Byla I-1391-162/2014

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. T2-198 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo I. S. įmonės atstovams I. S., advokatui Sigitui Čepui, atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovui Petrui Kaminskui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Valeresta“ atstovei Valentinai Radikienei, 2014 m. lapkričio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. įmonės skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Valeresta“ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. T2-198 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. S. įmonė skundu (b. l. 4-12) kreipėsi į teismą, prašydama:

41) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. T2-198 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo I. S. įmonei“;

52) priteisti pareiškėjui dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. T2-198 patirtos žalos kompensaciją.;

63) pritesiti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. prašymu atsisakė skundo dalies dėl reikalavimo priteisti patirtos žalos kompensaciją (b. l. 148).

8Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. T2-198, nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. liepos 3 d. spendimu Nr. T2-198 apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 24 val. iki 8 val. I. S. įmonei priklausančioje kavinėje „Luiza“, esančioje ( - ). Mano, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teigia, kad sprendime nėra pateikiamos nuorodos į teisės aktus, neaptariamos faktinės aplinkybės. Be to, nepateikiami motyvai dėl taikomos poveikio priemonės apimties ir būtinumo. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog motyvacijos nebuvimas sprendime bei nepasisakymas kodėl prekybos alkoholiniais gėrimais laikas apribojamas konkrečiai jame nurodytomis valandomis, sudaro esminius individualaus administracinio akto trūkumus, dėl kurių toks sprendimas turi būti naikinamas.

9Taip pat mano, kad skundžiamas sprendimas yra neobjektyvus bei pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą objektyvumo principą, kadangi priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo nustatytos, ištirtos ir įvertinos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nebuvo išsamiai įvertinti visi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinti apribojimo taikymo kriterijai, be to, neįtvirtintas objektyvaus skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytos poveikio priemonės taikymui ir objektyvaus sprendimo priėmimui nepakanka atitinkančių gyventojų nuomonių (prašymų) ir policijos komisariato pažymų pateikimo, tam reikalingas ir išsamus faktinių aplinkybių tyrimas bei nustatymas, jog neigiamos pasekmės kyla būtent dėl asmens, kurio atžvilgiu vykdoma administracinė procedūra, vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais.

10Teigia, jog atsakovas neištyrė 2014 m. vasario 17 d. UAB „Valeresta“ prašymo „Dėl kavinės-baro „Luiza“ veiklos pažeidimų“ ir jame pateiktų argumentų: nenurodomi atsakovo, tiriant prašymą atlikti veiksmai, padarytos išvados, nėra pasisakoma dėl prašymo pagrįstumo.

11Pažymi, kad 2013 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir KAVPK Palangos miesto policijos komisariatas) raštas Nr. 30-60-S-8025 „Dėl viešosios tvarkos užtikrinimo“ savivaldybei nebuvo privalomas. Teigia, jog savivaldybė remdamasi minėtu raštu, privalėjo įvertinti rašte nurodytas aplinkybes. Be to, raštas surašytas 2013 m. lapkričio 4 d., t. y. daugiau nei 8 mėnesiai prieš 2014 m. liepos 3 d. skundžiamo sprendimo priėmimą. Teigia, jog atsakovas neobjektyviai naudojosi pasenusia informacija apie viešosios tvarkos pažeidimus ir neobjektyviai siekė apriboti pareiškėjo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais.

12Nurodo, jog nuo minėto rašto surašymo dienos, pareiškėjas ėmėsi priemonių kavinės-baro „Luiza“ saugumui užtikrinti: 2014 m. sausio 7 d. buvo pasamdytas apsaugos darbuotojas M. M., kurio darbas rūpintis, kad kavinėje-bare nekiltų muštynės, nebūtų triukšmaujama ar kitaip pažeidinėjama viešoji tvarka bei į įstaigą nebūtų įleidžiami neblaivūs asmenys, kurių elgesys potencialiai kelia riziką tiek pareiškėjo klientams, tiek aplinkiniams gyventojams bei įstaigoms. Teigia, kad priimant sprendimą ši aplinkybė nebuvo įvertinta.

13Pažymi, jog 2014 m. birželio 16 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio protokolo išraše Nr. TK7-8 užfiksuota, kad klausimas dėl pareiškėjo licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimo buvo teiktas 3 kartus. Nė vieną ankstesnių kartų pareiškėjo licencija nebuvo apribota, tačiau nei sprendime, nei jo lydimojoje medžiagoje nėra paaiškinama, kokiomis naujoms aplinkybėms atsiradus sprendimo priėmimas tapo būtinas.

14Mano, jog skundžiamu sprendimu neteisėtai sukuriamos skirtingos konkurencinės sąlygos, tuo būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Pabrėžia, jog 2014 m. birželio 16 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto posėdžio protokolo išraše Nr. TK5-21 užfiksuota, kad komiteto narys A. J. teigė, jog atsakovui pritarus sprendimo projektui, bus sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos. Be kita ko, šis komitetas nepritarė sprendimo projektui, tačiau projektą patvirtinus kitiems atsakovo struktūriniams padaliniams, sprendimas buvo priimtas.

15Pabrėžia, jog net vykdant sprendimo priėmimo procedūrą, atsakovo darbuotojas iškėlė klausimą dėl galimų konkurencijos sąlygų iškraipymų, nors nei 2014 m. birželio 29 d. teikime „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo I. S. įmonei“ projekto“, nei kitoje sprendimo lydimojoje medžiagoje šis klausimas nėra aptariamas, analizuojamas. Teigia, jog tai neabejotinai laikytina pagrindinių procedūrų, turinčių užtikrinti sprendimo objektyvumą, pažeidimu, kas sudaro savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą.

16Pabrėžia, kad sprendimas yra priimtas pagal 2014 m. vasario 17 d. UAB „Valeresta“ prašymą, kuri yra šalia pareiškėjui priklausančios kavinės-baro „Luiza“ įsikūrusio viešbučio „Palangos Juzė“, kuriame įsikūręs restoranas, savininkas. Sprendimo priėmimas šiai įmonei suteikia konkurencinį pranašumą prieš pareiškėją. Pareiškėjo kavinė-baras „Luiza“ yra įsikūręs netoli ( - ), kurioje yra didelė koncentracija ilgiau nei iki 24 val. veikiančių ir alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įstaigų, dėl to kiti konkurentai įgis didžiulį konkurencinį pranašumą prieš pareiškėją. Teigia, jog skundžiamu sprendimu buvo ženkliai apribotas pareiškėjo konkurencingumas, buvo pažeistas konstitucinis proporcingumo principas.

17Pareiškėjo I. S. įmonės atstovai I. S. ir advokatas Sigitas Čepas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

18Atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovas Petras Kaminskas su pareiškėjo skundu nesutinka bei jį prašo atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

19Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime (b. l. 80-84) nurodo, jog skundžiamas 2014 m. liepos 3 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-198 priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų bei įvertinus faktines aplinkybes.

20Nurodo, jog I. S. įmonei priklauso kavinė „Luiza“, esanti ( - ). Palangos miesto valdyba 2002 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 103 I. S. įmonei išdavė neterminuotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje „Luiza“, esančioje ( - ). Palangos miesto savivaldybės taryba, siekdama viešosios tvarkos ir Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų sumažėjimo bei išvengti nesaugios ir triukšmingos aplinkos, trikdančios miesto gyventojus ir svečius, 2014 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T2-198 apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 24 val. iki 8 val. I. S. įmonei priklausančioje kavinėje „Luiza“. Teigia, kad priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

21Nurodo, jog 2014 m. birželio 29 d. teikimas „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo I. S. įmonei“ projekto“ nebuvo netikėtas, kadangi buvo ne vieno gyventojo nusiskundimas, be to, pateikta KAVPK Palangos miesto policijos komisariato informacija apie I. S. įmonės kavinėje „Luiza“ užfiksuotus teisės pažeidimus, todėl buvo rimtas ir pakankamas pagrindas tokiam apribojimui.

22Pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatu pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šioje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Nurodo, jog savivaldybės taryba, atsižvelgdama į tai, kad didžioji dalis teisės pažeidimų įvykdoma nakties metu, į tai, kad kavinė yra viešoji vieta, skirta laisvalaikiui leisti bei į tai, kad dienos darbo laiko pradžia yra laikoma nuo 8 val., priėmė sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais I. S. įmonei priklausančioje kavinėje „Luiza“ nuo 24 vai. iki 8 val. Teigia, jog atsakovas diskrecijos teisę, kurią numato įstatymas, pasinaudojo siekdamas apsaugoti viešąjį interesą ir visuomenę nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Pabrėžia, jog nuo 2006 m. iki pat atsiliepimo pateikimo dienos nesiliauja skundai, prašymai bei siūlymai imtis priemonių dėl viešosios tvarkos užtikrinimo iš nuolatinių miesto gyventojų ir miesto svečių.

23Pabrėžia, jog KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 30-60-S-5745 „Dėl I. S. įmonės kavinėje „Luiza“ užfiksuotų teisės pažeidimų 2009-2014 metais“ buvo pateikta informacija apie ne vieną teisės aktų pažeidimą, tame tarpe ir galimai įvykdytas nuskalstamas veikas, būtent dėl kavinės „Luiza“ veiklos, t. y. dėl alkoholinių gėrimų pardavinėjimo. Kavinėje „Luiza“ ir gretimybėje nėra užtikrinta saugi aplinka, dėl to skundžiamas sprendimas buvo būtinas.

24Pareiškėjas nurodo, kad sprendime visiškai neaptariamos faktinės aplinkybės, nepateikiami motyvai dėl taikomos poveikio priemonės apimties ir būtinumo, tačiau atsakovas su tuo nesutinka ir teigia, jog savivaldybių tarybų sprendimai yra teisės aktai, į kurių turinį nėra galimybės ir poreikio sudėti visų motyvų. Tarybos sprendimai rengiami, nurodant teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas.

25Nurodo, jog pareiškėjas teigia, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo remiamasi 8 mėnesių senumo duomenimis. Pažymi, kad į gretimybėje esančios UAB „Valeresta“ eilinį skundą bei Palangos miesto policijos komisariato siūlymą Palangos miesto savivaldybės administracija sureagavo dar 2013 m. lapkričio mėnesį, kuomet dėl tokio tarybos sprendimo projekto pradėta svarstyti komitetuose. 2013 m. lapkričio 4 d. KAVPK Palangos miesto policijos komisariato rašte Nr. 30-60-S-8025 nurodoma: „Siekiant tinkamai užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką Palangos mieste, policijai daugiausiai rūpesčių kelia savaitgaliais iki ankstaus ryto dirbantis ir alkoholiniais gėrimais prekiaujantis baras „Luiza“. Dėl neblaivių asmenų kaltės kyla didžioji dalis viešosios tvarkos ir kitų teisės pažeidimų“. Nusiskundimai tęsiasi iki šios dienos. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. vasario 17 d. UAB „Valeresta“ (kuriai priklauso prie pat kavinės esantis viešbutis „Palangos Juzė“) prašymą pasirašė ir V. tako gyventojai.

26Teigia, jog apriboti prekybos alkoholiu laiką buvo bandytą dar 2007 m., tačiau nesant pakankamai duomenų apie faktines aplinkybes taryba nepritarė tokiam sprendimui. Vadovaudamasi bendrais nuolatinių gyventojų viešaisiais poreikiais ir interesais, savivaldybės taryba privalėjo sureaguoti į nuo 2006 m. besitęsiančiuose skunduose pateikiamas aplinkybes ir taikyti ginčijamą poveikio priemonę.

27I. S. įmonė vykdo komercinę veiklą normaliose sąžiningos konkurencijos sąlygose, tačiau kaip verslo subjektas pareiškėjas privalo žinoti, kad jo vykdoma veikla negali būti kliūtis kitų verslo subjektų vykdomai veiklai bei tretiesiems asmenims. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui nėra sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos ir pats pareiškėjas nėra diskriminuojamas.

28Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Valeresta“ atstovė Valentina Radikienė su pareiškėjo skundu nesutinka bei jį prašo atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

29Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Valeresta“ (b. l. 124-125) nurodo, kad skundžiamame sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Minėtasis ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingos valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas, dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Mano, kad atsakovas tinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Pabrėžia, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

30Teigia, jog nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai ir dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Manydamas, kad yra Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimai, pareiškėjas turėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. T2-198 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo I. S. įmonei“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

33Dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms

34Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T2-198, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 24 val. iki 8 val. I. S. įmonei (įmonės kodas 124723548) priklausančioje kavinėje „Luiza“, esančioje ( - ) (b. l. 13a).

35Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (1995 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. I-857, byloje aktuali 2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-934 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. liepos 1 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 1 straipsnyje yra įtvirtinti siektini šiuo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo tikslai, tarp jų – ir mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymas 3 straipsnyje nustato principus, kuriais vadovaujasi valstybė, vykdydama alkoholio kontrolės politiką, tai: alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimo ribojimas (4 punktas); juridinių asmenų, kurie verčiasi alkoholio verslu, skatinimas prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (6 punktas); laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimo rėmimas (10 punktas); socialinės aplinkos be alkoholio kūrimo skatinimas (11 punktas). Siekiant įgyvendinti numatytus tikslus, įstatyme yra įtvirtintos nuostatos, kurios vietos savivaldybių taryboms suteikia teisę, atsižvelgus į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, taip pat į gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais arba neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (18 straipsnio 9 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymą, yra pasisakęs, kad įstatymo 18 straipsnio 9 dalis sudaro galimybes apginti viešąjį interesą ir pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją, buvo neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą, tačiau pažymi, jog prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas kaip sankcija už konkrečius teisės aktų pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 492-2814/2011, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėję, jog įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014).

37Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjai I. S. įmonės kavinėje „Luiza“, esančioje ( - ), svarstė ir sprendimą priėmė atsižvelgusi į 2014 m. vasario 17 d. UAB „Valeresta“ prašymą „Dėl kavinės-baro „Luiza“ veiklos pažeidimų“, po kuriuo pasirašė ir V. tako gyventojai, prašydami imtis priemonių dėl kavinės veiklos, užtikrinant saugią aplinką (b. l. 88-96) ir į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (minėta, toliau – ir KAVPK Palangos miesto policijos komisariatas) 2013 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 30-60-S-8025 „Dėl viešosios tvarkos užtikrinimo“, kuriame pateikiama informacija apie gautus pranešimus dėl įvairių teisės pažeidimų, susijusių su kavinės „Luiza“ veikla (b. l. 97). 2014 m. vasario 17 d. UAB „Valeresta“ prašyme „Dėl kavinės-baro „Luiza“ veiklos pažeidimų“ nurodyta, jog kavinė „Luiza“ veikia kaip naktinis baras, į kurį neblaivūs lankytojai pradeda rinktis apie 24 val. Teigia, jog čia yra priversti nuolat patruliuoti policijos ekipažai, tramdantys muštynių dalyvius, kurie kelia pavojų praeiviams ar gatvės gyventojams. Baras veikia iki paryčių, iš jo per naktį sklinda tranki muzika, prieš rytą trankomos automobilių durelės, tuo būdu trikdoma viešbutyje besiilsinčių Palangos miesto svečių ir V. tako gyventojų rimtis. Prie prašymo pridėti UAB „Valeresta“ viešbučio „Palangos Juzė“ klientų atsiliepimai, kuriuose teigiama, jog iš šalia esančios kavinės sklinda didelis triukšmas. KAVPK Palangos miesto policijos komisariato rašte nurodyta, kad KAVPK Palangos miesto policijos komisariate 2013 m. gauti 43 pranešimai apie įvairius teisės pažeidimus, susijusius su baro „Luiza“, esančio ( - ), klientais. Visi pranešimai gauti apie savaitgaliais (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) nakties metu įvykdytus teisės pažeidimus. Gauti 6 pranešimai apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, pagal juos pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas, dėl 5 pranešimų priimti procesiniai sprendimai nepradėti ikiteisminio tyrimo. Kiti pranešimai dėl administracinių teisės pažeidimų: nedidelis chuliganizmas, viešosios rimties trikdymas ir t. t. 2012 m. policija gavo 45 pranešimus, susijusių su baro „Luiza“ klientais, iš jų 9 apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai. 2011 m. gautas 41 pranešimas, iš jų 7 apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai; 2010 m. gauti 43 pranešimai, pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai.

38Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog dėl kavinės-baro „Luiza“, esančio ( - ), nuo 24 val. iki 8 val. vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais, kyla įvairaus pobūdžio viešosios tvarkos pažeidimų. Šiuo atveju atsakovas, remdamasis minėtais duomenimis bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė objektyvumo principo, kadangi šios aplinkybės buvo įvertintos Palangos miesto savivaldybės administracijos teikime „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo I. S. įmonei“ projekto“ (b. l. 15-16). Svarstant minėtą teikimą, Palangos miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete, Statybos ir miesto ūkio komitete, Ekonomikos ir finansų komitete bei Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komitete niekas net klausimo nekėlė dėl objektyvių įrodymų trūkumų (b. l. 18-21). Minėtuose komitetuose iš esmės buvo ginčijamasi tik dėl to, kad priėmus skundžiamą sprendimą, gali būti sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos, todėl skundžiamo sprendimo projektui nepritarė tik Statybos ir miesto ūkio komitetas. Vertinant tai, akivaizdu, jog buvo pakankamai objektyvių duomenų, tam, kad Palangos miesto savivaldybės taryba priimtų skundžiamą sprendimą.

39Pareiškėjas skunde nurodo, jog nuo KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. 30-60-S-8025 surašymo dienos, pareiškėjas ėmėsi priemonių kavinės-baro „Luiza“ saugumui užtikrinti – 2014 m. sausio 7 d. buvo pasamdytas apsaugos darbuotojas M. M., kurio darbas rūpintis, kad kavinėje-bare nekiltų muštynės, nebūtų triukšmaujama ar kitaip pažeidinėjama viešoji tvarka bei į įstaigą nebūtų įleidžiami neblaivūs asmenys, kurių elgesys potencialiai kelia riziką tiek pareiškėjo klientams, tiek aplinkiniams gyventojams bei įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nuo KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. 30-60-S-8025 surašymo dienos ėmėsi priemonių ir pasamdė apsaugos darbuotoją, kad būtų užtikrinama viešoji tvarka kavinėje-bare „Luiza“, būtent įrodo, jog pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad kavinėje-bare „Luiza“ vyksta įvairūs viešosios tvarkos pažeidinėjimai. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 30-60-S-8025 negalėjo būti taikomas, nes neatspindėjo situacijos skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka, kadangi iš KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 30-60-S-5745 „Dėl I. S. įmonės kavinėje „Luiza“ užfiksuotų teisės pažeidimų 2009-2014 metais“ matyti, jog iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. stebimas užregistruotų pranešimų dėl įvykdytų teisės pažeidimų, pradėtų ikiteisminių tyrimų, susijusių su I. S. įmonės kavinės „Luiza“ klientais, skaičiaus padidėjimas. 2014 m. policijos komisariate gauti 29 pranešimai dėl įvairių teisės pažeidimų, 7 – apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai (b. l. 87).

40Vertinant minėtą KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 30-60-S-5745 akivaizdu, jog net ir po KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. 30-60-S-8025 surašymo dienos ne tik kad nesumažėjo pažeidimų, tačiau jų dar net padaugėjo. Nors atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė 2014 m. liepos 3 d. ir KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 30-60-S-5745 nesivadovavo, tačiau minėtas raštas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog situacija nuo 2013 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. 30-60-S-8025 surašymo dienos nepasikeitė, nors pareiškėjas ir buvo pasamdęs apsaugos darbuotoją. Įvertinus tai, sprendžiama, jog KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 30-60-S-8025 atspindėjo situaciją, kuri buvo skundžiamo sprendimo priėmimo metu.

41Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, jog nė vieną ankstesnių kartų pareiškėjo licencija nebuvo apribota, tačiau nei sprendime, nei jo lydimojoje medžiagoje nėra paaiškinama, kokiomis naujoms aplinkybėms atsiradus sprendimo priėmimas tapo būtinas.

42Iš Palangos miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto 2014 m. birželio 16 d. posėdžio protokolo išrašo Nr. TK7-8 matyti, jog apriboti prekybos alkoholiu laiką buvo bandyta anksčiau, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog KAVPK Palangos miesto policijos komisariatas ir anksčiau, t. y. 2006 m. kovo 6 d. raštu Nr. 60-S-1358, 2007 m. vasario 19 d. raštu Nr. 60-S-1027, 2012 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 30-60-S-7269, Palangos miesto savivaldybei buvo nurodęs apie įvairius daromus teisės pažeidimus, susijusius su kavinės-baro „Luiza“ veikla (b. l. 110, 115,116). Teisės aktų pažeidimai dažniausiai įvykdomi neblaivių asmenų nuo 24 val., dėl to siūlyta uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais kavinėje-bare „Luiza“ po 24 val.

43Įvertinus minėtus KAVPK Palangos miesto policijos komisariato ankstesnius raštus ir KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 30-60-S-8025, KAVPK Palangos miesto policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 30-60-S-5745 bei 2014 m. vasario 17 d. UAB „Valeresta“ prašymą „Dėl kavinės-baro „Luiza“ veiklos pažeidimų“, matyti, kad įrodymų (policijos raštų) bei nusiskundimų kiekvienais metais dėl kavinės-baro „Luiza“ veiklos (prekybos alkoholiniais gėrimais naktį) nemažėja, o jų tik daugėja, dėl to akivaizdu, jog atsiranda vis nauji įrodymai (policijos raštai), kurie patvirtina apie daromus įvairius teisės pažeidimus nakties metu, susijusius su kavinės-baro „Luiza“veikla.

44Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad skundžiamas sprendimas priimtas nesivadovaujant naujomis aplinkybėmis, laikytinas nepagrįstu.

45Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų, t. y. sukeliamo triukšmo, muštynių bei kitų viešosios tvarkos pažeidimų.

46Dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui

47Pareiškėjas teigia, jog priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kadangi jame nėra pateikiamos nuorodos į teisės aktus, neaptariamos faktinės aplinkybės, o tik nurodomas teisinis skirtų poveikio priemonių pagrindas; taip pat nepateikiami motyvai dėl taikomos poveikio priemonės apimties ir būtinumo.

48Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

49Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz., nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

50Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

51Iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. T2-198 turinio matyti, jog jis priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, t. y. nurodytas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, tačiau jame nenurodytos faktinės aplinkybės, nulėmusios šio sprendimo priėmimą. Kartu pažymėtina ir tai, jog priimant šį sprendimą, buvo parengtas sprendimo projektas su jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių šis sprendimo projektas parengtas, ir kuris buvo svarstomas Palangos miesto savivaldybės tarybos komitetuose. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti visus dokumentus, kuriais remtasi priimant skundžiamą sprendimą, o atsakovas pateikė šiuos dokumentus: 1) skundžiamą sprendimą; 2) 2014 m. birželio 29 d. teikimą „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo I. S. įmonei“ projekto“; 3) 2014 m. birželio 9 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo I. S. įmonei“ projektą Nr. (1.3)-I1-201; 4) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 8 d. pranešimą Nr. (4.27.)-23-0 „Pranešimas apie Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą“ 5) Palangos miesto savivaldybės tarybos komitetų posėdžio išrašus (b. l. 5). Taigi, pareiškėjas iš atsakovo pateiktų dokumentų turėjo suprasti skundžiamo sprendimo faktines aplinkybes. Be kita ko, pareiškėjo skundo argumentacija leidžia spręsti, jog pareiškėjas gerai suprato skundžiamo sprendimo priėmimo faktines aplinkybes bei teisės aktus, kuriais remiantis jis buvo priimtas. Tai įvertinus, darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija buvo žinoma bei suprantama pareiškėjui ir tokiu būdu nebuvo esmingai suvaržyta jo teisė pateikti skundą ir ginti savo interesus teisme.

52Nors skundžiamame sprendime ir nepateikiami motyvai dėl taikomos poveikio priemonės apimties bei būtinumo, tačiau sprendimą lydimuose dokumentuose aiškiai nurodoma, kad daugiausia viešosios tvarkos pažeidimų įvyksta nakties metu būtent dėl I. S. įmonei priklausančios kavinės-baro „Luiza“ veiklos – pardavinėjimo alkoholinius gėrimus nakties metu.

53Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl jam pritaikytos priemonės neproporcingumo bei galimybės lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo, kolegija pažymi, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Be to, byloje nėra ir pareiškėjas teismui nenurodė duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad panašią neigiamą įtaką daro UAB „Valeresta“, kuriai priklauso prie pat kavinės esantis viešbutis „Palangos Juzė“ ar kiti ūkio subjektai, kurie prekiauja alkoholiniais gėrimais.

54Visa tai apibendrinus, darytina išvada, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. T2-198 iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl vien tik dėl formalių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimų, nėra pagrindo jo panaikinti.

55Pareiškėjas buvo pareiškęs prašymą priteisti patirtos žalos kompensaciją, tačiau 2014 m. lapkričio 4 d. prašymu atsisakė šio reikalavimo ir nurodė, jog tokio atsisakymo teisinės pasekmės žinomos (b. l. 148).

56Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnį, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, jog išreikšdamas savo valią, pareiškėjas nurodyta įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir ją realizavo bei pažymėjo, jog bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje, jam yra žinomos.

57Kadangi nustatyta, jog atsisakymas nuo skundo dalies dėl reikalavimo įstatymui neprieštarauja, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, jis priimtinas.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

60Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

61Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

62Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

63Pareiškėjo I. S. įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

64Administracinę bylą skundo dalyje dėl reikalavimo priteisti patirtos žalos kompensaciją nutraukti.

65Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai –apeliacinės instancijos teismui.