Byla 2-1449/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-93-560/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl pinigų grąžinimo, palūkanų ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“, uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LNTV“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rivona“ bei UAB „Norfos mažmena“ 11 766 686,40 Lt, 8,06 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Rivona“ sudarytos 1/2 dalies RRAB „Džeineks“ įstatinio kapitalo, kurios nominali vertė 5001,00 Rusijos rublis, ir 1/2 dalies RRAB „SK Norfa“ įstatinio kapitalo, kurios nominali vertė 5001,00 Rusijos rublis, pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą pagal ieškovo 2011 m. lapkričio 8 d. pranešimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 2) 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Rivona“ sudarytos 1/2 dalies RRAB „SK Rika“ įstatinio kapitalo, kurios nominali vertė 5001,00 Rusijos rublis, pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą pagal ieškovo 2011 m. lapkričio 8 d. pranešimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 3) 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Rivona“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią UAB „Rivona“ perleido UAB „Serneta“ kreditorinius reikalavimus: (i) RRAB „SK Norfa“ atžvilgiu 45 021 537,50 Rusijos rublių paskolos sumai ir 1 558 664,48 Rusijos rublių palūkanų sumai, kas atitiko 4 588 569,12 Lt; (ii) RRAB „SK Rika“ atžvilgiu 1 938 000 Rusijos rublių paskolos sumai ir 78 736,98 Rusijos rublių palūkanų sumai, kas atitiko 198 666,74 Lt, nutraukimą pagal ieškovo 2011 m. lapkričio 8 d. pranešimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 4) priteisti iš ieškovo atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo UAB „Serneta“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“ 7 158 433 Lt, 8,06 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė iš ieškovo UAB „Serneta“ atsakovo UAB „Rivona“ naudai RRAB „Džeineks“ 1/2 įstatinio kapitalo dalį, RRAB „Strojitelnaja kompanija Norfa“ 1/2 įstatinio kapitalo dalį bei Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „SK Rika“ 1/2 įstatinio kapitalo dalį. Kitoje dalyje teismas nusprendė ieškovo ieškinį bei atsakovų priešieškinį atmesti.

6Ieškovui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, jis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 3 357 907,38 Lt palūkanų ir 1 250 346,02 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovų panaikinti ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Be minėtų reikalavimų ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo.

7Prašymą ieškovas grindė sunkia įmonės finansine padėtimi, dėl ko ieškovas neturi galimybių šiuo metu sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovas pažymėjo, jog įmonė vykdo veiklą, iš kurios planuoja gauti pajamų, taip pat planuoja atgauti įsiskolinimus iš debitorių, jų tarpe ir iš atsakovų pagal išnagrinėtoje byloje priimtą sprendimą, kas, ieškovo teigimu, leidžia teigti, jog ieškovas ateityje bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino ir nustatė terminą sumokėti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius 42 990 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.

10Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti tikrąją ieškovo turtinę padėtį ir prašymo pagrįstumą.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Serneta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismui nevertinus kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir nepriėmus nagrinėti apeliacinio skundo, teismas neužtikrino ieškovo konstitucinės teisės į teisminę gynybą.

142. Tiek kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, teik ir byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovo prašymo pagrįstumą, bei ieškovo gebėjimą sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ateityje.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16

17Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

18Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo užkirsta jo teisė į teisminę gynybą. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, negali būti laikoma suvaržanti apelianto teises kreiptis į teismą, bet priešingai, ja yra užtikrintas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būdas, nustatant terminą pateikti apeliacinį skundą, už kurio pateikimą būtų sumokėtas įstatyme įtvirtinto dydžio žyminis mokestis.

19CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 4 608 253,40 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis už paduodamą apeliacinį skundą yra 42 990 Lt. Ginčo dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio byloje nėra.

20Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto pateiktų duomenų, kurie, jo teigimu, pagrindžia esant sudėtingą įmonės finansinę padėtį, dėl kurios ji neturi galimybių šiuo metu sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį. Tačiau vykdoma ūkinė – komercinė veikla ir turimi debitoriniai įsiskolinimai, apelianto teigimu, leis ateityje sumokėti viso dydžio žyminį mokestį.

21Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis, o pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-425/2011).

22Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas pagrįsti savo prašymą, pateikė duomenis apie debitorių įsiskolinimus, kurie apelianto teigimu, įrodo jog jis turi galimybes atgauti įsiskolinimus, kurie leis sumokėti žyminį mokestį. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai tokių išvadų neleidžia daryti. Visų pirma pažymėtina tai, jog teismui nepateikti debitorinių įsiskolinimų atsiradimą ir buvimą patvirtinantys įrodymai, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog debitorių įsiskolinimų mokėjimo terminai yra suėję ar sueina artimiausiu metu. Taip pat byloje nėra duomenų, ar apeliantas siekdamas atgauti skolas yra pradėjęs teisminius procesus ar priverstinio vykdymo veiksmus. Vienam iš pagrindinių apelianto debitorių - UAB „Verantas“ yra iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-483-259/2013), kas leidžia teigti, jog apelianto galimybė išieškoti skolą iš minėtos įmonės yra labai menka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia turintis 3 562 101,97 Lt dydžio reikalavimą BUAB „Verantas“ (t. 6, b.l. 65), nors iš minėtos įmonės bankroto bylos matyti, jog teismo patvirtintas apelianto reikalavimas sudaro tik 2 550 000 Lt (t. 6, b.l. 109-114). Apeliantas taip pat teigia, jog nagrinėjamoje byloje 2013 m. vasario 28 d. sprendimu jam iš atsakovų priteista suma leis sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovai yra pateikę apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į pateikto apeliacinio skundo ribas, bus nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo ir apeliantui priteistų sumų pagrįstumo klausimas. Dėl to apelianto argumentai, jog nagrinėjamoje byloje mokėtiną žyminį mokestį jis turės galimybę sumokėti iš atgautų debitorių įsiskolinimų, nesant duomenų apie tikėtiną jų atgavimą greitu laiku, nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

23Apelianto teigimu, jis neturi apyvartinių lėšų, o jo visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, dėl ko jis neturi galimybių sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Minėtiems teiginiams prieštarauja paties apelianto Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-3524-232/2013 dėl bankroto bylos UAB „Serneta“ iškėlimo, atsiliepime į ieškinį, kurį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teismui pateikė atsakovai, nurodytos aplinkybės. Atsiliepime UAB „Serneta“ teigia, jog įmonės „pradelsti įsipareigojimai sudaro vos 4,7 procento viso į atsakovo balansą įrašyto turto vertės“, be to, atsakovas „yra pelningai veikianti bendrovė (2012 m. vasario 28 d. atsakovas jau yra uždirbęs 52 203 Lt pelno)“. Todėl nagrinėjamoje byloje apelianto nurodyti teiginiai dėl įmonės sunkios finansinės padėties vertintini kritiškai.

24Teismas taip pat pažymi, jog iš apelianto teismui pateikto balanso duomenų matyti, jog įmonės turtą sudaro ne tik areštuotas nekilnojamas turtas bet ir finansinis turtas (t. 6, b.l. 88), o duomenų apie apribotą galimybę juo disponuoti – nepateikta, taip pat nepateikta duomenų ir apie visas apelianto vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias sąskaitas ir jose saugomas lėšas. Spręsdamas ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi vertinti įrodymų, pagrindžiančių prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pagrįstumą, visumą, tačiau atsižvelgus į nagrinėjamu atveju teismui pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismui nėra pateiktas apelianto tikrąją finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų visetas, sudarantis pagrindą tenkinti prašymą.

25Pažymėtina ir tai, jog teismas gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, jei prašantis asmuo pagrindžia, jog jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą teikiantis asmuo turi įrodyti, jog žiūrint į ateities perspektyvas jo finansinė padėtis keisis ir prašymą teikiantis asmuo turės galimybes sumokėti viso dydžio žyminį mokestį ateityje. Teismo vertinimu apeliantas tokių galimybių neįrodo. Paties apelianto teigimu, jo finansinė padėtis yra prasta ir „per metus iš esmės nėra pasikeitusi“, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, apeliantas ateityje gautų planuojamą pelną iš veiklos, atsižvelgiant į tai, jog per paskutinius metus apelianto per vienerius mokėtinos sumos ir bendrų įsipareigojimų sumos išaugo (t. 6, b.l. 88).

26Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių tikrąją apelianto finansinę padėtį, viseto bei neįrodžius, jog ateityje apeliantas turės galimybes sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.).

27Teismas taip pat pažymi, jog pateikus įrodymų, pagrindžiančių prastą apelianto finansinę padėtį, visumą bei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, apeliantas turi teisę prašyti teismo atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Netenkinti atskirojo skundo.

30Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Nustatyti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, įmonės kodas 125327217, naują dešimties kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2-93-560/2013 numatytą įpareigojimą, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti... 4. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) 2007 m. rugsėjo... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo UAB... 6. Ieškovui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu... 7. Prašymą ieškovas grindė sunkia įmonės finansine padėtimi, dėl ko... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi prašymo atidėti... 10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Serneta“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. Pirmosios instancijos teismui nevertinus kartu su ieškiniu pateiktų... 14. 2. Tiek kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, teik ir byloje esantys... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. ... 17. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 18. Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo... 19. CPK 84 straipsnis numato, kad esant... 20. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės grindžia ta... 21. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti... 22. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas pagrįsti savo prašymą, pateikė... 23. Apelianto teigimu, jis neturi apyvartinių lėšų, o jo visas nekilnojamasis... 24. Teismas taip pat pažymi, jog iš apelianto teismui pateikto balanso duomenų... 25. Pažymėtina ir tai, jog teismas gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą,... 26. Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad... 27. Teismas taip pat pažymi, jog pateikus įrodymų, pagrindžiančių prastą... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 29. Netenkinti atskirojo skundo.... 30. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.... 31. Nustatyti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, įmonės kodas...