Byla A-858-373-13
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

  1. panaikinti atsakovo Migracijos departamentas) 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (15/5-3)10K-9369;
  2. įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo;
  3. priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas ginčijamu raštu atsisakė išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Nurodė, kad prašydamas vizos pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas Ignalinos r., ( - ). Nurodė, jog butas buvo įsigytas sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra nuginčyta. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašydamas Šengeno vizos pateikė dokumentus, kurių tuo metu galioję teisės aktai reikalavo, pasikeitus planams pareiškėjas butą pardavė. Pabrėžė, jog teisės aktai nenumatė ir nenumato termino, kuriam laikotarpiui prašymo išduoti vizą pateikimo metu turėjo būti įsigytas nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje. Turėtas butas buvo pareiškėjo nuosavybė, todėl 2010 m. lapkričio 19 d. jį įsigijęs ir 2010 m. gruodžio 16 d. pardavęs pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Manė, jog šios aplinkybės įrodo, kad Šengeno šalių vizą 2010 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas gavo teisėtai. Aplinkybė, jog iki pareiškėjui įsigyjant butą jis kelis kartus buvo parduotas, pareiškėjui nebuvo žinoma. Pareiškėjas paaiškino, jog jis įsigijo ir pardavė butą nepažeisdamas teisės aktų.

6Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje nuomonėje nepateikta argumentų, kurie pagrįstų jo įtraukimą į sąrašą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. vasario 15 d.

7Pareiškėjas pabrėžė, jog Migracijos departamentas, priimdamas galutinį sprendimą dėl jo išbraukimo iš sąrašo, turėjo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje nuomonė yra nepagrįsta. Pareiškėjas neneigė, jog, pardavus Lietuvos Respublikoje turėtą nekilnojamąjį turtą, išnyko Šengeno vizos išdavimo pagrindas. Manė, jog Šengeno viza pareiškėjui buvo panaikinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau nekilnojamojo turto, teisėtai turėto Lietuvos Respublikoje, pardavimo aplinkybė, buvusi pagrindu panaikinti vizą, negali būti laikoma pagrindu įtraukti jį į sąrašą ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, jog teisės aktai nenustato įpareigojimo panaikinus vizą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

8Nurodė, jog sprendimas įtraukti pareiškėją į sąrašą prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytam proporcingumo principui. Pareiškėjo įtraukimas į sąrašą ir draudimas iki 2014 m. vasario 15 d. atvykti į šalį nėra proporcingas siekiamam tikslui. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepiktnaudžiavo ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjo nuomone, vien tik teisėtas buto pardavimas, buvęs pagrindu panaikinti vizą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu uždrausti jam trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

9Pabrėžė, jog Migracijos departamento 2012 m. balandžio 4 d. sprendimas atsisakyti išbraukti pareiškėją iš sąrašo remiasi tuo, kad pareiškėjas netrukus po vizos gavimo pardavė Lietuvos Respublikoje turėtą nekilnojamąjį turtą ir Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje nuomone. Nurodė, jog nei viena iš nurodytų aplinkybių negali būti pagrindu įtraukti pareiškėją į iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašą.

10Atsakovas A. D. skundą (b. l. 24-27) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovas paaiškino, jog sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. vasario 15 d. ir įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9) (toliau – ir Šengeno konvencija) 96 straipsnį priimtas Lietuvos Respublikos ambasados ( - )Respublikoje 2011 m. vasario 4 d. sprendimo atšaukti pareiškėjui išduotos Šengeno vizos, teikimo dėl pareiškėjo įrašymo į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) ir Užsieniečių registro duomenų pagrindu. Pagal pareiškėjo deklaruotus duomenis, t. y. jog jis yra buto, ( - ), savininkas, Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje pareiškėjui išdavė Šengeno C tipo vizą (90 dienų). Ambasada kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, prašydama patikrinti minėto buto tinkamumą gyventi ir buvo nustatyta, kad butas visiškai netinkamas gyventi, kaimynai pareiškėjo nėra matę, butas 2010 metais buvo perparduotas penkis kartus, buto savininkai jį įsigiję kreipdavosi į Lietuvos Respublikos ambasadą ( - )Respublikoje dėl Šengeno vizos gavimo, o ją gavę – butą parduodavo. Visi buvę minėto buto savininkai naudodavosi išduotomis Šengeno vizomis, nors pagrindo, dėl kurio šios vizos buvo išduotos – nekilnojamojo turto – jau nebebūdavo. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje 2011 m. vasario 4 d. atšaukė pareiškėjui išduotą vizą. Šiuo pagrindu Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje teikimu Nr. 5.1.9-159 dėl pareiškėjo įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, kreipėsi į Migracijos departamentą, kuris patikrino duomenis VĮ Registrų centre ir Užsieniečių registre, bei nustatė, kad teikime nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Pabrėžė, jog pagrindinis tikslas įsigyjant pareiškėjui priklausiusį butą visada buvo Šengeno vizos gavimas, po kurio sekdavo eilinis šio buto pardavimas kitam užsieniečiui. Nurodė, jog nors pareiškėjas, kaip ir kiti užsieniečiai, minėtą butą įsigijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka, tačiau šis nuosavybės įsigijimas buvo fiktyvus, t. y. tam, kad gauti Šengeno vizą.

12Atsakovo nuomone, pareiškėjas siekdamas gauti Šengeno vizą piktnaudžiavo, t. y. fiktyviai įsigijo butą, kurį prieš tai ir po to ne kartą įsigijo kiti užsieniečiai, kurį gavęs vizą iš karto pardavė kitam užsieniečiui, kuris pakartojo lygiai tokį pat vizos įsigijimo modelį. Paaiškino, jog tai, kad CK nenumato atsakomybės už fiktyvų nekilnojamojo turto įsigijimą, neužkerta kelio pripažinti, jog toks nekilnojamojo turto įsigijimas tam, kad gauti Šengeno vizą, yra piktnaudžiavimas suteiktomis teisėmis. Migracijos departamentas, įvertinęs turimus įrodymus, priėmė sprendimą, draudžiantį pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. vasario 15 d., t. y. tris metus, taip pat buvo nuspręsta įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį tris metus, t. y. iki 2014 m. vasario 15 d.

13Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjui taikomi apribojimai yra proporcingi. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įspėjimo dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno erdvę įtraukimo į centrinę Šengeno informacinę sistemą instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti tiek į Lietuvą tiek į pačią Šengeno erdvę. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, Migracijos departamentas vadovavosi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės). Pabrėžė, jog pareiškėjo duomenys į minėtą sąrašą buvo įtraukti gavus Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje 2011 m. vasario 14 d. teikimą Nr. 5.1.9-159, be to, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 16, 17 punktais, raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą ( - ) Respublikoje, kad ji pareikštų savo nuomonę dėl duomenų apie pareiškėją išbraukimo iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje atsakė, kad ji prieštarauja, jog pareiškėjo duomenys būtų išbraukti iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Pažymėjo, jog išbraukti pareiškėjo duomenis iš minėto sąrašo Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo. Migracijos departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje nuomonę, prieštaravimą pareiškėjo duomenų išbraukimui, įvertinęs tai, kad pareiškėjas, siekdamas gauti Šengeno vizą piktnaudžiavo fiktyviai įsigydamas nekilnojamąjį turtą, buvo nesąžiningas, pakartotinai, t. y. 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (15/5-3)10K-9369, atsisakė tenkinti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (b. l. 73-79) pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad Migracijos departamentas 2011 m. rugsėjo 13 d. gavo pareiškėjo prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Migracijos departamentas 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (15/5-3-8K-JUR22)10K-26607 nurodė pareiškėjui, kad jis, vadovaudamasis Taisyklių 16, 17 punktais, raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą ( - ) Respublikoje (jos siūlymu uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką), kad ji pareikštų savo nuomonę dėl sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Pažymėjo, kad, ambasados nuomone, keisti sprendimą ir išbraukti duomenis apie pareiškėją iš šio sąrašo netikslinga. Pažymėjo, kad pateikdamas dokumentus dėl vizos išdavimo ambasadai pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir dėl šių priežasčių jam buvo atšaukta viza, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus pareiškėjo prašymas negali būti tenkintas.

17Pareiškėjas dėl Migracijos departamento 2011 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. (15/5-3-8K-JUR22)10K-26607 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Migracijos departamento 2011 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. (15/5-3-8K-JUR22)10K-26607 ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. prašymą dėl jo duomenų išbraukimo iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.

18Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (15/5-3)10K-9369 informavo pareiškėją, kad prašyme nurodyti argumentai nesuponuoja pagrindo išbraukti pareiškėjo duomenis iš nurodyto sąrašo. Rašte nurodė, kad iš VĮ Registrų centro Utenos filialo ir UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ gautų duomenų atsakovas darė išvadą, jog nekilnojamąjį turtą pareiškėjas įsigijo tik dėl to, kad gautų vizą. Atsakovas informavo, kad, vadovaudamasis Taisyklių 17 punktu, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą ( - ) Respublikoje su prašymu pareikšti savo nuomonę dėl sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką persvarstymo. Ambasada prieštaravo, kad pareiškėjo duomenys būtų išbraukti iš sąrašo, nes jis kaip pagrindą vizai gauti pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad turi Lietuvos Respublikoje įsigijęs nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje išduodama jam vizą neturėjo informacijos apie minėto nekilnojamojo turto perpardavinėjimą, vėliau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, gavusi informaciją ir įvertinusi susidariusią situaciją, atšaukė išduotą vizą. Tuo pagrindu ambasada kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu duomenis apie pareiškėją įtraukti į sąrašą. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikinta viza, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką, priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. vasario 15 d. ir įtraukė į centrinę Šengeno informacinę sistemą įspėjimą pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį dėl pareiškėjo neįsileidimo iki nurodytos datos.

19Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija, kad viza, pardavus nekilnojamąjį turtą, panaikinta pagrįstai, tačiau mano, kad buto pardavimo aplinkybės negali būti pagrindu uždrausti jam atvykti iki nustatytos datos į Lietuvos Respubliką ir būti įrašytam į sąrašą.

20Teismas pažymėjo, jog asmenims taikomų draudimų atvykti į Šengeno erdvę (Lietuvos Respubliką) teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), kurio 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 5 straipsnio 4 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Šengeno sienų kodekso 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos arba grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką. Įstatymo 133 straipsnio 3 dalis numato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

21Pažymėjo, jog Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad į sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Taisyklių 111 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Šengeno konvencijos 96 straipsnyje nustatytus pagrindus.

22Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčui taikytinų Taisyklių 16 punktas nustato, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas: 16.1 motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo; 16.2 motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad, gavęs šių Taisyklių 16 punkte nurodytą prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu.

23Pabrėžė, jog pareiškėjo duomenys buvo įtraukti į C. SIS sąrašą, gavus Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje 2011 m. vasario 14 d. teikimą Nr. 5.1.9-159, todėl atsakovas Taisyklių 16, 17 punktų pagrindu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą ( - ) Respublikoje, kad ji pateiktų savo nuomonę dėl duomenų apie pareiškėją išbraukimo iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Ambasada 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsakymą, kad prieštarauja, jog pareiškėjo duomenys būtų išbraukti iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Pažymėjo, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo paskirtis – kaupti, naudoti ir teikti sąrašo duomenis, atlikti kitus teisės aktų nustatytus tvarkymo veiksmus su sąrašo duomenimis, kurių pagrindu siekiama užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas.

24Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu Ignalinos r. sav., ( - ), 2010 metais užsienio piliečiams buvo perparduotas penkis kartus. Pareiškėjas juo disponavo trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. Iš vizos prašančių asmenų anketų duomenų matyti, kad asmenys prašydami išduoti daugkartinę Šengeno vizą jos gavimo pagrindu nurodė jau minėtą butą. Pareiškėjas prašydamas vizos jos gavimo pagrindu taip pat nurodė šį nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti minėtu butu disponavę asmenys, tik tapę buto savininkais, kreipdavosi dėl Šengeno vizų gavimo, o jas gavę, minėtą butą parduodavo. Pabrėžė, jog aplinkybės, kad minėtas butas išdavus vizas buvo perparduodamas kitiems asmenims, leidžia daryti išvadą, kad šio nekilnojamojo turto įsigijimas buvo siejamas su tikslu gauti daugkartinę Šengeno vizą ir laikytinas piktnaudžiavimu suteiktomis teisėmis. Pažymėjo, jog viza pareiškėjui buvo išduota 2010 m. gruodžio 15 d., o butą, įsigytą 2010 m. lapkričio 19 d., jis pardavė 2010 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po vizos išdavimo. Teismo vertinimu, šie nustatyti duomenys patvirtina atsakovo išvadas dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo ir nesąžiningo elgesio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę vertindamas ginčo metu nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų bei nenurodė svarbių priežasčių, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo duomenis išbraukti iš minėto sąrašo.

25Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje 2011 m. vasario 14 d. teikimu Nr. 5.1.9-159 „Dėl užsieniečio įrašymo į nepageidaujamų asmenų sąrašą“, remdamasi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą Migracijos departamentui į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, be kita ko, įrašyti ir pareiškėją A. D.. Migracijos departamentas priėmė 2011 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (15/5-3)4U-20 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ( - ) Respublikos piliečiui A. D.“, kuriame pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į tai, kad ambasada priėmė sprendimą atšaukti išduotą pareiškėjui vizą, bei, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikinta viza, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką, bei to paties straipsnio 3, 4 dalimis, Taisyklių, 4, 5, 6, 111, 113, 12 punktais, Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento direktoriaus 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3K-16 (toliau – ir Nuostatai), 7.6, 11.5 punktais, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. vasario 15 d. bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį iki 2014 m. vasario 15 d. Teismas nurodė, jog šis atsakovo sprendimas nėra nuginčytas, todėl skundo motyvai, susiję su vizos panaikinimo aplinkybėmis bei tai, kad taikant teisių apribojimus, įtraukiant į minėtą nacionalinį sąrašą ir nustatant draudimą atvykti į šalį iki 2014 m. vasario 15 d., buvo pažeisti proporcingumo principai, atmestini.

26Pabrėžė, jog pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnio 1 dalies nuostatas duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotą perspėjimą draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimai taip pat gali būti grindžiami tuo, kad užsieniečiui buvo taikytos tokios priemonės kaip deportacija, atsisakymas įleisti ar išsiuntimas, kurios nebuvo atšauktos ar sustabdytos, įskaitant uždraudimą atvykti arba atitinkamais atvejais – uždraudimą apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą ar gyvenimą. Draudimo atvykti bei įspėjimo dėl neįsileidimo įtraukimo į centrinę informacinę sistemą tikslas yra užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims tiek į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę, todėl taikomi apribojimai yra pateisinami bei proporcingi. Teismas nurodė, jog atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat duomenis, kad Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje prieštaravo dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo, bei nesant duomenų, kurie objektyviai patvirtintų pareiškėjo prašymo išbraukti duomenis apie jį pagrįstumą, veikė jai nustatytos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą sprendimą.

27Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Taisyklių 172 punktas numato, kad duomenys iš sąrašo, pateikti C. SIS, šioje sistemoje Migracijos departamento sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį panaikinami: 172.1 Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju, jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą); 172.2 jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS, išbraukiami iš sąrašo; 172.3 jeigu Migracijos departamentas raštu informuojamas arba atlikdamas savo funkcijas gauna informaciją, kad užsienietis, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS: 172.3.1 turi arba įgijo Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietybę; 172.3.2 yra arba tapo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos narys. Jeigu sprendimas uždrausti tokiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu – užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sprendimas atšaukti įspėjimą dėl tokio užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį priimamas, jeigu nustatoma, kad tokio pagrindo nebėra. Teismas nurodė, jog nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad tai yra baigtinis užsieniečių duomenų panaikinimo iš centrinės Šengeno informacinės sistemos pagrindų sąrašas, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas atitiko nors vieną iš nurodytų pagrindų.

28Remdamasis tuo, teismas pažymėjo, jog Migracijos departamento 2012 m. balandžio 4 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. (15/5-3)10K-9369, yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat atitinka Taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.

29III.

30Pareiškėjas A. D. apeliaciniu skundu (b. l. 86-87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog aplinkybė, kad iki pareiškėjui įsigyjant butą jis buvo kelis kartus parduotas, neturi reikšmės, kadangi šiuo atveju sprendžiamas pareiškėjo įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą pagrįstumas ir turi būti vertinami tik pareiškėjo veiksmai ar neveikimas.

32Pabrėžia, jog pareiškėjas, prašydamas Šengeno šalių vizos ir vadovaudamasis tuo metu galiojusio Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1V-109/V-51 reikalavimais, pateikė teisėtai gautus ir tikrovę atitinkančius dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu Ignalinos r. sav., ( - ).

33Pareiškėjas nurodo, jog teisės aktai nenustato įpareigojimo panaikinus vizą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir tai turėtų būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.

34Pareiškėjas remiasi Taisyklių 17 punktu ir nurodo, jog Migracijos departamentas yra kompetentinga institucija, kuri priima sprendimą dėl duomenų apie užsienietį išbraukimo iš sąrašo. Migracijos departamentas nėra saistomas Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) nuomonės. Mano, jog nėra pagrindo šiuo atveju iki 2014 m. vasario 15 d. uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

35Pareiškėjas pabrėžia, jog jis nebuvo informuotas apie Migracijos departamento 2011 m. vasario 15 d. sprendimą, jam nebuvo suteikta galimybė teisės aktų nustatytu laiku ir tvarka išreikšti savo požiūrį į šį jo teises ribojantį sprendimą, tokiu būdu pažeidžiant Įstatymo 136 straipsnį ir Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), (toliau – ir Gero administravimo kodeksas), 14 straipsnį. Pažymi, jog pareiškėjas neturėjo galimybės kvestionuoti Migracijos departamento 2011 m. vasario 15 d. sprendimu nustatyto draudimo jam iki 2014 m. vasario 15 d. atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėjimo dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį iki 2014 m. vasario 15 d. įtraukimo į centrinę Šengeno informacinę sistemą. Be to, pareiškėjas į Migracijos tarnybą kreipėsi vadovaudamasis Taisyklių 16, 17 punktuose nustatyta tvarka, pagal kurią duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, gavus motyvuotą rašytinį užsieniečio prašymą ir prieš tai nepanaikinus sprendimo dėl draudimo atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką.

36Nurodo, jog nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu taikomas teisių apribojimas – įtraukimas į sąrašą ir nustatymas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką net iki 2014 m. vasario 15 d. – galėtų būti pripažintas proporcingu siekiamam tikslui. Pareiškėjo nuomone, jis nepiktnaudžiavo teisėmis, nepažeidė teisės aktų, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra priežasčių, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti laikomas nepageidaujamu asmeniu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Nurodo, jog Migracijos departamentas atsisakydamas išbraukti pareiškėją iš sąrašo privalėjo patikrinti tokios pareiškėjui taikomos priemonės atitiktį proporcingumo principo reikalavimams.

37Atsakovas A. D. pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas remiasi argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas papildomai nurodo, jog Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (15/5-3)4U-20 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ( - ) Respublikos piliečiui A. D.” pareiškėjas nėra nuginčijęs, šis sprendimas yra galiojantis. Šio sprendimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje 2011 m. vasario 4 d. sprendimas atšaukti pareiškėjui išduotą Šengeno C tipo vizą, Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje 2011 m. vasario 14 d. teikimas Nr. 5.1.9-159, VĮ Registrų centro ir Užsieniečių registro duomenys.

39Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti jį išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, nurodo, jog teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl išbraukimo užsieniečių duomenų iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, ir, teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti išbraukti pareiškėjo duomenis iš minėto sąrašo, iš esmės pačiam priimti sprendimą išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

40Atsakovas dėl pareiškėjo informavimo apie Migracijos departamento priimtą 2011 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (15/5-3)4U-20 nurodo, jog šio sprendimo priėmimo metu galiojusiuose teisės aktuose, įskaitant ir Taisyklėse, nebuvo įtvirtintos pareigos supažindinti asmenis su jų atžvilgiu priimtais sprendimais dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Paaiškina, jog VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, įsigaliojo 2011 m. gegužės 1 d. l 8646

41l

42?

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Apeliacinis skundas atmestinas.

46Byloje ginčas kyla dėl 2012 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (15/5-3)10K-9369, kuriuo atsakovas atsisakė išbraukti pareiškėjo pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir Migracijos departamento pareigos išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.

47Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagįstą. Teismas nusprendė, jog atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiavo teise ir elgėsi nesąžiningai. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo diskreciją, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių duomenys turėtų būti išbraukti iš sąrašo, taip pat pabrėžė, kad nėra nuginčytas Migracijos departamento 2011 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (15/5-3)4U-20.

48Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

49Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, tokiems pareiškėjo argumentams nepritaria.

50Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos arba grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką. Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant asmeniui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, iš esmės atitinka 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus tokio pobūdžio sprendimų priėmimo pagrindus. Šios Konvencijos 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įspėjimą dėl neįsileidimo pakeisti, papildyti, pataisyti ar panaikinti gali tik susitariančioji šalis, kuri tokį įspėjimą pateikė į sistemą (toliau – ir Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo).

51Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas: motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo (16.1 punktas); motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo (16.2 punktas), o 17 punkte nurodyta, jog gavęs šių Taisyklių 16 punkte nurodytą prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu.

52Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog Migracijos departamentas 2011 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-20, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. vasario 15 d. (1 punktas), į centrinę Šengeno informacinę sistemą buvo įtrauktas įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį iki 2014 m. vasario 15 d. (3 punktas), taip pat nurodė, kad šis sprendimas nėra nuginčytas ir jis nėra šios administracinės bylos vertinimo objektas.

53Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie šį sprendimą ir jam nebuvo suteikta galimybė teisės aktų nustatytu laiku ir tvarka išreikšti savo požiūrį apie jį, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip matyti iš administracinės bylos Nr. I-4061-629/2011 medžiagos, pareiškėjas apie tokį priimtą sprendimą vėliausiai turėjo sužinoti gavęs Migracijos departamento 2011 m. lapkričio 7 d. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. I-4061-629/2011, b.l. 21), nes šio sprendimo kopija buvo pridėta prie minėto atsakovo atsiliepimo (administracinė byla Nr. I-4061-629/2011, b.l. 36-37). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui nekilo kliūčių šioje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-4061-629/2011 ginant savo teises pasinaudoti teisininko pagalba. Taigi tai, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Migracijos departamento 2011 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 4U-20 jo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, laikytina jo savarankiškai pasirinktu elgesiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, Įstatymo ir Taisyklių nuostatų, nėra pagrindo sutapatinti sprendimą dėl įtraukimo į nacionalinį sąrašą ir ginčą dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo, ir, atitinkamai, vėliau priimtą atsisakymą išbraukti asmenį iš nacionalinio sarašo ir jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą. Priešingas teisinio reguliavimo aiškinimas inter alia reikštų, kad teisės aktuose nustatyti administracinių aktų apskundimo terminai netenka savo prasmės, o tai savo ruožtu nulemtų teisinį netikrumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo motyvai, susiję su Migracijos departamento 2011 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-20 ydingumu, atskirai nevertintini kaip nepatenkantys į šios administracinės bylos ribas. Teisėjų kolegija analogiškai konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Migracijos departamento 2011 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-20 ydingumu (t. y. tai, kad parduodamas butą jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kad toks sprendimas yra nepropocingas) taip pat atskirai nevertintini, nes jie nėra šios administracinės bylos dalykas.

54Nors pareiškėjas, grįsdamas savo apeliacinio skundo argumentus, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1967/2012, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo teismo sprendimu atsakovo atsisakymas išbraukti pareiškėją iš nacionalinio sąrašo iš esmės buvo panaikintas dėl jo ydingumo Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų požiūriu. Minėtame LVAT teisėjų kolegijos sprendime nurodyta, kad vien institucijos, kuri siūlė uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, neigiama nuomonė savaime negali būti pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą, taip pat nurodė, kad toje byloje ginčytas atsakovo sprendimas nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Vis dėlto pažymėtina, kad minėtu sprendimu LVAT kolegija neįpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti 2011 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 4U-20 teisėtumą ir pagrįstumą, tik pažymėjo, jog faktinė aplinkybė, kad nėra nuginčytas 2011 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (15/5-3) 4U-20 savaime neužkerta kelio objektyviai ir išsamiai nagrinėti vėliau pateiktą pareiškėjo prašymą dėl jo išbraukimo iš sąrašo.

55Kaip minėta Taisyklių 16.1 punkte numatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo.

56Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašyme atsakovui nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu jį išbraukti iš nacionalinio sąrašo, iš esmės nurodė tik tas, kurios susijusios su jo įtraukimu į nacionalinį sąrašą, t. y. su 2011 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (15/5-3) 4U-20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjant asmens vėlesnį prašymą išbraukti jį iš sąrašo kai kuriais atvejais naujų faktinių aplinkybių vertinimas gali būti neatsiejamas nuo faktinių aplinkybių, kurių pagrindu asmuo buvo įtrauktas į sąrašą. Vis dėlto kaip minėta vien faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl tokio asmens neįsileidimo, kaip taisyklė negali būti pagrindu įpareigoti atsakovą asmenį išbraukti iš sąrašo. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodė, kad įtraukimas į sąrašą ir nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014 m. vasario 15 d. yra neproporcingas, o atsakovas, atsisakydamas išbraukti pareiškėją iš sąrašo, šio aspekto nevertino, toks argumentas atmestinas. Kaip matyti iš ginčijamo 2012 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (15/5-3)10K-9369 turinio, atsakovas įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus, atsižvelgė į priežastis, dėl kurių pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą ir dėl kurių jam buvo nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog toks atsisakymas išbraukti pareiškėją iš sąrašo neproporcingai pažeidžia jo teises, t. y. jis nenurodė, kokios teisės ar teisėti interesai vertinamu atveju yra pažeidžiami, taip pat nenurodė Taisyklių 172 punkte įtvirtintų pagrindų, kuriems esant panaikinami duomenys iš sąrašo, pateikti C.SIS. Nesant tokių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.

57Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.

60Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi... 5. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas ginčijamu raštu atsisakė išbraukti... 6. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) Respublikoje... 7. Pareiškėjas pabrėžė, jog Migracijos departamentas, priimdamas galutinį... 8. Nurodė, jog sprendimas įtraukti pareiškėją į sąrašą prieštarauja... 9. Pabrėžė, jog Migracijos departamento 2012 m. balandžio 4 d. sprendimas... 10. Atsakovas A. D. skundą (b. l. 24-27) prašė skundą atmesti kaip... 11. Atsakovas paaiškino, jog sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į... 12. Atsakovo nuomone, pareiškėjas siekdamas gauti Šengeno vizą piktnaudžiavo,... 13. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjui taikomi apribojimai yra proporcingi.... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (b.... 16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad... 17. Pareiškėjas dėl Migracijos departamento 2011 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr.... 18. Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju... 20. Teismas pažymėjo, jog asmenims taikomų draudimų atvykti į Šengeno erdvę... 21. Pažymėjo, jog Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad į sąrašą duomenys... 22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčui taikytinų Taisyklių 16... 23. Pabrėžė, jog pareiškėjo duomenys buvo įtraukti į C. SIS sąrašą, gavus... 24. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto registro... 25. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) Respublikoje 2011 m.... 26. Pabrėžė, jog pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnio 1 dalies nuostatas... 27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Taisyklių 172 punktas numato, kad... 28. Remdamasis tuo, teismas pažymėjo, jog Migracijos departamento 2012 m.... 29. III.... 30. Pareiškėjas A. D. apeliaciniu skundu (b. l. 86-87) prašo panaikinti Vilniaus... 31. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos... 32. Pabrėžia, jog pareiškėjas, prašydamas Šengeno šalių vizos ir... 33. Pareiškėjas nurodo, jog teisės aktai nenustato įpareigojimo panaikinus... 34. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 17 punktu ir nurodo, jog Migracijos... 35. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis nebuvo informuotas apie Migracijos... 36. Nurodo, jog nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu taikomas... 37. Atsakovas A. D. pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 38. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas remiasi argumentais, nurodytais... 39. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti jį išbraukti jo duomenis iš... 40. Atsakovas dėl pareiškėjo informavimo apie Migracijos departamento priimtą... 41. l... 42. ?... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Apeliacinis skundas atmestinas.... 46. Byloje ginčas kyla dėl 2012 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (15/5-3)10K-9369,... 47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagįstą.... 48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms... 50. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl... 51. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti... 52. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 53. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie... 54. Nors pareiškėjas, grįsdamas savo apeliacinio skundo argumentus, remiasi... 55. Kaip minėta Taisyklių 16.1 punkte numatyta, kad duomenys apie užsienietį... 56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašyme... 57. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.... 60. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą... 61. Nutartis neskundžiama....