Byla e2A-970-619/2017
Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Š. Š., S. B., R. V., UAB „OCA Services“, Šiaulių kredito unija, U. K., UAB „Sostinės kreditai“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. Š. ir A. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Š. Š., S. B., R. V., UAB „OCA Services“, Šiaulių kredito unija, U. K., UAB „Sostinės kreditai“,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto, prievolių padalinimo.
  2. Šalys abipusių nuolaidų būdu sudarė 2016 m. birželio 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašo teismo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
  3. Kreditorius R. V. pateikė atsiliepimą ir prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su sutuoktinių prievolių pasidalijimo būdu ir prašė pripažinti 21721,50 EUR prievolę kreditoriui R. V. solidaria sutuoktinių prievole. Nurodė, kad atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove 2014 m. sausio mėn. 14 d. pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį 75.000,00 Lt sumai su trečiuoju asmeniu jį sudarė šeimos namo ūkio skoliniams įsipareigojimams dengti. Kreditoriaus nuomone, ieškovė ir atsakovas galimai siekia fiktyviai nutraukti santuoką išvengiant prievolių kreditoriams, įvykdymo nuslepiant už skolintas lėšas įgytą šeimos turtą (bei tenkintus kitus poreikius) ieškovės ar ieškovės ir atsakovo vaikų vardu. Kreditoriaus žiniomis tiek ieškovė, tiek atsakovas santuokos metu gaudavo tik minimalias pajamas iš darbo užmokesčio, o 4 asmenų šeimai ir būsto išlaikymui Vilniaus mieste tokios pajamos negalėjo būti objektyviai pakankamos. Ieškovė negalėjo nežinoti apie aplinkybes, jog atsakovas skolinasi pinigus, nes ieškovei šeimos poreikių tenkinimui, turto įsigijimui atsakovas perduodavo sumas, viršijančias faktinį atsakovo mėnesinį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovė 2012 m. turėjo teisėtų finansinių galimybių viena įsigyti šeimos būstą (net ir su tėvų parama) sumokant 637.198,00 Lt (pagal sutartį) ir po to jį įsirengti. Ieškovė su ieškiniu pateikia savo suvestus išrašus tik apie tėvų kas mėnesį jai pervestą paramą (289 EUR), tačiau nepateikia viso oficialaus banko išrašo apie santuokos metu gautas pinigų sumas, tame tarpe ir iš atsakovo.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu šalių pareiškimą tenkino. Nutraukė sutuoktinių L. Š. ir A. Š. santuoką, sudarytą 2011 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. 156), bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai L. Š. paliko pavardę „Š.“, A. Š. – „Š.“. Patvirtino sutuoktinių 2016 m. birželio 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Grąžino L. Š. jos sumokėtą 30 EUR žyminį mokestį.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų sudaryta sutartis neprieštarauja CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Sutuoktiniams yra žinomos ir aiškios sutarties pasirašymo ir jos patvirtinimo pasekmės.
  3. Dėl kreditoriaus R. V. prieštaravimo dėl sutuoktinių prievolių padalijimo būdo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2058-819/2015 priėmė įsiteisėjusį sprendimą, kuriame pasisakė apie suinteresuoto asmens ginčijamus klausimus susijusius su R. V. paskolintų lėšų panaudojimu šeimos poreikių tenkinimui ir nustatė, kad butą, esantį ( - ), ir negyvenamąsias patalpas ( - ), pareiškėjai įrengti ir apstatyti baldais padėjo jos tėvai. Minimas būstas pareiškėjos buvo įrengtas ir apstatytas baldais dar iki 2012 m. birželio 8 d. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog suinteresuoto asmens abejonės dėl to, kad pareiškėjo 2014 m. sausio 14 d. pasiskolintos lėšos pagal vekselį buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, yra paneigtos įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu bei byloje nustatytomis aplinkybėmis.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  2. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsprendęs reikalavimų (dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, reikalavimo dėl prievolės pagal vekselį pripažinimo solidaria, dėl turto ir prievolių padalijimo nenumatant kompensacijos ir kt.), tinkamai ir visapusiškai neįvertinęs byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog trečiasis asmuo kaip vekselio turėtojas nepasinaudojo teise pareikšti reikalavimą pripažinti prievolę pagal vekselį bendra sutuoktinių prievole. Apelianto nuomone, sprendimas dalyje dėl prievolių ir turto padalijimo turi būti panaikintas grąžinant bylą objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti pirmos instancijos teisme, kartu išreikalaujant atitinkamus rašytinius įrodymus bei atliekant kitus procesinius veiksmus.
  3. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nesilaikė CPK 443 str. 8 d. numatytos pareigos nagrinėjant bylą šio CPK V dalyje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena) imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Trečiojo asmens manymu, Sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, taikytinas santuokos nutraukimo byloje esant ginčui dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio. Pirmos instancijos teismas apsiribojo tik deklaratyviu ir nemotyvuotu teiginiu, kad neva tai Sutartis neprieštarauja CK 3.53 str. nevertinant jokių trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų dėl Sutarties neteisėtumo.
  4. Apelianto nuomone, ieškovė ir atsakovas siekia fiktyviai nutraukti santuoką, sutartimi sąmoningai siekia nuslėpti turimą turtą (tiek aktyvą, tiek pasyvą), ir tokiu būdu išvengti prievolių trečiajam asmeniui įvykdymo visą ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą perleidžiant ieškovei ir pripažįstant asmeniniu ieškovės turtu, o atsakovui paliekant tik kreditorinius įsipareigojimus pripažįstant juos asmenine atsakovo prievole santykiuose su kreditoriais. Apeliantas pažymi, jog ieškovė ir atsakovas net ir esant atskiram turto rėžimui turimam ir santuokoje įgytam turtui, tačiau pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais yra solidariai atsakingi kreditoriui. Sutartimi iš esmės akivaizdžiai iškreipiamas sutuoktinių lygiateisiškumo principas bei paneigiama atsakovo teisė gauti kompensaciją remiantis ikivedybinės sutarties 5.2 p., kartu iš esmės pažeidžiami kreditorių, ypač trečiojo asmens interesai.
  5. Apeliantas pažymi, kad ieškovė slepia visą santuokoje įgytą ir asmenine nuosavybe turimą turtą, tame tarpe, atsakovo santuokos metu įsigytos įmonės UAB „Abosera“ turėjimą. Slepia, iš kokių (kieno) lėšų buvo įgytas bei įrengtas, apstatytas šeimos gyvenamasis būstas (( - )) bei negyvenamosios patalpos (( - )), išlaikoma keturių asmenų šeima, automobiliai, jei, kaip matyti iš ieškovės bei atsakovo bankų pateiktų teismui išrašų, ieškovė objektyviai neturėjo jokių galimybių tokio turto įgyti, o kreditorinių reikalavimų bendra suma apytikriai sudaro būtent ieškovės vardu registruoto šeimos būsto bei negyvenamųjų patalpų kainą pagal pačios ieškovės byloje pateiktus dokumentus. Pirmos instancijos teismas, neturėdamas jokio pagrindo ir nereikalaujant pateikti jokių duomenų apie Šiaulių kredito unijos vykdomą išieškojimą, patvirtino Sutartį tokiu būdu, kad atsakovui buvo pripažinta asmenine prievole visi ir bet kokie įsipareigojimai kreditoriui Šiaulių kredito unija, t.y. neaišku, ar atsakovas neprisiėmė sau ieškovės asmeninių ar buvusių solidarių sutuoktinių prievolių įgytų tenkinant šeimos poreikius.
  6. Apelianto nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nereikia nustatinėti iš kokių lėšų buvo tenkinami šeimos poreikiai, įsigyjamas būstas ir kt., motyvuojant tuo, kad tai jau nustatyta kitoje byloje. Asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga. Atsakovas Sutartimi iš esmės atsisakė teisės į kompensacijas už jo asmeninėmis lėšomis įgytą/pagerintą ieškovės turtą, kas tik patvirtina galimą sutuoktinių santuokos nutraukimo fiktyvumą bei kreditorių interesų pažeidimus.
  7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašė jį atmesti, paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos skiriant ieškovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė apelianto reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria, kadangi tokio reikalavimo apeliantas nebuvo pareiškęs. Apeliantui buvo žinoma proceso eiga bei tai, kad sutuoktinių prievolių pobūdžio klausimai buvo sprendžiami atskirose civilinėse bylose ir apie tai, kad sutuoktiniai buvo sudarę ikivedybinę sutartį. Tačiau nesiėmė jokių procesinių veiksmų dėl atsakovo prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole. Priešingai jau iškėlus santuokos nutraukimo bylą apeliantas pasirašė taikos sutartį dėl prievolės pagal minėtą vekselį ir jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, taip pripažindamas, kad atsakovo prievolė apeliantui yra grynai asmeninio pobūdžio. Apeliantui nepasinaudojus dispozityvia teise pareikšti byloje reikalavimus, teismas turėjo pakankamą pagrindą priimant sprendimą vadovautis byloje esančių įrodymų visuma.
  9. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties imperatyviems ir viešosios tvarkos reikalavimams bei padarinių kreditorių, tame tarpe ir apelianto, teisėms ir interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog sutuoktiniai prieš sudarydami santuoką sudarė ikivedybinę sutartį, kuria nustatytas turto visiško atskirumo režimas ir numatyta, jog šalys pagal savo prievoles atsako asmeniškai, nepriklausomai nuo jų atsiradimo. Visiško turto atskirumo režimas reiškia, kad bet koks turtas, kurį sutuoktiniai įgijo santuokos metu yra jų asmeninė nuosavybė. Taigi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo nėra taikomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančios normos, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog šalių sutartimi iškreipiamas sutuoktinių lygiateisiškumo principas.
  10. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog kiti kreditoriai neprieštaravo sutarties tvirtinimui ir neabejojo dėl sutarties prieštaravimo imperatyvioms normoms ir viešajai tvarkai. Nors dalis kreditorių buvo iniciavę teisminius ginčus dėl sutuoktinių prievolių pripažinimo solidariomis prievolėmis, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „OCA service“ ieškinį ieškovei ir atsakovui dėl skolos priteisimo priėmė sprendimą, kuriame nurodė reikšmingas šiai bylai aplinkybės dėl šalių ikivedybinės sutarties reikšmės sutuoktinių turtiniams santykiams bei kreditorių reikalavimams, paneigtas atsakovo prievolių pagal paskolų sutartis, sudarytas be ieškovės sutikimo, bendrumas bei paskolų būtinumas kasdieniams šeimos poreikiams, konstatuotos ieškovės asmeninio turto įsigijimo aplinkybės ir nustatyta iš kokių lėšų buvo tenkinti šeimos poreikiai. Šias aplinkybes įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama trečiojo asmens pateikto apeliacinio skundo ribose.
  2. Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės kreditoriui R. V. pagal 2014 m. sausio 14 d. neprotestuotiną vekselį pobūdžio, sutuoktiniams santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodžius, kad tai asmeninė atsakovo prievolė ir trečiajam asmeniui prieštaravimuose teigiant, kad tai yra solidari sutuoktinių prievolė.
  3. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai yra sudarę 2011 m. rugsėjo 19 d. ikivedybinę, kurioje sutarta, kad turimam ir santuokoje įgytam turtui taikomas visiško atskirumo teisinis režimas ir kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles bei atsižvelgdamas į kitoje civilinėje byloje nustatytas reikšmingas šiai bylai aplinkybes, susijusias su ieškovės santuokoje įgytu turtu bei atsakovo prievolėmis kreditoriams, konstatavo, jog šalių pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis neprieštarauja CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir ją patvirtino.
  4. Apeliantas kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatskleidė bylos esmės, neišsprendė kreditoriaus pareikštų prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir prievolės pripažinimo solidaria bei neatsižvelgdamas į tai, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis paneigia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir prieštarauja kreditorių interesams, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kolegija nesutinka šiais apeliacinio skundo argumentais.
  5. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį.
  6. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai L. Š. ir A. Š. santuoką sudarė 2011 m. spalio 17 d. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų, 2012 m. spalio 24 d. gimusių G. Š. ir B. Š.. Sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir skyrium gyvena nuo 2014 m. birželio mėn. Ieškovė L. Š. 2015 m. balandžio 7 d. pateikė ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, pagrindine santuokos iširimo priežastimi įvardindama sutuoktinio A. Š. neatsakingą elgesį už šeimos ribų veikiant tik savo asmeniniais interesais bei slepiant nuo sutuoktinės asmenines skolas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi sustabdė santuokos nutraukimo bylą iki bus priimti galutiniai sprendimai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-3940-565/2015 dėl piniginių lėšų priteisimo; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose: Nr. 2-16917-592/2015 dėl avanso grąžinimo; Nr. e2-14220-391/2015 dėl skolos priteisimo; Nr. 2-2058-819/2015 (proceso Nr. 2-68-3-28622-2014-6) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš solidarių skolininkų. Bylos nagrinėjimo metu šalys abipusiu nuolaidų būdu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tame tarpe ir prievolės apeliantui pobūdį ir prašė minėtą sutartį patvirtinti teismo.
  7. Apeliantas nesutikdamas su sutuoktinių prievolių pasidalijimo pobūdžiu pateikė prieštaravimus, kuriuos iš esmės grindė tuo, kad 2014 m. sausio 14 d. pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį 75 000 Lt sumai, atsakovas šias lėšas skolinosi šeimos poreikiams tenkinti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos yra nurodyta, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie jo paskolintų lėšų panaudojimą šeimos poreikiams. Be kita ko atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vekselis patvirtina tik atsakovo įsipareigojimą kasatoriui sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tai nepatvirtina teiginio, kad tokį įsipareigojimą lėmė paskolos suteikimas.
  8. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė apelianto reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nesutikimą su šalių prievolių pasidalijimo pobūdžiu apeliantas išreiškė pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, o vėliau - prieštaravimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet yra pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, jog kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kreditoriaus poziciją dėl prievolės pagal vekselį ir tvirtindamas šalių pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį išsamiai pasisakė dėl kreditoriaus argumentų, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į kitose bylose nustatytas teisiškai reikšmingas šiai bylai aplinkybes, bei konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovo prievolę pagal 2014 m. sausio 14 d. vekselį solidaria sutuoktinių prievole. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių visapusiškam bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimui, t.y. gavo duomenis iš Sodros apie aktualiu laikotarpiu šalių gautas pajamas, turimą ir turėtą turtą, išsireikalavo iš bankų duomenis apie šalių turėtas banko sąskaitas bei jų išrašus. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino kreditoriaus procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų.
  9. Pažymėtina, jog apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme grįsdamas savo poziciją dėl paskolintų lėšų panaudojimo šeimos poreikiams grindė prielaidomis dėl šeimos gyvenamo būsto, esančio Trinapolio g. 25-8, Vilnius įsigijimo aplinkybių ir ieškovės galimybių įsigyti tokį turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.
  10. Taigi, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2058-819/2015 išsamiai įvertintos aplinkybės susijusios su minėto buto įsigijimu ir konstatuota, jog butą ieškovė L. Š. pilnai įsirengė ir atsiskaitė iki 2012-06-08, t.y. beveik 2 m. iki atsakovui pasirašant ginčo vekselį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi teisinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog minėtoje byloje taip pat nustatyta, kad butas įrengtas ir apstatytas pačios atsakovės ir jos tėvų pastangomis ir lėšomis, mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas mokėjo atsakovė iš jos asmeninės sąskaitos. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog atsakovas ginčo vekselį pasirašė 2014 m. sausio 14 d. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jau 2014-07-16 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užregistruotas atsakovų L. Š. ir A. Š. 2014-07-10 sudarytas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutarimu, tačiau byla 2015 m. vasario 2 d. nutartimi nutraukta ieškovės prašymu, paaiškėjus apie pareiškėjai nežinomus sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus ir įsiskolinimus. Visos apelianto nurodomos aplinkybės ir įvykiai, kuriais jis grindžia savo poziciją apie lėšų panaudojimą įvyko iki ginčo vekselio pasirašymo. Tačiau byloje nėra pateikiama įrodymų, iš kurių būtų galimą spręsti apie atsakovo po vekselio pasirašymo gautų lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, kas galėtų būti pagrindas laikyti prievolę kreditoriui solidaria sutuoktinių prievole. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog įgyto turto visiško atskirumo režimas buvo numatytas šalių sudaryta 2011-09-19 ikivedybine sutartimi, kuri taip pat numatė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles. Pažymėtina, jog ši sutartis yra galiojanti ir nebuvo ginčijama. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog šalių pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, iškreipia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir paneigia atsakovo teisę gauti kompensaciją už į ieškovės turtą įdėtas asmenines lėšas, kadangi toks kreditoriaus skolintų lėšų panaudojimas byloje nėra įrodytas. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pats kreditorius pagal vekselį prisiimtą prievolę laikė asmenine atsakovo prievole, t.y. vekselis pasirašytas asmeniškai atsakovo; iki pat santuokos nutraukimo bylos apeliantas nėra pareiškęs pretenzijų ieškovei dėl prievolės bendrumo; jau nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, t.y. 2015 m. rugpjūčio 28 d. apeliantas pasirašė taikos sutartį su atsakovu, kurioje numatė vekselio sumos apmokėjimo sąlygas, kurioje ieškovė kaip solidari skolininkė nėra minima.
  11. Kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su kitų atsakovo kreditorių interesais, kadangi kiti kreditoriai, neprieštaravo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimui, neabejojo jos atitiktimi imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
  12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai taikydamas sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

4Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

  1. Ieškovė pareiškė prašymą skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
  3. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kreditoriaus pateiktas apeliacinis skundas yra aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl teismas ieškovo pareiškimo pateikimo nepripažįsta kreditoriaus piktnaudžiavimo teise. Todėl ieškovės prašymas netenkintinas ir ieškovui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015).

5Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1506,91 EUR išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, todėl atsižvelgiant į atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, advokato laiko sąnaudas ir kt. mažintinos iki protingo 1000 EUR dydžio.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7Priteisti ieškovei L. Š. (a.k. 485033030278) iš trečiojo asmens R. V. (a.k. ( - ) 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai