Byla 2-724/2007
Dėl reikalavimo atlyginti 150 000 Lt moralinę žalą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L. ir L. L. atstovo advokato Kęstučio Čilinsko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria ieškinys dalyje dėl reikalavimo atlyginti 150 000 Lt moralinę žalą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai V. L. ir L. L. 2007 m. gegužės 18 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 800 000 Lt neturtinės žalos, padarytos ieškovams jų sūnaus gyvybės atėmimu, 40 000 Lt neturtinės žalos, padarytos trukdymu išsiaiškinti dėl gyvybės atėmimo kaltus asmenis, 150 000 Lt neturtinės žalos, padarytos paskleidus tikrovės neatitinkančias ieškovų ir jų sūnaus garbę ir orumą žeminančias žinias, 5 945 Lt išlaidų, susijusių su sūnaus laidotuvėmis, taip pat 124,91 Lt mėnesinių išmokų dėl maitintojo netekimo.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

5Ieškovai V. L. ir L. L. 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl reikalavimo atlyginti 150 000 Lt moralinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančias ieškovų bei jų sūnaus garbę ir orumą žeminančias žinias, laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams. Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovai buvo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti teismui įrodymus, jog buvo pasinaudota išankstine neteismine ginčo dėl garbės ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, sprendimo tvarka. Nurodyti kokioje konkrečioje visuomenės informavimo priemonėje paskleistos žinios neatitinka tikrovės, taip pat argumentus, kodėl šios žinios žemina ieškovų ir jų sūnaus garbę ir orumą, aplinkybes, patvirtinančias, kad šių žinių šaltinis yra Klaipėdos miesto VPK. Ieškovai visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį šioje dalyje laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovams.

7Atskiruoju skundu ieškovų V. L. ir L. L. atstovas advokatas K. Čilinskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas priėmė neteisėtą nutartį, kadangi neįvertino aplinkybės, jog ieškovai, patikslinę ieškinį, atsisakė reikalavimų atlyginti žalą už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą laikraščiuose, nes sunku įrodyti, kad tas žinias perdavė policijos pareigūnai. Patikslintame ieškinyje liko tik ta reikalavimo dalis, kuri susijusi su policijos pareigūnų vykdytu A. L. žeminančių žinių skleidimu. Šis faktas nustatytas Seimo kontrolieriaus atliktame tyrime. Teismas apskritai nevertino Seimo kontrolieriaus 2005 m. gruodžio 13 d. pažymos ,,Dėl V. L. skundo prieš Klaipėdos miesto VPK ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą“. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad reiškiami reikalavimai ne dėl apskritai žeminančių žinių paskleidimo spaudoje, o dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), įskaitant siekį suklaidinti visuomenę, jog A. L. pats kaltas dėl mirties.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

10Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (CK 2.24 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas prašymui dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo.

11Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų V. L. ir L. L. ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti neturinę žalą, padarytą tikrovės neatitinkančių žinių skleidimu, laikė nepaduotu tuo pagrindu, kad ieškovai neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutarties reikalavimų ir nepateikė įrodymų, jog buvo pasinaudota išankstine neteismine ginčo dėl garbės ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, sprendimo tvarka.

12Tačiau, kaip matyti iš ieškovų pateikto patikslinto ieškinio (b. l. 16), reikalavimą atlyginti žalą, padarytą žeminančio turinio informacijos skleidimu, ieškovai reiškia ne žiniasklaidos priemonei, o policijos pareigūnams, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu pažeminusiems ieškovų ir jų sūnaus garbę bei orumą. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais (neveikimu), įstatymas nenumato privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos, padarytos paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, laikė nepaduotu.

13Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, dėl ko netinkamai išsprendė ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti neturinę žalą, padarytą tikrovės neatitinkančių žinių skleidimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti neturinę žalą, padarytą tikrovės neatitinkančių žinių skleidimu, priėmimo klausimas turi būti perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. L. ir L. L. ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti neturinę žalą, padarytą tikrovės neatitinkančių žinių skleidimu, priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai