Byla AS-261-145-13
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raginimą

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raginimą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. J. kreipėsi skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 10 d. raginimą Nr. (23.22-08)-325-879.

5Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundą atsisakyta priimti.

6Teismas nustatė, kad skundžiamu raginimu pareiškėjui siūloma per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti nurodytą sumą, todėl sprendė, kad toks raginimas negali būti skundžiamas teismui, kadangi siūlymas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų. Pabrėžė, jog teismas turi teisę priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 15 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 10 d. raginimas Nr. (23.22-08)-325-879 nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

7II.

8Pareiškėjas A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti jo skundą.

9Skunde nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) yra administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 3 d.). Tarp mokesčių mokėtojo ir Inspekcijos išlieka administraciniai teisiniai santykiai (ABTĮ 2 str. 16 ir 18d.). Inspekcijos Raginimas yra oficiali teisinė-finansinė kategorija (sąvoka), naudojama mokesčių administratoriaus veikloje ir reglamentuojama Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 89 straipsniu. Tokiu būdu Raginimas yra administracinis aktas, kilęs iš santykių tarp mokesčių mokėtojo ir Inspekcijos (administravimo subjekto).

10„siūlymas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu skundžiamu Administracinių teismų teisenos Įstatymo nustatyta tvarka“. Tačiau teismas neįvertino, kad nei Raginime, nei oficialiojoje MAĮ teisinėje terminologijoje nėra jokios „siūlymo“ sąvokos. Savo forma ir turiniu Raginimas yra individualus teisės aktas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojo subjektui (ABTĮ 2 str. 14 d.). Raginime yra aiškiai imperatyviai suformuotas pareiškėjui keliamas reikalavimas per nurodytą laiką sumokėti nurodytą sumą ir nurodoma priverstinė sankcija, jeigu šis reikalavimas nebus įvykdytas: minėtos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka. Suprantama, kad išieškojimas bus priverstinis, realizuojant pareiškėjo areštuotą turtą ir tuo padarant jam neatitaisomą materialinę bei moralinę žalą (ABTĮ 101 str.; 105 str. 2 d.).

11Mano, jog Inspekcija teikia jam nepagrįstus mokestinius reikalavimus. Šio mokestinio ginčo metu net tris kartus Mokestinių ginčų komisija ir Lietuvos vyriausiasis teismas atskiromis dalimis panaikino Inspekcijos reikalavimus. Byla pagal pirminį mokestinio patikrinimo aktą dar nėra baigta, todėl Inspekcijos Reikalavimas yra priešlaikinis ir neteisėtas, jame nurodytos sumos – nerealios ir teisine tvarka galutinai nenustatytos. Be to, administravimo subjektas (Inspekcija), teikdamas Reikalavimą ir grasindamas realiomis sankcijomis, viršijo savo kompetenciją (ABTĮ 3 str. 2 d. ).

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13III.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, jog skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos raginimas neskundžiamas teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

16Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

17Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

18Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2010 m. lapkričio 23 d. redakcija) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog, aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar Raginimas daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir jis gali būti skundžiamas teismine tvarka.

19Pažymėtina, jog MAĮ 89 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (MAĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Šios teisės normos 3 dalis nustato, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.).

20Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, pažymi, jog šiuo atveju mokesčio mokėtojo pareiga įvykdyti mokestinę prievolę atsiranda ne raginimo pagrindu ir ne nuo raginimo gavimo dienos, o jis yra įteikiamas, įsiteisėjus mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ar teismo sprendimui (MAĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo ginčijamame Raginime yra nurodomi neįvykdytų arba nepilnai įvykdytų mokestinių prievolių mokėjimo terminų sąrašas ir/ar dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka patikrinimo metu, ir primenama apie pareigą sumokėti nurodytas sumas (b. l. 11). Raginimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Pabrėžtina, teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Todėl aptariamas Raginimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į Raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p., 2 d.), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Raginime nurodyta suma nesudaro pagrindo teigti, jog skundas dėl Raginimo teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas teisme, nes, kaip jau minėta, teismui galėtų būti skundžiamas sprendimas, priimtas kaip Raginimo neįvykdymo pasekmė, kartu pateikiant argumentus dėl Raginime nurodytų sumų netikslumų.

21Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Raginimas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl šio dokumento panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra netenkinamas.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Pareiškėjo A. J. atskirojo skundo netenkinti.

24Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai