Byla A-822-1359-10
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
3dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K.,
4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų A. J. ir P. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims P. B., R. B., J. B., L. K., A. J. dėl senų statinių patikrinimo akto panaikinimo.
5Teisėjų kolegija
Nustatė
6I.
7pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) savo skundu prašo panaikinti 2008-10-27 Senų statinių patikrinimo aktą. Paaiškino, kad pirtį, esančią jam priklausančiame žemės sklype, 1974-1975 metais pastatė tuometinė melioracijos valdyba. Anksčiau šia pirtimi naudojosi daugelis kaimo gyventojų, pastaruoju metu – P. B.. Išsipirkus žemės sklypą, pirtis atsidūrė pareiškėjo žemėje. Pirtis jam nereikalinga, žemės paviršiuje paklotas elektros kabelis trukdo šienauti žolę. Gavęs architektės leidimą, nugriovė šį pastatą. 2008-10-27 apžiūrėti pirties jokia komisija nebuvo atvykusi. Apie tai, kad šią pirtį nori įsiteisinti P. B., sužinojo iš spaudos.
8Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija skundą pripažino. Paaiškino, kad P. B., neturėdamas nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame stovi pirtis, negalėjo kreiptis su prašymu surašyti Senų statinių patikrinimo aktą. P. B., pateikdamas kadastrinių matavimų bylą, kurioje buvo matyti, jog pirtis yra jo žemės sklype, suklaidino statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovus. Be to, iš naujai teismui pateiktų duomenų matyti, kad yra ginčas dėl žemės sklypo, todėl toks aktas negalėjo būti surašytas.
9Tretysis suinteresuotasis asmuo P. B. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pirtį, dėl kurios vyksta ginčas, pastatė jis pats 1973 ar 1974 metais, taip pat jis pastatė ir priestatą prie pirties. Kam priklauso žemė, ant kurios stovi pirtis, iki šios bylos nagrinėjimo jis nežinojo. Pirtimi anksčiau naudojosi tiek B. B., tiek jis. Žemę apie pirtį visuomet tvarkė jis. Surašant Senų statinių patikrinimo aktą, visus reikalus tvarkė ir su komisijos nariais bendravo jo dukra. Komisija buvo atvykusi apžiūrėti statinio du kartus: pirmą kartą buvo atvykęs vienas vyriškis, antrą kartą keletas žmonių.
10Tretysis suinteresuotasis asmuo R. B. su skundu sutiko. Paaiškino, kad nuosavybės teisę į žemės sklypą, ant kurio stovi pirtis, jis įgijo tik 2009 metais, tačiau iki praėjusių metų ten gyveno. Pirtį pastatė darbovietė, kurioje dirbo tėvas. Pirtis nusenusi, ja nebuvo galima toliau naudotis, nes stovėjo ant pat kūdros, į kurią subėgdavo nuotekos iš pirties, kranto.
11Tretysis suinteresuotasis asmuo J. B. su skundu sutiko. Paaiškino, kad pirtį pastatė tuometinė melioracijos valdyba, P. B. puikiai žinojo, kad pirtis stovi ant jiems priklausančios žemės. Kadangi turi kitą pirtį, B. leido naudotis pastatu, dėl kurio ginčijamasi. Jokia komisija pirties apžiūrėti nebuvo atvažiavusi.
12Tretysis suinteresuotasis asmuo L. K. su skundu sutiko. Paaiškino, kad jokia komisija pirties neapžiūrėjo. Nors B. visą laiką naudojosi žeme, ant kurios stovi pirtis, jų nuomonės niekas neklausė. Apie pirties patikrinimo aktą jie sužinojo tik iš spaudos.
13Tretysis suinteresuotasis asmuo A. J. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad ji daugelį metų naudojosi pirtimi, o dabar B. ją nugriovė. Neprieštarauja, kad pirtis atitektų P. B., po to būtų galima patikslinti žemės sklypų ribas.
14II.
15Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo B. B. skundą tenkino.
16Teismas nustatė, kad P. B. 2008-10-27 prašymu kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas), prašydamas patikrinti seno statinio – pirties, esančios Juodupės sen., Raišių km., Darbininkų g. 17, techninę būklę ir galimybę ją toliau naudoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 110). Tą pačią dieną (2008-10-27) buvo surašytas Senų statinių patikrinimo aktas (toliau – ir Aktas), kuriuo konstatuota, kad statiniai, kurių kadastrinių matavimų indeksai yra: 5I1m (pirtis), 2i1ž (priestatas), gali būti naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre (b. l. 5 - 6). Aktą pasirašė penki statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovai.
17LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 9 p. numato, kad Senų statinių patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami seni statiniai tuo atveju, kai šių statinių valdytojas neturi nė vieno dokumento, išvardinto minėto sąrašo 2-6 punktuose. LR aplinkos ministro ir LR Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr.158/89 patvirtinta Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 p. nustato, kad senų statinių patikrinimą organizuoja Departamentas, kuris jį atlieka kartu su statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų bei savivaldybės atstovais. Tvarkos 7 p. nustato, kokius veiksmus privalo atlikti Departamentas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo dokumentų gavimo iš asmens, pageidaujančio įregistruoti statinius (toliau – ir Pareiškėjo), tarp jų – paprašo savivaldybės administracijos direktorių išsiaiškinti, ar nėra ginčų dėl žemės sklypo (teritorijos), kurioje yra šie seni statiniai, ar jie gali būti toliau toje vietoje naudojami (Tvarkos 7.2 p.).
18Departamentas pagal Tvarkos 7.2 p. reikalavimą 2008-10-27 kreipėsi į Rokiškio r. savivaldybės administraciją, tačiau tą pačią dieną, nesulaukusi atsakymo iš savivaldybės, surašė aktą. Atsakymas iš savivaldybės buvo gautas tik 2008-10-31 (b. l. 112). Be to, kaip teismo posėdyje parodė liudytoja D. D., dirbanti Rokiškio r. savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja, ji buvo gavusi iš Departamento siųstą prašymą išsiaiškinti, ar nėra ginčų dėl žemės, tačiau nesiaiškino, kam priklauso žemė, ant kurios stovi pirtis. Atsakymą parengė remdamasi vien aplinkybe, kad savivaldybėje nebuvo gauta skundų dėl šio žemės sklypo. Nuvykusi į vietą apžiūrėti statinio, su šalimais esančių pastatų savininkais nebendravo. Tvarka nedetalizuoja, kokiu būdu savivaldybės administracija turi aiškintis, ar nėra ginčų dėl žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 7.2 p. įtvirtintos teisės normos paskirtis yra išsiaiškinti, ar žemė priklauso asmeniui nuosavybės teise, ar ji teisėtai naudojama, kas yra žemės sklypo savininkas (naudotojas), koks žemės sklypo dydis bei ribos, kaip žemės sklypo naudojimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, jeigu paaiškėtų, kad statinys stovi ne Pareiškėjui priklausančioje (ar ne jo naudojamojoje) žemėje, ar kiltų ginčų dėl žemės sklypo naudojimo (servitutų nustatymo) ir kokiu būdu jie galėtų būti sprendžiami. Todėl savivaldybės administracija, nesiaiškinusi šių klausimų, teismo vertinimu, neturėjo pagrindo atsakyti, jog nėra ginčų dėl to žemės sklypo, ant kurio stovi statinys. Kaip rodo Rokiškio r. apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla tarp šalių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, bei šalių paaiškinimai šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje, ginčai dėl žemės sklypo, ant kurio stovi statinys, kyla ne tik tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens P. B., bet ir tarp žemės sklypo bendrasavininkų.
19Tvarkos 7.4 p. numato, kad Departamentas praneša savivaldybei, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Valstybinei energetikos inspekcijai, Visuomenės sveikatos centrui ir Pareiškėjui senų statinių patikrinimo laiką (kuris paprastai numatomas ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo) bei institucijų atstovų susirinkimo vietą, Tvarkos 8 p. numato, kad nuvykę į vietą institucijų atstovai, dalyvaujant Pareiškėjui, apžiūri statinius, išnagrinėja pateiktus dokumentus, išklauso Pareiškėjo ir liudytojų (jei jų yra) paaiškinimus ir surašo nustatytos formos Senų statinių patikrinimo aktą. Šie Tvarkos punktai leidžia daryti išvadą, kad senų statinių apžiūra bei Akto surašymas yra kolektyviniai veiksmai, statinius tikrinantys asmenys turi nuvykti į vietą Departamento pranešime nurodytu laiku, po to patikrinimo rezultatus aptarti susirinkime. Byloje liudytojais apklausti D. D., V. S., I. U., V. L. patvirtino, kad Aktą pasirašę asmenys vyko apžiūrėti statinio (pirties) individualiai, nedalyvaujant Pareiškėjui, neapklausė liudytojų – šalia statinio gyvenančių asmenų, rezultatų su kitais patikrinime dalyvavusiais asmenimis neaptarė. Be to, Departamentas pranešimo Tvarkos 7.4 p. išvardintoms institucijoms apie statinio patikrinimo laiką ir susirinkimo vietą iš viso nebuvo, kai kurie institucijų atstovai statinio tikrinti vyko ne AVAS iniciatyva ir Departamento nustatytu patikrinimo laiku, o trečiojo suinteresuotojo asmens P. B. dukters iniciatyva (liudytojų I. U., V. L. parodymai), net neišsiaiškinę, ar tokiam patikrinimui yra pagrindas, t.y. ar yra nustatyta tvarka pateiktas Pareiškėjo prašymas ir ar nėra Tvarkos 7.3 punkte nurodytų aplinkybių. Teismas pabrėžė, kad Tvarkos 7.4 p. senų statinių patikrinimo atlikimui nustato ne mažesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo pranešimo institucijoms apie patikrinimo laiką išsiuntimo. Toks terminas reikalingas tam, kad Akto surašyme dalyvaujantys asmenys galėtų tinkami pasiruošti apžiūrai: surinkti reikiamus duomenis ar pan. Ginčo atveju šis terminas buvo pažeistas, nes Pareiškėjo prašymas pateiktas, statiniai apžiūrėti bei Aktas surašytas tą pačią dieną- 2008-10-27. Taigi teismas priėjo išvadą, kad surašant Aktą buvo pažeisti Tvarkos 7.4 p., 8 p. reikalavimai.
20Akte padaryta išvada, kad pirtis (kadastrinių matavimų indeksas 5I1m), priestatas (kadastrinių matavimų indeksai 2i1ž) gali būti naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre. Liudytojų I. U., V. L. parodymai patvirtina, kad statinių patikrinime dalyvavę asmenys nuodugniai pirties neapžiūrėjo: I. U. pasidomėjus nuotekų šalinimu, jai buvo parodytas kanalizacijos šulinėlis, kurio ji neapžiūrėjo, nesiaiškino, ar nuotekos iš pirties suteka į šulinėlį, ar išteka į greta esantį tvenkinį, prie pirties esančio priestato iš viso netikrino; V. L. netikrino, iš kur į pirtį atvestas elektros kabelis, ar jis paklotas pagal tam keliamus reikalavimus, kokia elektros apskaita. Akte padaryta išvada prieštarauja pirties ir malkinės nugriovimo projekte, kurio pagrindu išduotas 2009-02-12 leidimas Nr. 09/01 nugriauti šį statinį (b. l. 65), užfiksuotiems faktiniams duomenims: griaunamo statinio darbų atlikimo technologijos aprašymo įvade nustatyta, jog pirties su malkine sienų ir stogo konstrukcijų mediena pažeista puvinio, nėra apsaugota nuo grunto drėgmės cokoliu ar pamatais (jų nėra), statinio stogas ir dalis sienų yra dengti senais asbestinio šiferio lapais, kurie kenksmingi sveikatai ir aplinkai, elektros tinklų nėra, nuotekų tinklų nėra (b. l. 77). Todėl kolegija konstatavo, kad Akte padaryta išvada yra nepagrįsta. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatavo, kad, kad surašant Aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei jo pagrįstumą, todėl Aktą nusprendė panaikinti.
21III.
22Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir P. B. apeliaciniais skundais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.
23A. J. apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
241. Mano, kad teismas netinkamai aiškino Tvarkos 8 punkto nuostatas, kadangi jame nėra aiškiai nurodyta, kad institucijų atstovai privalo kartu nuvykti apžiūrėti statinių.
252. Nebuvo pažeistas Tvarkos 9.3 punkto reikalavimas, kadangi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja D. D. informavo komisijos pirmininką, kad ginčo dėl žemės sklypo nėra. Kad ginčijamo akto surašymo metu nebuvo ginčo dėl žemės sklypo, teismo posėdyje patvirtino ir pats pareiškėjas B. B., ginčas dėl sklypo kilo jau po ginčijamo akto priėmimo –2009-05-18 ir ginčas kilo tarp trečiojo suinteresuoto asmens A. J. bei B. B., J. B., R. B. ir L. K.. Mano, kad teismas nepagrįstai ginčą dėl žemės sklypo susiejo su ginču dėl akto panaikinimo.
26P. B. apeliaciniame skunde paaiškino, kad pirtį, dėl kurios vyksta ginčas, pastatė jis pats 1974 metais. Siekdamas įteisinti pirties statybą, jis kreipėsi į Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistą S. prašydamas patvirtinti, kad pirtis pastatyta ne savavališkai. Nurodo, kad Aktas jam buvo išduotas vėliau, ne tą pačią dieną. Patikrinti pirties buvo atvykę 5 žmonės. Kadangi nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, mano, kad į žemę, esančią po pirtimi, teises turi ir A. J., kuri neprieštarauja, kad pirtis stovėtų. Asmuo, valdantis dalį sklypo, negali reikšti pretenzijų dėl viso sklypo.
27P. B. įsitikinimu, teismas netinkamai vertino liudytojų V. L. ir I. U. parodymus, netinkamai vertino 2009-02-12 leidime Nr. 09/01 nurodytas aplinkybes apie pastato būseną. Kiti P. B. apeliacinio skundo motyvai yra identiški išdėstytiems A. J. apeliaciniame skunde.
28Pareiškėjas B. B. atsiliepimu prašo trečiųjų suinteresuotų asmenų A. J. ir P. B. apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo P. B. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30Teisėjų kolegija
konstatuoja:
31IV.
32Apeliaciniai skundai atmestini.
33Nustatyta, kad ginčijamas žemės sklypas (kadastrinis adresas 7363/0006:355), kuriame stovėjo ginčo pastatas – pirtis, nuosavybės teise priklausė B. B., J. B. ir A. J. (b. l. 69 – 70).
34P. B. 2008-10-27 prašymu kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas), prašydamas patikrinti seno statinio – pirties, esančios Juodupės sen., Raišių km., Darbininkų g. 17, techninę būklę ir galimybę ją toliau naudoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 110). LR aplinkos ministro ir LR teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr.158/89 patvirtinta Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 p. nustato, kad senų statinių patikrinimą organizuoja Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, kuris jį atlieka kartu su statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų bei savivaldybės atstovais. Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos 7.2 p. reikalavimu, prašymo gavimo dieną – 2008-10-27 – kreipėsi į Rokiškio r. savivaldybės administraciją, tačiau nesulaukęs atsakymo iš savivaldybės, tą pačią dieną – 2008-10-27 – surašė Aktą. Atsakymas iš savivaldybės buvo gautas 2008-10-31 (b. l. 112), jau po skundžiamo akto priėmimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kad Tvarkos 7.2 p. įtvirtintos teisės normos paskirtis yra išsiaiškinti, ar žemė priklauso asmeniui nuosavybės teise, ar ji teisėtai naudojama, kas yra žemės sklypo savininkas (naudotojas), koks žemės sklypo dydis bei ribos, kaip žemės sklypo naudojimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, jeigu paaiškėtų, kad statinys stovi ne Pareiškėjui priklausančioje (ar ne jo naudojamojoje) žemėje, ar kiltų ginčų dėl žemės sklypo naudojimo (servitutų nustatymo) ir kokiu būdu jie galėtų būti sprendžiami. Todėl savivaldybės administracija, nesiaiškinusi šių klausimų, neturėjo pagrindo atsakyti, jog nėra ginčų dėl to žemės sklypo, ant kurio stovi statinys.
35Tvarkos 8 p. numato, kad nuvykę į vietą institucijų atstovai, dalyvaujant Pareiškėjui, apžiūri statinius, išnagrinėja pateiktus dokumentus, išklauso Pareiškėjo ir liudytojų (jei jų yra) paaiškinimus ir surašo nustatytos formos Senų statinių patikrinimo aktą. Senų statinių patikrinimo aktas surašytas pažeidžiant Tvarkos 8 p. reikalavimą. Liudytojais apklausti D. D., V. S., I. U., V. L. patvirtino, kad Aktą pasirašę asmenys vyko apžiūrėti statinio (pirties) individualiai, nedalyvaujant Pareiškėjui, neapklausė liudytojų – šalia statinio gyvenančių asmenų, rezultatų su kitais patikrinime dalyvavusiais asmenimis neaptarė. Liudytojų I. U., V. L. parodymai patvirtina, kad statinių patikrinime dalyvavę asmenys nuodugniai pirties neapžiūrėjo: I. U. pasidomėjus nuotekų šalinimu, jai buvo parodytas kanalizacijos šulinėlis, kurio ji neapžiūrėjo, nesiaiškino, ar nuotekos iš pirties suteka į šulinėlį, ar išteka į greta esantį tvenkinį, prie pirties esančio priestato iš viso netikrino; V. L. netikrino, iš kur į pirtį atvestas elektros kabelis, ar jis paklotas pagal tam keliamus reikalavimus, kokia elektros apskaita.
36Iš P. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčą kelia ne tik dėl sprendžiant ginčą pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo. Neteisingą šių teisės normų taikymą P. B. sieja ir su, jo teigimu, netinkamu įrodymų vertinimu siekiant išsiaiškinti, pirties techninę būklę. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ir fakto klausimas, t. y. klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo.
37Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos faktinės aplinkybės (pirties techninė būklė) nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi liudytojų parodymai, kuriais P. B. grindžia savo argumentus dėl to, kad ginčo statinys galėjo būti pripažintas tinkamu naudoti dėl savo techninės būklės, taip pat ir paties pareiškėjo paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal šią straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
38Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, jog faktai apie pirties techninę būklę byloje dėl ginčijamo Akto panaikinimo nebuvo esminiai. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad teismas netinkamai vertino liudytojų teismo posėdyje duotus parodymus. Su šiais argumentais kolegija nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas vertino liudytojų pasisakymus, paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (D. D., V. S., I. U., V. L. paaiškinimai). Šių liudytojų paaiškinimai, kolegijos vertinimu, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat vadovaudamasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytomis įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisyklėmis, kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis byloje esančių įrodymų įvertinimo išvadomis. Taigi tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniuose skunduose nenurodytų, pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.
39Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
40Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų A. B. ir P. B. apeliacinius skundus atmesti.
41Nutartis neskundžiama.