Byla 2A-2309-601/2014
Dėl 3 025 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 75,02 Lt netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Enerstena“, atstovaujamos advokato A. B., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,AVA Statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Enerstena“ bei tretiesiems asmenims UAB „Argensta“, UAB „Buitmena“ dėl 3 025 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 75,02 Lt netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 53 025 Lt skolą ir 1 315,02 Lt, 7,38 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 630 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Šalys dalinai ginčą išsprendė taikiai. 2014-04-18 pareiškimu ieškovas atsisakė dalies ieškinio dėl 50 000 Lt skolos priteisimo, nuo šios sumos paskaičiuotų 1 240 Lt netesybų bei procesinių palūkanų. Prašė grąžinti 1 153 Lt žyminio mokesčio bei iš ieškovo priteisti neatlygintą skolos dalį, t. y. priteisti 3 025 Lt skolos, 75,02 Lt netesybų bei procesines palūkanas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai (t. 2, b. l. 105-108).

  1. Priteisė ieškovei UAB „AVA Statyba“ iš atsakovės UAB „Enerstena“ 3 025 Lt skolos, 75,02 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 025 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 91 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
  2. Priteisė iš atsakovės UAB „Enerstena“ valstybei 46,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas darė išvadą, kad iš techninės dokumentacijos matyti, kad liukai turėjo būti naudojami tik kaip priešgaisrinės saugos objektai. Atsakovas neįrodė, kad techniniame projekte buvo numatytas įdiegti vėdinimo elementas, susietas su priešgaisriniais liukais. Liudytojai I. L. ir R. K. parodė, kad atsakovas liukus laikė atidarytus dar nuo to momento, kai subrangovas juos perdavė rangovui, t. y. nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Atsakovas, naudodamasis šiais įrenginiais iki jų oficialaus perdavimo ir neturint jų naudojimo dokumentacijos, prisiėmė riziką dėl jų naudojimo saugumo. Liudytojai parodė, kad dūmų išleidimo liukai buvo atidaryti daug kartų, t. y. jų panaudojimas buvo ne vienkartinis. Dūmų išleidimo liukai (stoglangiai) yra kaip vienkartinio naudojimo objektai, nes instrukcijoje nurodyta, kad kiekvieną kartą dūmų liukui suveikus dėl gaisro pavojaus, būtina, kad jo būklę patikrintų komisija ir nustatytų, ar jį būtina taisyti arba pakeisti nauju, nurodytu atveju liuko keitimui nauju garantija netaikoma. Atsakovas, dūmų liukus naudodamas ne pagal jų paskirtį – išleisti dūmams, o naudodamas juos vėdinimui be atskirai atidarymui sumontuotos centralės, pažeidė naudojimo instrukciją ir sugadino dūmų šalinimo liukų atidarymo (uždarymo) mechanizmus, dėl ko ieškovas neturėtų atsakyti. Dūmų šalinimo stoglangiai buvo naudojami ne pagal paskirtį, t. y. nebuvo įrengta atskira nuo priešgaisrinės signalizacijos vėdinimo valdymo sistema, o stoglangiai vėdinimui buvo naudojami atidarius juos iki gaisrinės padėties (140 0 kampu), o tai yra neleistina ir vertintina kaip garantinių sąlygų nesilaikymas, todėl stoglangių varstymo mechanizmo sugadinimas nelaikomas garantiniu, dėl ko gamintojas atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas laikė, kad byloje pagrindinis reikalavimas buvo 50 000 Lt skolos už statybos darbus priteisimas. Šios skolos atsakovas ilgą laiką nenorėjo atlyginti be objektyvių teisinių pagrindų, todėl darė išvadą, kad stoglangių sumontavimo defektai buvo motyvas šios skolos mokėjimo atidėliojimui. Ieškovas įrodė, kad jis nupirko ir sumontavo keturis stoglangius. Stoglangių ir jų montavimo darbų vertė yra 3 025 Lt. Atsakovas šios sumos neginčijo, tačiau nurodė, kad stoglangiai buvo sumontuoti nekokybiškai, todėl atsisakė už juos sumokėti. Atsakovas jų nepriėmęs, netinkamai juos pradėjo eksploatuoti – naudojo juos ne pagal paskirtį, t. y. ne dūmų ištraukimui ir karščio pašalinimui gaisro metu, o vėdinimui, tuo pažeidė stoglangių eksploatavimo instrukcijos nurodymus.

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas

10(t. 2, b. l. 116-120).

11Motyvuose nurodė:

  1. Teismas padarė neteisingas išvadas apie tai, kam tenka atsakomybė dėl nustatytų defektų. Ieškovas 2013-02-21 ir 2013-04-04 objekte sumontavo 4 stoglangius, kuriuos 2013-03-08 atliktų darbų aktu Nr. 11 bei 2013-05-13 atliktų darbų aktu Nr. 16 perdavė apeliantui, tačiau su atliekamais darbais susijusią dokumentaciją apeliantui perdavė tik 2013-06-13. Apeliantas nebuvo supažindintas su stoglangių techninės dokumentacijos montavimui ir techniniam aptarnavimui nuostatomis, garantijos sąlygomis, todėl objektyviai negalėjo jų laikytis ir iš jo negalėjo būti reikalaujama atitinkamo elgesio. Taip ieškovas neįvykdė CK 6.668 str. įtvirtintos pareigos kartu su darbų rezultatu perduoti užsakovui informaciją apie rangos dalyko naudojimą. Ieškovas matydamas ir suvokdamas, kad apeliantas galimai neteisingai naudoja stoglangius, nesiėmė jokių veiksmų užkardyti tokį stoglangių naudojimą, neteikė pastabų, pretenzijų dėl tokio naudojimo, neteikė informacijos, kaip reikėtų naudoti.
  2. Teismo išvada dėl apelianto atsakomybės remiantis stoglangių techninės dokumentacijos montavimui ir techniniam aptarnavimui nuostatomis ir garantijos sąlygos nuostatomis visiškai neteisinga. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, visiškai ar iš dalies patvirtinančių ieškovo atsakomybę dėl nustatytų stoglangio defektų. Teismas sprendime nurodo, kad atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau joje nieko nenurodoma dėl nekokybiškai atliktų stoglangių montavimo darbų. Apeliantas informavo ieškovą apie stoglangio defektus, kuriam apie juos buvo žinoma. Ieškovas sutiko su stoglangio defektų nustatymo faktu, tačiau nesutiko, kad būtent jis turėtų juos ištaisyti.
  3. Teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad atsakovas su užsakovu 2013-06-25 pasirašė statybos užbaigimo aktą, kad toks aktas, esant statinio defektams, nebūtų buvęs pasirašytas. Iki statybos užbaigimo akto sudarymo apeliantas savo pastangomis ir sąskaita ištaisė stoglangio defektus, todėl statybos užbaigimo akto sudarymo metu nebuvo nustatyta jokių stoglangio defektų.
  4. Teismo išvada, kad apeliantas be objektyvių teisinių pagrindų ilgą laiką vengė ieškovui už statybos darbus sumokėti 50 000 Lt yra visiškai nepagrįsta. Tokią išvadą teismas padarė nesusipažinęs su byla, įskaitant ir su šalių teismui pateiktu susitarimu. Atsakovas 2013-06-21 savo sąskaita ir pastangomis ištaisė stoglangio defektus, defektų ištaisymo kaštus įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas ir apie atliktą įskaitymą informavo ieškovą 2013-07-15 pranešimu.

12Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 124-127).

13Motyvuose nurodė:

  1. Stoglangiai sumontuoti tinkamai ir jų perdavimo metu jokie stoglangių montavimo defektai nebuvo nustatyti. Projektinėje dokumentacijoje stoglangiai numatyti tik dūmų šalinimui. Ecolux tipo stoglangiai, kurie buvo sumontuoti kuro katilinėje, gali būti naudojami ir vėdinimui, tačiau tokiu atveju keliami papildomi reikalavimai tiek stoglangių sumontavimui, tiek eksploatavimui, ženkliai sudėtingesnis ir brangesnis tokių stoglangių įrengimas. Stoglangius sumontavo ieškovės pasamdytas trečiasis asmuo UAB ,,Argensta“, stoglangius buvo galima naudoti tai paskirčiai, kuri buvo numatyta techniniame projekte – tik dūmų šalinimui gaisro metu, vėdinimui jie nebuvo pritaikyti. UAB „Buitmena“ darbuotojai, atvažiavę į vietą ir apžiūrėję sugadintus stoglangius, nustatė, kad jie buvo sugadinti, nes buvo naudojami ne pagal paskirtį ir tai yra negarantinis defektas. Stoglangiai buvo atidaryti daug kartų (naudoti ne pagal paskirtį), kai dūmų šalinimo stoglangiai yra vienkartinio naudojimo objektai.
  2. Nepagrįsta, kad atsakovas galėjo naudoti stoglangius ir vėdinimui, kadangi nebuvo įspėtas ieškovo, jog jų negalima vėdinimui naudoti. Atsakovas žinojo, kad stoglangių negalima naudoti vėdinimui, o ieškovas neturėjo pareigos įspėti atsakovą, kad stoglangių negalima naudoti vėdinimui. Pats atsakovas techniniame projekte buvo numatęs, kad stoglangiai gali būti naudojami tik dūmų šalinimui. Dokumentacija, tame tarpe ir stoglangių naudojimo instrukcijos, pasirašytinai atsakovui buvo perduota 2013-06-13 perdavimo–priėmimo aktu. Sutartyje nebuvo aptarta ir šalys nesitarė, kad atsakovas stoglangius pradės naudoti iki tol, kol jam bus perduota visa techninė dokumentacija ir atsakingi asmenys bus apmokyti naudotis sumontuotais įrengimais, tame tarpe ir stoglangiais. Atsakovas buvo nepateisinamai neapdairus, nes prieš pradėdamas naudoti stoglangius vėdinimui, nesiėmė jokių protingų priemonių išsiaiškinti, ar stoglangiai gali būti naudojami šiai paskirčiai.
  3. Tam, kad būtų atliktas įskaitymas, turi būti visos įskaitymo sąlygos. Atsakovas nepagrįstai padarė įskaitymą 3 025 Lt sumai, nes atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovo atžvilgiu. Pripažinus šį įskaitymą neteisėtu, yra neginčijamas pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 3 025 Lt sumą.
  4. Atsakovas apeliaciniu skundu visiškai nepagrįstai prašo atmesti ieškinį pilna apimtimi. Atsakovas pagal 2013-06-21 UAB „Buitmena“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstai padarė užskaitą 3 025 Lt sumai, iš kurios 525 Lt sudaro PVM. Atsakovas apmokėjęs minėtą PVM sąskaitą faktūrą, įgijo teisę į 525 Lt dydžio PVM atskaitą ir dėl to neturi teisės šios PVM sumos reikalauti iš ieškovo. 525 Lt dydžio PVM sumos išskaitymas iš ieškovui mokėtinos sumos visais atvejais yra nepagrįstas ir šiai sumai ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo visais atvejais turi būti patenkintas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

16Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,AVA Statyba“ ir atsakovas UAB ,,Enerstena“ 2012-09-10 sudarė rangos darbų sutartį Nr. PER-12/064, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti UAB ,,Plungės kooperatinės prekybos“ 9MW biokuro katilinės bendrastatybinius darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje numatytą kainą (t. 1, b. l. 4-9). Byloje nekyla ginčas, kad be kitų statybos darbų, atsakovas atliko kuro sandėlio stoglangių montavimo darbus. Ieškovas sudarytą sutartį įvykdė 2013-02-21 bei 2013-04-04, sumontuoti stoglangiai priimti – perduoti 2013-03-08 atliktų darbų aktu Nr. 11 bei 2013-05-13 atliktų darbų aktu Nr. 16. Užsakovas 2013-06-10 pateikė atsakovui defektinį aktą, kuriame, be kitų nurodytų darbų defektų, nurodyta, kad neužsidaro kuro sandėlio stoglangiai (t. 1, b. l. 125-126). 2013-06-12 šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2012-09-10 sutarties Nr. PR-12/064, kuria rangovas įsipareigojo atsiskaityti su subrangovu už atliktus darbus, subrangovas įsipareigojo pateikti rangovui darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras kartu su visa sutartyje ir teisės aktuose privaloma dokumentacija. Taip pat subrangovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013-06-15 ištaisyti užsakovo defektiniame akte nurodytus defektus (t. 1, b. l. 21). Ieškovas 2013-06-12 atsakymu į defektinį aktą skiltyje Veiksmai/Pastabos nurodė, kokie darbai atliekami, kokie bus atlikti iki nustatyto 2013-06-15 termino, dėl kuro sandėlio stoglangių nurodė, kad ,,Sugadinti naudojant ventiliacijai. Neteisingos eksploatacijos metu sugadintos el. pavaros“ (t. 1, b. l. 33-34). Byloje nekyla ginčas, kad stoglangiai buvo sugadinti ir juos reikia remontuoti.

17Ginčo esmė – kas atsakingas už kuro sandėlio patalpos stoglangiuose atsiradusius defektus ir jų remontą: rangovas (atsakovas) ar subrangovas (ieškovas).

18Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo remtis įrodymų visuma bei vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepadarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, ištyrė byloje esančius įrodymus bei išdėstė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

20Pažymėtina tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-526/2012). Pagal CK 6.650 str. 3 d. įtvirtintą taisyklę generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad generalinio rangovo sutikimu užsakovui pačiam sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui. Taigi rangovas atsako užsakovui dėl jo pasirinktų subrangovų veiksmus ir subrangovams už užsakovo veiksmus.

21Ieškovas nurodo, kad stoglangiai buvo sumontuoti tinkamai ir perdavimo atsakovui metu jokie stoglangių montavimo defektai nebuvo nustatyti, stoglangių defektai atsirado atsakovui juos naudojant ne pagal paskirtį. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, atsakovo stoglangiai panaudoti ne pagal paskirtį (natūraliam vėdinimui), dėl ko atsidaro defektai, nes subrangovas, atlikęs ir perduodamas rangovui stoglangių montavimo darbus, nepateikė informacijos apie rangos dalyko naudojimą (kad stoglangiai naudotini tik dūmų ir karščio šalinimui). Ieškovas neįvykdė CK 6.668 straipsnyje numatytos pareigos – kartu su darbų rezultatu perduoti užsakovui informaciją apie rangos dalyko naudojimą, todėl būtent subrangovui teko pareiga savo sąskaita pašalinti nustatytus stoglangio defektus.

22CK 6.668 straipsnyje reglamentuota rangovo pareiga perduoti užsakovui informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą, tačiau įstatymas aiškiai numato atvejus, kada rangovui, šiuo atveju subrangovui, gali kilti informacijos apie rangos sutarties dalyko naudojimą perdavimo pareiga: 1) jeigu tokia rangovo pareiga nustatyta rangos sutartyje arba, 2) informacijos pobūdis yra toks, kad be jos neįmanoma naudoti darbų rezultato pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

23Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas (subrangovas) atlikęs statybos darbus neturėjo pareigos informuoti atsakovą apie statybos dalyko naudojimą. Pirmiausiai pažymėtina, kad tokios pareigos nenumato šalių sudarytos 2012-09-10 sutarties Nr. PR-12/064/2012.09/17R sąlygos. Visų antra, informacija apie stoglangių naudojimą (t. y. Stoglangių techninės dokumentacijos montavimui ir techniniams aptarnavimui nuostatos ir kt.) nėra tokio pobūdžio, kad be jų neįmanoma naudoti darbų rezultato pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Iš bylos duomenų suprastina, kad pastato 9 MW biokuro katilinės, adresu ( - ), Plungės r., projektinę techninę dokumentaciją rengė atsakovė UAB ,,Enerstena“. Iš 2012 m. liepos mėnesio atsakovės aiškinamojo rašto matyti (t. 1, b. l. 89-94), kad jame nurodyta, jog šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemų techninis projektas statomam objektui ( - ), Plungės r. sav. atliktas remiantis architektūrinės ir technologinės dalies brėžiniais ir užduotimis bei galiojančiais norminiais dokumentais. Aiškinamajame rašte nurodyta informacija apie projektuojamo statinio vėdinimo, vėsinimo bei dūmų šalinimo aspektus. Ginčo objekto, kuro sandėlio (pažymėtas eilės Nr. 102) projektuojamos vėdinimo sistemoje numatyta, kad oras vėdinimui bus tiekiamas pro groteles sienoje, o oras šalinamas – ventiliatoriaus techninėje aikštelėje (t. 1, b. l. 91; 3.1 lentelės eilė Nr. 6, 7). Projektiniuose sprendiniuose dėl vėdinimo sistemos kuro sandėlyje (Nr. 102) nurodyta, kad ,,suprojektuota mišraus vėdinimo sistema (NT-3/I-3). Sistema suprojektuota taip, kad užtikrintų 1 h-1 oro apykaitos kartotinumą. Oro kiekis reikalingas šios patalpos vėdinimui yra 5170 m3/h. Oras iš lauko pateks per groteles suprojektuotas pastato sienoje. Grotelių, kurių apačios altitudė +7,000m, valdymas numatomas motorizuoto valdymo sklende (sklendė izoliuotomis plunksnomis), kitų grotelių valdymas numatomas rankinis. Grotelės su izoliuota pajungimo dėže ir nuo apsauga atmosferinių kritulių. Oras šalinamas mechanine oro ištraukimo sistema 1-3. Oras iš patalpos šalinamas per apvalaus skerspjūvio ortakiuose suprojektuotas groteles, pratekėjęs per G3 ir F5 klasės filtrus ventiliatoriaus pagalba pašalinamas į lauką per sienoje suprojektuotas lauko grotas. Sistema NT-3 ir I-3 veikia kartu. Grotelės su motorizuoto valdymo pavara atidaromos ir ventiliatorius 1-3 įjungiamas mygtukų paspaudimu. Ortakių išvalymui numatytos ortakių pravalos prieš atšakas ir alkūnes“. Tuo pačiu dėl dūmų šalinimo atsakovas aiškinamajame rašte nurodė, kad ,,dūmų šalinimas skaičiuojamas iš katilinės (101) ir kieto kuro sandėlio (102, 103 ir 104 patalpų). Šioms patalpoms projektuojamas natūralus dūmų šalinimas per gaisro metu automatiškai atsidarančius langus ir stoglangius“. Atitinkamai nurodyta ir 2013 m. balandžio mėnesio aiškinamajame rašte (t. 1, b. l. 163-167). Taigi atsakovui, rengusiam projektinę dokumentaciją ir pateikusiam aiškinamuosius raštus, stoglangių montavimo darbų iš ieškovo priėmimo momentu negalėjo būtų nežinoma apie kuro sandėlyje projektuojamą atskirą vėdinimo sistemos ir dūmų šalinimo sistemos diegimą, vėdinimo funkcijai atlikti montuojant groteles, ortakius, o dūmų šalinimui – automatiškai atidarančius langus ar stoglangius, nenumatant galimybės stoglangius naudoti kitai nei dūmų šalinimo paskirčiai. Be to pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime pats nurodo, kad ieškovui sumontavus kuro sandėlio stoglangius, ieškovas pateikė atsakovui UAB ,,Buitmena“ išduotą atitikties deklaraciją Nr. 166/2013 (t. 1, b. l. 119-122) ir kuro sandėlio stoglangiai buvo naudojami pagal deklaracijoje nurodytą paskirtį, tačiau teismo vertinimu apeliantas iš deklaracijoje nurodytos informacijos neturėjo pagrindo suprasti, kad stoglangiai gali būti naudojami ne tik dūmų ir karščio šalinimui gaisro metu, bet ir vėdinimui, kadangi skiltyje ,,Panaudojimas“ nurodyta stoglangio panaudojimo alternatyva (t. 1, b. l. 65, dūmų ir karščio ištraukimo stogo ventiliatoriai yra naudojami dūmų ir karščio šalinimui gaisro metu arba natūraliam vėdinimui eksploatacijos metu). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas savo srities profesionalas bei statomos biokatilinės objekto projektinės dokumentacijos rengėjas, galėjo ir turėjo suprasti stoglangių naudojimo paskirtį (nurodytą projektinėje dokumentacijoje), o stoglangius panaudodamas vėdinimo funkcijai atlikti pažeidė projektinės dokumentacijos nuostatas.

242013-03-08 atliktų darbų aktas Nr. 11 bei 2013-05-13 atliktų darbų aktas Nr. 16 patvirtina, kad subrangovas perdavė, o rangovas priėmė subrangovo atlikus darbus, pretenzijų dėl atliktų stoglangių montavimo darbų nereiškė. Kaip paaiškino liudytojai I. L. ir R. K., stoglangiai pagal projektą stoglangiai turėjo atlikti dūmų šalinimo funkciją ir yra priešgaisrinės sistemos dalis. Kuro sandėlio patalpa, kurioje buvo sugedusi vėdinimo sistema, atsakovo buvo naudojama savavališkai – buvo vėdinama per stoglangius dar iki objekto pridavimo užsakovui. Vėdinimo per stoglangius kuro sandėlio patalpos neginčijo ir atsakovas. Be to, pažymėtina, kad stoglangiai dūmų šalinimui buvo montuojami ne tik patalpoje kuro sandėlis (Nr. 102), tačiau ir katilinėje (Nr.101), hidraulų patalpoje (Nr. 103) ir kuro išpylimo patalpoje (Nr. 104), tačiau kitose patalpose stoglangių defektų nenustatyta. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas žinodamas apie stoglangių naudojimo paskirtį, tačiau kuro sandėlio patalpoje (Nr. 102) sugedus vėdinimo sistemai, tikėtina sąmoningai panaudojo ne pagal statomo objekto techninėje dokumentacijoje nurodytą stoglangių paskirtį, t. y. nesant įrengtos atskiros nuo priešgaisrinės signalizacijos vėdinimo valdymo sistemos ir stoglangius vėdinimui atidarius iki priešgaisrinės padėties (iki 140 laipsnių), dėl ko atsirado stoglangių defektai. Taigi darytina išvada, kad atsiradę stoglangių defektai – sugadinti dūmų šalinimo liukų atidarymo/uždarymo mechanizmai yra ne subrangovo, o rangovo netinkamų veiksmų pasekmė (atsakovas žinodamas apie stoglangių naudojimo paskirtį dūmų ir karščio šalinimui, juos vėdinimui panaudojo netinkamai). Stoglangiai vėdinimui galėjo būti naudojami tik tuo atveju, jei būtų specialiai įrengti (įdiegti vėdinimui elementai, susieti su priešgaisriniais liukais) ir tokia stoglangių panaudojimo paskirtis numatyta techninėje dokumentacijoje.

25Kaip matyti, atsakovas, gavęs iš užsakovo defektinius trūkumus juos perdavė subrangovui, o šiam nesutikus su nurodytais stoglangių trūkumais, atsakovas savo pastangomis ir sąskaita ištaisė stoglangio defektus, t. y. kreipėsi į UAB ,,Buitmena“ ir įsigijo naujus stoglangio atidarymo mechanizmus ir sumontavimo paslaugas 3 025 Lt sumai, nurodytus defektų ištaisymo kaštus atsakovas įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas (likusios ieškovui neišmokėtos sumos už atliktus visu subrangos darbus). Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad dėl stoglangiuose atsiradusių defektų nėra subrangovo kaltės (jo darbams netaikoma darbų garantija, jam nekyla pareiga savo sąskaita pašalinti nustatytus stoglangio defektus) daro išvadą, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo už stoglangių defektų pašalinimą turėtų išlaidų 3 025 Lt sumai laikyti ieškovo skola ir ją savavališkai įskaityti į ieškovui mokėtinas sumas.

26Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

27Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė prašo priteisti 1 200 Lt (už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą) išlaidų turėtų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokatės darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 600 Lt.

29Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Apeliacinį skundą atmesti.

31Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovės UAB ,,Enerstena (į. k. ( - )) ieškovei UAB ,,AVA Statyba“ (į. k. ( - )) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 53 025 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį... 7. Teismas darė išvadą, kad iš techninės dokumentacijos matyti, kad liukai... 8. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 10. (t. 2, b. l. 116-120).... 11. Motyvuose nurodė:
  1. Teismas padarė neteisingas išvadas apie... 12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo... 13. Motyvuose nurodė:
    1. Stoglangiai sumontuoti tinkamai ir jų... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,AVA Statyba“ ir atsakovas UAB... 17. Ginčo esmė – kas atsakingas už kuro sandėlio patalpos stoglangiuose... 18. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis... 19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 20. Pažymėtina tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog... 21. Ieškovas nurodo, kad stoglangiai buvo sumontuoti tinkamai ir perdavimo... 22. CK 6.668 straipsnyje reglamentuota rangovo pareiga perduoti... 23. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas... 24. 2013-03-08 atliktų darbų aktas Nr. 11 bei 2013-05-13 atliktų darbų aktas... 25. Kaip matyti, atsakovas, gavęs iš užsakovo defektinius trūkumus juos... 26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 27. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 28. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi... 29. Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 30. Apeliacinį skundą atmesti.... 31. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Enerstena (į. k. ( - )) ieškovei UAB ,,AVA...