Byla e2A-1595-479/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kelrema“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovei UAB „Kelrema“, trečiajam asmeniui MB A. N. konsultacinei poliklinikai dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė „If P&C Insurance AS“ 2015-01-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kelrema“ dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2009-08-25 su trečiuoju asmeniu MB

4A. N. konsultacine poliklinika sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė apdraudė draudėjai priklausančias patalpas, esančias ( - ). Ieškovė paaiškino, kad 2014-07-18 draudėjai priklausančios patalpos buvo užlietos vandeniu iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė teigė, kad patalpų užliejimas įvyko dėl atsakovės bute esančios dušo kabinos vandens maišytuvo pajungimo detalės įtrūkimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl patalpų užliejimo trečiajam asmeniui buvo padaryta 4 024,11 Lt (1 165,46 Eur) dydžio žala, kurią ieškovė trečiajam asmeniui atlygino 2014-08-14. Ieškovės įsitikinimu dėl žalos atsiradimo yra atsakinga atsakovė, todėl ji privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 135,34 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 135,34 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 402,51 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu 2009-08-25 sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2009-08-25 iki 2016-08-30 ieškovė apdraudė draudėjai A. N. konsultacinei poliklinikai priklausančias patalpas, esančias ( - ). Teismas nustatė ir tai, kad 2014-07-18 draudėjai priklausančios patalpos buvo užlietos vandeniu iš virš patalpų esančio atsakovei priklausančio buto adresu ( - ). Byloje nustatyta, kad ieškovė trečiajam asmeniui 2014-08-14 sumokėjo 4 024,11 Lt dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Teismas padarė išvadą, jog užliejimas įvyko iš atsakovės patalpų, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

6Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kelrema“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad apdraustos patalpos buvo užlietos iš atsakovei priklausančio buto. Atsakovė teigė, kad jai priklausančiame bute nėra dušo kabinos, visa santechnikos įranga yra tvarkinga ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Apeliantė nurodė ir tai, kad atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie patalpų užliejimą, todėl ji negalėjo dalyvauti apžiūrint sugadintas patalpas ir tai pažeidė atsakovės teises. Atsakovė taip pat nurodė, kad avarijos priežastims nustatyti turėjo būti sudaryta tyrimo komisija pagal STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ 13 p. nuostatas, todėl neatlikus statinio avarijos tyrimo atsakovės neteisėti veiksmai byloje nėra įrodyti. Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismui nustačius, jog vandens nutekėjimas įvyko dėl dušo kabinos vandens maišytuvo pajungimo detalės įtrūkimo, ieškovei padarytą žalą turi atlyginti ( - ) namo statytoja UAB „Pamario troba“.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė „If P&C Insurance AS“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog draudėjai priklausančios patalpos buvo užlietos ne iš atsakovei priklausančio buto. Ieškovės įsitikinimu teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

10Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad apdraustos patalpos buvo užlietos iš atsakovei priklausančio buto. Atsakovė teigė, kad jai priklausančiame bute nėra dušo kabinos, visa santechnikos įranga yra tvarkinga ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-07-18 vandeniu buvo užlietos trečiajam asmeniui A. N. konsultacinei poliklinikai priklausančios patalpos, esančios ( - ), kurias buvo apdraudusi ieškovė. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė trečiajam asmeniui 2014-08-14 sumokėjo 4 024,11 Lt (1 165,46 Eur) dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. LR CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Dėl to žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK nuostatas. LR CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą dėl turto sugadinimo tuo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi atsakovei neigiant, jog vandens nutekėjimas įvyko iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, ji turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad vandens nutekėjimas įvyko iš kito šaltinio (LR CPK 178 str.). Byloje esančiame 2014-07-21 sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte yra nurodyta, jog įvykio priežastis – užpylimas iš viršuje esančio buto. Iš byloje esančio namo administratorės UAB „Admita“ 2014-08-06 rašto taip pat matyti, kad A. N. konsultacinės poliklinikos patalpos buvo užlietos iš virš šių patalpų esančio buto Nr. ( - ). Šiame rašte taip pat patvirtinta, kad vandens nutekėjimo iš namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nebuvo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas A. J. paaiškino, kad įvykio metu laiptinėje esančioje vandens apskaitos spintoje užsukus vandens tiekimo sklendę ir nutraukus vandens tiekimą į atsakovei priklausantį butą, vanduo nustojo sunktis į užlietas trečiojo asmens patalpas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad patalpų užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas, esantis ( - ), nuo 2009-08-19 nuosavybės teise priklauso atsakovei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra virš A. N. konsultacinei poliklinikai priklausančių patalpų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad vandens nutekėjimas įvyko ne iš jai priklausančio buto, o iš kitų šaltinių (LR CPK 178 str.). Kolegija pažymi, kad nors atsakovė nurodė, kad užpylimas galėjo įvykti dėl pro sienų plyšius pratekėjusio lietaus vandens ar bendrojo naudojimo sistemų gedimo, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo užlietos iš atsakovei priklausančių patalpų.

11Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad avarijos priežastims nustatyti turėjo būti sudaryta tyrimo komisija pagal STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ 13 p. nuostatas, todėl neatlikus statinio avarijos tyrimo atsakovės neteisėti veiksmai byloje nėra įrodyti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ nustato statinio avarijos, įvykusios pastatų ir kitų statinių statybos arba naudojimo metu, tyrimo ir likvidavimo tvarką Lietuvos Respublikoje (Reglamento 1 p.). Statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose (LR statybos įstatymo 25 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo užlietos iš atsakovės buto. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad patalpų užliejimas įvyko dėl aplinkybių, atitinkančių statinio avarijos požymius pagal LR statybos įstatymo 25 str. 1 d. nuostatas. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog patalpų užliejimas įvyko dėl statinio avarijos, todėl STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ IV skyriuje nustatytai statinio avarijos tyrimo procedūrai atlikti nebuvo pagrindo.

12Skunde nurodoma ir tai, kad atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie patalpų užliejimą, todėl ji negalėjo dalyvauti apžiūrint sugadintas patalpas ir tai pažeidė atsakovės teises. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Byloje nustatyta, kad patalpų užpylimas vandeniu įvyko 2014-07-18. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė 2014-08-14 kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir pareikalavo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Bylos duomenys patvirtina, kad vykstant šalių susirašinėjimui, ieškovė 2014-09-11 pateikė atsakovei sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą, lokalinės sąmatos kopiją bei kitus su žalos nustatymu ir atlyginimu susijusius dokumentus. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovai kartu su antstoliu buvo nuvykę ir apžiūrėjo trečiajam asmeniui priklausančias patalpas ir šiam turtui padarytus sugadinimus. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie ieškovės atliekamą žalos administravimo procesą, todėl atsakovės teisės nebuvo pažeistos.

13Atsakovė nurodė ir tai, kad teismui nustačius, jog vandens nutekėjimas įvyko dėl bute esančios dušo kabinos vandens maišytuvo pajungimo detalės įtrūkimo, ieškovei padarytą žalą turi atlyginti ( - ) namo statytoja UAB „Pamario troba“. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Teismas atsižvelgia į tai, kad LR statybos įstatymo 36 str. reglamentuoja statinio projektuotojo, rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimus už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti reikalavimai nėra susiję su statybos teisinių santykių dalyvių atsakomybe už statinio defektus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo turi būti taikomos ne LR statybos įstatymo nuostatos, nustatančios statybos teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, o deliktinę atsakomybę reglamentuojančios LR CK šeštosios knygos nuostatos, nustatančios patalpų savininko atsakomybę dėl netinkamai naudojamo nuosavybės teisės objekto (LR CK 6.266 str.). Taigi atsakovės civilinei atsakomybei dėl patalpų užliejimo taikyti nagrinėjamu atveju pakanka nustatyti, kad vandens nutekėjimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto. Pažymėtina, kad vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tiksli vandens nutekėjimo iš atsakovės buto priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl to kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas tinkamam atsakovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantei manant, jog nuostolių atsiradimas yra susijęs su statinio garantiniu laikotarpiu atsiradusiais statybos defektais, atsakovė savo pažeistas teises gali ginti įstatymų nustatyta tvarka reikšdama reikalavimus už šiuos defektus atsakingiems asmenims.

14Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

16Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti ieškovei „If P&C Insurance AS“ iš atsakovės UAB „Kelrema“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai