Byla 2A-850/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2620- 577/2012 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu.

5Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 200 000 litų neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.272, 6.250 str.). Nurodė, jog 2009 m. spalio 15 d. Generalinė prokuratūra pavedė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai ieškovės atžvilgiu organizuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00091-09 pagal BK 231 straipsnio 1 dalį dėl trukdymo teisėjų veiklai. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytos procesinės prievartos priemonės – atlikta jos gyvenamųjų patalpų krata, kratos metu paimtas ieškovės personalinis kompiuteris, paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00091-09 nutrauktas, nes ieškovės veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Mano, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00091-09 metu pareigūnai aplaidžiai ir nerūpestingai atliko valstybės jiems patikėtas pareigas, dėl ko buvo atlikti nesankcionuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, sumenkinta nekaltumo prezumpcija, pažeistos ieškovės teisės, garbė ir orumas, pablogėjo sveikata.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinio netenkino. Konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimą sąlygojo pačios ieškovės veiksmai, t.y. laiško teismo pirmininkui išsiuntimas, dėl kurio turinio įvertinimo – ar jis nėra grasinančio pobūdžio, ar jo turinys nepažeidžia teismų ir atskirų teisėjų nepriklausomumo principo, ir buvo kreiptasi į prokuratūrą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąją tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl kratos ir ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės neteisėtumo nepagrįsti. Nutartys dėl kratos darymo ir dėl ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės buvo priimtos, kaip tai numato BPK 145 straipsnio 3 dalies, 209 straipsnio 2 dalies nuostatos (BPK redakcija, galiojusi nutarčių priėmimo metu), jos buvo įteiktos ieškovei pasirašytinai. Kompiuterio negrąžinimas ieškovei negali būti vertinamas kaip pareigūnų neteisėti veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu reikėjo nustatyti, ar iš minėto kompiuterio buvo išsiųstas elektroninis laiškas, dėl kurio turinio ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus kompiuteris buvo vertinamas kaip nusikaltimo priemonė, kuri sutinkamai su BK 72 straipsnio nuostatomis galėtų būti konfiskuojama. Teismo pirmininkas vertintinas kaip tinkamas subjektas kreiptis į prokuratūrą su prašymu įvertinti teisme gautos informacijos turinį ir spręsti, ar ji nėra grasinančio pobūdžio ir ar jos turinys nepažeidžia teismų ir atskirų teisėjų nepriklausomumo principo, nes jis yra teismo pareigūnas, kuris vadovauja teismo darbui ir yra atsakingas už tinkamą teisėjų darbo organizavimą; ieškovės elektroninis laiškas buvo atsiųstas būtent į jo elektroninį paštą. Vertindamas ikiteisminio tyrimo trukmę, teismas atsižvelgė į atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių, į ikiteisminio tyrimo trukmę visumoje – beveik 8 mėnesiai, į tai, kad procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas mažiau nei po 6 mėnesių nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo, į tai, kad įtariamoji atsisakė duoti parodymus ir tik 2010 m. gegužės 12 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams prašymą, kuriame paaiškino dėl siųsto elektroninio laiško turinio, todėl sprendė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo procesas truko nepateisinamai ilgai ir buvo vilkinamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko savo pareigas neatidžiai ar nerūpestingai. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad išplatintas prokuratūros pranešimas spaudai iškreipia ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos esmę, o paliekami šaukimai už ieškovės durų, sudarę įspūdį, jog ieškovė yra nusikaltėlė, pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Tiek pranešime spaudai, tiek straipsniuose spaudoje nebuvo pateikta informacija apie tyrimą, kuri suponuoja ieškovės kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir savo turiniu gali būti vertinama kaip BPK 177 straipsnio pažeidimas; pranešime spaudai buvo pateikti vien tik nuteistojo bei jo krikštamotės inicialai, ieškovė niekur nebuvo įvardinta. Ieškovė nepateikė duomenų, kad informaciją „Panevėžio ryto“ straipsnyje, kuriame buvo įvardintas nuteistasis, pateikė prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Be to, straipsnyje taip pat nenurodyti ieškovės asmens duomenys, o vien tik teiginys, jog kalbama apie nuteistojo krikštamotę, nesudaro pagrindo visuomenei ją identifikuoti. Pažymėjo, kad prokuratūra yra valstybės institucija ir apie savo veiklą informaciją teikia visuomenei, o viena iš informacijos teikimo visuomenei formų yra pranešimas spaudai. Tuo tarpu šaukimai, kurie nesuradus ieškovės namuose buvo paliekami ieškovei už durų, buvo išrašomi dar nepareiškus ieškovei įtarimo; juose ieškovės procesinis statusas nurodomas nebuvo. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jos susirgimai buvo sąlygoti pradėto ikiteisminio tyrimo, nes iš medicininių išrašų matyti, kad ji skundėsi nerimu, baime, nemiga dar iki pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Iš psichologinio tyrimo matyti, kad psichinės sveikatos sutrikimus sukėlė krizinė situacija šeimoje. Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnis nenumato draudimo eiti valstybės tarnautojo pareigas asmenimis, kurių atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog ji prarado realią galimybę pretenduoti į valstybės tarnybą ir dalyvauti jos konkursuose, nes yra įtraukta į įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinį registrą, nepagrįsti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė V. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti (b. l. 201-208). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Prokuratūra suteikusi dienraščiui „Panevėžio rytas“ informaciją apie tai, jog V.B. yra R. K. krikštamotė ir Panevėžio apygardos pirmininkui parašė grasinantį laišką, žemina apeliantės garbę ir orumą, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Prokuratūra disponuoja ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos atskleidė žurnalistams. Tiek Panevėžio apygardos prokuratūros, tiek dienraščio „Panevėžio rytas“ straipsniai savo esme nė kiek nesiskiria. Straipsnyje nurodytų inicialų pakako, kad pagal nurodytą informaciją straipsnyje ir visus kitus požymius tretieji asmenys (kaimynai, draugai, pažįstami ir pan.) apeliantę atpažintų.

112. Teismas, išimtinai vertindamas kompiuterio centrinio bloko laikymo klausimą, BPK prasme ignoravo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau- Konvencija). Reikšminga informacija, saugoma kietajame diske ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo perkelta į laikmeną 2010 m. vasario 2 d. ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos. Taigi, nebuvo jokio pagrindo nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. laikyti kompiuterio centrinį bloką, kas lėmė, jog buvo nenustatyta teisinga bendrojo intereso poreikių ir apeliantės teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimo pusiausvyra, įtvirtinta Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad kompiuterio centrinis blokas buvo vertinamas kaip nusikaltimo priemonė, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog būtent iš apeliantei priklausančio kompiuterio buvo siųstas neva grasinantis laiškas. Bet koks delsimas atlikti išsamią kompiuterio ekspertizę baudžiamosiose bylose dėl šios brangumo yra nesuderinama su Konvencijos tikslais bei pažeidžia apeliantės teisę į nuosavybės apsaugą.

123. Apeliantei nebuvo įteikta pasirašytinai ikiteisminio tyrimo bylos nutartis, sankcionavusi ambulatorinę psichiatrinę- psichologinę ekspertizę, taip pat nutarties nuorašas dėl kratos darymo, dėl ko buvo suvaržytos jos teisės apskųsti šias nutartis aukštesniajam teismui. Be to, nutartis dėl ekspertizės nėra registruota teismo registre, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų raštvedybos ir archyvų tvarkymo taisyklėms. Neužregistruota nutartis negalėjo būti vykdoma (Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie LRV generalinio 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, 11 punktas). Tai lėmė Konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalies b) punkto pažeidimus, nes apeliantei nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su aukščiau minėtomis nutartimis.

135. Visas ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu buvo nesuderinamas su teisinės ir demokratinės valstybės baudžiamajam procesui būdingais principais bei Konvencijos 6 ir 8 straipsniais bei Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniu, kadangi pareiškimo apie įtarimą metu ir visą ikiteisminį tyrimą nebuvo užtikrintas įtarimo pagrįstumas. Įtarimų pareiškimas baudžiamajame procese nesant patikimumo savybei sudarytų sąlygas riboti teisę į laisvę ir saugumą, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisę į nuosavybės apsaugą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnams būtų sudaromos neribotos galios pareikšti įtarimus bet kokiam asmeniui.

14Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė V. B. apeliacinį skundą atmesti (b. l. 211-213). Atsikirtimai grindžiami šiais argumentais:

151. Prokuroras, siekdamas užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę ir (ar) visuomenės teisę žinoti, gali paskelbti ir leisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, išskyrus neskelbiamus ikiteisminio tyrimo duomenis, neskelbtinus asmens duomenis, Visuomenės informavimo įstatymo 18, 19 straipsniuose nurodytą neteikiamą ir neskelbtiną informaciją, taip pat duomenis apie privatų asmens gyvenimą. Viešųjų ryšių skyriaus specialistės paskelbtame pranešime spaudai nenurodytas nei asmens vardas, nei pavardė, nei tiksli gimimo data ar asmens kodas, nei tiksli gyvenamoji vieta, todėl nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista.

162. Kadangi kompiuteris pagal BPK 91 straipsnio nuostatas laikytinas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jis pagal BPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas laikomas iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą pabaigos.

173. Apeliantė buvo supažindinta su 2009 m. spalio 22 d. nutartimi dėl kratos, ant kurios 2009 m. gruodžio 18 d. pasirašė, žinodama kuo įtariama pati atidavė kompiuterį kratos metu ir dėl atliktų veiksmų pastabų neturėjo. 2009 m. gruodžio 28 d. įtariamosios apklausos protokole apeliantė nurodė, kad apie būsimos ekspertizės datą jai būtų pranešta telefonu. Be to, pagal BPK 149 ir 209 straipsnio nuostatas nutartys dėl kratos ir ekspertizės skyrimo apeliantei neturėjo būti įteiktos.

184. Pagal BPK 21, 187 ir 188 straipsnio nuostatas apeliantei pagrįstai buvo pareikštas įtarimas ir ji apklausta įtariamąja, nes pagal BK 231 straipsnio dispoziciją trukdymas teisėjui yra baigta nusikalstama veika nuo atitinkamų veiksmų atlikimo, t.y. įstatymo leidėjas nesieja šios veikos su pasekmių atsiradimu. Pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad šis procesinis sprendimas yra siejamas su apeliantės savo iniciatyva pateiktu prašymu bei 2010 m. gegužės 12 d. duotais paaiškinimais dėl elektroninio laiško turinio vertinimo.

19Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas apeliantės teisių nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą (b. l. 214-215).

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti absoliučių teismo sprendimo negaliojimo buvimą, todėl vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

23Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pavedė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai organizuoti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00091-09, pradėtą pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, dėl apeliantės Panevėžio apygardos teismui parašyto galimai grasinančio elektroninio laiško, nurodant „Ar ir Panevėžys laukia to paties, kaip Kaune?, Tai irgi už vaiką.... Tik kitokia situacija....“. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jos atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – atlikta gyvenamųjų patalpų krata, kratos metu paimtas asmeninis kompiuteris, apeliantei paskirta ir atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pripažinus, jog apeliantė nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantė pareiškė reikalavimą priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.272, 6.250 str.), motyvuodama tuo, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00091-09 metu pareigūnai aplaidžiai ir nerūpestingai atliko valstybės jiems patikėtas pareigas, dėl ko buvo atlikti nesankcionuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, sumenkinta nekaltumo prezumpcija, pažeistos apeliantės teisės, garbė ir orumas, pablogėjo sveikata.

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

26Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl apeliantės Panevėžio apygardos teismo pirmininkui siųsto elektroninio laiško nei buvo pradėtas neteisėtai, nei jo metu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Be to, teismas sprendė, kad apeliantės sveikatos pablogėjimas nėra priežastiniame ryšyje su pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

27Teismų praktikoje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažįstama, jog baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

28Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BK 168 str. 1 d.). Todėl, remiantis BPK nuostatomis, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas nepradedamas tik išimtinais atvejais, t.y. tik pateikus akivaizdžiai neteisingus duomenis ar esant BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, darančioms baudžiamąjį procesą negalimu. Tuo tarpu pradėjus ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK nuostatomis, tikrinamas gautų duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumas ir tam tikrais atvejais tik šiuos duomenis patikrinus BPK numatytomis procesinėmis priemonėmis įmanoma nustatyti, ar asmens pateiktas pranešimas apie tam tikrą veiką užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

29Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų bei prokuroro veiksmų teisėtumo pradedant ikiteisminį tyrimą ir pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradžią sąlygojo pačios apeliantės veiksmai, o būtent laiško Panevėžio apygardos teismo pirmininkui išsiuntimas, dėl kurio turinio įvertinimo - ar jis nėra grasinančio pobūdžio, ar jo turinys nepažeidžia teismų ir atskirų teisėjų nepriklausomumo principo -ir buvo kreiptasi į prokuratūrą. 2009 m. spalio 12 d. elektroniniu paštu gauto laiško turinys, kuriame, be kita ko, nurodoma: „Ar ir Panevėžys laukia to paties, kaip Kaune?, Tai irgi už vaiką.... Tik kitokia situacija...“, 2009 m. spalio 5 d. Kaune įvykusių įvykių kontekste sudarė prielaidas vertinti šį gautą laišką kaip galimai grasinantį, nes didžiausią visuomenės dėmesį tuomet sukėlė vos prieš septynias dienas Kaune įvykdytos dvi žmogžudystės, tarp jų Kauno apygardos teismo teisėjo. Siekiant išsiaiškinti šio laiško turinio pobūdį ir jį siuntusio asmens ketinimus, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie pateikus ikiteisminio tyrimo įstaigai pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, negali būti vertinami kaip nepagrįsti, jeigu jie atlikti nepažeidžiant BPK įtvirtinto teisinio reguliavimo. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, jog apeliantė padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, per se nedaro ikiteisminio tyrimo nepagrįstu aukščiau paminėtos teisminės praktikos kontekste ir neteikia pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus organizuojant ikiteisminį tyrimą vertinti kaip neteisėtus. Juo labiau, kad pati apeliantė neginčija savo veiksmų (t.y. elektroninio laiško teismui pateikimo), kurių pavojingumą baudžiamosios teisės saugomoms visuomenės gėrybėms buvo galima patikrinti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą BPK numatytomis procesinėmis priemonėmis.

30Dėl apeliantės kaip proceso dalyvės teisių pažeidimo

31Apeliantės teiginius dėl jai neįteiktų teismo nutarčių dėl ambulatorinės psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo ir kratos paneigia bylos duomenys. Iš 2009 m. gruodžio 28 d. apeliantės apklausos protokolo matyti, jog ji pati nurodė, kad jai yra suteikta psichiatro pagalba ir sutiko, kad apie būsimos ekspertizės datą jai būtų pranešta telefonu (baudž. b. l. 58-59). Pranešimas apie paskirtą psichiatrinę-psichologinę ekspertizę apeliantei pasirašytinai įteiktas 2010 m. vasario 10 d. (baudž. b. l. 82). Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. spalio 22 d. nutarties dėl leidimo atlikti kratą apeliantės gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, siekiant paimti daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti, įteikimą patvirtina ant šios nutarties esantis apeliantės parašas, kartu nurodant, jog ši nutartis jai buvo įteikta 2009 m. gruodžio 28 d. (baudž. b. l. 68). Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė buvo informuota apie jos atžvilgiu priimamus procesinius sprendimus, taigi, jie jai buvo žinomi. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė kokiomis nors priemonėmis būtų siekusi ar pasinaudojusi teise skųsti tiek jai įteiktą nutartį dėl kratos, tiek nutartį dėl psichiatrinės- psichologinės ekspertizės paskyrimo, apie kurią apeliantei buvo pranešta, tačiau dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų ji šia teise būtų negalėjusi pasinaudoti. Todėl pripažinti šiuos procesinius veiksmus neteisėtais nėra pagrindo.

32Dėl apeliantės nuosavybės teisių nepagrįsto apribojimo

33Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kratos metu paėmę jos kompiuterį ir 2010 m. vasario 2 d. perkėlę tyrimui reikšmingą informaciją į laikmeną, o kompiuterį grąžinę tik nutraukus ikiteisminį tyrimą, pažeidė jos nuosavybės teises. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai nacionaline teise (BPK), nevertindamas apeliantės teiginių dėl atitikties Konvencijos Protokolo 1 1 straipsniui. Šis straipsnio 1 dalis iš tikrųjų numato, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė. Tačiau joje numatyta ir išlyga - išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais, o straipsnio 2 dalis nustato, kad ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.

34Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (BPK 4 str.). Vadovaujanti BPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal bendrąją taisyklę daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kita vertus, baudžiamojo proceso metu paimti daiktai ar vertybės po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti, savininkui jo prašymu gali būti grąžinti dar nesibaigus procesui (BPK 108 str. 2 d.). Apeliantės kompiuteris, atsižvelgiant į 2010 m. vasario 2 d. daiktų apžiūros protokolą (baudž. b. l. 71), laikytinas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 91 str.). Šią išvadą patvirtina ir Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. spalio 22 d. nutartis dėl leidimo atlikti kratą apeliantės gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, siekiant paimti daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti, t.y. kompiuterį. Todėl pagrindo išvadai, jog jis apskritai buvo laikomas nepagrįstai ir (ar) neteisėtai ar, juo labiau, paimtas negrąžintinai, nėra. Pažymėtina, kad apeliantė niekaip ir neginčijo jai priklausančio kompiuterio kaip daiktinio įrodymo statuso byloje, nei kratos, nei ikiteisminio tyrimo metu neturėjo jokių pastabų dėl kompiuterio paėmimo. Byloje nėra ir jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantė būtų teikusi prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui prašymus dėl paimtų daiktų grąžinimo ir šie nepagrįstai būtų atsisakę juos tenkinti. Taigi, kompiuterio kaip daikto, turinčio reikšmę galimai padarytai nusikalstamai veikai tirti, paėmimas ir laikymas atitiko galiojantį teisinį reguliavimą procesinių veiksmų atlikimo metu, apeliantė jai suteiktomis procesinėmis teisėmis šį daiktą atgauti iki bylos tyrimo pabaigos nepasinaudojo ir net nebandė pasinaudoti. Todėl apeliantės išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės nuosavybės teisių pažeidimo Konvencijos Protokolo 1 1 straipsnio prasme.

35Dėl nekaltumo prezumpcijos, garbės ir orumo pažeidimo

36Apeliantė tvirtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūros atstovės pateikta informacija ir jos pagrindu spaudoje pasirodę straipsniai, pažeidė nekaltumo prezumpciją, pažeidė jos garbę ir orumą, nes leido ne tik apeliantę identifikuoti, tačiau kartu leido suprasti, jog apeliantė siekė daryti įtaką krikšto sūnaus baudžiamojoje byloje. Apeliantė nurodo, kad 2010 m. vasario 6 d. straipsnyje „Krikštamotė krūtine gynė kelių chuliganą“ išspausdintame „Panevėžio rytas“ buvo nurodyti jos krikšto sūnaus vardas, pavardė bei apeliantės inicialai ir to pakako, jog pagal nurodytą informaciją straipsnyje ir visus kitus požymius tretieji asmenys (kaimynai, draugai, pažįstami ir pan.) apeliantę atpažintų.

37Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, negali užkirsti valstybės institucijoms kelio informuoti visuomenę apie vykstančius baudžiamuosius tyrimus ir jų baigtį, jeigu tai daroma nepažeidžiant minėtos nekaltumo prezumpcijos. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliuoja į dienraštyje „Panevėžio rytas“ 2010 m. vasario 6 d. straipsnyje pateiktą informaciją, pažeidžiančią jos nekaltumo prezumpciją bei garbę ir orumą, kuri nėra susijusiu su ikiteisminio tyrimo pareigūnų (ar) ir prokuroro atsakomybe už žalą padarytą jų neteisėtais veiksmais CK 6.272 straipsnio prasme. Valstybė atlygina žalą, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo (CK 6.272 str.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais teiginiais, kad prokuratūra, surašydama pranešimą spaudai, negali būti atsakinga už žiniasklaidos pateikiamą šiame dokumente nurodomų faktų ir teiginių interpretaciją. Kita vertus, minėtą informaciją apeliantė sieja būtent su 2010 m. sausio 25 d. Panevėžio apygardos prokuratūros pranešimu spaudai (b.l. 28). Iš minėto prokuratūros pranešimo spaudai turinio matyti, kad straipsnio tikslas informuoti visuomenę apie bausmės neišvengiamumą kelių eismo saugumo taisykles pažeidusiam ir žmogų sužalojusiam asmeniui, nepaisant įvairių apeliantės atliktų veiksmų, gal būt įtakojusių bylos nagrinėjimo trukmę, tuo pačiu ir apie laiško Panevėžio apygardos teismui pateikimą. Šiame pranešime spaudai nėra minimi nei nuteistojo, nei pačios apeliantės identifikuojantys duomenys, nurodant tik jų inicialus. Minėtame pranešime nurodomas teiginys „nors prieš tai teismo pirmininkui buvo perduotas nuteistojo krikštamotės V.B. laiškas su grasinimais to nedaryti“ neleidžia daryti išvados, kad straipsnyje skelbiama, jog apeliantė padarė nusikalstamą veiką. Iš esmės prokuratūros pranešime spaudai pateikti faktinio pobūdžio teiginiai. Tuo tarpu laiško turinio, kaip grasinančio, vertinimas neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad apeliantė padarė kokią nors nusikalstamą veiką, nes nei pats laiško teismui pateikimas, nei jo galimai grasinantis pobūdis patys savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, o BK numatyta konkreti nusikalstama veika ir nėra įvardinta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuratūros pranešime spaudai išsakyti teiginiai negali būti interpretuojami kaip neginčijamai patvirtinantys apeliantės kaltumą būtent nusikaltimo padarymu, o trumpas informacinio pobūdžio pranešimas spaudai pateikiant visuomenei informaciją apie teismo priimtą sprendimą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą apeliantės atžvilgiu negali būti vertinamas kaip apeliantės nekaltumo prezumpcijos pažeidimas - pranešime spaudai nėra identifikuotas nei subjektas, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei išsakyti teiginiai, rodantys pareigūnų įsitikinimą apeliantės kaltumu. Tuo tarpu privačioje spaudoje išspausdinti platesnio turinio, sukonkretinti straipsniai (šiuo atveju nurodant nuteistąjį identifikuojančius duomenis), dėl ko, apeliantės teigimu, iš straipsnio konteksto galima identifikuoti ir ją, negali būti vertinami kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir(ar) prokuroro neteisėti veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme. Be to, ir tvirtinimas apie jos galimą identifikavimą prokuratūros pranešime pagal sąsajas (krikštamotė) su R. K. yra labai abejotinas, nes tokio lygmens sąsajos paprastai, jei ir žinomos, tai tik labai ribotam asmenų ratui. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad prokuratūros pranešimas spaudai pažeidė vieną svarbiausių baudžiamojo proceso principą- nekaltumo prezumpciją. Dėl minėtų argumentų teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad prokuratūros paskelbta informacija per se pagal savo turinį ar formą žemino apeliantės garbę ar orumą ir CK 2.24 straipsnio aspektu.

38Dėl žalos fakto ir priežastinio ryšio

39Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Todėl tam, kad asmuo turėtų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, būtina nustatyti (įrodyti) vieną ar kelias iš minėtų aplinkybių, reiškiančių neturtinės žalos padarymo faktą. Šių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, taigi, neturtinės žalos padarymas gali pasireikšti ir dėl kitų, įstatyme nenurodytų, aplinkybių. Tačiau bet kuriuo atveju, apeliantei kildinant neturtinę žalą iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, apeliantė turėtų įrodyti, kad ši žala atsirado būtent dėl tokių veiksmų.

40Minėta, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtų veiksmų atlikimą. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas jau vien dėl šios priežasties. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė ir neįrodė, jog žala apskritai atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo metu atliktų veiksmų. Minėta, kad apeliantė iš esmės nekvestionuoja ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, t.y. nepateikia argumentų, kad jis apskritai negalėjo būti pradėtas. Akivaizdu, kad bet kuriam asmeniui ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimas sukelia neigiamus išgyvenimus. Tačiau apeliantės nurodomos aplinkybės, reikšmingos klausimo dėl žalos atsiradimo išsprendimui, yra arba neįrodytos (nekaltumo prezumpcijos, garbės ir orumo pažeidimas), arba, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamos kaip aplinkybės (veiksniai), sukeliančios neturtinės žalos, išreikštos pinigais, atsiradimą (kompiuterinio bloko ilgas negrąžinimas, atitinkamų nutarčių neįteikimas ar netinkamas įteikimas ar (ne)registracija, ir pan.). Šiame kontekste paminėtina kasacinio teismo praktika, jog apskritai neturtinė žala nėra bet koks padarytas asmeniui neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini gero asmens vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Aptariamo klausimo kontekste reikšminga ir tai, kad ikiteisminį tyrimą „išprovokavo“ iš esmės pačios apeliantės bereikalingas, tačiau sąmoningas elgesys siunčiant elektroninį laišką, be to, tas pat pasakytina ir vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę ir atitinkamai papildomų veiksmų atlikimą - pradžioje apeliantė buvo atsisakiusi duoti parodymus apskritai, kas neabejotinai lėmė sudėtingesnę tyrimo eigą (tuo tarpu 2010 m. gegužės 12 d. apeliantei davus parodymus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jau 2010 m. gegužės 20 d.). Todėl tokiu elgesiu ji pati tiek sukėlė, tiek vėliau sudarė pačiai sau prielaidas išgyvenimams ir nepatogumams atsirasti. Pažymėtina ir tai, jog į bylą yra pateikti duomenys apie apeliantės sveikatos būklę iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir po jo (b.l. 51-60), ir šių duomenų analizė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neteikia pagrindo išvadai, jog apeliantės sveikatos būklė po tyrimo pradėjimo dėl to būtų vienaip ar kitaip reikšmingiau įtakota, o ne būtų jau ankstesnių ligų tąsos ar komplikacijų pasekmė.

41Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą,... 5. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 200 000 litų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovė V. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 1. Prokuratūra suteikusi dienraščiui „Panevėžio rytas“ informaciją... 11. 2. Teismas, išimtinai vertindamas kompiuterio centrinio bloko laikymo... 12. 3. Apeliantei nebuvo įteikta pasirašytinai ikiteisminio tyrimo bylos... 13. 5. Visas ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu buvo nesuderinamas su... 14. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį... 15. 1. Prokuroras, siekdamas užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę ir (ar)... 16. 2. Kadangi kompiuteris pagal BPK 91 straipsnio nuostatas laikytinas daiktu,... 17. 3. Apeliantė buvo supažindinta su 2009 m. spalio 22 d. nutartimi dėl kratos,... 18. 4. Pagal BPK 21, 187 ir 188 straipsnio nuostatas apeliantei pagrįstai buvo... 19. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti absoliučių teismo sprendimo... 23. Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinė... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 26. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas... 27. Teismų praktikoje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas,... 28. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja... 29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl... 30. Dėl apeliantės kaip proceso dalyvės teisių pažeidimo... 31. Apeliantės teiginius dėl jai neįteiktų teismo nutarčių dėl... 32. Dėl apeliantės nuosavybės teisių nepagrįsto apribojimo... 33. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kratos... 34. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje... 35. Dėl nekaltumo prezumpcijos, garbės ir orumo pažeidimo... 36. Apeliantė tvirtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūros atstovės pateikta... 37. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog kiekvienas žmogus,... 38. Dėl žalos fakto ir priežastinio ryšio... 39. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 40. Minėta, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtų veiksmų... 41. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti...