Byla e2A-765-280/2016
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-167-400/2016 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini)dėl juridinio asmens organo susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, grąžinimo į darbą

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

2kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-167-400/2016 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei ( - ) namo savininkų bendrijai ( - )dėl juridinio asmens organo susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, grąžinimo į darbą

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

  1. I. V. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais ieškovo nutarimą dėl V. S. 2015-09-01 atleidimą iš atsakovo ( - )savininkų bendrijos ( - )(toliau tekste – Bendrija) pirmininko pareigų neteisėtu, negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą, o priteisti ieškovui iš atsakovo negautą atlyginimą, paskaičiuotą nuo 2015-09-01 iki 2016-10-01 (atleidimo iki numatyto darbo sutarties pabaigos termino); pripažinti negaliojančiu atsakovės Panevėžio miesto ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos ( - )2015-08-31 visuotinio susirinkimo nutarimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra neteisėti, kadangi priimti pažeidžiant bendrijos įstatuose numatytus procedūrinius reikalavimus, buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, susirinkime nebuvo kvorumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 600 Eur atstovavimo išlaidų ( - ) namo savininkų bendrijos ( - ) naudai.
  1. Teismas nustatė, kad ( - ) savininkų bendrija ( - )2015-08-31 turėjo 67 bendrijos narius, ginčijamame susirinkime dalyvavo 38 bendrijos nariai, trys iš jų: R. D., D. G. ir A. M. buvo ne bendrijos nariai. Teismas padarė išvadą, kad 2015-08-31 bendrijos visuotiniame susirinkime bendrijos narių buvo pakankamai, kad būtų galima priimti ginčijamus sprendimus dėl visų į dienotvarke įrašytų klausimų.
  2. Teismas, įvertinęs faktines byloje nustatytas ginčijamo susirinkimo nutarimų priėmimo aplinkybes, konstatavo, kad jei ir buvo padaryti kai kurie pažeidimai šaukiant 2015-08-31 visuotinį bendrijos narių susirinkimą, organizuojant dėl 2015-08-31 bendrijos narių visuotinio susirinkimo dienotvarkėje numatytų klausimų balsavimą ir balsų skaičiavimą, bet pažeidimai yra formalūs, neturėjo įtakos vienokiai ar kitokiai bendrijos narių valiai susiformuoti tiek dėl bendrijos pirmininko ir valdybos pirmininko V. S. atšaukimo iš pareigų, tiek kitais minėto susirinkimo dienotvarkės klausimais, todėl yra teisėti ir juos pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliantas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad susirinkime susidarė kvorumas, nes susirinkime dalyvavo tik 32 bendrijos nariai. Teismas nepagrįstai neužskaitė 37 bendrijos narių išankstinės nuomonės dėl pirmininko nušalinimo, remdamasis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 ir 7 dalimis.
  3. Buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, nes pirmininkas prašymo sušaukti bendrijos narių susirinkimą nėra gavęs, iniciatyvinė 23 bendrijos narių grupė negalėjo sušaukti susirinkimo.
  4. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė ( - ) namo savininkų bendrija ( - )prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d sprendimą palikti nepakeistą.
  5. Nurodo, kad visuotiniam narių susirinkimui sušaukti užteko bendrijos narių skaičiaus, svarstant klausimą dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo dalyvavo 5 iš šešių valdybos narių, todėl ieškovo teiginys, kad buvo pažeista visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka, nepagrįstas.
  6. Į visuotinį susirinkimą susirinko 35 bendrijos nariai iš 67 bendrijos narių, daugiau kaip pusė, už ieškovo atšaukimą iš pirmininko pareigų balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Iš anksto nuomonę bendrijos nariai gali išreikšti, tačiau ne dėl bendrijos valdymo organo arba dėl bendrijos valdymo organų rinkimo ar atšaukimo, šie klausimai gali būti sprendžiami tik visuotiniame susirinkime balsuojant.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl susirinkimo kvorumo
  1. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad bendrijos narių yra 67, nors jis 2015 m. sausio 1 d. nurodė, kad bendrijos narių yra 76( b.l.77, 89 t.1), 2015-08-31 susirinkimo protokole nurodyta-71, todėl susirinkime turėjo dalyvauti daugiau kaip pusė, t.y. 34 bendrijos nariai, kad visuotinis susirinkimas būtų laikomas teisėtu ir galėtų priimti sprendimus. Teismas pagal pateiktus dokumentus konstatavo, kad iš dalyvavusių 38 asmenų 35 yra bendrijos nariai.
  2. Apelianto nuomone, susirinkime dalyvavę A. T., D. K. ir V. B. taip pat nėra bendrijos nariai, juos atmetus, išeitų, kad susirinkime dalyvavo tik 32 nariai, o toks susirinkimas yra neteisėtas.
  3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5, 6, 7 d., visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šiuos atvejus: kai priimami sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo (sprendimai teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Vadovaujantis įstatymo 11 str. 9 d. bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Nustačius, kad 2015-08-31 vyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, bendrijos narių yra 67, pripažintina, kad priimant sprendimus turėjo dalyvauti bent 34 bendrijos nariai.
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015-08-31 susirinkime dalyvavo 38 asmenys, trys iš jų ne bendrijos nariai, ką patvirtina pateiktas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas (I t., b.l.30-32).
  5. Pagal bendrijos įstatų 14.3.3.p. bendrijos nariu laikomas kiekvienas patalpų savininkas, kuris iki 2000 m. gruodžio 27 d. turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris po to neišreiškė valios išstoti iš bendrijos (II t. b.l. 182 ).
  6. V. B. su bendrijos nariu A. B. yra buto Nr. 46 bendrasavininkiai nuo 1968 metų, todėl prašymo priimti į bendrijos narius jai nereikėjo (III t. b.l.30). Ji, būdama bendraturte su bendrijos nariu, turėjo teisę pareikšti savo ir sutuoktinio nuomonę dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo būtinumo. 2015-08-31 visuotiniame susirinkime A. B. nedalyvavo, todėl V. B. turėjo teisę dalyvauti tiek visuotiniame susirinkime, tiek balsavime, priimant sprendimus dienotvarkėje numatytais klausimais.
  7. Sutinkamai su bendrijos ( - )įstatų 14.3.1 p., asmuo, valdantis butą ir/ ar patalpą tampa bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į bendriją įteikimo bendrijos valdymo organui (II t. b.l. 182). R. K. yra parašiusi 2008-02-23 prašymą įstoti į bendrijos narius, V. T. - 2012-07-27, jas pagal pavedimą atstovavo sutuoktiniai A. T., D. K., kurie yra ir buto bendrasavininkiai (III t. b.l.45). Tokiu atveju vargiai ar galima laikyti, kad balsuojant narių susirinkime padarytas esminis pažeidimas. Patys bendrijos nariai tokio balsavimo neginčija, savo teisių pažeidimo neįžvelgia, darytina išvada, kad tai atitiko jų valią.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar bendrijos ( - ) susirinkime dalyvavę asmenys iš tikrųjų neturėjo teisės balsuoti, o ne vien konstatuoti, jog šiems asmenims nebuvo išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime. Atstovavimo teisiniai santykiai gali susiklostyti ne tik rašytinio įgaliojimo pagrindu, bet ir tais atvejais, kai atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad numanomo atstovavimo atveju, kai įgaliojimai asmeniui yra suteikti ne rašytiniu įgaliojimu (CK 2.137 straipsnis), jeigu asmuo savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007). Apeliantas neneigia fakto, jog susirinkime dalyvavo bendrijos narių sutuoktiniai. Akivaizdu, jog toks bendrijos narių ir jų atstovų ryšys davė pagrindo atsakovui ar ieškovui tikėti, kad bendrijos narių sutuoktiniai ar artimieji yra įgalioti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose veikti atstovaujamųjų vardu, balsuoti susirinkime. Todėl apelianto argumentai, kad nebuvo susirinkimo kvorumo atmestini.
  9. Apeliantas taip pat abejoja V. K. narystės teisėtumu. 71 buto savininkė ir bendrijos narė yra V. K. (III t. b.l.44). V. K. veikė pagal 2013-09-10 patvirtintą patalpų, esančių ( - ), savininkės V. K. įgaliojimą, suteikiantį jai atstovauti V. K. bet kurių asmenų (bendrovių, bendrijų, viešųjų įstaigų ir kt.) akcininkų, narių, pajininkų, dalininkų ar kitų dalyvių susirinkimuose su balsavimo teise). Ji 2013 m. rugsėjo 19 d. vykusiame susirinkime yra išrinkta valdybos nare (II t., 174,175). Registrų centre yra įregistruota valdyba. Tokios sudėties valdyba dirbo beveik du metus ir ieškovas jam pirmininkaujant nereiškė jokių prieštaravimų dėl V. K. statuso ir galėjimo kaip valdybos narei priimti bendrijai aktualius sprendimus.
  10. R. B. prašymą įstoti į bendrijos narius įteikė asmeniui, neturinčiam bendrijoje jokių teisių, tai kelia apeliantui abejonių šio juridinio veiksmo teisėtumu.
  11. Bendrijos įstatų 14.3.1 punkte nustatyta, kad asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius pastatuose, tampa bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į bendriją įteikimo bendrijos valdymo organui dienos. Bendrijos valdymo organai yra bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkas.
  12. Bylos duomenimis nustatyta, kad visuotinio susirinkimo dieną prieš 2015-08-31 susirinkimą R. B. pateikė prašymą priimti jį į bendrijos narius, prašymą priėmė valdybos narė V. K. (I t., b.l. 136). Taigi pateikęs prašymą, vienam iš bendrijos valdybos narių, jis iš karto (tą pačią dieną) tapo bendrijos nariu, todėl galėjo dalyvauti susirinkime ir balsuoti. Tai, kad V. K. pasirašė pareiškimą kaip susirinkimo pirmininkė, nedaro R. B. pareiškimo neteisėtu.
  13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2015-08-31 susirinkimo metu dalyvavo būtinas pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5 d. minimalus asmenų, turinčių balsavimo teisę, skaičius, todėl priėmė teisėtus nutarimus.
D. B. narių išankstinės nuomonės pateikimo
  1. Apeliantas nurodo, kad teismas formaliai nevertino išankstinės rašytinės bendrijos narių nuomonės, nes išankstinę nuomonę pareiškė 37 bendrijos nariai, iš kurių 35 nepritarė, o 2 pritarė bendrijos pirmininko (ieškovo) nušalinimui nuo bendrijos pirmininko pareigų.
  2. 2015 m. rugpjūčio 31 d. bendrijos ( - )susirinkimo metu buvo sprendžiami bendrijos pirmininko V. S. atšaukimo iš bendrijos pirmininko ir valdybos klausimas, naujo bendrijos pirmininko rinkimai, valdybos narių rinkimas, revizorių rinkimai ir kt. klausimai. Už kiekvieną klausimą buvo balsuojama atskirai, atvirai rankos pakėlimu.
  3. Už V. S. atšaukimą iš bendrijos pirmininko pareigų susirinkimo metu balsavo 35 asmenys, 2 asmenys (Z. S. ir D. G.) - prieš ir 1 asmuo (J. P.) susilaikė. D. G. nėra bendrijos narė, todėl jos balsas neskaičiuojamas. Taigi iš 35 bendrijos narių, dalyvavusių susirinkime už V. S. nušalinimą iš bendrijos pirmininko pareigų balsavo 33 bendrijos nariai, t. y. daugiau kaip du trečdaliai visų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalis).
  4. Pagal Bendrijos įstatų 37, 38, 39 punktus bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 ir 7 dalyse, yra nurodytos išimtys, kuomet balsavimas raštu nėra galimas. Viena iš tokių išimčių ir yra bendrijos valdymo organo narių rinkimas ir atšaukimas, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo iš ankstine bendrijos narių nuomone, pareikšta dėl bendrijos pirmininko nušalinimo, o skaičiavo susirinkime balsavusių narių balsus. Be to, ieškovo nurodomą išankstinę nuomonę bendrijos nariai pareiškė dar 2015 m. rugpjūčio 5 d..
  5. Tai, kad ieškovas V. S. 2013 metais buvo išrinktas taikant išankstinės nuomonės raštu pareiškimo procedūrą, nesudaro pagrindo ir toliau priimti sprendimus pažeidinėjant įstatyme numatytas procedūras.
Dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos
  1. Apeliantas nurodo, kad nebuvo laikomasi susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes nenustatytas 2015 m. rugpjūčio 31 d. susirinkimo sušaukimo teisėtas pagrindas, t.y. nei iniciatyvinė grupė (kuri buvo suburta visai kitam tikslui), nei valdyba nepriėmė teisėtų ir pagrįstų sprendimų dėl sprendimo sušaukimo.
  2. Bendrijos įstatų 26 p., Bendrijų įstatymo 11 str. nustato, kad visuotinį bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių (įgaliotinių). Jeigu bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali šaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendrijos narių (įgaliotinių).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad susirinkimą iniciavo bendrijos valdyba ir bendrijos iniciatyvinė grupė (I t., b.l.29, 22). Nors ieškovas teigia, kad valdyba prašymo iš iniciatyvinės grupės negavo, tačiau liudytoja V. K., kuri buvo bendrijos valdybos narė, patvirtino, kad toks prašymas buvo gautas ir svarstytas valdyboje. Valdybos posėdžio protokolas nepateiktas. Pats ieškovas į valdybos susirinkimus neatvykdavo, todėl visų aplinkybių, susijusių su susirinkimo sušaukimu, negalėjo žinoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo aspektu susirinkimo sušaukimo tvarka pažeista nebuvo. Formalus posėdžio neįforminimas negali būti priežastimi dėl susirinkimo sušaukimo neteisėtumo.
  4. Teismas pripažįsta, kad iš V. K. negalėjo būti išrinkta Valdybos nare, nes ji neturėjo buto ar kitų patalpų Beržų g. 29 name, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji į valdybą buvo išrinkta visuotinio susirinkimo, V. K. atstovauja bendrijos narę savo motiną pagal įgaliojimą, sudarytą dešimčiai metų, ieškovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl aukščiau jos ar kitų valdyboje esančių asmenų statuso, laikytina, kad šis pažeidimas nėra esminis ir neturėjo įtakos susirinkimo rezultatams.
  5. Pagal LR CK 2.82 str. 4 d. juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms atskiroms normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teise palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad net ir konstatavus tam tikrus formalius susirinkimo organizavimo tvarkos, įgaliojimų įforminimo pažeidimus, kurie buvo priimant ir ankstesnius nutarimus, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad apie susirinkimą buvo tinkamai ir iš anksto pranešta visiems bendrijos nariams, nėra pagrindo 2015 m. rugpjūčio 31 d. bendrijos susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais. Naikinti juridinio asmens valdymo organų sprendimus vien formaliais pagrindais būtų neteisinga.
  6. Teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė ginčo sprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
  7. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė turėjo 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, jų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių (Rekomendacijų 8.13, 8.15 papunkčiai). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur.

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Nutarė

7Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistu.

8Iš ieškovo V. S., a.k. ( - ) atsakovei ( - ) namo savininkų bendrijai „( - )“, įm. k. ( - ), priteisti 200 (du šimtus) Eur už advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai