Byla 1A-317-332-2013
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Vytautui Blažaičiui, nuteistiesiems S. Š., E. O., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. O. ir S. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžio, kuriuo:

2E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. 80 MGL (10 400 Lt) bauda;

4pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 150 MGL (19 500 Lt) bauda.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., už atskirus nusikaltimus skiriamos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė E. O. paskirta 150 MGL (19 500 Lt) bauda.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ pp., 66 str., E. O. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-09-29 iki 2011-10-29 išbūtas laikas (30 dienų) prilygintas 60 MGL dydžio baudai ir įskaičius į bausmę nustatyta laikyti, kad E. O. dalį bausmės yra atlikęs – sumokėjęs 7 800 Lt baudą.

7S. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteistas 80 MGL (10 400 Lt) bauda.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9E. O. nuteistas už tai, kad jis pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent, 2011-09-19 ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, 15.04 val., melagingai pranešė apie UAB „( - )“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) vagystę, nurodydamas, kad minėtas automobilis 2011-09-19 apie 13.00 val. buvo paliktas stovėti ( - ) g. ( - ), ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, o apie 14.00 val. pastebėjo, kad automobilis „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) yra pavogtas, nors realiai pats automobilį perdavė kitam asmeniui, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2011-09-19, ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, liudytojo apklausos metu, nuo 15.35 val. iki 16.01 val., davė melagingus parodymus apie UAB „( - )“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) dingimo aplinkybes.

10Be to, E. O. ir S. Š. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule, UAB „( - )“ naudai, pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent, E. O. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-13, ties ( - ) g. ( - ), ( - ), būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, siekdamas vėliau melagingai pranešti apie automobilio vagystę ir tokiu būdu UAB „( - )“ naudai neteisėtai gauti draudiminę išmoką, S. Š., žinojusiam apie planuojamą melagingą pranešimą dėl nurodyto automobilio vagystės, nurodė UAB „( - )“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) kurio daiktadėžėje buvo palikti registracijos dokumentai ir užvedimo raktelis, buvimo vietą, tam, kad pastarasis paslėptų ir (ar) sunaikintų automobilį, o S. Š., žinodamas apie UAB „( - )“ direktoriaus E. O. planuojamą melagingą pranešimą dėl UAB „( - )“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) vagystės, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-13, ties ( - ) g. ( - ), ( - ), perėmė UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) kurio daiktadėžėje buvo palikti registracijos dokumentai ir užvedimo raktelis, tam, kad paslėptų ir (ar) sunaikintų automobilį, tai yra, 2011-09-13, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ties ( - ) g. ( - ) namu, ( - ), perdavė automobilį „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) kurio daiktadėžėje buvo palikti registracijos dokumentai ir užvedimo raktelis, N. K. ir kartu su juo buvusiam S. V., nežinojusiems apie planuojamą melagingą pranešimą dėl automobilio vagystės, prašydamas pradanginti perduodamą automobilį, o automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius grąžinti, po ko N. K. tą pačią dieną minėtą automobilį pardavus UAB „( - )“ ir pristačius automobilį išardymui į šios įmonės teritoriją ( - ) ( - ) pr. ( - ), o užvedimo raktelius bei registracijos dokumentus grąžinus S. Š., po ko S. Š. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-09-19, nenustatytoje vietoje, perdavė

11E. O. automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) užvedimo raktelius bei registracijos dokumentus, o UAB „( - )“ atstovas E. O. 2011-09-19 policijos pareigūnams melagingai pranešė apie automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) vagystę, o 2011-09-20 kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę AB „( - )“ ( - ) al. ( - ), ( - ), ir pateikė bendrovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie, neva, UAB „( - )“ priklausančio automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) kuris buvo draustas „Kasko“ draudimu šioje draudimo bendrovėje, vagystę, ir tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti AB „( - )“ priklausantį turtą – 15 500 litų dydžio draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes galimos apgaulės atvejį nustatė teisėsaugos institucijos.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis E. O. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos BK 40 str.) arba paskiriant švelnesnę bausmę.

13Nuteistasis E. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, ir atsisakydamas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 40 str. normas. E. O. teigia, kad jis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. ir pateikė visus reikalingus dokumentus. Tačiau teismas šį jo prašymą nepagrįstai atsisakė tenkinti.

14Apeliantas nurodo, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, jog labai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str., ir pasikėsinęs padaryti nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl tos priežasties, kad bijojo prarasti darbą, nes jo gaunamas atlyginimas buvo vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Suvokė, kad keisdamas parodymus elgiasi netinkamai, tačiau pagalvojęs apie tai, kad jam netekus darbo, nukentės jo šeima - bedarbė žmona S. O. ir dvi dukros, iš kurių viena nepilnametė, nusprendė paisyti ne savo asmeninių, bet savo šeimos interesų. Jų šeimos finansinė padėtis, net ir jam dirbant, buvo sunki, todėl žinojo, kad jei neteks darbo, jų šeima turės jausti nuolatinį nepriteklių, jis negalės sudaryti tinkamų sąlygų dukroms siekti išsilavinimo. Bijojo, kad sunki finansinė padėtis gali sugriauti jo šeimą, nes, jo žiniomis, tai yra viena pagrindinių skyrybų priežasčių. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad priimant nuosprendį, jis buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje. Darbo neteko dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, kas jam yra pamoka visam gyvenimui. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu keitė ir dėl tos priežasties, kad jam buvo gėda, jog į šią situaciją įtraukė S. Š., kuris yra jo žmonos S. O. brolis dvynys. Juos sieja itin glaudus ryšys, todėl galvojo, kad išaiškėjus, jog jis įtraukė S. Š. į nusikalstamą veiką, tiek jo žmona, tiek S. Š. sutuoktinė jį pasmerks.

15Nuteistasis E. O. teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, prisipažino kaltas ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėtų veiksmų. Jis anksčiau teistas nebuvo, turėjo gerą reputaciją, todėl ši susiklosčiusi situacija jam buvo itin gera gyvenimo pamoka. Nurodo, kad prisipažinti kaltu jį paskatino A. L., kuris yra senas šeimos draugas. Užklupus problemoms, jis (apeliantas) prašydavo jo patarimo, todėl papasakojo jam ir apie tai, kad melavo tyrėjams ir kitiems pareigūnams. A. L. patarė jam prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų ir prisipažinti kaltu. Teismo posėdžio metu jis (A. L.) paliudijo, kad jis (apeliantas) gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir kad jam tai bus pamoka visam gyvenimui. Teigia, kad prašydamas teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniu, verto pasitikėjimo, nurodė būtent A. L..

16Apeliantas skunde nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog nei vienos apklausos metu jis nepripažino savo kaltės, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad jis vis dėlto ikiteisminio tyrimo metu prisipažino pranešęs apie nebūtą vagystę ir melagingą liudijimą apie automobilio dingimo aplinkybes. Be to, kaltu prisipažino, skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-09-30 nutartį dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Šis jo prisipažinimas yra užfiksuotas Šiaulių apygardos teismo 2011-10-18 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ).

17E. O. nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę - 150 MGL (19 500 Lt) baudą. Teigia, kad nuosprendžio priėmimo dieną jis buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, darbo neturi iki šiol. Pajamų, iš kurių galėtų sumokėti tokio dydžio baudą, taip pat neturi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas tokią bausmę, visiškai neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu netinkamai pritaikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas.

18Nuteistasis E. O. teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis dėl savo neteisėtų veiksmų tikrai nuoširdžiai gailisi. Suprato tokio poelgio pasekmes, todėl prisipažino esąs kaltas laisva valia, paaiškino, dėl kokių priežasčių keitė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nuoširdus gailėjimasis, egzistuoja ir teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo į tai atsižvelgti.

19Apeliantas mano, kad teismas taip pat privalėjo įvertinti tai, jog nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nebuvo padaryta. Draudimo bendrovė AB „( - )“ draudimo išmokos jam neišmokėjo, todėl savo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nepadarė. Mano, kad svarbu ir tai, jog draudimo sumą, kuri jam būtų sumokėta už automobilio vagystę, jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Apelianto nuomone, tai, kiek nusikalstamas ketinimas buvo įgyvendintas, yra reikšminga aplinkybė, skiriant bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo į ją atsižvelgti.

20E. O. nuomone, teismas turėjo pareigą nustatyti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei jas įvertinti ir paskirti jam mažesnę baudą arba skirti kitos rūšies bausmę. 150 MGL dydžio bauda, kuri buvo paskirta jam, nedirbančiam ir kitokių pajamų negaunančiam žmogui, neatitinka protingumo principo ir pažeidžia jo šeimos narių teises ir interesus. Nei jis, nei jo žmona šiuo metu nedirba. Vienintelės jų pajamos kol kas yra pašalpos, kurių kai kada neužtenka net minimaliausių poreikių tenkinimui. Apeliantas nurodo, kad jis visomis išgalėmis stengiasi sudaryti tinkamas sąlygas normaliam vaikų vystimuisi, tačiau teismui paskyrus jam 150 MGL (19 500 Lt) baudą, jo galimybės tai padaryti sumažės. Be to, teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiu atveju, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Mano, kad teismui paskyrus jam minėto dydžio baudą, šie tikslai nebus pasiekti, pajamų, iš kurių galėtų sumokėti baudą, šiai dienai neturi ir neaišku, kada turės.

21Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojai S. Š. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Neatleidus jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nes tokios didelės baudos neturi galimybės sumokėti.

22Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę teismo posėdžio metu visiškai pripažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, kad dėl pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą nuoširdžiai gailisi.

23Apelianto nuomone, yra visos Lietuvos Respublikos BK 40 str. nurodytos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad jis pirmą kartą pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, žala nepadaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Po pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką praėjo daugiau kaip metai ir jis jokių nusikalstamų veikų nedarė. Be to, ne jis yra nusikalstamos veikos iniciatorius.

24S. Š. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iš dalies pripažino savo kaltę, nes tuo metu ne iki galo suvokė savo kaltę. Jam nebuvo pažadėtas joks materialinis atlygis už jo veiksmus ir jis nelabai suvokė savo vaidmenį šioje nusikalstamoje veikoje.

25Mano, kad neteisinga teigti, kad jis teisme pripažino savo kaltę verčiamas byloje surinktų įrodymų, po visų liudytojų apklausos. Nurodo, kad 2012-12-04 teismo posėdyje buvo apklausta tik dalis liudytojų. Dar iki šio posėdžio pradžios, t.y. iki atvykusių liudytųjų apklausos jis su

26E. O. susitarė, kad prašys atidėti teismo posėdį, nes reikia surinkti trūkstamus dokumentus, kad galėtų kreiptis į teismą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymas dėl laidavimo buvo parašytas 2013-01-07, o liudytojų apklausa buvo tęsiama 2013-01-10.

27Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta 10 400 litų bauda yra labai didelė ir jis neturės galimybės jos sumokėti. Teigia, kad jis su žmona išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Šeimos materialinė padėtis yra bloga. Mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo nepilnamečių vaikų interesus ir į tai, kad jis tik pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

28Teismo posėdyje nuteistasis E. O. ir jo gynėjas prašė E. O. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis S. Š. ir jo gynėja prašė S. Š. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

29Nuteistųjų E. O. ir S. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. O. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., S. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio taikymo

32Apeliaciniais skundais nuteistieji E. O. ir S. Š. iš esmės neneigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, prašo taikyti jų atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės juos atleisti. Apeliaciniai skundai grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatų, netinkamai įvertino šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas.

33Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

34Viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Teisės požiūriu ši Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

35Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog E. O. ir S. Š. savo kaltę visiškai pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir tik po liudytojų apklausos. Šią teismo išvadą patvirtina bylos dokumentų turinys, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, pirmojo posėdžio metu, po kaltinamojo akto paskelbimo, E. O. ir S. Š. savo kaltės visiškai nepripažino. Visiškai savo kaltę nutiestieji E. O. ir S. Š. pripažino tik tuo metu, kai jau buvo surinkti visi bylos duomenys, pripažinti jų kaltės įrodymais. Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nutiestieji E. O. ir S. Š. viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltės nepripažino, savo kaltę pripažino tik po to, kai buvo apklausti visi liudytojai. Teisėjų kolegijos nuomone, esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistieji savo kaltę pripažino ne savanoriškai, o tik priremti įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo E. O. ir S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytą aplinkybę – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Taigi nesant vienos iš būtinų sąlygų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p.), nėra pagrindo toliau svarstyti E. O. ir S. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatų.

36Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistiesiems E. O. ir S. Š. Lietuvos Respublikos BK 40 str. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti E. O. ir S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tenkinti apeliantų prašymus ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendį, taikyti jiems Lietuvos Respublikos BK 40 str. ir bylą nutraukti, nėra teisinio pagrindo.

37Tai, kad E. O. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl to, jog bijojo prarasti darbą, nes jo gaunamas atlyginimas buvo vienintelis šeimos pajamų šaltinis, ir dėl to, kad jam buvo gėda, jog į šią situaciją įtraukė S. Š., kuris yra jo žmonos S. O. brolis dvynys, tai, kad S. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nes tuo metu ne iki galo suvokė savo kaltę, jam nebuvo pažadėtas joks materialinis atlygis už jo veiksmus ir jis nelabai suvokė savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, kad ne jis yra nusikalstamos veikos iniciatorius, jis pirmą kartą pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, žala nepadaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, po pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką praėjo daugiau kaip metai ir jis jokių nusikalstamų veikų nedarė, konstatavus pirmiau minėtos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvimą, neturi Lietuvos Respublikos BK 40 str. taikymo aspektu teisinės reikšmės.

38Dėl nuteistiesiems E. O. ir S. Š. paskirtų bausmių

39Apeliaciniais skundais nuteistieji E. O. ir S. Š. prašo skirti jiems švelnesnes bausmes, nes paskirtų baudų neturi galimybės sumokėti.

40Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems E. O. ir S. Š. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

41Paskirdamas nuteistajam E. O. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytas nesunkus nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį – E. O. veikė tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., pasikėsino įvykdyti bendrininkų grupėje, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į

42E. O. asmenybę – nusikalto būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. O., kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkius tyčinius nusikaltimus, už padarytus nusikaltimus Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą.

43Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. O. už padarytą nesunkų nusikaltimą ir pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą paskirtos baudos yra žymiai mažesnės už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtinos baudos vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. O. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl mažinti nuteistajam paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

44Apeliaciniame skunde nuteistasis, prašydamas skirti jam mažesnę bausmę, teigia, kad draudimo bendrovė AB „( - )“ draudimo išmokos jam neišmokėjo, todėl savo nusikalstamais veiksmais jis jokios žalos nepadarė, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę, ir tai iš esmės lengvina E. O. teisinę padėtį, bet dėl to mažinti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - tai, kad nei jis, nei jo žmona šiuo metu nedirba, vienintelės jų pajamos kol kas yra pašalpos, kurių kai kada neužtenka net minimaliausių poreikių tenkinimui, kad pajamų, iš kurių galėtų sumokėti baudą, šiai dienai neturi ir neaišku, kada turės, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.

45Paskirdamas nuteistajam S. Š. bausmę už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – pasikėsinta padaryti nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą ir rūšį – S. Š. veikė tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupėje, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į S. Š. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirba ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. Š., kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, žymiai mažesnę už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtinos baudos vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. Š. už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją nėra teisinio pagrindo.

46Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo nepilnamečių vaikų interesus, nes jis su žmona išlaiko tris nepilnamečius vaikus, o šeimos materialinė padėtis yra bloga. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nemenkina nuteistojo S. Š. kaltės pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

47Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistųjų E. O. ir S. Š. apeliaciniai skundai netenkinami.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

49nuteistųjų E. O. ir S. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. 80 MGL (10 400 Lt) bauda;... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 150 MGL (19 500 Lt)... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., už atskirus... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ pp., 66 str.,... 7. S. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. E. O. nuteistas už tai, kad jis pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą,... 10. Be to, E. O. ir S. Š. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų... 11. E. O. automobilio „Mazda MPV“, valstybinis numeris ( - ) užvedimo... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. O. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 13. Nuteistasis E. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo... 14. Apeliantas nurodo, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, jog labai gailisi... 15. Nuteistasis E. O. teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius... 16. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog nei vienos... 17. E. O. nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę... 18. Nuteistasis E. O. teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 19. Apeliantas mano, kad teismas taip pat privalėjo įvertinti tai, jog... 20. E. O. nuomone, teismas turėjo pareigą nustatyti visas bausmės skyrimui... 21. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo... 22. Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę teismo... 23. Apelianto nuomone, yra visos Lietuvos Respublikos BK 40 str. nurodytos sąlygos... 24. S. Š. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iš dalies pripažino savo... 25. Mano, kad neteisinga teigti, kad jis teisme pripažino savo kaltę verčiamas... 26. E. O. susitarė, kad prašys atidėti teismo posėdį, nes reikia surinkti... 27. Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta 10 400 litų... 28. Teismo posėdyje nuteistasis E. O. ir jo gynėjas prašė E. O. apeliacinį... 29. Nuteistųjų E. O. ir S. Š. apeliaciniai skundai atmestini.... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 31. Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio taikymo... 32. Apeliaciniais skundais nuteistieji E. O. ir S. Š. iš esmės neneigia padarę... 33. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio... 34. Viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra... 35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, bylą... 36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos... 37. Tai, kad E. O. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl to, jog bijojo... 38. Dėl nuteistiesiems E. O. ir S. Š. paskirtų bausmių... 39. Apeliaciniais skundais nuteistieji E. O. ir S. Š. prašo skirti jiems... 40. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str.... 41. Paskirdamas nuteistajam E. O. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas,... 42. E. O. asmenybę – nusikalto būdamas neteistas, galiojančių... 43. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. O. už padarytą nesunkų... 44. Apeliaciniame skunde nuteistasis, prašydamas skirti jam mažesnę bausmę,... 45. Paskirdamas nuteistajam S. Š. bausmę už pasikėsinimą padaryti... 46. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė... 47. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 49. nuteistųjų E. O. ir S. Š. apeliacinius skundus atmesti....