą su tėvu baigė 1962 m. kovo 7 d. taikos sutartimi, nes tėvas sutiko atiduoti jai priklausančią turto dalį. Šios sutarties niekur neįregistravo, o kai 1970 m. išėjo su vyru gyventi atskirai į savo namus, savo kilnojamus daiktus išsinešė. Maždaug po dviejų-trijų mėnesių po tėvo mirties, ji pasiėmė tėvo siuvimo mašiną, nes būdamas gyvas tėvas jai sakė ją pasiimti, tam O. Ž. neprieštaravo. Po tėvo mirties namuose apsilankydavo, ten gyveno O. Ž.. Tretysis asmuo mano, kad jai priklauso dalis tėvų turto, todėl prašo nustatyti juridinius faktus, kad priėmė palikimą po motinos ir tėvo mirties bei panaikinti įrašą, patvirtinantį O. L. nuosavybės teises į šį turtą.

28Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu (t. 4, b. l. 30-35) civilinę bylą dalyje dėl ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po motinos A. Ž., gim. 1909-08-05, mirusios 1950-12-04, mirties pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti bei dalyje dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po tėvo B. Ž., gim. 1907-02-16, mirusio 1978-02-11, mirties pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti, nutraukė.

29Ieškovės ieškinį patenkino iš dalies:

301. Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998 m. gruodžio 8 d. potvarkį Nr. 514 1/3 dalyje dėl nuosavybės teisių į statinius ( - ) pripažinimo O. L. pripažino negaliojančiu;

312. panaikino 1979 m. sausio 18 d. B. Ž. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. 57);

323. panaikino 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 5634);

334. 2009-06-29 paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą Nr. 6026, Nr. 6028, Nr. 6030 panaikino 1/6 dalyje;

345. 2009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-07-28 turto perdavimo-priėmimo aktą pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio;

356. taikė restituciją ir įpareigojoi atsakovą A. L. grąžinti 4 000 Lt, gautų pagal šį sandorį, o atsakovus A. B. ir A. B. įpareigojo grąžinti pagal šį sandorį įgytą turto dalį.

36Likusioje dalyje ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atmetė.

37Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, 1 000 Lt solidariai bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B..

38Priteisė iš atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, A. L., A. B., A. B. solidariai 195 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

39Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, solidariai 190 Lt, o iš atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, A. L., A. B., A. B. solidariai 95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

40Dėl palikimo priėmimo po A. Ž. mirties

41Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, yra A. Ž. dukros. Iš ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimų, ūkinių knygų išrašų matyti, kad A. Ž. mirties dieną tiek E. O. A., tiek B. G. buvo nepilnametės ir buvo turto atsiradimo vietoje. Pažyma iš archyvo patvirtinta, kad jų palikimo atsisakymas nerastas. Iš to teismas sprendė, kad jos priėmė palikimą po motinos A. Ž. mirties. Remiantis 1926 m. RTFSR CK 435 str., RTFSR TLK 1937 m. įsakymu Nr. 47 asmenys, pašauktieji paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, gali prašyti vietinę notarinę kontorą duoti liudijimą, patvirtinantį jo teises į palaikus; paveldėjimo teisės liudijimas, išėjus šešiems mėnesiams nuo paveldėjimo atsiradimo dienos, gali būti išduotas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko išėjo nuo paveldėjimo atsiradimo dienos. Tuo metu galiojęs RTFSR CK 191 str. nustatė galimybę per teismą nustatyti faktus, nuo kurių priklauso piliečių asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas; jame išvardintas baigtinis tokių faktų sąrašas. Palikimo priėmimo faktai nebuvo nustatomi, nes pagal CK 435 str. paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniai galėjo gauti nesvarbu kiek laiko po palikimo atsiradimo praėjo. Todėl mirus A. Ž. jos turtą paveldėjo jos sutuoktinis B. Ž., dukros E. O. A., B. G. lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 (dar viena dukra I. M. mirė 1988 m., jos dukros S. S. ir L. K. jokių reikalavimų nereiškia). Teismas pripažino, kad E. O. A. ir B. G. priėmė palikimą po jų motinos A. Ž. mirties, tačiau remiantis 2002 m. ( - ) str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tuo tarpu tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus gali kreiptis į notarinę įstaigą ir gauti tai patvirtinantį paveldėjimo teisės liudijimą (1926 m. RTFSR CK 435 str.), todėl teismas bylą dalyje dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po motinos A. Ž., mirusios 1950-12-04, mirties, nutraukė, nes ji nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.).

42Dėl palikimo priėmimo po B. Ž. mirties

43Teismas nustatė, jog B. Ž. mirė 1978-02-11, jo mirties momentu galiojo 1964 m. CK, kurio 601 str. nustatė, kad mirus kolūkiečio kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda. Istorinė pažyma patvirtina, kad 1977 m. Dumblio tarybinis ūkis (kurio teritorijoje buvo tuometinis Salos k.) prijungtas prie S.Nėries kolūkio 1977-08-15 visuotinio kolūkiečių susirinkimo Nr. 3 nutarimu. 1977 m. lapkričio 5 d. įvyko Salomėjos Nėries kolūkio visuotinis kolūkiečių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta kolūkio nariais priimti O. Ž. ir B. Ž. (t. 4, b. l. 23). B. Ž. mirė 1978-02-11, t.y. jau būdamas kolūkio nariu, o jo namuose ( - ). liko gyventi tik jo sutuoktinė O. Ž.. Teismas pripažino, kad remiantis 1964 m. CK 601 str. paveldėjimo teisiniai santykiai negalėjo būti taikomi, nes liko gyvas kolūkiečio kiemo narys. Teismas pažymėjo, kad O. Ž. po B. Ž. mirties, kaip sutuoktinei, 1979-01-18 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas nepagrįstai, pažeidžiant 1964 m. CK 601 str. reikalavimus, todėl jis naikintinas. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu ir 2002 m. CPK 444 str. 1 d. nuostata, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, teismas pripažino, kad ieškovės bei trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus prašymai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po tėvo B. Ž., mirusio 1978-02-11, mirties nesukels teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje bylą nutraukė. Vertindamas 1962-03-07 taikos sutartį (t. 1, b. l. 53), teismas pažymėjo, jog negalima daryti vienareikšmės išvados, ar turtas buvo padalintas ar nustatyta naudojimosi juo tvarka. B. G. 1970 m. įsigijus savo gyvenamąjį namą, ji iš ginčo pastatų išsikraustė ir kilnojamąjį turtą pasiėmė. Nekilnojamojo turto dalies priklausomybės neįteisino, kas leidžia spręsti, kad jos tikslas buvo turtu naudotis, nes tuo metu galiojusios 1940 m. Konstitucijos 10 str. saugojo nuosavybę į vieną gyvenamąjį namą.

44Dėl senaties termino

45Spręsdamas ar nebuvo praleistas ieškininės senaties terminas, teismas pažymėjo, kad pagal 1926 m. RTFSR CK 44 str. teisė kelti ieškinį išnyksta, išėjus įstatymu nurodytam laikui (ieškininė senatis). Valstybinių įmonių ir įstaigų, kolektyvinių ūkių, kooperatyvinių ir visuomeninių organizacijų ginčams su privačiais asmenimis ir privačių asmenų tarpusavio ginčams nustatomas trejų metų senaties terminas. Šio CK 45 str. nustatyta, kad ieškininės senaties eiga prasideda nuo to laiko, kai atsirado teisė ieškiniui pareikšti. Objektyviai E. O. A. ir B. G. teisė ginčyti pastatų registraciją atsirado tik tuomet, kai O. L. vardu 1998-12-08, remiantis savivaldybės mero potvarkiu, įregistruotos nuosavybės teisės į šiuos ginčo pastatus. 1964 m. CK 86 str. buvo nustatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pati ieškovė, trečiasis asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus pripažįsta, kad apie tai, kad jų tėvų namas registruotas seniūnijos vardu (taip nurodė seniūnijoje) sužinojo kai tvarkėsi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, t.y. apie 2003 m. (t. 3, b. l. 123). Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas. Be to, ieškovėd ir tretysis asmuo apie 2003 m. buvo atvykusios pas A. B. aiškintis dėl pastatų priklausomybės (t. 3, b. l. 126). Remdamaisis tuo, teismas laikė įrodytu, kad tik 2003 m. ieškovė ir tretysis asmuo sužinojo apie jų teisių pažeidimą. Tuo metu jau galiojo 2000 m. CK. Šio CK 1.125 str. nustatė bendrą ieškinio senaties terminą – dešimt metų, todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

46Dėl administracinio akto, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų, sandorio, perdavimo-priėmimo akto panaikinimo ir restitucijos taikymo

47Teismas nustatė, jog ginčo pastatai įregistruoti 1998-12-10, remiantis 1998-12-08 Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 514 (t. 1, b. l. 26). Pagal tuo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 str. 4 p. nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas yra valstybės institucijos ar valdymo institucijos sprendimas. Toks juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą nustatytas ir tuo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 28.4 p., kur nustatyta, kad pagrindas įregistruoti yra savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai. Teismas atmetė trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus argumentus, kad pagal Įstatymo 17 str. prašymą dėl turto įregistravimo paduoda pats asmuo arba per atstovą, turintį tam notariškai patvirtintą įgaliojimą, tuo tarpu A. B., paduodamas prašymą, prašė įregistruoti nuosavybės teises O. L.. Teismas nurodė, jog Įstatymo 17 str., taip pat Nuostatų 31 str. nustatyta, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises į jį paduoda nekilnojamąjį turtą įgijęs asmuo ir šį prašymą pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai. Vadinasi, ši tvarka nustatyta ne savivaldybės institucijai, o nekilnojamojo registro tvarkytojui. Be to, A. B. motina O. L. mirė 1998-06-16, o A. B. 1998-12-04 kreipėsi į notarinę kontorą su pareiškimu apie palikimo priėmimą po motinos mirties, todėl nuo šio momento laikomas palikimą priėmusiu. Priimdamas palikimą, jis įgijo ir nuosavybės teises į O. L. turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ( - ). Todėl jo prašymas dėl O. L. turto įregistravimo pripažintinas jo, kaip asmens įgijusio nekilnojamąjį turtą, pateiktas prašymas. Tuo tarpu 1998-12-08 potvarkiu Nr. 514 meras tik patvirtino nuosavybės teises į statinius O. L., nes pagal įrašus ūkinėse knygose, mirus J. L., O. L. liko vienintelė, nurodyta ūkinėse knygose (t. 1, b. l. 28-31,44-47). Konstatuojant šį faktą mero potvarkiu jokie norminiai aktai nepažeisti.

48Tačiau įvertinus aukščiau aptartus argumentus dėl to, kad mirusios A. Ž. dukros E. O. A. ir B. G. pagal 1926 m. RTFSR CK paveldėjo po 1/3 motinos turto, į notarinę įstaigą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, tačiau senaties terminų nepraleido, todėl duomenys, kad B. Ž. priklausė tik 2/3 ginčo pastatų nebuvo įtraukti ūkinėse knygose. Neesant tinkamai įteisinto paveldėjimo, 1998-12-08 mero potvarkiu Nr. 514 neteisingai konstatuota, kad visas gyvenamasis namas, kiemo rūsys, trys ūkiniai pastatai priklauso tik O. L., tuo tarpu kai jai galėjo priklausyti tik 2/3 šių pastatų. Įvertinus tai, teismas 1998-12-08 Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 514 panaikino.

49Teismas nurodė, jog kadangi šis administracinis aktas sąlygojo nuosavybės teisės, paveldėjimo teisės liudijimų neteisėtą išdavimą atitinkamai šioje dalyje kaip neteisėti naikintini ir jie. Pagal Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. 2009-06-23 išduotas nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimas (notarinio registro Nr. 5634) (priedas Nr. 1, b. l. 58) remiantis 2000 m. CK 3.88 str., reglamentuojančiu bendrąją jungtinę nuosavybę. Byloje nustatyta, kad O. L. mirė 1998-06-16, 2000 m. CK negaliojant. Turtas, kuris nurodytas nuosavybės teisės liudijime, yra įgytas dar iki santuokos su J. L., todėl negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes 1998-06-16 galiojęs 1969 m. Santuokos ir Šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 str., 22 str. nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Todėl 1998-06-16 mirus O. L., jos sutuoktinis J. L. galėjo paveldėti dalį jos turto tik kaip sutuoktinis. Įvertinus šiuos argumentus, teismas 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 5634) panaikino.

502009-06-29 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (priedas Nr. 1, b. l. 63-65) įstatyminiams įpėdiniams: J. L. (mirusios O. L. sutuoktiniui) (notarinio registro Nr. 6028), o šiam 2002-11-03 mirus, jo sūnui A. L. (notarinio registro Nr. 6026) į ½ dalį O. L. priklausiusio gyvenamojo namo su priklausiniais ( - ) ir A. B. (O. L. sūnui) (notarinio registro Nr. 6030) į ½ dalį O. L. priklausiusio gyvenamojo namo su priklausiniais ( - ) Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir tretysis asmuo, remiantis 1926 m. RTFSR CK 418 str., 435 str. yra 1/3 dalies turto paveldėtojos, J. L., o šiam mirus jo sūnus A. L., taip pat A. B. galėjo paveldėti tik po 2/6 dalis nekilnojamojo turto. Įvertinus tai, teismas laikė, kad šie trys paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti, nes išduoti ir į dalį kitų asmenų turto, todėl šioje dalyje naikintini.

512009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi A. B. kartu su sutuoktine A. B. nupirko iš A. L. dalį jam priklausančio gyvenamojo namo su kiemo rūsiu, ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais ir 2009-07-28 perdavimo-priėmimo aktu šią sutartį įvykdė. Šis sandoris įvyko po to, kai šalys sužinojo apie 2008-10-10 iškeltą civilinę bylą dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys disponavo ir dalimi jiems nepriklausančio nekilnojamojo turto, todėl pažeidė CK 4.48 str., nes nuosavybės teisę perduoti gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Įvertinus tai, teismas pripažino, kad šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo sudarymo momento). Remdamasis CK 1.80 str. 2 d., teismas taikė restituciją ir pardavėją A. L. įpareigojo grąžinti 4 000 Lt, gautų pagal šį sandorį, o pirkėjus A. B. ir A. B. įpareigojo grąžinti pagal šį sandorį įgytą turto dalį.

52Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti ginčo pastatų teisinę registraciją

53Teismas nurodė, jog ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašoma panaikinti turto teisinė registracija nesudaro nagrinėjamos bylos savarankiško ginčo dalyko ir šis reikalavimas yra išvestinis. Teismui panaikinus administracinius aktus (arba jų dalį), kurie buvo pagrindas nekilnojamojo turto įregistravimui nekilnojamojo turto registre, įstatymas numato tokios registracijos panaikinimą ne teismine, bet administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 7 p.). Todėl reikalavimus šioje daltyje atmetė.

54Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 41-43) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės teikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

55Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

561.

57sprendime neįvertinta aplinkybė, kad A. Ž. ir B. Ž. turto teisinį režimą po mirties reguliavo skirtingi įstatymai, keitėsi nuosavybės formos. Teismas sprendime konstatavo, kad E. O. A. ir B. G. priėmė palikimą po motinos O. Ž. mirties, nors bylą toje dalyje nutraukė. Tuo metu galiojęs RTFSR CK 435 str. teigė, kad asmenys, pašauktieji pagal įstatymą ar testamentą paveldėti, gali prašyti vietinę notarinę kontorą duoti liudijimą, patvirtinantį jų teises į palaikus. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų įstatymo nustatytu laiku ir tvarka realizavusios šią savo teisę. Sprendime teiginys, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus, gali kreiptis į notarinę įstaigą ir gauti tai patvirtinantį paveldėjimo teisės liudijimą (1926 m. RTFSR CK 435 str.) yra visiškai nepagrįstas;

582.

59teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 1964 m. CK, reguliavusios kolūkiečių kiemo turto teisinius santykius, nuo 1990 m. neteko galios. Visiems asmenims, turėjusiems pretenzijų į kolūkiečių kiemo turtą, tiek dėl jo padalinimo, tiek dėl atsidalinimo, tiek dėl kitų reikalavimų įstatymu buvo nustatytas trijų metų terminas reikalavimams pareikšti. Šiam terminui pasibaigus, jokios pretenzijos, pareikštos į buvusį kolūkiečių kiemo turtą, negali būti tenkinamos;

603.

61sprendime nepagrįstai teigiama, kad nėra praleisti ieškininės senaties terminai, nes E. O. A. ir B. G. tik 2003 m. sužinojo apie jų teisių pažeidimą. Ieškovės žinojo, kad 1978-02-11 d. mirus tėvui B. Ž., O. Ž. (antroji B. Ž. žmona ) 1979-02-24 d. susituokė su J. L., todėl galėjo reikšti pretenzijas į turtą;

624.

63nuo 1950 metų turtas, į kurį pretenduojama, iš esmės pasikeitė, , t. y. gyvenamasis namas buvo pastoviai remontuojamas, pastatytas naujas tvartas, lauko rūsys ir kt.

64Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, B. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 48-50) prašo apeliacinį skundą atmesti.

65Tretysis asmuo nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog nei ieškovė, nei tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų įstatymo nustatytu laiku ir tvarka realizavusios teisę į palikimą. Teismas yra prijungęs prie bylos pateiktas Lietuvos Respublikos archyvų pažymas, iš kurių matyti, kad tretysis asmuo nepareiškė, kad atsisako viso ar dalies motinos palikimo. Tretysis asmuo taip pat nesutinka su argumentu, jog jeigu E. O. A. ir B. G. iki kolūkiečių kiemo atsiradimo nebuvo gavusios liudijimo, patvirtinančio jų teises į palikimą, tai susikūrus kolūkiečių kiemo bendrajai jungtinei nuosavybei, paveldėti priklausančias dalis ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, galimybę prarado, kadangi pagal RTFSR CK 429 straipsnio esmę yra aišku tai, kad vien fizinis paveldėjimo teisės liudijimo neturėjimas, nereiškia praradus teisę į priklausančią palikimo dalį.

66Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 52-56) prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

67Ieškovė savo atsiliepimą grindžia:

68Dėl palikimo priėmimo

69Teismas bylos dalį nutraukė, nes nustatė, jog pagal A. Ž. mirties metu galiojusį teisinį reguliavimą ieškovė ir B. G. palikimą priėmė kartu su tuo metu dar gyvu buvusiu tėvu B. Ž.. Ši aplinkybė buvo nustatyta remiantis tuo, kad per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo atitinkamai notarine įstaigai nebuvo pareikšta apie atsisakymą nuo palikimo. Teismas nustatęs, kad ieškovė ir B. G. palikimą po motinos mirties priėmė, nes per įstatymų nustatytą terminą jo neatsisakė, nurodė, kad nėra pagrindo papildomai konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pradedant faktiškai jį valdyti. Atsakovas nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad ši teismo išvada yra neteisinga. Be to, atsakovas niekaip nepagrindžia ir savo nuomonės, kodėl sprendimas nutraukti bylą dėl reikalavimo papildomai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra neteisėtas.

70Dėl paveldėjimo teisės liudijimo

71Atsakovas nurodo, jog nei ieškovė, nei B. G. nepateikė teismui jokiu įrodymų, kad būtų įstatymo nustatytu laiku ir tvarka realizavusios šią savo teisę. Atsakovas patvirtina, kad palikimo atsiradimo metu galioję teisės aktai paveldėtojams numatė teisę, o ne pareigą kreiptis į notarinę kontorą ir gauti liudijimą, patvirtinantį jų teises į palaikus. Taigi, ar paveldėtojai pasinaudos, ar nepasinaudos šia teise, priklausė nuo jų valios, nes tuo metu galioję įstatymai neįpareigojo gauti paveldėjimo teisės liudijimo, dėl ko paveldėjimo momentas buvo siejamas su aplinkybėmis, numatytomis įstatyme, o ne su paveldėjimo liudijimo išdavimu. Tuo metu galioję įstatymai, kaip kad buvo nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, numatė terminą, kuriam suėjus galėjo būti gaunamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau pažymėtina, kad termino, per kurį paveldėjimo teisės liudijimas privalėjo būti gautas, nenumatė, kas vėlgi leidžia daryti išvadą, kad pareiga paveldėtojams gauti paveldėjimo teisės liudijimą teisės aktuose numatyta nebuvo. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė ir B. G. įstatymo nustatytu laiku ir tvarka negavo paveldėjimo teisės liudijimų ir todėl nerealizavo savo teisių į paveldėtą turtą, yra nepagrįstas. Tai, jog ieškovė ir B. G., paveldėjusios po motinos mirties likusį turtą, paveldėjimo teisės liudijimą gali gauti ir dabar, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendime cituojama RTFSR TLK 1937 m. įsakyme Nr. 47 įtvirtinta nuostata, kurioje yra numatyta, kad asmenys, pašauktieji paveldėti sagai įstatymą ar testamentą, gali prašyti vietinę kontorą duoti liudijimą, patvirtinantį teises į palaikus; paveldėjimo teisės liudijimas, išėjus šešiems mėnesiams nuo paveldėjimo atsiradimo dienos, gali būti išduotas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko išėjo nuo paveldėjimo atsiradimo dienos. Ši nuostata patvirtina, jog ieškovė ir B. G., pagal įstatymą priėmusios palikimą į savo mirusios motinos turtą, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą gali prašyti net ir dabar, kadangi palikimo atsiradimo momentu galioję įstatymai numatė joms teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo palikimo atsiradimo momento. Šias aplinkybes pagrįstai sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

72Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad 1977 m. susikūrus kolūkiečių ūkiui, kurio sudėtyje buvo ir mirusiajai A. Ž. priklausiusio nekilnojamojo turto dalis, ieškovė ir B. G. prarado galimybę paveldėti minėtą turtą, nes iki kolūkio ūkio susikūrimo nebuvo gavusios paveldėjimo teisės liudijimo. Tai, kad minėtas teiginys yra visiškai nepagrįstas, įrodo jau anksčiau išdėstytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad tuometiniuose įstatymuose nebuvo įtvirtinta pareigos paveldėtojams per nustatytą terminą gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar iki kolūkiečių ūkio susikūrimo ieškovė ir B. G. gavo ar negavo paveldėjimo teisės liudijimą, jos pagal įstatymą paveldėjo A. Ž. priklausiusį turtą. Aplinkybė, kad paveldėtas turtas vėliau tapo kolūkiečio ūkio dalimi, nepaneigia paties paveldėjimo fakto ir ieškovės bei B. G. nuosavybės teisių į paveldėtą turtą.

73Dėl senaties termino taikymo

74Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, neįvertino tos aplinkybės, kad 1964 m. CK (132 - 140 straipsniai), reguliavusios kolūkiečio kiemo turto teisinius santykius, nuo 1990 m. neteko galios. Visiems asmenims, turėjusiems pretenzijų į kolūkiečiu kiemo turtą, tiek dėl jo padalinimo, tiek dėl atsidalinimo, tiek dėl kitų reikalavimų buvo nustatytas trijų metu senaties terminas tokiems reikalavimams pareikšti. Šiam terminui pasibaigus, atsakovo nuomone, jokios pretenzijos į buvusį kolūkiečiu kiemo turtą negali būti tenkintinos. Ieškovė nurodo, jog yra neaišku ką atsakovas jais pagrindžia, t.y. ar būtinybę nagrinėtinoje byloje taikyti trijų metu senaties terminą ar tai, kad ieškovė ir tretysis suinteresuotas asmuo iš viso neturi reikalavimo teisės. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad ieškovė ir B. G. tik 2003 m. sužinojo apie jų teisiu pažeidimą, t.y. faktą, kad jų paveldėtas turtas jau yra registruotas kitų asmenų vardu. Ieškovė pažymi, kad byloje ištirti įrodymai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė ir B. G. apie tai, kad turtas, kurį jos paveldėjo, jau yra registruotas kitų asmenų vardu sužinojo tik 2003 m. Šią aplinkybę patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodydama, kad kai ieškovei buvo tvarkomi dokumentai atkurti nuosavybes teises, ji pageidavo, kad į tą atkuriamą žemės plotą būtų įtrauktas ir žemės sklypas, kuriame stovi jos tėvų namas ir būtent tuomet jai buvo paaiškinta, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso jau kitam asmeniui. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad ieškovė ir B. G. faktą, kad minėtas turtas buvo registruotas kitų asmenų vardu, sužinojo tik 2003 m. Pažymėtina, jog pats atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad 2003 m. pas jį atvyko ieškovė su B. G. ir norėjo išsiaiškinti dėl minėto turto priklausomybės, kas yra patvirtinta ir sprendime. Faktas, kad ieškovė nežinodama, jog paveldėtas turtas jau yra registruotas kitų asmenų vardu, į minėtą turtą norėjo atsikurti nuosavybės teises, akivaizdžiai patvirtina, kad iki ketinimo atsikurti nuosavybės teises nei ieškovei, nei B. G. nebuvo žinoma apie jų teisių pažeidimą, t.y. apie faktą, kad jų paveldėtas turtas yra jau registruotas kitų asmenų vardu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog minėtu laikotarpiu, kai ieškovė ir B. G. sužinojo apie jų teisių pažeidimą, jau galiojo naujasis Civilinis kodeksas, dėl ko ieškiniui dėl pažeistų teisių gynimo turėjo būti taikytinas dešimties metų senaties terminas. Kadangi nuo 2003 m. dešimt metų nėra praėję, teismas konstatavo, kad ieškovė ir B. G. nėra praleidusios bendro senaties termino ieškiniu pareikšti. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų įrodymu, patvirtinančių, kad ieškovė ir B. G. apie savo teisių pažeidimą sužinojo anksčiau nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

75Dėl paveldimo turto pasikeitimo iš esmės

76Atsakovas nenurodo, kas minėtus remonto ar kitokius nekilnojamojo turto pagerinimo darbus atliko, nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teisme ištirtos fotonuotraukos teismui leido konstatuoti visiškai priešingą faktą, kad ginčo namas yra išlikęs, bet iš esmės neremontuotas, kas yra nurodyta ir skundžiamame sprendime.

77Minėto turto pagerinimo klausimas apskritai nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo, ką jis siekia įrodyti aplinkybėmis jog turtas, į kurį pretenduoja ieškovė ir B. G., iš esmės pasikeitė, yra neaišku kokius reikalavimus minėtais teiginiais atsakovas grindžia.

78Apeliacinis skundas atmestinas.

79

80Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

81Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-10-26 Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės E. O. A. ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus B. G. pareiškimą atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, A. B., A. B., A. L., VĮ Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų S. S., L. K., Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarei R. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, administracinio akto, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, pirkimo – pardavimo sutarties, priėmimo – perdavimo akto pripažinimo niekiniais, restitucijos taikymo ir įrašo panaikinimo. Minėtos dienos teismo sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškovės ir trečiojo asmens , pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po savo motinos A. Ž., gim. 1909-08-05, mirusios 0950-12-04, mirties pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti bei dalyje dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po tėvo B. Ž., gim. 1907-02-11, mirusio 1978-02-11, mirties pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti, nutraukė.

82Ieškovės ieškinį patenkino iš dalies:

83Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998-12-08 potvarkį Nr. 514 1/3 dalyje dėl nuosavybės teisių į statinius, esančius ( - ) pripažinimo O. L. pripažino negaliojančiu;

84Panaikino 1979-01-18 B. Ž. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ( registro Nr. 57 );

85Panaikino 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą ( notarinio registro Nr. 5634 );

862009-06-29 paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą Nr. 6026, Nr. 6028, Nr. 6030 panaikino 1/6 dalyje;

872009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009-07-28 turto perdavimo – priėmimo aktą pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio;

88taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą A. L. grąžinti 4000 Lt, gautų pagal šį sandorį, o atsakovus A. B. ir A. B. įpareigojo grąžinti pagal šį sandorį įgytą turto dalį;

89Likusioje dalyje ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atmetė.

90Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens pareiškusio, savarankiškus reikalavimus 1000 Lt solidariai bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B..

91Priteisė iš atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos , A. L., A. B., A. B. solidariai 195 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

92Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, solidariai 190 Lt, o iš atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos , A. L., A. B. ir A. B. solidariai 95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ( t. 4, b. l. 30-35).

93Apeliatas ( atsakovas A. B. ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

94Savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neįvertino aplinkybės, jog A. žukauskienės ir B. Ž. turto teisinį režimą po mirties reguliavo skirtingi įstatymai, keitėsi nuosavybės formos. Teisme sprendime konstatavo, kad E. O. A. ir B. G. priėmė palikimą po motinos O. Ž. mirties, nors bylą toje dalyje nutraukė. Be to, tuo metu galiojęs RTFSR CK 435 str. nurodė, jog asmenys, pašauktieji pagal įstatymą ar testamentą paveldėti, gali prašyti vietinę notarinę kontorą duoti liudijimą, patvirtinantį jų teises į palaikus. Nei ieškovė, nei tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų įstatymo nustatyta tvarka realizavusios šią teisę. Sprendimo teiginys, kad tiek ieškovė, tik ir tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, gali kreiptis į notarinę kontorą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, yra visiškai nepagrįstas.

95Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti, teismas bylos dalį nutraukė, nes nustatė, jog pagal A. Ž. mirties metu galiojusį teisinį reguliavimą ieškovė ir B. G. palikimą priėmė kartu su tuo metu dar gyvu buvusiu tėvu B. Ž.. Ši aplinkybė buvo nustatyta remiantis tuo, kad per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo atitinkamai notarine įstaigai nebuvo pareikšta apie atsisakymą nuo palikimo. Teismas nustatęs, kad ieškovė ir B. G. palikimą po motinos mirties priėmė, nes per įstatymų nustatytą terminą jo neatsisakė, nurodė, kad nėra pagrindo papildomai konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo pradedant faktiškai jį valdyti. Be to, atsakovas nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad ši teismo išvada yra neteisinga. Taip pat, atsakovas niekaip nepagrindė ir savo nuomonės, kodėl sprendimas nutraukti bylą dėl reikalavimo papildomai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra neteisėtas. Taip pat atsakovas nurodo, jog nei ieškovė, nei B. G. nepateikė teismui jokiu įrodymų, kad būtų įstatymo nustatytu laiku ir tvarka realizavusios šią savo teisę. Atsakovas pripsžįsta, kad palikimo atsiradimo metu galioję teisės aktai paveldėtojams numatė teisę, o ne pareigą kreiptis į notarinę kontorą ir gauti liudijimą, patvirtinantį jų teises į palaikus. Taigi, tokiu būdu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ar paveldėtojai pasinaudos, ar nepasinaudos šia teise, priklausė nuo jų valios, nes tuo metu galioję įstatymai neįpareigojo gauti paveldėjimo teisės liudijimo, dėl ko paveldėjimo momentas buvo siejamas su aplinkybėmis, numatytomis įstatyme, o ne su paveldėjimo liudijimo išdavimu.

96Be to, apeliantas savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog 1964 m. CK normos, reguliavusios kolūkiečių kiemo turto teisinius santykius, nuo 1990 m. neteko galios. Visiems asmenims, turėjusiems pretenzijų į kolūkiečio kiemo turtą, tiek dėl jo padalijimo, tiek dėl atsidalijimo, tiek dėl kitų reikalavimų įstatymu buvo nustatytas 3 metų terminas reikalavimams pareikšti. Šiam terminui pasibaigus, jokios pretenzijos, pareikštos į buvusį kolūkiečio kiemo turtą, negali būti tenkinamos. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti tuometiniuose įstatymuose nebuvo įtvirtinta pareigos paveldėtojams per nustatytą terminą gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar iki kolūkiečių ūkio susikūrimo ieškovė ir B. G. gavo ar negavo paveldėjimo teisės liudijimą, jos pagal įstatymą paveldėjo A. Ž. priklausiusį turtą. Aplinkybė, kad paveldėtas turtas vėliau tapo kolūkiečio ūkio dalimi, nepaneigia paties paveldėjimo fakto ir ieškovės bei B. G. nuosavybės teisių į paveldėtą turtą. Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai teigia, jog nėra praleisti ieškininės senaties terminai, nes E. O. A. ir B. G. tik 2003 metais sužinojo apie jų teisių pažeidimą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Kaip matyti, byloje ištirti įrodymai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė ir B. G. apie tai, kad turtas, kurį jos paveldėjo, jau yra registruotas kitų asmenų vardu sužinojo tik 2003 m. Šią aplinkybę patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodydama, kad kai ieškovei buvo tvarkomi dokumentai atkurti nuosavybes teises, ji pageidavo, kad į tą atkuriamą žemės plotą būtų įtrauktas ir žemės sklypas, kuriame stovi jos tėvų namas ir būtent tuomet jai buvo paaiškinta, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso jau kitam asmeniui. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad ieškovė ir B. G. faktą, kad minėtas turtas buvo registruotas kitų asmenų vardu, sužinojo tik 2003 m. Pažymėtina, jog pats atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad 2003 m. pas jį atvyko ieškovė su B. G. ir norėjo išsiaiškinti dėl minėto turto priklausomybės, kas yra patvirtinta ir sprendime. Faktas, kad ieškovė nežinodama, jog paveldėtas turtas jau yra registruotas kitų asmenų vardu, į minėtą turtą norėjo atsikurti nuosavybės teises, akivaizdžiai patvirtina, kad iki ketinimo atsikurti nuosavybės teises nei ieškovei, nei B. G. nebuvo žinoma apie jų teisių pažeidimą, t.y. apie faktą, kad jų paveldėtas turtas yra jau registruotas kitų asmenų vardu. Pirmosios instancijos pagrįstai teismas nustatė, jog minėtu laikotarpiu, kai ieškovė ir B. G. sužinojo apie jų teisių pažeidimą, jau galiojo naujasis Civilinis kodeksas, dėl ko ieškiniui dėl pažeistų teisių gynimo turėjo būti taikytinas dešimties metų senaties terminas. Kadangi nuo 2003 m. dešimt metų nėra praėję, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir B. G. nėra praleidusios bendro senaties termino ieškiniu pareikšti. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų įrodymu, patvirtinančių, kad ieškovė ir B. G. apie savo teisių pažeidimą sužinojo anksčiau nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

97Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo 1950 metų turtas, į kurį pretenduojama, iš esmės pasikeitė, t.y. gyvenamasis namas buvo remontuojamas, pastatytas naujas tvartas, rūsys ir kt. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu, nes atsakovas nenurodė bei nėra surinkta jokių įrodymų, kas minėtus remonto ar kitokius nekilnojamojo turto pagerinimo darbus atliko. Be to, minėto turto pagerinimo klausimas apskritai nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

98Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią civilinę bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktinas nepakeistu.

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100apeliacinį skundą atmesti.

101Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. ( - ) po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) už advoakto paslaugas apeliacinės instancijos teisme ieškovei E. O. A. (a. k. ( - ) ir asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, B. G. (a. k. ( - )

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Kolegija... 6. ieškove ieškiniu (t. 2, b. l. 105-112) prašė:... 7. 1.... 8. nuosavybės teisių į pastatus įregistravimo tikslu nustatyti juridinę... 9. 2.... 10. pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998 m. gruodžio... 11. 3.... 12. pripažinti negaliojančiu 1979 m. sausio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą... 13. 4.... 14. pripažinti negaliojančiais 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą Nr.... 15. 5.... 16. 2009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-07-28 turto... 17. 6.... 18. įpareigoti VĮ Registrų centras Alytaus filialą panaikinti pastatų, kurių... 19. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. G. pareiškimu (t. 1, b.... 20. 1.... 21. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji A. Ž., mirusios... 22. 2.... 23. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji B. Ž., mirusio... 24. 3.... 25. panaikinti O. L. atžvilgiu nekilnojamojo turto registro įrašą, kurio Nr.... 26. Ieškovė E. O. A. nurodė, jog jų šeima, t.y. tėvas B. Ž., motina A. Ž.,... 27. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais B. G. nurodė, jog tėvų... 28. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu (t. 4, b.... 29. Ieškovės ieškinį patenkino iš dalies:... 30. 1. Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998 m. gruodžio 8 d. potvarkį Nr. 514... 31. 2. panaikino 1979 m. sausio 18 d. B. Ž. išduotą paveldėjimo teisės... 32. 3. panaikino 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr.... 33. 4. 2009-06-29 paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą Nr. 6026, Nr.... 34. 5. 2009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-07-28... 35. 6. taikė restituciją ir įpareigojoi atsakovą A. L. grąžinti 4 000 Lt,... 36. Likusioje dalyje ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus... 37. Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus... 38. Priteisė iš atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, A. L.,... 39. Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus... 40. Dėl palikimo priėmimo po A. Ž. mirties... 41. Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus... 42. Dėl palikimo priėmimo po B. Ž. mirties ... 43. Teismas nustatė, jog B. Ž. mirė 1978-02-11, jo mirties momentu galiojo 1964... 44. Dėl senaties termino... 45. Spręsdamas ar nebuvo praleistas ieškininės senaties terminas, teismas... 46. Dėl administracinio akto, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės... 47. Teismas nustatė, jog ginčo pastatai įregistruoti 1998-12-10, remiantis... 48. Tačiau įvertinus aukščiau aptartus argumentus dėl to, kad mirusios A. Ž.... 49. Teismas nurodė, jog kadangi šis administracinis aktas sąlygojo nuosavybės... 50. 2009-06-29 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (priedas Nr. 1, b. l.... 51. 2009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi A. B. kartu su... 52. Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti ginčo... 53. Teismas nurodė, jog ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio... 54. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 41-43) prašo panaikinti... 55. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:... 56. 1.... 57. sprendime neįvertinta aplinkybė, kad A. Ž. ir B. Ž. turto teisinį režimą... 58. 2.... 59. teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 1964 m. CK, reguliavusios... 60. 3.... 61. sprendime nepagrįstai teigiama, kad nėra praleisti ieškininės senaties... 62. 4.... 63. nuo 1950 metų turtas, į kurį pretenduojama, iš esmės pasikeitė, , t. y.... 64. Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, B. G.... 65. Tretysis asmuo nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog nei ieškovė,... 66. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 52-56) prašo... 67. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia:... 68. Dėl palikimo priėmimo... 69. Teismas bylos dalį nutraukė, nes nustatė, jog pagal A. Ž. mirties metu... 70. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo... 71. Atsakovas nurodo, jog nei ieškovė, nei B. G. nepateikė teismui jokiu... 72. Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad 1977 m. susikūrus... 73. Dėl senaties termino taikymo... 74. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas, tenkindamas ieškovės... 75. Dėl paveldimo turto pasikeitimo iš esmės... 76. Atsakovas nenurodo, kas minėtus remonto ar kitokius nekilnojamojo turto... 77. Minėto turto pagerinimo klausimas apskritai nebuvo keliamas bylą nagrinėjant... 78. Apeliacinis skundas atmestinas.... 79. ... 80. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 81. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-10-26 Lazdijų... 82. Ieškovės ieškinį patenkino iš dalies:... 83. Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998-12-08 potvarkį Nr. 514 1/3 dalyje dėl... 84. Panaikino 1979-01-18 B. Ž. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal... 85. Panaikino 2009-06-23 nuosavybės teisės liudijimą ( notarinio registro Nr.... 86. 2009-06-29 paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą Nr. 6026, Nr. 6028,... 87. 2009-07-28 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009-07-28... 88. taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą A. L. grąžinti 4000 Lt, gautų... 89. Likusioje dalyje ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus... 90. Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens pareiškusio, savarankiškus... 91. Priteisė iš atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos , A. L.,... 92. Priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus... 93. Apeliatas ( atsakovas A. B. ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu... 94. Savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime... 95. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti,... 96. Be to, apeliantas savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 97. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo 1950 metų turtas, į kurį... 98. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1... 100. apeliacinį skundą atmesti.... 101. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti... 102. Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. ( - ) po 150 Lt (vieną šimtą...