Byla N-438-1338-12
Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 2-19 d. organizuodamas ir vykdydamas atvejinį kirtimą, sanitarinius atrankinius kirtimus ir brandžių medžių kirtimus UAB „Woodimpex“ nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, esančiame Karčiupio km., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj., Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 6 ir 18 kvartaluose, pagal 2010 m. liepos 2 d. išduotus leidimus kirsti mišką A Nr. 067369 ir 067370, organizavo ir įvykdė neteisėtą neplyną miško kirtimą IV grupės miške, iškirsdamas medžius, kurie nebuvo įrašyti į leidimus kirsti mišką ir kurių nebuvo galima kirsti: 6 kvartalo 8a, 9 sklypuose ir 18 kvartalo 10 sklype sanitarinių atrankinių kirtimų metu neteisėtai iškirsta 89,235 m3 žalių medžių, 6 kvartalo 3a, 13a, 15 sklypuose ir 18 kvartalo 1 sklype brandžių medžių kirtimo metu neteisėtai iškirsta 115,442 m3 žalių medžių, 6 kvartalo 5a sklype atvejinio kirtimo metu neteisėtai iškirsta 8,879 m3 žalių medžių. Iš viso UAB „Woodimpex“ nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, vykdant atvejinį kirtimą, sanitarinius atrankinius kirtimus ir brandžių medžių kirtimus neteisėtai neplynai iškirsta 213,556 m3 žalių medžių, kurie nebuvo įrašyti į leidimus kirsti mišką ir kurių negalima kirsti. Protokole nurodyta, jog tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 621 straipsnio 3 dalį.

5Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 5000 litų baudą su iškirstos medienos (41,09 m3 pušų, 44,336 m3 beržų, 3,809 m3 juodalksnių konfiskavimu, kas iš viso sudaro 89,235 m3). Teismas taip pat nutarė konfiskuoti atvejiniu kirtimu iškirstas 12 vnt. eglių, kas sudaro 8,879 m3 ir brandžių medžių kirtimu iškirstus 115,442 m3 žalių medžių.

6Teismas konstatavo, jog iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad atrankiniam sanitariniam kirtimui buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 067370, pagal jį leista iškirsti 45 m3 pušų , 19 m3 eglių, 2 m3 drebulių, tačiau pagal patikrinimą buvo nustatyta, jog sklype buvo iškirsta 86,09 m 3 pušų, 2,954 m3 eglių, 44,336 m 3 beržų ir 3,809 m3 juodalksnių , kas rodo, kad šiuo atveju neteisėtai buvo iškirsta – 89,235 m3 žalių medžių (kiekiai suskaičiuoti ir aprašyti „Sanitariniais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenyse“). Teismas pabrėžė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atvejiniam kirtimui buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 067370, leidžiant iškirsti 7 m3 beržų, 6 m3 drebulių, tačiau vykdant kirtimą buvo iškirta 12 vnt. eglių –8,879 m3 žalių medžių, kai eglių kirtimas nebuvo suprojektuotas Miškotvarkos projekte. Teismo nuomone, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (leidimu Nr. 067369) UAB „Wodimpex“ priklausančiame miške 6 kv. 3 a sklype buvo galima kirsti 34 beržus, 20 drebulių, 6 kv. 13 a. sklype – 60 beržų ir 6 drebules, 6 kv. 15 sklype – 74 beržus, 1 drebulę, 18 kv. 1 sklype – 7 egles, 81 beržą, 15 drebulių, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas dėl to, kad 6 kv. 3a sklype buvo iškirsta 21 pušis, 10 eglių, 3 juodalksniai, 6 kv. 15 sklype – 40 pušų, 8 eglės, 18 kv. 1 sklype – 66 pušis, 11 eglių , 2 juodalksniai, 6 kv. 13 a sklype – 23 pušys, 3 eglės, 9 juodaksniai, t.y. iškirsti medžiai tuose kvartaluose, kurie nebuvo įtraukti į leidimą kirsti mišką. Teismo vertinimu, šiuo atveju miškininko netikslus medžių pažymėjimas lapuose ar jų paženklinimas („sukleimavimas“) negalėjo įtakoti tokio kiekio medžių iškirtimo minėtuose žemės sklypuose, t. y. 115,442 m3 žalių medžių iškirtimo. Teismo vertinimu, kadangi miško kirtimo darbus buvo pavesta vykdyti A. B., jis atliekamą darbą turėjo prižiūrėti tinkamai, atsakingai, kad nebūtų padaryti pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos raše Nr. S-2K-03-15 rašte nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. liepos 1 d. laikotarpiu pilietė J. U. nepateikė jokių pranešimų apie ketinimus kirsti mišką valdoje, esančioje Kaišiadorių rajone, Mikainių km., kadastrinis Nr. 4945/0001:35, kurį 2005 m. gegužės 24 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 0505/24J nuosavybės teise įgijo miškų savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“, todėl teismo posėdyje A. B. nurodyta aplinkybė, jog dalis žalių medžių buvo iškirsta buvusios savininkės iki UAB „Woodimpex“ miško įgijo nuosavybės teise laikytina jo gynybinė versija, suformuluota siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, ištyręs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog A. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra tinkamai įrodytas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 621 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir šią bylą nutraukti.

8Apeliaciniame skunde nurodo, jog negalima kaltinti asmens objektyviai nenustačius pačio pažeidimo ir nesurinkus įrodymų. Apelianto nuomone, remtis vien Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. liepos 19 d. patikrinimo aktu Nr. 1 ir tuo pagrindu pareikšti jam administracinį kaltinimą yra tiesiog neįmanoma. Apelianto nuomone, vien tik pati jam inkriminuojamo straipsnio (ATPK 621 str.) dispozija aiškiai apibrėžia, kad turi būti nustatytas savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama tam tikras kiekis medžių ar krūmų. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad savavališkai medžių ir krūmų nekirto, nenaikino ir nežalojo, tokio kirtimo nevykdė ir neorganizavo, o jo pasamdytas rangovas vykdė miško kirtimą tik pagal išduotus leidimus kirsti mišką. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžia, jog sutinka tik su tuo, jog jis neužtikrino tinkamos miško apsaugos, nesiėmė priemonių apsaugoti UAB „Woodimpex“ mišką, kad tretieji asmenys negalėtų pasinaudoti įmonės vykdomu miško kirtimu ar kitaip žaloti, vogti medieną iš miško. Apeliantas pabrėžia, jog dėl šių priežasčių miško savininkas UAB „Woodimpex“ turėtų būti nubaustas ATPK 51 straipsnyje nustatyta tvarka.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10II.

11A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 621 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad organizuodamas ir vykdydamas atvejinį kirtimą, sanitarinius atrankinius kirtimus ir brandžių medžių kirtimus pagal 2010 m. liepos 2 d. išduotus leidimus kirsti mišką A Nr. 067369 ir 067370, organizavo ir įvykdė neteisėtą neplyną miško kirtimą IV grupės miške, iškirsdamas medžius, kurie nebuvo įrašyti į leidimus kirsti mišką ir kurių nebuvo galima kirsti.

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

13Apeliacinės instancijos teismas, papildomai patikrinęs byloje surinktus įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad A. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra tinkamai įrodytas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 621 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje 2012 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-239/2012 buvo konstatavęs, jog A. B. teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dalyje dėl jam pareikštų administracinių kaltinimų, susijusių su atrankinio sanitarinio kirtimo bei atvejinio kirtimo metu padarytais pažeidimais (t. 1, b. l. 157 – 159). Kita vertus, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. B. pareikšto administracinio kaltinimo, susijusio su pažeidimais, padarytais atliekant brandžių medžių kirtimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-239/2012 buvo konstatuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kaltinamas tuo, kad iškirsti tokie medžiai, kurie apskritai nebuvo įtraukti į leidimą kirsti mišką, todėl netgi miškininko netikslus medžių pažymėjimas lapuose ar jų netikslus paženklinimas („sukleimavimas“) negalėjo įtakoti tokio masto neteisėto iškirtimo. Be to, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ginčo dėl beržų ir drebulių iškirtimo byloje apskritai nėra, kadangi kaltinimas dėl šių medžių nebuvo pareikštas, o 18 kvartalo 1 sklype buvo galima iškirsti 7 egles, tad tai, jog pildant lapą dėl ginčo sklype kirstinų medžių buvo pažymėtos 8 eglės vietoj 7, nesudaro pagrindo teigti, jog šiame sklype neleistinai iškirtus net 66 pušimis, 4 eglėmis ir 2 juodalksniais daugiau nei galima pagal leidimą, buvo veikiama sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Akcentuotina, jog pakartotinai nagrinėjant A. B. bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, taip pat nebuvo nustatyta ir naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti ar kvalifikuoti apelianto atliktas veikas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra tik paties apelianto pasirinkta gynybinė versija (pozicija), kuri neatitinka byloje surinktų objektyvių įrodymų.

14Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

15Dėl šių priežasčių, A. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Nutarė

17administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

18Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai