Byla e2A-99-790/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovams „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“, R. B., N. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas Snoras, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valnetas“, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti apsimestiniais sandoriais 2011 m. liepos 21 d. ieškovės ir bendrovės „VTB Bank (Austria) AG“ sudarytą patikėjimo sutartį; 2011 m. liepos 25 d. ieškovės ir „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį; 2011 m. liepos 25 d. „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ sudarytą paskolos sutartį; 2011 m. liepos 25 d. „Multiasset S. A.“ ir „Gemini Investment Fund Limited“ sudarytą sutartį ir prašymą, kurio pagrindu „Gemini Investment Fund Limited“ pervedė 39 902 222,22 Eur „Taurus Asset Management Fund Limited“; taikyti sandorio, kurį šalys iš tikrųjų siekė sudaryti, taisykles ir pripažinti, kad tarp kreditorės BAB banko Snoras ir skolininkės bendrovės „Taurus Asset Management Fund Limited“ buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios suma 39 902 222,22 Eur; pripažinti, kad ši paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja juridinio asmens teisnumui, viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms; taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš „Taurus Asset Management Fund Limited“ 39 902 222,22 Eur, priteisti ieškovei iš „Multiasset S. A.“ 97 777,88 Eur, priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Netenkinus šių reikalavimų, ieškovė prašė priteisti 40 mln. Eur nuostolių solidariai iš „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“, R. B. ir N. S., taip pat priteisti iš atsakovių „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“, „Taurus Asset Management Fund Limited“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, o iš atsakovų R. B. ir N. S. – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos bankas uždraudė BAB bankui Snoras skolinti lėšas susijusiems asmenims. Siekdama išvengti šio draudimo, ieškovė 2011 m. liepos 20 d. slapta kreipėsi į „VTB Bank (Austria) AG“, prašydama suteikti finansavimą bendrovei „Multiasset S. A.“ ir nurodydama, kad finansavimas bus užtikrintas jos lėšomis. 2011 m. liepos 21 d. ieškovė sudarė su „VTB Bank (Austria) AG“ slaptą patikėjimo sutartį, pagal kurią pastaroji įsipareigojo suteikti finansavimą ieškovės nurodytam subjektui su sąlyga, kad ieškovė į „VTB Bank (Austria) AG“, kaip terminuotą indėlį, padės finansavimo sumą atitinkančią pinigų sumą, kuri bus naudojama investavimui atlikti. 2011 m. liepos 25 d. ieškovė deponavo 40 mln. Eur į „VTB Bank (Austria) AG“. Ieškovės apskaitoje šios lėšos buvo apskaitytos kaip neapsunkintas indėlis kitame banke, nors iš tikrųjų lėšos buvo pervestos pagal pirmiau minėtą patikėjimo sutartį ir skirtos „Multiasset S. A.“ (su ieškove susijusio subjekto) finansuoti.

103.

112011 m. liepos 25 d. ieškovė ir „Multiasset S. A.“ sudarė slaptą patikėjimo sutartį, pagal kurią ši bendrovė įsipareigojo savo vardu ir ieškovės sąskaita iš „VTB Bank (Austria) AG“ gautas lėšas panaudoti „Gemini Investment Fund Limited“ (su ieškove susijusio subjekto) akcijoms įgyti. Tą pačią dieną „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ sudarė paskolos sutartį ir „VTB Bank (Austria) AG“ pervedė 40 mln. Eur į „Multiasset S. A.“ sąskaitą. „Multiasset S. A.“ pervedė 39 902 222,22 Eur sumą su ieškove susijusiai bendrovei „Gemini Investment Fund Limited“, kaip mokėjimo pagrindą nurodydama akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią „Multiasset S. A.“ savo vardu ir ieškovės sąskaita įsigijo „Gemini Investment Fund Limited“ akcijas. 2011 m. liepos 26 d. „Gemini Investment Fund Limited“ gautas lėšas pervedė su ieškove susijusiai bendrovei „Taurus Asset Management Fund Limited“, kaip mokėjimo pagrindą nurodydama išpirkimo prašymą.

124.

13Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbė ieškovės veiklos moratoriumą. 2011 m. lapkričio 17 d. pranešimu „VTB Bank (Austria) AG“ nutraukė su ieškove sudarytą patikėjimo sutartį ir su „Multiasset S. A.“ sudarytą paskolos sutartį, perleido ieškovei reikalavimo teisę į „Multiasset S. A.“. Tačiau ieškovė neturi galimybės atgauti lėšų iš „Multiasset S. A.“, kadangi pastaroji ieškovės nurodymu pagal slaptą patikėjimo sutartį jas pervedė į „Gemini Investment Fund Limited“ sąskaitą, o ši pervedė jas „Taurus Asset Management Fund Limited“. Taigi, siekdama išvengti Lietuvos banko draudimo skolinti susijusiems asmenims, ieškovė pastariesiems subjektams skolino ne tiesiogiai, tačiau per „VTB Bank (Austria) AG“ ir pasitelkdama Šveicarijoje bei Bahamose registruotas įmones, kurias kontroliavo pagrindinis ieškovės akcininkas V. A., tuo metu turėjęs 68,10 proc. ieškovės akcijų. 40 mln. Eur per 2 dienas (2011 m. liepos 25 ir 26 d.) perėjo per „VTB Bank (Austria) AG“ (Austrija), „Multiasset S. A.“ (Šveicarija), „Gemini Investment Fund Limited“ (Bahamai) ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ (Bahamai) sąskaitas. Tokiu būdu 40 mln. Eur suma buvo slaptai ir neteisėtai pašalinta iš bendros ieškovės turto masės ir pervesta jos pagrindinio akcininko kontroliuojamiems subjektams likus vos keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo.

145.

15Ieškovės vertinimu, byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Atsakovais byloje, be kita ko, patraukti R. B. ir N. S., o jų gyvenamosios vietos yra Vilniuje, Lietuvoje. Jų atžvilgiu taikytina bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis). Pagal CPK 33 straipsnio 1 dalį ieškinys keliems atsakovams, esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Ieškovė, reikšdama šį ieškinį skirtingose vietose esantiems atsakovams, renkasi jį teikti dalies atsakovų (R. B. ir N. S.) gyvenamosios vietos teismui.

166.

17Kitų byloje dalyvaujančių asmenų buveinės yra Šveicarijoje, Austrijoje, Bahamose. Šių subjektų atžvilgiu teismingumą Vilniaus apygardos teisme patvirtina žalos vietos doktrina. Remiantis šia doktrina, ieškinys dėl žalos, padarytos turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovės buveinės arba žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju žala buvo padaryta Vilniuje, Lietuvoje: čia buvo inicijuotas ieškovės kreipimasis į „VTB Bank (Austria) AG“, taip pat ieškovės ir „VTB Bank (Austria) AG“ bei ieškovės ir „Multiasset S. A.“ patikėjimo sutartys; ieškovės biure buvo atliktas lėšų deponavimas į „VTB Bank (Austria) AG“ ir deponavimo termino pratęsimas; galimybę išvengti Lietuvos banko draudimo skolinti lėšas susijusiems asmenims užtikrino ieškovės darbuotojai, dirbantys jos buveinėje. Lietuvoje taip pat materializavosi žala – ieškovės turto masėje, esančioje Lietuvoje, neliko piniginių lėšų. Taigi, prievolė atlyginti ieškovei sukeltą žalą atsirado Lietuvoje. Be to, papildomai šiuo atveju taikytina CPK 783 straipsnio 3 dalies norma, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą, kadangi atsakovu yra traukiama Bahamose registruota bendrovė „Taurus Asset Management Fund Limited“, Lietuvoje neturinti buveinės, tačiau turinti čia piniginių lėšų ir vertybinių popierių.

187.

19Teismingumą Vilniaus apygardos teismui patvirtina ir tarptautinės teisės normos. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kurio buveinės vieta yra vienoje valstybėje narėje, ieškinys dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti pareikštas kitos valstybės narės teismuose, jei ten yra vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir 2007 m. spalio 30 d. Konvencijoje dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija).

208.

21Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patenkintas ieškovės prašymas atsiimti dalį reikalavimų ir ieškinio dalis, kuria buvo prašoma pripažinti apsimestine 2011 m. liepos 21 d. ieškovės ir „VTB Bank (Austria) AG“ sudarytą patikėjimo sutartį bei 2011 m. liepos 25 d. „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ paskolos sutartį, palikta nenagrinėta.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu reikalavimus, pareikštus atsakovams R. B. ir N. S., atmetė, o likusią ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.

2610.

27Teismas nustatė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus priteisti 40 mln. Eur žalos atlyginimą, be kita ko, iš atsakovų R. B. ir N. S., nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi. Nurodyti atsakovai buvo ieškovės darbuotojais, todėl jų atsakomybę reglamentuoja 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d. (toliau – 2002 m. DK), pagal kurį darbuotojo atlygintina žalos suma negali viršyti 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Pagal 2002 m. DK 255 straipsnio 1–3 punktus, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu žala padaryta tyčia, žala padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka arba žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kadangi nei viena iš šių sąlygų šiuo atveju nėra nustatyta, teismas darė išvadą, kad atsakovų atžvilgiu šios nuostatos dėl darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės netaikytinos.

2811.

29Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad žala jai kilo dėl R. B. ir N. S. neteisėtų veiksmų. R. B. ėjo BAB banko Snoras Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareigas ir jo veiklą reglamentuojančiuose pareiginiuose nuostatuose buvo numatyta pareiga atlikti pinigines operacijas, todėl aplinkybė, kad jo nurodymu ir esant jo patvirtinimui ginčo suma buvo deponuota „VTB Bank (Austria) AG“, savaime negali būti vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis neigiamų pasekmių ieškovei, juo labiau kad ieškovė yra atsiėmusi reikalavimą pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiu, kad R. B. žinojo apie numatomą sudaryti sandorių grandinę, dėl kurios ieškovės lėšos būtų pervestos su ja susijusiam subjektui, ir manė buvus labiau tikėtina, jog pagrindinis ieškovės akcininkas šį planą laikė paslaptyje. Nustačius, kad indėlio deponavimas į „VTB Bank (Austria) AG“ pats savaime nesukėlė ieškovei žalos ir nėra jos ginčijamas, neteisėtu negali būti laikomas ir indėlio deponavimo termino pratęsimas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo N. S. veiksmai taip pat neturėjo įtakos žalai atsirasti.

3012.

31Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad žala šiuo atveju kilo Lietuvoje ir vertino, kad likusi ieškinio dalis paliktina nenagrinėta kaip neteisminga Lietuvos teismams. Ieškovė žalą kildina ne iš Lietuvoje atlikto veiksmo deponuojant indėlį, nesumažinusio jos bendros turto masės, tačiau iš sandoryje dalyvavusių užsienio valstybėse registruotų juridinių asmenų vėliau atliktų veiksmų, sudarant ne Lietuvoje įvairius sandorius, kuriais, kaip teigia ieškovė, buvo siekiama pridengti tikrąją paskolos sutartį, sudarytą su „Taurus Asset Management Fund Limited“.

3213.

33Teismas konstatavo, kad ginčijamą 2011 m. liepos 25 d. patikėjimo sutartį sudarė ieškovė ir Šveicarijoje registruotas juridinis asmuo „Multiasset S. A.“, todėl šiam sandoriui ginčyti turi būti taikoma Lugano konvencija. Pagal Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalį pirmenybė nustatant ginčo teismingumą yra aiškiai teikiama šalių susitarimui. Ginčijamos sutarties 9 straipsnyje nurodyta, kad šalys yra susitarusios dėl sutartinio teismingumo Šveicarijoje (Ženevos kantono teismuose), todėl reikalavimas dėl šio sandorio teisėtumo negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

3414.

35Teismas vertino, kad Lietuvos teisme taip pat negali būti nagrinėjamas ginčas dėl „Multiasset S. A.“ ir „Gemini Investment Fund Limited“ 2011 m. liepos 25 d. sudarytos akcijų pasirašymo sutarties. Ši sutartis buvo sudaryta tarp Šveicarijos Konfederacijos ir Bahamų sandraugos valstybių, nesančių Europos Sąjungos narėmis, subjektų, neturinčių tiesioginių ryšių su Lietuvos Respublika, be to, sutartis sudaryta ir vykdyta ne Lietuvoje. Atsakovės „Multiasset S. A.“ atžvilgiu turėtų būti taikomas Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras principas, kad bylos nagrinėjamos teismuose pagal atsakovo buveinės vietą, kuri nėra Lietuvoje. Bahamų sandraugos juridinio asmens „Gemini Investment Fund Limited“ atžvilgiu turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį bylos su tarptautiniu elementu ginčo teisena Lietuvos Respublikoje gali būti nagrinėjamos tik 3 atvejais: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Teismas šiuo atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių šiai atsakovei pareikšti reikalavimai galėtų būti nagrinėjami Lietuvoje.

3615.

37Teismas pripažino, kad ginčas dėl atsakovių „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ sudaryto sandorio taip pat neteismingas Lietuvos teismams. Ginčijama sutartis sudaryta ne Lietuvoje, ją sudarė ne Lietuvoje veikiantys ir buveinių Lietuvoje neturintys juridiniai asmenys. Nors vienas iš jų („Taurus Asset Management Fund Limited“) turi turto Lietuvoje (piniginių lėšų Lietuvos finansų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje), tačiau nustačius, kad vienai iš sandorio šalių negalioja Lietuvos jurisdikcija, ši ginčo dalis taip pat neteisminga Lietuvos teismams.

38III.

39Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4016.

41Apeliaciniame skunde ieškovė BAB bankas Snoras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4216.1.

43Atsakovai R. B. ir N. S. yra atsakingi dėl ieškovei padarytos žalos. Jie užėmė aukštas pareigas, todėl turėjo būti itin apdairūs ir jiems buvo keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nepaisant to, atsakovas R. B. leido deponuoti 40 mln. Eur sumą, o atsakovas N. S., veikdamas kartu su R. B., pasirašė banko lėšų deponavimo į „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimą, tokiu būdu pažeisdami teisės aktų ir savo pareiginių nuostatų sąlygas. Atsakovai žinojo arba galėjo žinoti apie tikruosius lėšų deponavimo tikslus – R. B. neprašomas pasirašė 2011 m. spalio 18 d. lėšų deponavimo į „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimą, todėl jam neabejotinai buvo žinomas ieškovės ir „VTB Bank (Austria) AG“ pasirašytos sutarties turinys, tikslai ir aplinkybės (tokias pareigas ėjęs asmuo nebūtų pasirašęs tam tikro sandorio pratęsimo, nebūdamas įsitikinęs, kad sandoris yra sudarytas, reikalingas bankui ir yra poreikis pratęsti jo galiojimą). Jeigu deponavimo terminas nebūtų pratęstas, būtų inicijuotas lėšų susigrąžinimo procesas ir būtų išaiškėjęs faktas, kad deponuoti pinigai negali būti grąžinti ieškovei, nes jie buvo panaudoti kitiems tikslams, o atsakovas R. B. siekė jį nuslėpti. N. S. komunikavo su „VTB Bank (Austria) AG“ dėl lėšų įkeitimo, todėl jis žinojo, kad ieškovės lėšos yra įkeistos už V. A. bendrovės „Multiasset S. A.“ paskolą.

4416.2.

45Žalą sukėlę veiksmai įvyko Lietuvoje (čia buvo inicijuotas pagrindinių sutarčių sudarymas ir jų schema, buvo pasirengta sudaryti kitus sandorius, ieškovė deponavo lėšas ir pratęsė deponavimo terminą ir pan.), čia taip pat pasireiškė žala – lėšų neliko ieškovės turto masėje ir buvo paveiktas finansų sistemos stabilumas. Ginčas yra priskirtinas nagrinėti Lietuvoje pagal visų atsakovių atžvilgiu taikytinas taisykles. Atsakovei „Multiasset SA“, įsteigtai Šveicarijoje, taikoma Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, pagal kurią byla gali būti iškelta toje valstybėje, kurioje kilo žala, atsakovės „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ įsteigtos Bahamose, todėl šiuo atveju taikytinas CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį Lietuvos teismų jurisdikcijai priskiriamos bylos, kurių ginčo dalykas yra prievolės, kurios atsirado ar turi būti įvykdytos Lietuvoje. Atsakovų R. B. ir N. S. gyvenamosios vietos yra Lietuvoje, todėl jų atžvilgiu taikomos nacionalinį teismingumą reglamentuojančios nuostatos. Be to, tarptautinį teismingumą nustatančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta galimybė reikšti reikalavimus keliems asmenims pagal vieno jų buveinės vietą.

4616.3.

47Ieškovė siekia pripažinti, kad iš tikrųjų ji ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ sudarė paskolos sutartį, o kiti sandoriai buvo apsimestiniai, todėl turėtų būti nustatyta, kuris teismas turi jurisdikciją spręsti dėl ieškovės ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ faktiškai sudarytos paskolos sutarties teisėtumo. Kadangi nėra tarptautinio teisės akto, nustatančio ginčo tarp Lietuvos ir Bahamų subjektų teismingumą, šiuo atveju pagal bendras CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, visas kilęs ginčas priskirtinas nagrinėti Lietuvos teismams. Jeigu kiekvieno iš nurodytų sandorių, kuriais buvo pridengiamas faktiškai įvykęs paskolos sandoris, teismingumas būtų vertinamas atskirai, nebūtų įmanoma įvertinti visos sandorių grandinės teisėtumo ir nustatyti, kokį sandorį iš tikrųjų siekė sudaryti šalys. Visus byloje pareikštus reikalavimus turėtų nagrinėti Lietuvos teismai, kadangi byla yra glaudžiausiai susijusi su Lietuvos valstybe (Lietuvoje vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra vertinamas šis epizodas, sandoriais buvo siekiama išvengti iš Lietuvos teisinio reguliavimo kylančių draudimų, schema buvo sukurta ir įgyvendinta Lietuvoje ir kt.) ir Lietuvoje turės būti vykdomas byloje priimtas teismo sprendimas.

4816.4.

49Kilęs ginčas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Faktiškai nukentėjusiais asmenimis byloje yra ieškovės kreditoriai, neatgavę dalies indėlių dėl to, kad jų lėšos buvo perleistos „Taurus Asset Management Fund Limited“, ir valstybė, neatgaunanti lėšų, išmokėtų ieškovės kreditoriams. Žala yra nukreipta taip pat ir į neturtinę vertybę – bankų sistemos stabilumą ir patikimumą.

5017.

51Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

5217.1.

53Byloje nėra duomenų dėl „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ tarpusavio santykių ir ieškovės ginčijamų šių asmenų vykdytų atsiskaitymų pagrįstumo. Ieškovei neįrodžius ir nepaaiškinus atsakovių atlikto tarpusavio atsiskaitymo esmės ir prasmės, nepateikus ginčijamo rašytinio sandorio kopijos ar nepaaiškinus žodinio sandorio esmės, toks sandoris, dėl jo turinio neatskleidimo, negali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos teisme ar laikomas kitų sandorių grandinės dalimi. Tai, kad ieškovė nieko nežino apie atsakovių tariamai sudarytą sandorį, jo turinį ir aplinkybes, rodo, kad ji nėra tinkama šalimi šiam sandoriui ginčyti ir neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.

5417.2.

55Ieškovė ginčija pinigų judėjimą tik tarp bendrovių „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“, neturinčių jokio teisinio ryšio su Lietuvos Respublika. Jei jos sandoriai su „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ buvo tikri ir šiandien nėra ginčijami, „Multiasset S. A.“, „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ sandoriai taip pat buvo tikri. Jie kilo iš užsienio jurisdikcijos bendrovės „Multiasset S. A.“ teisės disponuoti pasiskolintomis lėšomis. Neginčydama „Multiasset S. A.“ teisių disponuoti ieškovės pinigais teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovė pripažįsta, kad kitos atsakovės neturi su ja jokių sąsajų. Ieškovei ginčijant visą sandorių grandinę, tačiau atsakovais patraukus tik dalį sandorių grandinėje dalyvavusių asmenų (ieškovė pašalino iš bylos „VTB Bank (Austria) AG“), negali būti konstatuota, kad buvo vienas bendras apsimestinis sandoris.

5617.3.

57Dalis ginčijamų sandorių nepriskirti Lietuvos teismų jurisdikcijai. Ieškovės ir „Multiasset S. A.“ sudarytoje patikėjimo sutartyje nustatytas sutartinis teismingumas, pagal kurį ginčai turi būti nagrinėjami Ženevos kantono teismuose. Tuo tarpu „VTB Bank (Austria) AG“ ir „Multiasset S. A.“ sudarytoje paskolos sutartyje, pagal kurią ieškovė yra perėmusi visas teises ir pareigas ir iš kurios kildina savo reikalavimo teisę į „Multiasset S. A.“, įtvirtinta arbitražinė išlyga.

5817.4.

59Ieškovė, suformulavusi alternatyvius reikalavimus (reikalavimą pripažinti ginčo sandorius apsimestiniais arba, netenkinus šio reikalavimo, atlyginti patirtą žalą), nepagrįstai teigia, kad abu reikalavimai gali būti nagrinėjami Lietuvoje pagal susijusių atsakovų R. B. ir N. S. gyvenamąją vietą. Pastarieji atsakovai turi tik epizodinį ryšį su ginčijamais ieškovės ir „VTB bank (Austria) AG“ sudarytais pinigų deponavimo sandoriais, tačiau jie nėra susiję su kitų atsakovių veikla ir ginčijamų sandorių pripažinimu negaliojančiais. Todėl klausimas dėl ginčo sandorių pripažinimo apsimestiniais negali būti nagrinėjamas pagal ieškovės buvusių darbuotojų gyvenamąją vietą. Alternatyvusis ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, reiškiamas buvusiems darbuotojams, taip pat negalėjo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme dėl to, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka, nustatyta 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnyje.

6017.5.

61Ieškovė nepagrįstai teigia, esą pagal visų atsakovų atžvilgiu taikomas jurisdikcijos taisykles ginčo teismingumas nustatomas pagal žalos atsiradimą vietą. Atsakovių „Multiasset S. A.“ ir „Gemini Investment Fund Limited“ teisiniai santykiai niekada nebuvo susiję su Lietuva, be to, byloje nėra duomenų, kad „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ kada nors būtų turėję tiesioginių santykių su ieškove ar jos patirta žala, todėl ieškovė be pagrindo teigia, kad patyrė žalos dėl atsakovių veiksmų. Ieškovė taip pat nepagrįstai vadovaujasi Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškinius dėl solidaraus žalos atlyginimo galima reikšti pagal vieno iš atsakovų buveinės vietą, neatkreipdama dėmesio į tai, kad pagal Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ieškinį kitoje vietoje, negu atsakovo buveinėje, leidžiama reikšti tik tuo atveju, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir atsakovių nesieja jokie bendri teisiniai santykiai, todėl nėra tenkinamas būtinasis glaudumo kriterijus.

6217.6.

63Nors ieškovė siekia įrodyti, kad visi atsakovių sudaryti sandoriai – tai vienas apsimestinis sandoris, tačiau ši prielaida nėra pagrįsta, nes ginčijami sandoriai buvo sudaryti skirtingų šalių, skirtingu laiku ir skirtingose jurisdikcijose; vieno ginčijamo sandorio atžvilgiu Lietuvos teismų jurisdikciją riboja arbitražinė išlyga, kito – šalių susitarimas dėl užsienio teismų jurisdikcijos; vieno iš ginčijamų sandorių esmė byloje visai nėra atkleista. Be to, dauguma ginčijamų sandorių buvo sudaryti nedalyvaujant nei ieškovei, nei jos atstovams, ir ieškovė, ginčydama trečiųjų, su ja nesusijusių asmenų, sudarytus sandorius, šių subjektų atžvilgiu neturi ir negali įgyti jokios reikalavimo teisės.

6418.

65Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas N. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6618.1.

67Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, esą jis kartu su atsakovu R. B. prisidėjo prie ieškovei priklausančių lėšų pasisavinimo, padėdamas įgyvendinti neteisėtus sandorius, nes tuo atveju, jei atsakovas nepratęstų deponavimo sutarties, ginčo lėšos turėtų grįžti ieškovei. Ieškovė neginčija patikėjimo sutarties, sudarytos su „VTB Bank (Austria) AG“, kurios pagrindu ieškovė deponavo 40 mln. Eur į „VTB Bank (Austria) AG“, taigi, ji pripažįsta, kad ši sutartis buvo sudaryta teisėtai, todėl atsakovai N. S. ir R. B., pratęsdami ją, taip pat elgėsi teisėtai. N. S. nesudarė ir nepasirašė jokių sandorių, dėl kurių 40 mln. Eur buvo perduoti kitiems subjektams. Pratęsus patikėjimo sutartį, ginčo pinigai nebuvo niekam perduoti, kadangi jų jau nebuvo ieškovės sąskaitoje. Atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos nesieja priežastinis ryšys.

6818.2.

69Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dėl tariamai neteisėtų veiksmų nukentėjo ne ji, bet ieškovės kreditoriai, nes būtent jų lėšos, buvusios pas ieškovę, buvo perleistos „Taurus Asset Management Fund Limited“. Vadinasi, ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ji nenukentėjo. Be to, ieškovė pripažįsta, kad lėšos buvo pasisavintos įgyvendinus pagrindinio ieškovės akcininko V. A. sugalvotą planą, pasisavintas lėšas gavo šio asmens įmonės. Kitaip tariant, ji pripažįsta, kad pagrindinis kaltininkas šiuo atveju yra V. A., tačiau nereiškia jam jokių reikalavimų. Atsakovas neturėjo nieko bendro su ieškovės minima nusikalstama schema, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įgyvendinus minėtą schemą, atsakovas galėtų gauti asmeninės ar profesinės naudos.

7019.

71Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė bendrovė „Multiasset S. A.“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė sutinka su jos anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kitų atsakovų pateiktuose apeliaciniuose skunduose ir ginčijamame teismo sprendime išdėstytais argumentais.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV.

74Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

75Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti bylą

7620.

77Byloje kilęs ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo priteisimo turi užsienio elementą. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp ieškovės ir Šveicarijoje įsteigtos bendrovės „Multiasset S. A.“, taip pat tarp Šveicarijoje įsteigtos bendrovės „Multiasset S. A.“ ir Bahamų Sandraugoje įsteigtos bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ bei tarp Bahamų Sandraugoje įsteigtų bendrovių „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“. Be to, iš visų šių bendrovių ieškovė prašo priteisti ir nuostolių atlyginimą.

7821.

79Pirmosios instancijos teismui buvo privalu pirmiausia išspręsti jurisdikcijos klausimą ir patikrinti, ar jis turi kompetenciją nagrinėti ieškinį (CPK 782 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį (išskyrus R. B. ir N. S. atžvilgiu) paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, kad žala kilo ne iš Lietuvoje atlikto veiksmo deponuojant indėlį, bet vėlesnių atsakovų veiksmų sudarant ginčijamus sandorius, kurių esmė nesusijusi su Lietuvos Respublika. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės su „Multiasset S. A.“ sandorio ginčijimui taikytina Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nuostata ir, kadangi šalys sutartyje susitarė dėl sutartinio teismingumo Šveicarijoje, ieškinio reikalavimas dėl sandorio, sudaryto su „Multiasset S. A.“ negaliojimo negali būti sprendžiamas Lietuvos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Šveicarijoje įsteigtos bendrovės „Multiasset S. A.“ ir Bahamų Sandraugoje įsteigtos bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ sudaryto sandorio ginčijimo, rėmėsi Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, kad bylos nagrinėjamos teismuose pagal atsakovo buveinės vietą, taip pat nurodė, kad Lugano konvencija nenumato kitų pagrindų Lietuvoje ginčyti su Lietuvos Respublika nesusijusią sutartį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarp Bahamų Sandraugoje įsteigtų bendrovių „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ sandorio nuginčijimo nurodė, kad sandoris sudarytas ne Lietuvoje, ją sudarė ne Lietuvoje veikiantys ir buveinių Lietuvoje neturintys juridiniai asmenys ir nors vienas iš jų („Taurus Asset Management Fund Limited“) turi turto Lietuvoje, tačiau nustačius, kad vienai iš sandorio šalių negalioja Lietuvos jurisdikcija, ši ginčo dalis taip pat neteisminga Lietuvos teismams.

8022.

81Ieškovė apeliaciniame skunde Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo dalį dėl sandorių nuginčijimo grindžia tuo, kad 1) turi būti taikomos tikrajam sandoriui tarp AB banko Snoras ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ taikytinos taisyklės ir, kadangi nėra tarptautinio teisės akto, taikytino nustatant ginčo tarp Lietuvos ir Bahamų subjektų teismingumą, taikytinos CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos; 2) taikant kiekvieno iš apsimestinių sandorių teismingumą neįmanoma nustatyti sandorių schemos visumos ir tikrojo sandorio; 3) ginčas glaudžiausiai susijęs su Lietuva, nes sandoriais buvo siekiama apeiti Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą; ginčo sandorių schema buvo sukurta Lietuvoje, jų pagrindinis tikslas buvo perimti ir paslėpti banko turtą; ginčo sandorių neigiamos pasekmės jaučiamos Lietuvoje; Lietuvoje vykstančiame ikiteisminiame tyrime yra galimybė gauti papildomų įrodymų; būsimas teismo sprendimas būtų vykdomas Lietuvoje. Ieškovė Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžia aplinkybėmis, kad, jos vertinimu, žala ieškovei buvo padaryta Lietuvos Respublikoje, be to, tarptautinį teismingumą nustatantys teisės aktai leidžia reikalavimus reikšti keletui asmenų pagal vieno iš jų buveinės vietą. Tokie ieškovės argumentai teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti.

8223.

83Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tarptautinio teismingumo klausimui tinkamai išspręsti būtina pirmiausia nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas, sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas atskirai kiekvienam pareikštam reikalavimui pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 59 punktas). Vadinasi, nustatant keliamo ginčo teismingumą vertintini visi ieškovės pareikšti reikalavimai, o ne tik reikalavimas atsakovės „Taurus Asset Management Fund Limited“ atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismingumo klausimą nagrinėjo atskirai kiekvienam pareikštam reikalavimui pagal atitinkamus taikytinus teisės aktus, o ieškovės argumentai, kad turi būti taikomos tikrajam sandoriui taikytinos taisyklės ir kad taikant kiekvieno iš apsimestinių sandorių teismingumą neįmanoma nustatyti sandorių schemos visumos, pripažintini nepagrįstais.

8424.

85Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė taikytiną teisės aktą dėl pareikštų reikalavimų pripažinti apsimestiniais sandoriais 2011 m. liepos 25 d. ieškovės ir „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį bei 2011 m. liepos 25 d. „Multiasset S. A.“ ir „Gemini Investment Fund Limited“ sudarytą sutartį teismingumo. Kadangi šie ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovei Šveicarijoje įsteigtai bendrovei „Multiasset S. A.“, jurisdikcijos klausimus reglamentuoja Lugano konvencija, kuri Šveicarijai įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., o Lietuvai galioja kaip Europos Sąjungos valstybei narei. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat remiasi šios konvencijos nuostatomis, taigi, ji taip pat pripažįsta, kad keliamas ginčas patenka į Lugano konvencijos taikymo sritį (Lugano konvencijos 1 straipsnis).

8625.

87Lugano konvencijos 2 straipsnis nustato bendrąją jurisdikcijos taisyklę, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Išskyrus nuostatas dėl išimtinės jurisdikcijos pagal Lugano konvencijos 22 straipsnį, kurios nagrinėjamos bylos atveju nėra taikomos, nuo bendrosios jurisdikcijos taisyklės gali būti nukrypstama specialiosios jurisdikcijos atvejais. Tokie atvejai nurodyti konvencijos II antraštinės dalies 2–7 skirsniuose.

8826.

89Vienas iš specialiosios jurisdikcijos atvejų – jurisdikcijos prorogacija. Remiantis Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau gyvenamoji vieta (buveinė) yra šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, yra susitarusios, kad šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Tai reiškia, kad ši jurisdikcija yra išimtinė ir jai taikoma pirmenybė kitų specialiųjų jurisdikcijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 44 punktą).

9027.

91Tam, kad susitarimas dėl teismo vietos galiotų, pagal Lugano konvenciją toks susitarimas privalo būti sudarytas arba raštu, arba žodžiu ir patvirtintas raštu, arba tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką, arba tarptautinės prekybos arba komercinėje srityje – praktiką, apie kurią šalys žinojo arba turėjo žinoti (Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamoje 2011 m. liepos 25 d. tarp AB banko Snoras ir „Multiasset S. A.“ sudarytoje patikėjimo sutartyje raštu yra įtvirtinta sąlyga, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami Ženevos kantono teismuose (sutarties 9 straipsnio 2 dalis). Taigi, toks susitarimas atitinka Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovės su „Multiasset S. A.“ sandorio ginčijimui pagrįstai taikė Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatą ir konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl šio sandorio negaliojimo negali būti sprendžiamas Lietuvos teisme, o yra teismingas Šveicarijos atitinkamam teismui.

9228.

93Nors ieškovė šioje byloje siekia nuginčyti sutartį, kurioje įtvirtintas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos, tai neįgalina nesivadovauti tokiu susitarimu. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, yra išaiškinęs, kad Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatos susijusios tik su susitarimu dėl jurisdikcijos, o ne su esminėmis sutarties nuostatomis. Jurisdikciją suteikiantis susitarimas nesusijęs su šalių sutarties likimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties Nr. 3K-3-367-969/2018 45 punktas). Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, 23 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad teismo pasirinkimas susitarime dėl jurisdikcijos suteikimo gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su tame straipsnyje nustatytais reikalavimais. Aplinkybės, susijusios su paskirto teismo ir nagrinėjamų santykių ryšiu, nuostatos galiojimu arba pasirinktame teisme taikytinomis materialinės teisės normomis dėl atsakomybės, nesiejamos su šiais reikalavimais (žr. 1999 m. kovo 16 d. ESTT sprendimo byloje Castelletti, C‑159/97, 52 punktą).

9429.

95Kaip minėta, dar vienas ieškovės argumentas yra tas, kad, jos nuomone, Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti bylą pagrindžia glaudus jos ryšys su Lietuva. Kitaip tariant, ieškovė Lietuvos teismų jurisdikciją siekia pagrįsti forum conveniens (patogus (tinkamas) teismas) doktrina. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad glaudaus ryšio doktrina, pagal kurią galima iškelti bylą kitos valstybės (ne nuolatinės gyvenamosios vietos) teismuose, gali būti taikoma tik esant Lugano konvencijos II antraštinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytiems pagrindams. Taigi, Lietuvos teismų jurisdikcija nagrinėti bylą galėtų būti pagrįsta tik esant konkretiems specialiosios jurisdikcijos pagrindams. Tačiau šiuo atveju šalys yra sudariusios prorogacinį susitarimą visus ginčus, kylančius iš sutarties, nagrinėti Šveicarijos teismuose, todėl Šveicarijos teismų jurisdikcija yra išimtinė ir jos negali pakeisti ieškovės nurodomi argumentai dėl glaudesnio ginčo ryšio su Lietuva.

9630.

97Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir dėl pareikštų reikalavimų pripažinti apsimestiniais sandoriais 2011 m. liepos 25 d. „Multiasset S. A.“ ir „Gemini Investment Fund Limited“ sudarytą sutartį ir prašymą, kurio pagrindu „Gemini Investment Fund Limited“ pervedė 39 902 222,22 Eur „Taurus Asset Management Fund Limited“, teismingumo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Šveicarijoje įsteigtos bendrovės „Multiasset S. A.“ ir Bahamų Sandraugoje įsteigtos bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ sudaryto sandorio ginčijimo, „Multiasset S. A.“ atžvilgiu pagrįstai rėmėsi Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja jurisdikcijos taisykle, kad bylos nagrinėjamos teismuose pagal atsakovo buveinės vietą, taip pat pagrįstai nurodė, kad Lugano konvencija nenumato kitų pagrindų Lietuvoje ginčyti su Lietuvos Respublika nesusijusią sutartį. Pirmosios instancijos teismas Bahamų Sandraugoje įsteigtos bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ atžvilgiu pagrįstai taikė CPK 787 straipsnį, remiantis kuriuo nenustatyta jokio pagrindo bylą priskirti Lietuvos teismų jurisdikcijai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarp Bahamų Sandraugoje įsteigtų bendrovių „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ sudaryto sandorio nuginčijimo pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šis sandoris sudarytas ne Lietuvoje, jį sudarė ne Lietuvoje veikiantys ir buveinių Lietuvoje neturintys juridiniai asmenys. Nors vienas iš jų („Taurus Asset Management Fund Limited“) turi turto Lietuvoje, tačiau nustačius, kad vienai iš sandorio šalių negalioja Lietuvos jurisdikcija, ši ginčo dalis taip pat neteisminga Lietuvos teismams.

9831.

99Ieškovė Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo grindžia aplinkybėmis, kad, jos vertinimu, žala AB bankui Snoras buvo padaryta Lietuvos Respublikoje. Ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš „Multiasset S. A.“ teismingumas nustatytinas remiantis Lugano konvencija. Šios konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismuose.

10032.

101Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu šalys yra susitarusios dėl teismo vietos, tokia jurisdikcija yra išimtinė ir jai taikoma pirmenybė kitų specialiųjų jurisdikcijų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžia deliktinės atsakomybės nuostatomis ir tuo, kad, jos teigimu, atsakovės, tarp jų ir bendrovė „Multiasset S. A.“, dalyvavo neteisėtame 40 mln. Eur išvedime iš AB banko Snoras. Pagal byloje nustatytas aplinkybes bendrovė „Multiasset S. A.“ pinigines lėšas bendrovei „Gemini Investment Fund Limited“ pervedė vykdydama 2011 m. liepos 25 d. tarp AB banko Snoras ir „Multiasset S. A.“ sudarytą patikėjimo sutartį. Taigi, pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą egzistuoja glaudus ryšys tarp ieškovės įrodinėjamo delikto ir ginčijamos patikėjimo sutarties. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš bendrovės „Multiasset S. A.“ patenka į patikėjimo sutartyje šalių sulygto susitarimo dėl jurisdikcijos apimtį, todėl jis turi būti nagrinėjamas Šveicarijos teismuose, kurių jurisdikcija yra išimtinė.

10233.

103Kita vertus, ESTT praktikoje laikomasi aiškinimo, kad vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, gali apimti tiek vietą, kurioje įvyko žalą lėmusi aplinkybė, tiek vietą, kur atsirado pati žala, jei šios vietos nesutampa (žr., pvz., 1976 m. sprendimo Handelskwekerij Bier v Mines de Potasse d'Alsace, C-21/76, 24–25 punktus; 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Folien Fisher ir Fofitec, C-133/11, 39 punktą ir kt.).

10434.

105Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalą lėmusios aplinkybės įvyko ne Lietuvoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB bankas Snoras Lietuvoje atliko tik 40 mln. Eur pervedimą (deponavimą) į „VTB Bank (Austria) AG“ sąskaitą pagal 2011 m. liepos 21 d. su „VTB Bank (Austria) AG“ sudarytą patikėjimo sutartį. Tačiau ieškovė iš šio veiksmo žalos padarymo nekildina, 2011 m. liepos 21 d. su „VTB Bank (Austria) AG“ sudarytos patikėjimo sutarties neginčija (tokį ieškinio reikalavimą atsiėmė). Ieškovės įrodinėjamą žalos padarymą, t. y. 40 mln. Eur praradimą, lėmė kiti ieškovės nurodomi veiksmai, kurie visi buvo atlikti ne Lietuvoje. 2011 m. liepos 25 d. „VTB Bank (Austria) AG“ 40 mln. Eur į bendrovės „Multiasset S. A.“ sąskaitą, esančią ne Lietuvoje veikiančiame banke „AS Latvijas Krajbanka“, pervedė vykdydama su šia bendrove ne Lietuvoje sudarytą paskolos sutartį, tą pačią dieną bendrovė Multiasset S. A.“ pervedė į Bahamų Sandraugoje įsteigtos bendrovės „Gemini Investment Fund Limited“ sąskaitą, esančią banke „AS Latvijas Krajbanka“, 39 902 222,22 Eur pagal šios bendrovės akcijų pasirašymo sandorį, sudarytą taip pat ne Lietuvoje.

10635.

107Pagal ESTT praktiką, vieta, kurioje atsirado žala, yra vieta, kur nurodyta žala konkrečiai pasireiškia (ESTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Zuid-Chemie, C-189/08, 27 punktas). ESTT yra pažymėjęs, kad vietos, kurioje atsirado žala, sąvoka negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kurią vietą, kur jaučiamos neigiamos žalą sukėlusio įvykio pasekmės (1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari v Lloyd's Bank, C-364/93, 14 punktas). Kasacinis teismas, remdamasis ESTT praktika, yra išaiškinęs, kad vieta, kurioje padaryta žala, nėra ta vieta, kurioje ieškovas gyvena arba kuri yra pagrindinė jo turto buvimo vieta, jeigu jis ten patyrė vien tik finansinę žalą, kurios priežastis buvo turto praradimas, patirtas kitoje šalyje. Vieta, kurioje buvo padaryta žala, yra tik ta vieta, kurioje buvo padaryta pirminė, tiesioginė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 78 punktas).

10836.

109Šiuo atveju nėra pagrįsta Lietuvos Respubliką laikyti vieta, kurioje atsirado žala. Iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, kad pinigines lėšas ieškovė prarado ne Lietuvoje, o tuo metu, kai „VTB Bank (Austria) AG“ pervedė į bendrovės Multiasset S. A.“ sąskaitą 40 mln. Eur sumą ir ši bendrovė lėšų negrąžino, o jas pervedė bendrovei Gemini Investment Fund Limited“, o ši bendrovė – bendrovei „Taurus Asset Management Fund Limited“. Taigi, Lietuva nėra ta vieta, kurioje galimai buvo padaryta pirminė, tiesioginė žala ieškovei. Todėl ieškovė Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstai grindžia Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi. Pastebėtina, kad ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad žala padaryta Lietuvoje, nes buvo pažeistas Lietuvos finansų sistemos stabilumas. Analogišką argumentą jau yra įvertinęs kasacinis teismas, kuris yra pažymėjęs, kad bankų sistemos stabilumas nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų specialiosios jurisdikcijos taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 79 punktas).

11037.

111Ieškovė, siekdama pagrįsti Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo, remiasi jurisdikcijų koncentracijos esant atsakovų daugetui taisykle, įtvirtinta Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata nustato, kad konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui byla taip pat gali būti iškelta, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų teismuose pagal bet kurio iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovais byloje yra patraukti R. B. ir N. S., kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kad šiems atsakovams kartu su kitais atsakovais reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo solidaraus priteisimo, mano, jog tai yra pagrindas bylą priskirti nagrinėti Lietuvos teismams. Tokia ieškovės pozicija nepagrįsta.

11238.

113Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalies tikslas yra padėti tinkamai vykdyti teisingumą, maksimaliai sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir išvengti sprendimų, kurie būtų nesuderinami, jei bylos būtų nagrinėjamos atskirai (ESTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimo byloje Painer, C‑145/10, 77 punktas). Vadovaujantis ESTT praktika, šia jurisdikcijos taisykle nukrypstama nuo kiekvieno atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismo jurisdikcijos bendros taisyklės, todėl ji turi būti aiškinama siaurai (ESTT 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje Glaxosmithkline ir Laboratoires Glaxosmithkline, C‑462/06, 28 punktas, minėto sprendimo byloje Painer, C‑145/10, 74 punktas).

11439.

115Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimai R. B. ir N. S. yra taip glaudžiai susiję su reikalavimais bendrovės „Multiasset S. A.“ atžvilgiu, kad būtų tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto. Ieškovė reikalavimus minėtiems fiziniams asmenims kildina iš jų galimai netinkamo pareigų atlikimo, deponuojant 40 mln. Eur lėšas „VTB Bank (Austria) AG“. Tuo tarpu ieškovės reikalavimai bendrovės „Multiasset S. A.“ atžvilgiu grindžiami visiškai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimai R. B. ir N. S. gali būti išskirti ir nagrinėjami atskirai, teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo rizikos neįžvelgtina. Panašioje byloje ieškovės pasirinkimą sujungti reikalavimus fizinių asmenų ir užsienio juridinių asmenų atžvilgiu kasacinis teismas yra įvertinęs kaip siekį dirbtinai sukurti pageidaujamą bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 92 punktas). Kita vertus, galimybę bendrovės „Multiasset S. A.“ atžvilgiu taikyti jurisdikcijų koncentracijos esant atsakovų daugetui taisyklę eliminuoja ir tai, kad tarp ieškovės ir šios bendrovės yra sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos pagal Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalį.

11640.

117Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarptautinio teismingumo klausimui išspręsti taikytinus teisės aktus ir juos tinkamai pritaikė ieškovės keliamam ginčui bei pagrįstai konstatavo, jog byla (išskyrus R. B. ir N. S. atžvilgiu) nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Dėl reikalavimų R. B. ir N. S. atžvilgiu

11841.

119Ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą priteisti 40 mln. Eur nuostolių solidariai iš R. B. ir N. S.. Ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovai banke užėmė aukštas pareigas (R. B. buvo ieškovės Investicinio verslo tarnybos direktorius, o N. S. – pirmasis viceprezidentas (administracijos vadovo pavaduotojas)), todėl turėjo būti itin apdairūs, tačiau nepaisant to, atsakovas R. B. leido deponuoti 40 mln. Eur sumą, o atsakovas N. S., veikdamas kartu su atsakovu R. B., pasirašė banko lėšų deponavimo į „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimą, tokiu būdu pažeisdami teisės aktų ir savo pareiginių nuostatų sąlygas.

12042.

121R. B. ieškovės nurodomus veiksmus, susijusius su 40 mln. Eur sumos deponavimu į „VTB Bank (Austria) AG“ atliko vykdydamas savo, kaip Investicinio verslo tarnybos direktoriaus, darbines pareigas, todėl šio atsakovo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas nurodomų veiksmų atlikimo metu galiojusio 2002 m. DK nuostatose.

12243.

123Pagal 2002 m. DK 245 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. 2002 m. DK 246 straipsnyje įtvirtinta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos sąlygos: padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

12444.

125Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėjo, kad R. B. nurodymu ir patvirtinimu buvo deponuota 40 mln. Eur suma į „VTB Bank (Austria) AG“ ir jis, veikdamas kartu su N. S., pasirašė banko lėšų deponavimo pratęsimą, tokiu būdu pažeidė Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareiginių nuostatų 3.17 papunktį, įpareigojantį kontroliuoti racionalų lėšų panaudojimą, 5.2 papunktį, numatantį atsakomybę už banko vidaus taisyklių ir instrukcijų vykdymą, 5.4 papunktį, numatantį atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir naudojimą pagal paskirtį.

12645.

127Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės teiginys, jog R. B. nurodymu ir patvirtinimu buvo deponuota 40 mln. Eur suma į „VTB Bank (Austria) AG“, neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad į „VTB Bank (Austria) AG“ dėl finansavimo „Multiasset S. A.“ suteikimo ir banko lėšų įkeitimo 2011 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi banko prezidentas R. B., būtent jis banko vardu pasirašė 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį su „VTB Bank (Austria) AG“, taip pat būtent jis banko vardu pasirašė 2011 m. liepos 25 d. patvirtinimą, adresuotą „VTB Bank (Austria) AG“ pervesti pinigines lėšas kaip paskolą bendrovei „Multiasset S. A.“. Taigi, ne R. B., bet banko prezidento R. B. nurodymu ir patvirtinimu 40 mln. Eur suma buvo deponuota į „VTB Bank (Austria) AG“. Ieškovė, teigdama, kad R. B. nurodymu ir patvirtinimu buvo deponuota minėta suma į „VTB Bank (Austria) AG“, remiasi ieškinio priedu Nr. 4, tačiau jame užfiksuotas banko darbuotojų bendravimas nuotolinio ryšio pagalba atliekant bankinę operaciją, tačiau nėra matyti, kad būtent R. B. dalyvavo šiame pokalbyje.

12846.

129Kita vertus, net ir pripažinus, kad R. B. nurodymu ir patvirtinimu buvo deponuota 40 mln. Eur suma į „VTB Bank (Austria) AG“, tai neįgalintų spręsti dėl neteisėtų šio darbuotojo veiksmų atlikimo. 2002 m. DK 228 straipsnis nustatė darbuotojų pareigas laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus. Nagrinėjamu atveju 40 mln. Eur į „VTB Bank (Austria) AG“ buvo deponuoti vykdant banko prezidento sudarytą 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį su „VTB Bank (Austria) AG“ ir jo pasirašytus kitus minėtus dokumentus. Pati ieškovė pripažįsta, kad įprastu atveju lėšų deponavimas į kitą banką nebūtų neteisėtas veiksmas ir atitiktų Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose numatytą pareigą atlikti pinigines operacijas. Pastebėtina, kad ieškovė byloje neginčija nei 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutarties su „VTB Bank (Austria) AG“, nei 2011 m. liepos 25 d. „VTB Bank (Austria) AG“ su „Multiasset S. A.“ sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią „VTB Bank (Austria) AG“ pervedė „Multiasset S. A.“ 40 mln. Eur paskolą. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad R. B. būtų galėjęs abejoti šių sandorių teisėtumu ir nevykdyti remiantis šiais sandoriais jam duotų banko administracijos nurodymų. Jokių objektyvių duomenų, kad R. B. žinojo apie tolesnę byloje ginčijamų sandorių grandinę, apie tikruosius ieškovės akcininkų tikslus, apie tikruosius „Multiasset S. A.“ savininkus ar pan. nėra. Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad R. B. buvo žinoma apie tikruosius ieškovės tikslus, nes jis pasirašė 2011 m. spalio 18 d. lėšų deponavimo pratęsimą, tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Iš ieškovės nurodomo 2011 m. spalio 18 d. dokumento, adresuoto „VTB Bank (Austria) AG“, dėl piniginių lėšų deponavimo pratęsimo matyti, kad šį dokumentą R. B. pasirašė kartu su vienu iš banko administracijos vadovų N. S.. Taigi, jam nebuvo pagrindo abejoti dėl šio veiksmo reikalingumo ieškovei.

13047.

131Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp R. B. atliktų veiksmų bei atsiradusios žalos. Ieškovės nurodomą žalą, pasireiškusią 40 mln. Eur praradimu, nulėmė ne šių piniginių lėšų deponavimas į „VTB Bank (Austria) AG“ pagal 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį ar šio deponavimo pratęsimas, bet, kaip ieškovė įrodinėja, tai, kad lėšos buvo pervestos pagal ieškovės pagrindinio akcininko V. A. iš anksto sugalvotą sandorių grandinę jo faktiškai kontroliuojamoms bendrovėms „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“. Nei pats savaime lėšų deponavimas „VTB Bank (Austria) AG“, nei jo pratęsimas negalėjo sukelti ieškovei šių lėšų praradimo. Todėl R. B. atlikti veiksmai negali būti laikomi priežastiniu ryšiu susijusiais su žalos ieškovei padarymu.

13248.

133Kartu pastebėtina, kad ieškovė savo reikalavimus R. B. atžvilgiu nepagrįstai grindė skolininko kaltės prezumpcija (CK 6.248 straipsnio 1 dalimi). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Tai reiškia, kad šiuo atveju darbuotojo kaltę privalėjo įrodyti ieškovė. Kadangi ieškovė R. B. kaltės neįrodinėjo, o rėmėsi žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, laikytina, kad R. B. veiksmuose nėra įrodyta ir kaltė kaip materialinės atsakomybės būtinoji sąlyga.

13449.

135Galiausiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimus R. B. atžvilgiu atmetė nenustatęs sąlygų taikyti visišką materialinę atsakomybę. Remiantis 2002 m. DK 254 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė nei vieno iš atvejų, nustatytų 2002 m. DK 255 straipsnyje, kada kyla darbuotojo visiška materialinė atsakomybė.

13650.

137Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovui N. S. pareikšto reikalavimo atžvilgiu nepagrįstai taikė darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Šis atsakovas 2011 m. spalio 18 d. banko lėšų deponavimo į „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimą, iš kurio ieškovė kildina žalos padarymą, pasirašė eidamas pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareigas ir pagal Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 papunktį pavaduodamas banko prezidentą (administracijos vadovą) jo nesant darbe (N. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2011 m. spalio 18 d. banko prezidentas buvo išvykęs). Banko administracijos vadovo pavaduotojas, nors ir nėra laikomas banko organu (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – Bankų įstatymas) 30 straipsnis), tačiau yra priskiriamas banko administracijos vadovams (Bankų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Pagal Bankų įstatymo 33 straipsnio 3 dalį banko administracijos vadovai, nevykdantys teisės aktuose ar banko įstatuose nustatytų pareigų ar jas vykdantys netinkamai, atsako pagal įstatymus, banko įstatus, su banku sudarytas sutartis. Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 papunktyje nustatyta, kad už banko administracijos vadovo (prezidento) pavadavimo laikotarpiu atliktus darbus, įvykdytas funkcijas ir priimtus sprendimus pirmajam viceprezidentui nustatyta pilna administracijos vadovo (prezidento) atsakomybė. Kadangi ieškovė reikalavimą N. S. atžvilgiu kildina iš jo atliktų veiksmų pavaduojant banko administracijos vadovą, atliktų banko vardu santykiuose su „VTB Bank (Austria) AG“, dėl jo civilinės atsakomybės spręstina taikant civilinius įstatymus.

13851.

139Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė, jai taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 – 2.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

14052.

141Ieškovė byloje įrodinėja, kad neteisėti N. S. veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, veikdamas kartu su R. B., 2011 m. spalio 18 d. pasirašė banko lėšų deponavimo „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimą, žinodamas, kad ieškovės lėšos yra įkeistos už V. A. bendrovės „Multiasset S. A.“ paskolą ir nepatikrinęs lėšų deponavimo pratęsimo teisėtumo, tuo N. S. pažeidė Pirmojo viceprezidento (administracijos vadovo pavaduotojo) pareiginių nuostatų 2.2.15 papunktį, numatantį, kad už pavadavimo laikotarpiu atliktus darbus, įvykdytas funkcijas ir priimtus sprendimus jam yra nustatyta pilna administracijos vadovo (prezidento) atsakomybė, 4.1.3 papunktį, nustatantį atsakomybę už jo parašu patvirtintuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą ir teisėtumą, ir 4.1.4 papunktį, nustatantį atsakomybę už priimtų sprendimų, vykdant pareiginius nuostatus, pagrįstumą.

14253.

143Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo N. S. atžvilgiu padaręs išvadą, kad indėlio deponavimas į „VTB Bank (Austria) AG“ ir jo termino pratęsimas pats savaime nebuvo neteisėtas veiksmas ir nesukėlė ieškovei žalos, todėl N. S. veiksmai neturėjo įtakos žalai atsirasti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės pagrįstos, t. y. vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė priežastinio N. S. atliktų veiksmų pratęsiant indėlio deponavimą „VTB Bank (Austria) AG“ ryšio su ieškovės nurodomais nuostoliais.

14454.

145Kaip jau minėta, į „VTB Bank (Austria) AG“ dėl finansavimo „Multiasset S. A.“ suteikimo ir banko lėšų įkeitimo kreipėsi banko prezidentas R. B., jis banko vardu pasirašė 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutartį su „VTB Bank (Austria) AG“ ir 2011 m. liepos 25 d. patvirtinimą, adresuotą „VTB Bank (Austria) AG“, pervesti pinigines lėšas kaip paskolą bendrovei „Multiasset S. A.“. Šiame patvirtinime buvo numatyta paskolos „Multiasset S. A.“ suteikimo data iki 2011 m. spalio 21 d. Tuo atveju, jeigu N. S. 2011 m. spalio 18 d. nebūtų pasirašęs banko lėšų deponavimo „VTB Bank (Austria) AG“ pratęsimo, tikėtina, kad „VTB Bank (Austria) AG“, bendrovei „Multiasset S. A.“ negrąžinus iki 2011 m. spalio 21 d. paskolos sumos, būtų nutraukęs su „Multiasset S. A.“ sudarytą paskolos sutartį ir remdamasis 2011 m. liepos 21 d. patikėjimo sutarties 8.2 punktu būtų negrąžinęs AB bankui Snoras deponuotos sumos. Taigi, AB bankas Snoras bet kuriuo atveju, tiek pratęsus piniginių lėšų deponavimo „VTB Bank (Austria) AG“ terminą, tiek jo nepratęsus, nebūtų atgavęs šių piniginių lėšų, nes lėšų praradimą nulėmė, kaip ieškovė įrodinėja, pagrindinio akcininko V. A. iš anksto sugalvotos sandorių grandinės įgyvendinimas ir tolesnis „Multiasset S. A.“ perduotų lėšų pervedimas bendrovėms „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“. Nors piniginių lėšų deponavimo „VTB Bank (Austria) AG“ termino nepratęsimas būtų lėmęs fakto, kad deponuotos piniginės lėšos nebuvo bankui grąžintos, paaiškėjimą, tačiau ieškovė nenurodo, kaip toks paaiškėjimas būtų galėjęs suteikti galimybę pinigines lėšas ar jų dalį susigrąžinti, kai lėšos dar 2011 m. liepos 25 d. buvo pervestos į „Taurus Asset Management Fund Limited“.

14655.

147Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai taikė darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančias normas, tačiau iš esmės pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą N. S. atžvilgiu, nenustatęs šio asmens veiksmuose būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

14856.

149Atsakovės „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management Fund Limited“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad alternatyvusis ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, reiškiamas buvusiems darbuotojams, negalėjo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, nes ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnį. Tokie argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais.

15057.

151Ieškovės kreipimosi į teismą metu galiojo 2002 m. DK, kurio 287 straipsnis nustatė, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Individualus darbo ginčas pagal 2002 m. DK 285 straipsnį suprantamas kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė reikalavimą N. S. atžvilgiu kildino iš jo veiksmų pavaduojant banko administracijos vadovą, atliktų banko vardu santykiuose su „VTB Bank (Austria) AG“, todėl toks ginčas negali būti laikomas individualiu darbo ginču ir jis gali būti sprendžiamas tiesiogiai teisme.

15258.

153CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas, pagal kurį, jei byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu kyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė tarpusavyje susijusius reikalavimus atsakovų N. S. ir R. B. atžvilgiu dėl tos pačios žalos atlyginimo sumos solidaraus priteisimo, žalą kildindamas dalinai iš tų pačių veiksmų atlikimo. Todėl abu šie reikalavimai pagal bylos priskyrimo teismui prioriteto taisyklę nagrinėtini teisme. Taigi, atsakovių argumentai dėl ieškovės nepasinaudojimo privaloma ikiteismine darbo ginčų tvarka nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

15459.

155Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarptautinio teismingumo klausimui išspręsti taikytinus teisės aktus ir juos tinkamai pritaikė ieškovės keliamam ginčui bei pagrįstai konstatavo, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, taip pat iš esmės pagrįstai ir teisėtai, nenustatęs visų materialinės ir civilinės atsakomybės sąlygų, atmetė ieškinio reikalavimus dėl solidaraus nuostolių priteisimo iš R. B. ir N. S., apskųstasis teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

15660.

157Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas N. S. patyrė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ši suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistina iš ieškovės.

15861.

159Atsakovės „Multiasset S. A.“ kuratorius advokatas L. S., paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi, pateikė prašymą apmokėti 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kaip nurodyta sutikime būti kuratoriumi (500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir PVM). Ši suma, kuri nebuvo deponuota teismo sąskaitoje, atsakovui priteistina iš ieškovo, inicijavusio kuratoriaus paskyrimą ir pagal CPK 39 straipsnio 3 dalį turinčio pareigą sumokėti atstovavimo išlaidas.

160Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

161Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

162Priteisti atsakovui N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras (kodas 112025973) 700 (septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

163Priteisti atsakovės „Multiasset S. A.“ kuratoriui advokatui L. S. iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras (kodas 112025973) 605 (šešis šimtus penkis) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas Snoras,... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos bankas uždraudė BAB... 10. 3.... 11. 2011 m. liepos 25 d. ieškovė ir „Multiasset S. A.“ sudarė slaptą... 12. 4.... 13. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbė ieškovės veiklos... 14. 5.... 15. Ieškovės vertinimu, byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Atsakovais... 16. 6.... 17. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų buveinės yra Šveicarijoje, Austrijoje,... 18. 7.... 19. Teismingumą Vilniaus apygardos teismui patvirtina ir tarptautinės teisės... 20. 8.... 21. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patenkintas ieškovės... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu reikalavimus,... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus priteisti 40 mln. Eur... 28. 11.... 29. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad žala jai kilo dėl R. B. ir N. S.... 30. 12.... 31. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad žala šiuo atveju kilo Lietuvoje... 32. 13.... 33. Teismas konstatavo, kad ginčijamą 2011 m. liepos 25 d. patikėjimo sutartį... 34. 14.... 35. Teismas vertino, kad Lietuvos teisme taip pat negali būti nagrinėjamas... 36. 15.... 37. Teismas pripažino, kad ginčas dėl atsakovių „Gemini Investment Fund... 38. III.... 39. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 40. 16.... 41. Apeliaciniame skunde ieškovė BAB bankas Snoras prašo panaikinti Vilniaus... 42. 16.1.... 43. Atsakovai R. B. ir N. S. yra atsakingi dėl ieškovei padarytos žalos. Jie... 44. 16.2.... 45. Žalą sukėlę veiksmai įvyko Lietuvoje (čia buvo inicijuotas pagrindinių... 46. 16.3.... 47. Ieškovė siekia pripažinti, kad iš tikrųjų ji ir „Taurus Asset... 48. 16.4.... 49. Kilęs ginčas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Faktiškai... 50. 17.... 51. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės „Gemini Investment Fund... 52. 17.1.... 53. Byloje nėra duomenų dėl „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus... 54. 17.2.... 55. Ieškovė ginčija pinigų judėjimą tik tarp bendrovių „Multiasset S.... 56. 17.3.... 57. Dalis ginčijamų sandorių nepriskirti Lietuvos teismų jurisdikcijai.... 58. 17.4.... 59. Ieškovė, suformulavusi alternatyvius reikalavimus (reikalavimą pripažinti... 60. 17.5.... 61. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą pagal visų atsakovų atžvilgiu taikomas... 62. 17.6.... 63. Nors ieškovė siekia įrodyti, kad visi atsakovių sudaryti sandoriai – tai... 64. 18.... 65. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas N. S. prašo apeliacinį skundą... 66. 18.1.... 67. Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, esą jis kartu su atsakovu... 68. 18.2.... 69. Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dėl tariamai neteisėtų... 70. 19.... 71. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė bendrovė „Multiasset S. A.“... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV.... 74. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 75. Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti bylą... 76. 20.... 77. Byloje kilęs ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir... 78. 21.... 79. Pirmosios instancijos teismui buvo privalu pirmiausia išspręsti jurisdikcijos... 80. 22.... 81. Ieškovė apeliaciniame skunde Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo... 82. 23.... 83. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tarptautinio teismingumo... 84. 24.... 85. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė taikytiną teisės aktą dėl... 86. 25.... 87. Lugano konvencijos 2 straipsnis nustato bendrąją jurisdikcijos taisyklę, kad... 88. 26.... 89. Vienas iš specialiosios jurisdikcijos atvejų – jurisdikcijos prorogacija.... 90. 27.... 91. Tam, kad susitarimas dėl teismo vietos galiotų, pagal Lugano konvenciją toks... 92. 28.... 93. Nors ieškovė šioje byloje siekia nuginčyti sutartį, kurioje įtvirtintas... 94. 29.... 95. Kaip minėta, dar vienas ieškovės argumentas yra tas, kad, jos nuomone,... 96. 30.... 97. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir dėl pareikštų... 98. 31.... 99. Ieškovė Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo dalį dėl... 100. 32.... 101. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu šalys yra susitarusios dėl... 102. 33.... 103. Kita vertus, ESTT praktikoje laikomasi aiškinimo, kad vieta, kurioje įvyko... 104. 34.... 105. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad... 106. 35.... 107. Pagal ESTT praktiką, vieta, kurioje atsirado žala, yra vieta, kur nurodyta... 108. 36.... 109. Šiuo atveju nėra pagrįsta Lietuvos Respubliką laikyti vieta, kurioje... 110. 37.... 111. Ieškovė, siekdama pagrįsti Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčo... 112. 38.... 113. Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 dalies tikslas yra padėti tinkamai vykdyti... 114. 39.... 115. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimai R. B. ir N. S.... 116. 40.... 117. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, prieina prie... 118. 41.... 119. Ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą priteisti 40 mln. Eur nuostolių... 120. 42.... 121. R. B. ieškovės nurodomus veiksmus, susijusius su 40 mln. Eur sumos deponavimu... 122. 43.... 123. Pagal 2002 m. DK 245 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės... 124. 44.... 125. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės sąlyga –... 126. 45.... 127. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės teiginys, jog R. B.... 128. 46.... 129. Kita vertus, net ir pripažinus, kad R. B. nurodymu ir patvirtinimu buvo... 130. 47.... 131. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 132. 48.... 133. Kartu pastebėtina, kad ieškovė savo reikalavimus R. B. atžvilgiu... 134. 49.... 135. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimus R. B.... 136. 50.... 137. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovui N. S.... 138. 51.... 139. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė, jai... 140. 52.... 141. Ieškovė byloje įrodinėja, kad neteisėti N. S. veiksmai pasireiškė tuo,... 142. 53.... 143. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo N. S. atžvilgiu... 144. 54.... 145. Kaip jau minėta, į „VTB Bank (Austria) AG“ dėl finansavimo „Multiasset... 146. 55.... 147. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai taikė darbuotojų... 148. 56.... 149. Atsakovės „Gemini Investment Fund Limited“ ir „Taurus Asset Management... 150. 57.... 151. Ieškovės kreipimosi į teismą metu galiojo 2002 m. DK, kurio 287 straipsnis... 152. 58.... 153. CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas, pagal... 154. 59.... 155. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarptautinio... 156. 60.... 157. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei jos turėtos... 158. 61.... 159. Atsakovės „Multiasset S. A.“ kuratorius advokatas L. S., paskirtas... 160. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 161. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 162. Priteisti atsakovui N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės... 163. Priteisti atsakovės „Multiasset S. A.“ kuratoriui advokatui L. S. iš...