Byla Ik-3311-171/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. N.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI (toliau – Kauno apskr. VMI).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas:

51) panaikinti Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimą Nr. (04)-K3-128;

62) panaikinti 2010-08-06 VMI prie LR FM sprendimą Nr. 68-187;

73) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2011-06-17 sprendimą Nr. S-147(7-261/2010).

8Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nereglamentuoja, kiek nekilnojamojo turto gali turėti viena šeima, tai yra kiekvieno fizinio asmens reikalas. Teigia, kad jam primetami pažeidimai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti įrodymais.

9Paaiškino, kad su jo seserimi Z. K. kartu gyvena ir jos du sūnūs, kurie su tėvu dažnai išgeria ir dėl to dažnai kyla barnių, nesutarimų. Taigi sesuo ieškojo būdo, kaip nupirkt abiem sūnums būstą ir apgyvendinti juos atskirai. Ji surado kambarį bendrabutyje, esantį ( - ), o kitam sūnui kambarį ( - ). Darydama remontą pastebėjo, kad tuose bendrabučiuose gyvena girtuokliai ir niekur nedirbantys asmenys, todėl

Nutarė

10sūnų ten neapgyvendinti. Sesuo minėtų bendrabučių pirkti nenorėjo, nes sūnūs turi reikalų su antstoliais dėl skolų, o tėvas išgeria, todėl paprašė jo pirkimą įforminti savo vardu. Nurodo, kad garažą, esantį adresu: ( - ), buvo įsigijęs 1996-07-23 savo poreikiams.

11Butas ( - ) buvo mediniame name ir šildomas malkomis, ten gyveno vyresnio amžiaus šeimos, todėl sesuo manė, kad vienas sūnus galės gyventi, taigi šis butas ir buvo nupirktas vietoje bendrabučių. Taip pat skubiai reikėjo padėti gerai pažįstamai Z. K., todėl šis butas išmainytas su jos vaikais.

12Garažas ( - ) buvo pirktas savo poreikiams, kadangi tuo metu netoliese gyveno. Nusipirkęs garažą, pastebėjo, kad po lietaus jis paskęsta vandenyje, todėl ir buvo parduotas už 1 000 Lt kaip nereikalingas turtas. Tai patvirtina garažų bendrijos pažyma. Visi garažai buvo perkami asmeniniam naudojimui, nes turi ne vieną transporto priemonę.

13Jo sūnus K. ruošėsi studijuoti Vilniuje, todėl ieškojo gyvenamosios vietos. 2006-12-08 su D. A. A. išmainė 10 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) raj., į 1/2 buto dalį ( - ). Teigia, kad 10,16 ha žemės buvo įsigijęs 2001 metais, tačiau per penkerius metus minėta žemė buvo gerai įdirbta, nurinkti akmenys, išrauti kelmai, nusausinta bei atvežta juodžemio, todėl 2006 m. mainant minėtas žemės sklypas kainavo 60–70 tūkstančių litų, o A. 1/2 buto dalis buvo įkainota 69 500 Lt ir nuo šių pajamų jis yra apmokestinamas. Atkreipė dėmesį, kad jis šių pajamų negavo ir tą pačią buto dalį su tuo pačiu įkainojimu buvo priverstas perleisti tai pačiai šeimai, t. y. A. A.. Teigia, kad A. jį šantažavo, todėl 1/2 buto dalį ( - ) buvo priverstas išmainyti su A. A., kuris turėjo kambarį bendrabutyje ( - ). Pareiškėjas pastebėjo, kad tame bendrabutyje gyvena netinkamo elgesio asmenys, todėl ieškojo būdų, kaip jį parduoti. Butas buvo parduotas tik už 47 000 Lt.

14Mano, kad atsakovė visiškai nepagrįstai, neįvertinusi faktinių aplinkybių, jį apmokestino, nežiūrėdama į tai, kad keitėsi gyvenime situacija, teko parduoti nereikalingą turtą. Taip pat 2007 m. po 8 metų bylinėjimosi teismuose teko perleisti namų valdos dalį ( - ), Palangoje, dėl šio turto buvo apie 40 teismo posėdžių, teko sugadinti daug sveikatos. Kadangi poilsiui jokios vietos neturėjo, todėl įsigijo sodybą vienkiemyje ( - ) raj., ( - ) kaime, tačiau per 3 metus tą sodybą išplėšė. Atliekant tyrimą, buvo pagrasinta, kad sodyba gali virsti pelenų krūva, todėl buvo parduota kaip nereikalingas turtas.

15Mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad jis vykdė individualią veiklą, perleisdamas minėtus objektus. Atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai buvo pakilusios nekilnojamojo turto kainos, jis nė vieno objekto nepardavė, be to, buvo kasmet net po kelis kartus tikrinamas VMI darbuotojų ir nė vienas net neužsiminė, kad sandoriai galėtų kelti įtarimą.

16Paaiškino, kad jo sudaryti sandoriai nurodytomis aplinkybėmis neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl mokestinės prievolės apskaičiuotos nepagrįstai. Taikant šią normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą, tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo, abejones keliančio sandorio (ūkinės operacijos) vienintelis tikslas yra gauti mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turėjo atitinkamą šio sandorio (ūkinės operacijos) mokestinę naudą.

17Pareiškėjas pabrėžia, kad iš minėto sandorio jokios naudos neturėjo ir tikslo ją gauti taip pat neturėjo, todėl administratorius jį apmokestino nepagrįstai. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos turi būti nuo pat pradžios.

18Jo parduodami ar kitaip perleisti objektai buvo perleidžiami už savikainą, t. y. už tą pačią įsigijimo kainą, todėl akivaizdu, kad ekonominės naudos negavo, o jokių papildomų aplinkybių, galinčių pagrįsti naudos gavimą, mokesčių administratorius neįrodė.

19Pareiškėjas 2011-09-16 pateikė teismui pareiškimą (b. l. 46), kad po patikrinimo akto surašymo jis penkis kartus kreipėsi į Kauno apskr. VMI, prašydamas nurodyti, kokį konkrečiai pelną jis gavo ir už kokio turto pardavimą, tačiau atsakymo nesulaukė.

20Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus (b. l. 60–61).

21Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimuose (b. l. 37–38, 51–53) nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 d., individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ši veikla apima savarankišką bet kokio pobūdžio komercinę arba gamybinę veiklą, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankišką kūrybą, profesinę ir kitą panašaus pobūdžio savarankišką veiklą, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankišką sporto veiklą; savarankišką atlikėjo veiklą. Ši įstatyme įtvirtinta norma nustato pagrindinius individualios veiklos požymius: savarankiškumą, tęstinumą ir versliškumą, kuriuos vertinant, galima kvalifikuoti, ar gyventojo vykdoma veikla yra traktuojama kaip individuali, įtvirtina tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims.

22Savarankiškumas reiškia, kad gyventojas, vykdydamas šią veiklą, yra nepriklausomas, t. y. pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, patiria veiklos išlaidas, gauna pajamų. Pareiškėjas, sudarydamas nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorius, savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, dengė patirtas išlaidas, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių, t. y. jis veikė savarankiškai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie priverstinį turėto turto pardavimą, todėl, atsakovės vertinimu, išnagrinėjus per patikrinimą nustatytas aplinkybes, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto prekybos veikla buvo savarankiška.

23Pareiškėjo vykdytai veiklai būdingas tęstinumas, kadangi nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai yra ne atsitiktiniai, o pasikartojantys. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorius vykdė nuo 1996 metų. Jo vardu tikrinamuoju laikotarpiu parduota ir išmainyta 10 įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektų, įsigyti 28 įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektai. Valstybės įmonės Registrų centro informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas mokestinio patikrinimo pradžioje (2009-11-27) turėjo 43 savo vardu įregistruotus nekilnojamojo turto objektus (butus, garažus, žemės sklypus, gyvenamuosius namus). Toks nuolatinis sandorių, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu ir perleidimu, sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis, galimybė veiklą vykdyti ateityje yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo veiklos tęstinumo požymį.

24Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamų, tikėdamasis gauti pelno. Veikla, susijusi su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, gali būti pradėta vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šio pobūdžio komercinėje veikloje. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau. Teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog jis pajamų iš turto pardavimo negavo, yra nepagrįsti, kadangi byloje nustatyta, kad jis, pardavęs nekilnojamojo turto objektus, gavo pajamų, taip pat pirko kitą analogišką turtą, t. y. įsigijo 28 nekilnojamojo turto objektus: butus, žemės sklypus, gyvenamuosius namus ar tokio turto dalis, todėl gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos leido jam toliau vykdyti individualią veiklą. Nurodo, kad pagal įstatymą nustatant individualią veiklą nekeliamas reikalavimas, kad tokia veikla visada būtų pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu. Pagal GPMĮ svarbu yra siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.

25Pareiškėjo vykdyti nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriai nėra atsitiktiniai, atitinka GPMĮ 2 str. 7 dalyje įtvirtintos individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius, todėl pagrįstai konstatuota, kad jis 2004–2008 metais vykdė individualią nekilnojamojo turto prekybos veiklą ir turėjo pareigą ją įregistruoti, gautas pajamas iš individualios veiklos deklaruoti, nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius.

26Pareiškėjas individualios veiklos pajamas, įskaitant ir pajamas natūra, iš nekilnojamojo turto perleidimo gavo šiais laikotarpiais: 2004 metais – 83 00 Lt, 2005 metais – 16 700 Lt, 2006 metais – 69 500 Lt, 2008 metais – 107 000 Lt. Įvertinus su šių pajamų uždirbimu susijusius leidžiamus atskaitymus, nustatyta, kad tik 2006 metais pareiškėjas gavo pelno, nuo kurio buvo apskaičiuotas mokėtinas 10 309 Lt GPM. Parinkus pareiškėjui palankesnį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir įvertinus jo 2006 metais gautas 69 500 Lt su individualia veikla ir visas kitas pajamas bei grąžintą 406 Lt GPM, jam už 2006 metus papildomai apskaičiuota mokėtina 10 309 Lt GPM suma.

27Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjo nekilnojamojo turto objektų įsigijimas ir perleidimas yra aprašytas tiek Kauno apskr. VMI 2010-03-25 patikrinimo akte Nr. (20)-AU16-25, tiek ir 2010-05-13 sprendime Nr. (04)-K3-128, todėl argumentai, kad jam nėra žinoma, iš kokio turto pardavimo gautos pajamos, yra nepagrįsti.

28Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 60–61).

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskr. VMI atsiliepime į skundą (b. l. 40) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 56).

30Skundas atmestinas.

31Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad Kauno apskr. VMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2004-01-01–2008-12-31 laikotarpį ir 2010-03-25 surašė patikrinimo aktą Nr. (20)-AU16-25 (Komisijos byla, II t., b. l. 98–112), kuriame priskaičiavo sumokėti į biudžetą 54 972 Lt GPM, 18 644 Lt GPM delspinigių, 2 205 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1 102 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.

32Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas 2004–2008 metais įsigijo 28 nekilnojamojo turto objektus (12 butų (ar jų dalis), 4 atvejais įsigijo gyvenamojo namo dalis su priklausiniais ar dalimi žemės sklypo ir 12 atvejų įsigijo žemės sklypą ar jo dalis) ir perleido 10 nekilnojamojo turto objektų. Inspekcija individualiai veiklai iš perleistų 10 nekilnojamojo turto objektų priskyrė 8 objektus. 2 objektai, t. y. garažas, esantis adresu: ( - ), Kaunas, ir žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: ( - ), Palanga, nepriskirti individualiai veiklai, pripažinus tai, kad šis turtas buvo skirtas pareiškėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti.

33Kauno apskr. VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas dėl jo, 2010-05-13 sprendimu Nr. (04)-K3-128 (Komisijos byla, II t., b. l. 46–50) patvirtino patikrinimo aktą iš dalies, t. y. nurodė sumokėti 10 309 Lt GPM, 4 701 GPM delspinigių, 1 035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 517 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos bei skyrė 10 proc. dydžio, t. y. 1 031 Lt, GPM baudą.

34Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą VMI prie LR FM (Komisijos byla, I t., b. l. 12–24), kuri 2010-08-06 sprendimu Nr. 68-187 (Komisijos byla, I t., b. l. 7–10) patvirtino Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimą Nr. (04)-K3-128.

35Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas 2010-09-17 pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, I t., b. l. 1–3), kurį Komisija 2011-06-17 sprendimu Nr. S-147(7-261/2010) atmetė ir patvirtino VMI prie LR FM 2010-08-06 sprendimą Nr. 68-187 (Komisijos byla, II t., b. l. 52–59).

36Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla bei iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu bei papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų pagrįstumo.

37Ginčo dalykas – Kauno apskrities VMI 2010-05-13 sprendimo Nr. (04)-K3-128, VMI prie LR FM sprendimo 2010-08-06 Nr. 68-187 ir Komisijos 2011-06-17 sprendimo Nr. S-147(7-261/2010) teisėtumas ir pagrįstumas.

38Individualios veiklos sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Dėl GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies teisės normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), kurie vertintini kaip teisės šaltiniai ir jais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose.

39Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas) ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina“, laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių. Šiame sprendime konstatuota, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą.

40Teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad pagal 2004-09-16 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ) pareiškėjas pardavė butą-kambarį (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu: M. G. 10-406, Kaune, N. J. už 3 500 Lt. Sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas ir kad pareiškėjas gavo 3 500 Lt iš N. J. prieš sutarties pasirašymą. VĮ Registrų centro Kauno filialo butas įvertintas vidutine rinkos verte – 12 700 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 120–121). Nustatyta, kad butą-kambarį pareiškėjas įsigijo pagal 2004-05-11 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. ( - ) iš antstolio už 3 525 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 21 antra pusė). Iš 2004-11-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ) (Komisijos byla, II t., b. l. 4–5) matyti, kad pareiškėjas pardavė butą-kambarį (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu: ( - ), ( - ) k., Kauno r. sav., G. D. už 4 800 Lt. Sutartyje konstatuota, kad pareiškėjas gavo 3 800 Lt prieš sutarties pasirašymą, o likusius 1 000 Lt G. D. sumokėjo iki 2004-12-31. Sutartyje nustatyta, kad sutarties sudarymo išlaidas abi šalys apmoka pusiau, t. y. po 29,50 Lt. VĮ Registrų centro Kauno filialo butas įvertintas vidutine rinkos verte – 12 000 Lt. Butą-kambarį pareiškėjas įsigijo iš R. Ū. pagal 2004-03-16 pirkimo–pardavimo sutartį ( - ) už 4 800 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 125–126).

41Teismas nustatė, kad patikrinimo metu pareiškėjo 2004 m. gautos 8 300 Lt pajamos už nekilnojamojo turto objektų pardavimą buvo priskirtos individualios veiklos pajamoms, tačiau parinkus palankesnį apskaičiavimo ir sumokėjimo būdą, įvertinus su minėtomis pajamomis susijusias išlaidas, taikytas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas ir, nenustačius apmokestinamųjų pajamų, mokėtinas GPM už 2004 m. pareiškėjui nebuvo apskaičiuotas (Komisijos byla, II t., b. l. 46–50).

42Iš byloje esančios 2005-10-11 mainų sutarties ( - ) matyti (Komisijos byla, II t., b. l. 10–11), kad pareiškėjas išmainė butą (unikalus Nr. ( - )) su dalimi priklausinio, esančio ( - ), Kaune, į M. K., A. K. (sutinkant motinai Z. K.) ir J. K. (K.) nuosavybės teise priklausiusį turtą (0,0229 ha dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), su 1/4 dalimi gyvenamojo namo su statiniais (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Kauno m., ir 1/2 (4,33 ha iš 8,66 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) k., Panevėžio r. sav. Butas su dalimi priklausinių, adresu: ( - ), Kauno m. sav., VĮ Registrų centro Kauno filialo įvertintas 5 643 Lt, šalių įvertintas 15 700 Lt. Dalis gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančio ( - ), Kauno m., VĮ Registrų centro Kauno filialo įvertintas 35 558 Lt, dalis žemės sklypo ( - ) k., Panevėžio r. sav., įvertintas vidutine rinkos verte – 5 250 Lt, šalių nustatyta vertė – 15 700 Lt. Mainai buvo vykdomi be priemokos. Butą su statiniais ( - ), Kauno m. sav., pareiškėjas įsigijo pagal 2005-07-07 pirkimo–pardavimo sutartį už 15 700 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 134–135).

43Pagal 2005-03-16 sutartį ( - ) pareiškėjas pardavė garažą (boksą, unikalus Nr. ( - )), esantį adresu: ( - ), Kauno m., J. M. už 1 000 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 137–138). Garažas VĮ Registrų centro Kauno filialo įvertintas vidutine rinkos verte – 1 960 Lt. J. M. sumokėjo 1 000 Lt grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. Sutartyje nustatyta, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas. Garažą (boksą) pareiškėjas įsigijo pagal 2003-04-07 sutartį ( - ) už 1 000 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 161–162).

44Teismas, remdamasis Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimu, nustatė, kad parinkus pareiškėjui palankesnį apskaičiavimo ir sumokėjimo būdą, nuo 2005 m. gautų 16 700 Lt individualios veiklos pajamų, įvertinus su minėtomis pajamomis susijusias išlaidas, taikytas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas ir, nenustačius apmokestinamųjų pajamų, mokėtinas GPM už 2005 m. pareiškėjui neapskaičiuotas (Komisijos byla, II t., b. l. 46–50).

45Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal 2006-12-08 mainų sutartį ( - ) (Komisijos byla, II t., b. l. 139–141) mainė 10,16 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., ( - ) r. sav., į D. A. A. nuosavybės teise priklausiusį 1/2 buto (unikalus Nr. ( - )) ( - ), Vilniuje. VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė žemės sklypo vertė – 20 500 Lt, šalių įvertinta 69 500 Lt, o dalis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo buto įvertinta vidutine rinkos verte 69 500 Lt, šalių įvertinta tiek pat. Mainai vyko be priemokos. Sutartyje nustatyta, kad sutarties sudarymo išlaidas (585,50 Lt) apmoka pareiškėjas. Žemės sklypą pareiškėjas įsigijo pagal 2001-10-04 pirkimo–pardavimo sutartį ( - ) už 2 000 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 163).

46Nustatyta, kad Kauno apskr. VMI, parinkusi pareiškėjui palankesnį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir įvertinusi jo 2006 metais gautas 69 500 Lt individualios veiklos ir visas kitas pajamas bei grąžintą 406 Lt GPM, už 2006 metus papildomai apskaičiavo mokėtiną 10 309 Lt GPM sumą.

47Kaip matyti iš Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimo (Komisijos byla, II t., b. l. 46–50), 2007 m. pareiškėjo gautos pajamos nebuvo priskirtos individualios veiklos pajamoms, taigi papildomai mokėtinas GPM už 2007 m. taip pat neapskaičiuotas.

48Iš byloje esančios 2008-12-15 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. ( - ) (Komisijos byla, II t., b. l. 148–149) teismas nustatė, kad pareiškėjas pardavė 3,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą su statiniais (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., ( - ) r. sav., K. G. už 40 000 Lt. Sutartyje konstatuota, kad 10 000 Lt K. G. sumokėjo prieš sutarties pasirašymą, likusius 30 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2010-12-31. Žemės sklypą su statiniais pareiškėjas įsigijo pagal 2005-08-23 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ) už 5 000 Lt (Komisijos byla, II t., b. l. 150–151).

49Pagal 2008-01-11 mainų sutartį ( - ) (Komisijos byla, II t., b. l. 153–156), pareiškėjas išmainė 1/2 buto (unikalus Nr. ( - )), adresu: ( - ), Vilniaus m., į A. A. nuosavybės teise priklausiusį butą-kambarį (unikalus Nr. ( - )), esantį A. J. g., Vilniaus m. sav. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas A. J. g., Vilniuje, įvertintas vidutine rinkos verte – 94 100 Lt. Buto dalis ( - ), Vilniuje, įvertinta vidutine rinkos verte – 78 000 Lt, šalių sutarimu abu butai įvertinti 50 000 Lt. Mainai vyko be priemokos.

50Pagal 2008-02-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - ) (Komisijos byla, II t., b. l. 157–159), pareiškėjas pardavė butą-kambarį (unikalus Nr. ( - )), esantį A. J. g., Vilniaus m. sav., B. K. už 47 000 Lt (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nustatyta vidutinė rinkos vertė – 94 100 Lt). Sutartyje konstatuota, kad pareiškėjas gavo 47 000 Lt prieš sutarties pasirašymą.

51Teismas, remdamasis Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimu, nustatė, kad parinkus pareiškėjui palankesnį apskaičiavimo ir sumokėjimo būdą, nuo 2008 m. gautų 107 000 Lt individualios veiklos pajamų, įvertinus GPM įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, bei įvertinus su minėtomis pajamomis susijusius leidžiamus atskaitymus, taikytas 24 proc. pajamų mokesčio tarifas ir, nenustačius apmokestinamųjų pajamų, mokėtinas GPM už 2008 m. pareiškėjui neapskaičiuotas (Komisijos byla, II t., b. l. 46–50).

52Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjui mokėtinas GPM (10 309 Lt) buvo apskaičiuotas tik nuo 2006 m. gautų individualios veiklos pajamų.

53Pagal GPMĮ, savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1310/2010 ir kt.).

54Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kurios aptartos anksčiau, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, daro išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorius, savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, parduodamas ar mainomas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, jis pats dengė patirtas išlaidas, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pareiškėjas nebuvo atskaitingas kitiems asmenims, nebuvo niekieno samdomas ar pan.).

55Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu vykdyta nekilnojamojo turto prekybos veikla buvo savarankiška.

56Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) leidžia konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1310/2010 ir kt.).

57Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjo sudaryti nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai yra ne atsitiktiniai, o pasikartojantys (juos pareiškėjas vykdė nuo 1996 m., o tikrinamuoju laikotarpiu (2004–2008 m.) parduota ir išmainyta 10 įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektų, įsigyti 28 įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektai) (Komisijos byla, II t., b. l. 100). Iš valstybės įmonės Registrų centro informacinės sistemos duomenų banko išrašo (Komisijos byla, II t. b. l. 57–58) matyti, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo pradžioje (2009-11-27) turėjo 43 savo vardu įregistruotus nekilnojamojo turto objektus (butus, garažus, žemės sklypus, gyvenamuosius namus).

58Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės išvada, kad toks nuolatinis sandorių, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu ir perleidimu, sudarymas, jų skaičius, sudarymo laikotarpis, galimybė veiklą vykdyti ateityje yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo veiklos tęstinumo požymį.

59Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 išaiškino, kad įrodinėjant, ar vykdomai veiklai būdingas versliškumas arba komerciškumas, būtina nustatyti, kad visos veiklos nuo pat jos vykdymo pradžios tikslas yra gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį per pasikartojančius sandorius savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamų, tikėdamasis gauti pelno.

60Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad veikla, susijusi su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, gali būti pradėta vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šio pobūdžio komercinėje veikloje. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net ir keleriems metams po nekilnojamojo turto įsigijimo (žr. nutartį adm. byloje Nr. A575-1613/2008, 2009-02-19 nutartį adm. byloje Nr. A442-66/2009). Konstatuojant individualios veiklos tęstinumą ir versliškumą gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nesvarbu, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas.

61Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas sandorius, susijusius su nekilnojamojo turto įsigijimu ir perleidimu, šia veikla siekė gauti ekonominės naudos, nes visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, jie vykdyti ilgą laiką, o pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kad šios pajamos neturi būtino versliškumo (komerciškumo) požymio.

62Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad atskiri jo vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ar mainų sandoriai buvo sudaryti ne dėl ekonominės naudos, bet kitais tikslais (šeimos būsto poreikių tenkinimas, asmeniniai tikslai ir pan.). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių papildomų objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus išvadas, ir nenurodė jokių esminių naujų aplinkybių, kurių nevertino mokesčių administratorius (Komisijos byla, II t., b. l. 47 antra pusė). Pareiškėjo paaiškinimai, kad atitinkamais sandoriais jis siekė ne komercinių, o asmeninių tikslų, yra neįtikimi. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų asmeninius sandorių, priskirtų individualiai veiklai, tikslus, nėra, todėl neįrodžius asmeninių atitinkamų sandorių tikslų bei esant nustatytam sandorių sudarymo sistemingumui, jų atlygintinumui, pajamų iš jų gavimui, nėra pagrindo daryti kitokią išvadą, kaip tik konstatuoti pareiškėjo vykdytos veiklos versliškumą ir jos tikslą – ekonominės naudos siekimą. Analogiškai teigia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2011-06-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1489/2011).

63Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, kad nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyjami ar perleidžiami už savikainą, todėl jis ekonominės naudos negavo, kadangi aplinkybė, jog sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai nebuvo pelningi, nepaneigia individualios veiklos vykdymo fakto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-99/2009 bei 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1310/2010 yra pažymėjusi, kad GPMĮ įtvirtinta individualios veiklos sąvoka yra siejama su gyventojo siekiu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama veikla pelninga, ar nepelninga. Nustatant individualią veiklą įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla visada būtų pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu. Pagal GPMĮ svarbu yra siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-12 nutartis adm. byloje Nr. A1-1068/2007).

64Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikloje mokesčių administratorius pagrįstai nustatė visus individualiai veiklai būdingus požymius (komerciškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą), o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pagrįstai paliko teritorinio ir centrinio mokesčių administratorių sprendimus nepakeistus.

65Teismas, ištyręs bylos aplinkybių visetą, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą pagrįstai priskirtos individualios veiklos pajamoms ir pagrįstai apmokestintos GPMĮ nustatyta tvarka. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities VMI 2010-05-13 sprendimas Nr. (04)-K3-128, VMI prie LR FM sprendimas 2010-08-06 Nr. 68-187 ir Komisijos 2011-06-17 sprendimas Nr. S-147(7-261/2010) yra teisėti ir pagrįsti, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas 10 309 Lt GPM, 4 701 GPM delspinigių, 1 035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 517 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos bei skirdamas 1 031 Lt GPM baudą, pagrįstai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

66Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

n u s p r e n d ž i a:

68Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

69Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas:... 5. 1) panaikinti Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimą Nr. (04)-K3-128;... 6. 2) panaikinti 2010-08-06 VMI prie LR FM sprendimą Nr. 68-187;... 7. 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos... 8. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymai... 9. Paaiškino, kad su jo seserimi Z. K. kartu gyvena ir jos... 10. sūnų ten neapgyvendinti. Sesuo minėtų bendrabučių pirkti nenorėjo, nes... 11. Butas ( - ) buvo mediniame name ir šildomas malkomis, ten... 12. Garažas ( - ) buvo pirktas savo poreikiams, kadangi tuo... 13. Jo sūnus K. ruošėsi studijuoti Vilniuje, todėl ieškojo gyvenamosios... 14. Mano, kad atsakovė visiškai nepagrįstai, neįvertinusi faktinių... 15. Mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad jis vykdė... 16. Paaiškino, kad jo sudaryti sandoriai nurodytomis aplinkybėmis neatitinka... 17. Pareiškėjas pabrėžia, kad iš minėto sandorio jokios naudos neturėjo ir... 18. Jo parduodami ar kitaip perleisti objektai buvo perleidžiami už savikainą,... 19. Pareiškėjas 2011-09-16 pateikė teismui pareiškimą (b. l. 46), kad po... 20. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus (b. l.... 21. Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.... 22. Savarankiškumas reiškia, kad gyventojas, vykdydamas šią veiklą, yra... 23. Pareiškėjo vykdytai veiklai būdingas tęstinumas, kadangi nekilnojamojo... 24. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį... 25. Pareiškėjo vykdyti nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriai... 26. Pareiškėjas individualios veiklos pajamas, įskaitant ir pajamas natūra, iš... 27. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjo nekilnojamojo turto objektų įsigijimas... 28. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskr. VMI atsiliepime į skundą (b. l.... 30. Skundas atmestinas.... 31. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad Kauno apskr. VMI... 32. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas 2004–2008 metais įsigijo... 33. Kauno apskr. VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas... 34. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą VMI prie LR... 35. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas 2010-09-17 pateikė skundą... 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo vykdytos veiklos... 37. Ginčo dalykas – Kauno apskrities VMI 2010-05-13 sprendimo Nr. (04)-K3-128,... 38. Individualios veiklos sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas... 39. Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną dėl... 40. Teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad pagal... 41. Teismas nustatė, kad patikrinimo metu pareiškėjo 2004 m. gautos 8 300 Lt... 42. Iš byloje esančios 2005-10-11 mainų sutarties ( - )... 43. Pagal 2005-03-16 sutartį ( - ) pareiškėjas pardavė... 44. Teismas, remdamasis Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimu, nustatė, kad... 45. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal... 46. Nustatyta, kad Kauno apskr. VMI, parinkusi pareiškėjui palankesnį 15 proc.... 47. Kaip matyti iš Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimo (Komisijos byla, II t.,... 48. Iš byloje esančios 2008-12-15 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties... 49. Pagal 2008-01-11 mainų sutartį ( - ) (Komisijos byla, II... 50. Pagal 2008-02-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ( - )... 51. Teismas, remdamasis Kauno apskr. VMI 2010-05-13 sprendimu, nustatė, kad... 52. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančius... 53. Pagal GPMĮ, savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 54. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kurios aptartos anksčiau,... 55. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo... 56. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, kad... 57. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjo... 58. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės išvada, kad... 59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-16 sprendime... 60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad veikla,... 61. Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 62. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad atskiri jo vykdyti... 63. Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, kad nekilnojamojo turto... 64. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo... 65. Teismas, ištyręs bylos aplinkybių visetą, daro išvadą, kad byloje yra... 66. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,... 68. Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 69. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...