Byla 2-1141-196/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valymo ir priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2510-565/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valymo ir priežiūros centras“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Valymo ir priežiūros centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ 44 749,51 (be PVM) draudimo išmoką ir 13 379,38 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Justiniškių g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovei priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. ( - ) Šio eismo įvykio kaltininku pagal eismo įvykio deklaraciją yra automobilio BMW, valst. Nr. ( - ) vairuotojas, o atsakovė yra apdraudusi automobilio BMW, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Dėl to ieškovė prašė priteisti iš atsakovės draudimo išmoką už eismo įvykyje sugadintą ieškovei priklausantį automobilį bei nuostolius, susijusius su delsimu išmokėti draudimo išmoką.
  2. Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį, be kita ko, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00707-15. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. eismo įvykis yra galimai inscenizuotas, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką. Informacija apie šį įvykį yra prijungta prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00707-15. Ikiteisminio tyrimo metu turi būti aiškinamasi dėl 2016-12-21 eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei automobilių savininkų, ieškovės, tarpusavio sąsajų, neteisėtų veiksmų, itin dažno dalyvavimo įvairiuose eismo įvykiuose priežasčių bei ankstesnių įvykių ryšio su 2016-12-21 įvykiu. Nagrinėjant bylą nelaukiant ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00707-15 pabaigos, būtų pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai, kadangi tokiomis aplinkybėmis būtų apsunkinta atsakovės gynyba nuo jai pareikštų reikalavimų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00707-15 dalies, susijusios su galimu 2016 m. gruodžio 21 d. Justiniškių g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio inscenizavimu, pabaigos.
  2. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 24 d. rašte Dėl informacijos pateikimo pateiktos informacijos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00707-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad organizuota grupė asmenų, galimai inscenizuojanti eismo įvykius bei transporto priemonių dalių vagystes, apgaule įgijo draudimines išmokas, ir vienas iš tiriamų įvykių yra 2016 m. gruodžio 21 d. eismo įvykis Justiniškių g., Vilniuje.
  3. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teisingam bylos išnagrinėjimui yra reikšmingos ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00707-15 nustatinėjamos aplinkybės dėl galimo 2016 m. gruodžio 21 d. Justiniškių g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio inscenizavimo, yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00707-15 dalies, susijusios su galimu 2016 m. gruodžio 21 d. Justiniškių g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio inscenizavimu, pabaigos (CPK 164 str. 4 p.).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė BUAB ,,Valymo ir priežiūros centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra baudžiamoji byla, jo metu nėra nustatomi prejudiciniai faktai, galintys patvirtinti faktines aplinkybes kitose bylose, todėl ikiteisminis tyrimas nėra kliūtis nagrinėti šią bylą.
    2. Ieškovė nėra ikiteisminio tyrimo, dėl kurio yra prašoma sustabdyti bylą, dalyvis, todėl negali skųsti tyrėjų veiksmų, ar reikalauti greito jo užbaigimo. Jei ikiteisminis tyrimas ilgai užtruks, ieškovei tik didės jau padaryta ir neatlyginta didelė žala, o tai būtų nepateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais.
    3. Šios bylos dalykas yra draudimo išmokos priteisimas ir nuostolių atlyginimas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo dalykas šiuo metu nėra aiškus, kadangi nei atsakovė, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepateikė teismui jokių duomenų, kurie būtų susiję su nagrinėjama byla. Byloje pateikti duomenys patvirtina tik tai, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėta ir 2016-12-21 eismo įvykio informacija, tačiau nepatvirtina fakto, jog dėl 2016-12-21 eismo įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra baudžiamoji byla, jo metu nėra nustatomi prejudiciniai faktai, galintys patvirtinti faktines aplinkybes kitose bylose, todėl ikiteisminis tyrimas nėra civilinės bylos sustabdymo teisinis pagrindas.
    4. Teismas netinkamai taikė civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, o duomenys, kurie gali paaiškėti ikiteisminio tyrimo metu, gali būti įvertinti byloje civilinio proceso tvarka.
  2. Atsakovė ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Ikiteisminio tyrimo metu turi būti aiškinamasi dėl 2016-12-21 eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei automobilių savininkų tarpusavio sąsajų, neteisėtų veiksmų, itin dažno dalyvavimo įvairiuose eismo įvykiuose priežasčių bei ankstesnių įvykių ryšio su 2016-12-21 eismo įvykiu. Ši informacija yra reikšminga, priimant sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju.
    2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).
    3. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl organizuotos grupės asmenų galimai vykdomos neteisėtos veiklos. Nei civilinę bylą nagrinėjantis teismas, nei atsakovė neturi galimybių išsiaiškinti visus įtariamus asmenis, juos apklausti, išsiaiškinti jų sąsajas su ieškove ir kitais ginčo eismo įvykio dalyviais, surinkti visą informaciją apie jų veiksmų tendencingumą, galimai padarytas nusikalstamas veikas ir kt. Neturint šios informacijos teisingas ir išsamus šios bylos išnagrinėjimas yra neįmanomas.

      4

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytos bylos nagrinėjimas iki ikiteisminio tyrimo pabaigos CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
  4. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
  5. Sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisingam bylos išnagrinėjimui yra reikšmingos ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00707-15 nustatinėjamos aplinkybės dėl galimo 2016 m. gruodžio 21 d. Justiniškių g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio inscenizavimo, dėl to yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00707-15 dalies, susijusios su galimu 2016 m. gruodžio 21 d. Justiniškių g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio inscenizavimu, pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos išvados yra abstraktaus pobūdžio ir nėra pagrįstos konkrečiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kokios konkrečios aplinkybės, esančios šios bylos nagrinėjimo dalyku, yra nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-04-24 raštas patvirtina tik faktą, kad Vilniaus apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00707-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., vienas iš tiriamų įvykių yra 2016-12-21 eismo įvykis Justinišių g., Vilniuje, kurio metu susidūrė K. K. vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. ( - ) su R. B. vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. ( - ) o šis R. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į E. A. vairuojamą automobilį VOLVO S60, vlst. Nr. ( - ) Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje minėtiems asmenims įtarimai nėra pareikšti.
  7. Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotai pagrįsta, koks teisinis ryšys tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, t. y. ar ikiteisminio tyrimo byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą šioje byloje, kodėl šių faktų negalima nustatyti nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, ar toks bylos sustabdymas pateisinamas proceso trukmės atžvilgiu. Juo labiau įvertinant ir tai, kad iš byloje esančių duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl bylos sustabdymo pagrindo, matyti, kad 2016-12-21 eismo įvykio dalyviams šiuo metu nėra pareikšti įtarimai. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti ir motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą.
  8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra nukrypta nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 164 straipsnio 4 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylos sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylos sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai