Byla Iv-851-414/2011
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjoms Z. M. N., D. J., R. B., Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Z. M. N., D. J., R. B. patikslintą prašymą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2Z. M. N., D. J., R. B. kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, atitinkamai 1821,0lt., 1243,87lt., 1294,75lt. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 2 d. joms, kaip valstybės tarnautojoms, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, kurį kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Teigė, kad minėtas pareiginės algos bazinis dydis 2009 metais buvo nepagrįstai sumažintas. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-04-20 sprendime išaiškino, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ oficialiai konstatavo, jog Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, todėl anksčiau priimti 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas ir 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijo priambulėje ir 48 straipsnio 1 dalyje ustatytiems teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams. Dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai prašė kreiptis į Konstitucinį teismą.

3Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose pažymėjo, jog Kalvarijos savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjoms darbo užmokestį vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 2 d. nuostatomis.

4Prašymas atmestinas.

5Pareiškėjos prašė priteisti dėl nepagrįstai sumažinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio negautą darbo užmokesčio dalį. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių (bl. 9-10, 28, 32, 51-52).

6Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje; teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi administracinis teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, negali spręsti administracinio ginčo vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais (t. y. neteisiniais) argumentais ir, nesant tam teisinio pagrindo, įpareigoti išmokėti valstybės tarnautojui didesnį darbo užmokestį.

7Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 2 d. (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija Nr. XI-84) numatyta, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

8Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“ pažymėjo, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus. Šis konstatavimas turi būti grindžiamas aplinkybėmis, liudijančiomis apie tokios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarymą. Konstitucinis biudžetinių metų institutas suponuoja tai, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbą mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas turi būti koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus, mažinti atlyginimus galima ne ilgiau kaip vieniems biudžetiniams metams. Iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, inter alia ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti atlyginimai.

9Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymu buvo patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis 2008 metais – 490 litų. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu buvo nustatytas valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais - 475 litai. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo sumažintas iki 450 Lt.

10Pareiškėjos tvirtina, jog pareiginės algos bazinis dydis negalėjo būti sumažintas, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ oficialiai nekonstatavo, jog iš esmės pablogėjo valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Tokie pareiškėjų skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

11Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 patvirtino Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurios antroje dalyje – Krizės įveikimo planas – konstatuojama, jog daugelis makroekonomikos rodiklių ir jų prognozės akivaizdžiai rodo, kad Lietuva atsidūrė ekonomikos krizėje. Šioje programoje jau buvo numatytos taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo priemonės.

12Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą programą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuriame dar kartą pažymėjo, jog valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis. Nutarimas priimtas tikslu užtikrinti, kad išlaidų mažinimas kuo mažiau pakenktų socialinių išmokų sektoriui. Minėtas nutarimas laikytinas tik viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų programos įgyvendinimo priemonių, jis nėra susijęs su valstybės tarnyba, ir priešingai nei teigia pareiškėjos, nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidėjusią ekonominę krizę.

13Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nors ir išaiškino, jog iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti mažinami tik išskirtiniais atvejais, tačiau pripažino, jog toks mažinimas valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, jog Konstitucinio teismo sprendime, kuriuo remiasi pareiškėjos, nebuvo atliekamas tyrimas dėl to, kad itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susiklostymas valstybėje turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tik buvo nurodyta, jog apie tokią padėtį turi būti oficialiai konstatuota.

14Darytina išvada, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjoms darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu.

15Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konstatavus, kad Kalvarijos savivaldybės administracija 2009 metais apskaičiuodama ir mokėdama Zitai M. N., D. J., R. B. darbo užmokestį pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netikslinga. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

16Išdėstytų aplinkybių pagrindu Zitos M. N., D. J., R. B. prašymas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, atitinkamai 1821,0lt., 1243,87lt., 1294,75lt, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

17Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p.,

Nutarė

18Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai