Byla A-822-1575-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Daliai Pocienei, atsakovų atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuoto asmens – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergijui Juzikui (Sergej Juzik), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras 2006-08-08 patikslintu prašymu prašė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimą Nr. 44 „Dėl teritorijos Preilos g. 53-61 Preilos gyvenvietėje, Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ ir žemės sklypų, esančių Preilos g. 57a, Preilos g. 53, Preilos g. 59, Preilos gyvenvietėje, Neringoje, teisinę registraciją (t. 1, b.l. 176-185). Pareiškėjas nurodo, jog 2006-05-04 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras raštu Nr.3-2102 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, viešojo intereso gynimui, persiuntė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-04-27 pažymą Nr.V3-8.5-630, kurioje nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44 „Dėl teritorijos Preilos g. Nr. 53-61, Preilos gyv., Neringos m., detalaus plano patvirtinimo“ neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių. Nurodė, jog ginčijamu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu apibrėžti žemės sklypai (esantys Preilos g. 53, Preilos g. 55, 55a, Preilos g. 57, Preilos g. 57a, Preilos g. 59 ir Preilos g.59a (dabartinis adresas Preilos g. 63), Neringa) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, juos patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro teigimu, Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 patvirtinto Preilos g.53-61, Preilos gyv., Neringos m., detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams: neleistinai suformuoti trys nedideli žemės sklypai: Preilos g. Nr. 57a, 59a, 59, kuriems numatyta kita žemės naudojimo paskirtis - namų valda, o pastatams (išskyrus kultūros vertybes namo Nr. 53, Nr. 57) nustatytas universalus naudojimo režimas, paskirtys neribojamos, ribojamos tik apimtys. Pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) istorinių, kultūrologinių tyrimų brėžiniuose nagrinėjamoje teritorijoje esančias sodybas (namų valdas) sudarė gyvenamieji namai su priklausiniais (ūkiniais pastatais), todėl detaliojo plano sprendiniais pastatams, esantiems sklypuose Preilos g. 59a (dabartinis adresas Preilos g. 63), 57a, 59, 55, 55a turėjo būti nustatyta gyvenamoji arba ūkinė paskirtis. Taip pat nurodo, jog pažeidžiant Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano nuostatas, kuriomis vadovaujantis tarp sklypų Preilos g. 53 ir Nr. 55, 55a galėjo būti numatytas nugriauto pastato atstatymas, detaliojo plano sprendiniais palikta bendro naudojimo teritorija kvartalo gyventojams, suprojektuojant asfaltuotas automobilių stovėjimo aikšteles, taip sunaikinant senąsias posesijas. Be to, teigė, jog detaliajame plane numatyta nauja statyba sklype Preilos g. 57a negali būti vykdoma, nes nagrinėjamai teritorijai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo dokumentuose buvo numatytas senųjų posesijų atstatymas ir apstatymo sutvarkymas, o vadovaujantis Kultūrologinių tyrimų medžiaga, Prieškarinės žemėnaudos indentifikacijos schema, nei prieškario, nei pokario laikotarpiu šioje vietoje pastato nebuvo, pažymėti tiktai pastato, esančio sklype (Preilos g. 59a), dabartinis adresas Preilos g. 63, pamatai, kuriam, atstatant buvusią posesiją, turėjo būti suformuotas sklypas iki gatvės. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano sprendiniais suplanuota teritorija Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniais priskirta etnokultūriniam draustiniui, jai kultūros paveldo išsaugojimo aspektu nustatytas labai griežto apsaugos režimo statusas, kuris be Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių, reglamentuojančių veiklą saugomosiose teritorijose, detaliau yra reglamentuotas teisės aktuose, susijusiuose su kultūros paveldo apsauga. Pažymi, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Preilos gyvenvietės kultūrologinių tyrimų gyvenvietės užstatymo istorinių tyrimų kartogramą, Preilos gyvenvietės teritorijos ir jos apstatymo iki 1945 metų kultūrologinių tyrimų brėžinį nagrinėjama teritorija yra etnokultūriniame draustinyje. Teigia, jog šiame brėžinyje nurodyti pastatai, priskirti I, II kategorijos pastatams, jie gali būti rekonstruoti išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą. Mano, jog detaliojo plano sprendiniais nustatytas sklypų ir pastatų naudojimo I režimas, reglamentuota nauja statyba bei papildomų privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių įteisinimas Preilos gyvenvietėje pažeidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, sutankina vertingiausios gyvenvietės dalies užstatymą gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, iškreipia užstatymo struktūrą saugomos Preilos gyvenvietės, kuri 1996-04-10 įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pareiškėjas nurodo, jog įgyvendinant detaliojo plano sprendinius suformuoti ir VĮ „Registrų centras" įregistruoti žemės sklypai: „C" Preilos g. 57a, unikalus Nr. 4400-0630-9582, „F" Preilos g. 53, unikalus Nr.4400-0652-0025, „E" Preilos g. 59, unikalus Nr.2301-002-0028. Teigia, kad šie sprendiniai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimo atkurti buvusias senąsias posesijas.

5Pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro teigimu, Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 patvirtinto teritorijos Preilos g. 53-61, Preilos gyv., Neringos m., detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, bet ir 1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintiems Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatams (galiojo iki 2004-06-20), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994-12-22, Nr. 1-733) nuostatoms, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (1993-11-24, Nr. 1-301) nuostatoms, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo" (galiojo iki 2004-05-13) patvirtintų privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms, 1999-12-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtintam laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentui (galiojo iki 2004-05-13).

6Nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44, kuriuo patvirtintas teritorijos Preilos g. 53-61, Preilos gyvenvietėje, Neringos m., detalusis planas, yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, taip pat naikintina detaliojo plano sprendiniais suformuotų žemės sklypų Preilos g. 57a, 53, 59, Preilos gyvenvietėje, Neringa teisinė registracija VĮ „Registrų centras“.

7Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį nepatenkinti (t. 2, b.l. 27-33).

8Atsiliepimą grindžia tuo, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, nes paduotas praėjus daugiau negu penkeriems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, nors bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma apie ginčijamo sprendimo priėmimą. Pažymi, jog pareiškėjas neprašo terminą atnaujinti.

9Taip pat mano, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl sprendimo prieštaravimo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Teigia, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, todėl yra negaliojanti ir negali būti taikoma nagrinėjant šį ginčą.

10Atsakovų teigimu, schema (generalinis planas) yra tik rekomendacinio pobūdžio.

11Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie pažeistą natūralią gamtinę aplinką gyvūniją ar augaliją bei apie tai, jog UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų. Mano, kad neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.

12Patenkinus Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą būtų užkirstas kelias vykdyti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. Tl-256 „Dėl socialinio būsto fondo plėtros 2004 m.-2006 m. programos įgyvendinimo priemonių Neringos savivaldybėje“, todėl būtų sutrikdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto plėtros Lietuvos Respublikoje programa ir tuo pažeisti viešieji interesai.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą siūlė jį patenkinti (t. 2, b.l. 1-4). Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), kuri yra privaloma, o panaikinus sprendimą, turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, t.y. naikintina suformuotų žemės sklypų teisinė registracija. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą siūlė jį patenkinti (t. 2, b.l. 6), nes Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su jo, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Pritaria, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas apsaugoti valstybės ir visuomenės interesą, ginti nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, naikinant savivaldos institucijų priimtus administracinius teisės aktus, prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams.

14Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepimu į prašymą (t. 2, b.l. 8-10) nurodė, jog sprendimai, kurių pagrindu įregistruoti ginčijami žemės sklypai Preilos g. 57a, Preilos g. 53, Preilos g. 59, Neringos m. ir daiktinės teisės į juos, yra galiojantys, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją. Nurodė, jog teismui pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, teismo sprendimo pagrindu suinteresuoto asmens prašymu bus pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Siūlė Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą dėl žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo netenkinti, nuomonės dėl kito reikalavimo pagrįstumo nepareiškė.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą siūlė jį patenkinti (t. 2, b.l. 23-24). Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu sutiko su pareiškėjo prašymu, siūlė jį patenkinti (t. 2, b.l. 59-61).

16II.

17Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą patenkino iš dalies, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimą Nr. 44 „Dėl teritorijos Preilos g. 53-61 Preilos gyvenvietėje, Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“. Pareiškėjo prašymą dalyje dėl žemės sklypų, esančių Preilos g. 57a, Preilos g. 53, Preilos g. 59, Preilos gyvenvietėje, Neringoje, teisinės registracijos panaikinimo, atmetė.

18Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, Konstitucinio Teismo nutarimus (1997-05-06, 2005-05-13), Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo bei apardė išvadą, jog nagrinėjama administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A8 – 660/2007; A17 – 742/2007 ir kt.), faktu, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. balandžio 27 d. gavusi Saugomų teritorijų tarnybos pranešimą apie tai, kad Sprendimas yra galimai neteisėtas, 2006 m. gegužės 4 d. šį raštą persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, o pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas dėl papildomų duomenų ir 2006 m. gegužės 29 d. prašymu kreipėsi į teismą, konstatavo, kad terminas kreiptis su prašymu į teismą nėra praleistas. Remdamasis KNNP nuostatų 4 punktu ir Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, pabrėžė, kad pagrindo teigti, jog KNNP planavimo schema prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta, nėra. Nurodė, kad nagrinėjama teritorija priskirta Preilos gyvenvietės konservacinei funkcinei zonai-etnokultūriniam draustiniui, apima visą III bei II teritorijos dalį. KNNP planavimo schemos sprendiniuose III teritorijai numatytas labai griežto apsaugos režimo teritorijos apstatymo sutvarkymas ir posesijų ribų atstatymas. Detaliuoju žemės sklypu suformuoti sklypai, patenkantys į II teritoriją, priskirti prie mažai pakitusios senųjų posesijų teritorijos, kurios tikslas – atkurti buvusias posesijas ir respektuoti tradicinės infrastruktūros elementus.

19Konstatavo, kad detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti plano tikslai neatitiko išduotų planavimo sąlygų, nes prieštaravo KNNP sprendiniams ir kitiems norminiams aktams: Saugomų teritorijų įstatymo 28 str. 6 d., Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių tvirtinimo“ nuostatoms, 1999-12-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtinto laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento nuostatoms, Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d.

20Pabrėžė, kad KNNP schema (generalinis planas) atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą saugomose teritorijose, reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44 yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas, o žemės sklypų teisinės registracijos naikinimui pagrindo nėra.

21III.

22Atsakovai Neringos miesto savivaldybės taryba ir administracija apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 27-37) prašo dalyje, kuria panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44 „Dėl teritorijos Preilos g. 53-61, Preilos gyvenvietėje, Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinti ir bylą nutraukti.

231.

24Nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas naikintinas pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti tinkami teisiniai argumentai. Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) (2000-05-24 redakcija) 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, 2 straipsniu, Aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 02-05-3819, kuriame išaiškinta, kad Parko planavimo schema yra specialusis planavimo dokumentas, išrašo apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (registro Nr. 100002000006) 4 bei 11 punktais, 2000 m. balandžio 10 d. Klaipėdo apskrities viršininko administracijos raštu, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Planų rengimo taisyklės) 2, 8, 9, 42 ir 46 punktais. Nurodo, kad Sprendimu patvirtintas detalusis planas suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Pažymi, kad nei vienas teisės aktas imperatyviai nenustato, jog derinamo ir vėliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliučiai atitikti jau egzistuojančius planavimo dokumentų sprendinius. Atsakovas daro išvadą, jog Taryba Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

252.

26Vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsniu ir 86 straipsnio 2 dalimi, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovo pateikti įrodymai neištirti ir neįvertinti, neaptartas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies, Planų rengimo taisyklių taikymas.

273.

28Nesutinka su teismo išvada, kad nepraleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Vadovaujasi minėta ABTĮ nuostata, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad teismas netyrė aplinkybių, ar už saugomų teritorijų priežiūrą atsakingos institucijos duomenis pareiškėjui pateikė per protingą terminą. Pabrėžia, kad Saugomų teritorijų tarnyba apie galimus pažeidimus sužinojo 2005 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nei į teismą, nei į Klaipėdos apygardos prokuratūrą nesikreipė. Atsakovas daro išvadą, kad terminai, skaičiuotini nuo to momento, kada pareiškėjas turėjo sužinoti apie galimus pažeidimus, yra akivaizdžiai praleisti.

294.

30Nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas realiai neužtikrinimo viešojo intereso gynimo (jeigu jis buvo pažeistas). Pažymi, jog nei pareiškėjas, nei teismas nepagrindė ir neišaiškino, kokia žala padaryta ypač vertingai saugomai teritorijai, kokiais veiksmais žala padaryta, ar yra priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-515/2007), Konstitucinio Teismo nutarimais (2004-08-17, 2005-02-07, 2006-01-16), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (bylos Nr. 44548/98, 38645/97), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 18 d. atskirąja nutartimi (byla Nr. I-42-583/2005) ir nurodo, jog įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui būtų nepagrįstai apribotos žmonių nuosavybės teisės ir pažeistas teisėtų lūkesčių principas, tačiau teismo sprendime nepaaiškinama, ar tokios pasekmės yra adekvačios ir proporcingos siekiamam tikslui. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2007 m. spalio 25 d. raštą Nr. 4-08-825 ir 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. 4-08-832, Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto 2007 m. spalio 24 d. posėdį, pabrėžia, jog už teritorijų planavimo priežiūrą atsakingos institucijos pačios sudaro sąlygas pažeidimų atsiradimui, todėl viešasis interesas turi būti ginamas adekvačiomis baudžiamosios teisės poveikio priemonėmis, o ne nepagrįstai inicijuojant administracines bylas dėl Neringos savivaldybės administracinių aktų panaikinimo ir tokius veiksmus vadinant viešojo intereso gynimu.

315.

32Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11 – 1668/2005), Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimu, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje buvo išaiškinęs, jog nepaskelbtoji teisės akto dalis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti laikoma galiojančia, todėl iki šios nutarties priėmimo visi teisę taikantys subjektai turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad nepaskelbtoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 dalis negali būti laikoma galiojančia. Remiasi Įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 5 punktu, Saugomų teritorijų tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. V3-I.10-1132 16 puslapiu ir nurodo, kad kadangi už KNNP apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga KNNP direkcija nesivadovavo KNNP planavimo schema, nesuprantama, kodėl teismas nusprendė, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtai schemai.

336.

34Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimus, nurodo, jog įstatymo pripažinimas atitinkama apimtimi prieštaraujančiu Konstitucijai nereiškia ir negali būti interpretuojamas kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ar savivaldybės institucijų jau peržiūrėtus ir įvykdytus sprendimus. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS14 – 495/2007) ir nurodo, jog teismas netyrė, ar teismo sprendimu daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius nėra beprasmė ir iracionali, ar taikomos priemonės bus adekvačios siekiamam tikslui, kadangi administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti, teisiniai santykiai jau susiformavę ir egzistuoja ilgą laiką. Taip pat pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A5 – 1385/2006), faktu, kad 2000 m. balandžio 10 d. raštu Klaipėdos AVA patikrino ginčijamą detalųjį planą, plano sprendinius suderino Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, sprendiniams pritarė Parko direkcija ir pabrėžia, jog teismo sprendimu panaikinus Sprendimą susidarytų teisinė situacija, kai, esant galiojančiam teisėtam pagrindui (minėti administraciniai aktai, kuriais suderinti sprendiniai) tvirtinti detalųjį planą, jis teismo sprendimu būtų pripažintas negaliojančiu, o asmenys, kuriems šis planas sukėlė teisines pasekmes, turėtų teisėtą pagrindą ir toliau reikalauti, kad jis vėl būtų tvirtinamas.

357.

36Nesutinka su teismo atsisakymu kviesti liudytojus pagal atsakovų prašymą. Remiasi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktu, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime rėmėsi liudytojos parodymais.

378.

38Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino Saugomų teritorijų tarnybos parengto Parko tvarkymo plano projekto.

39Prareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 53-56) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

401.

41Remdamasis tuo, jog KNNP planavimo schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, Teritorijų planavimo įstatymo (įsigaliojusio 1996-01-01) 14 straipsnio 3 dalimi, faktu, jog rengiant ir tvirtinant KNNP planavimo schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, daro išvadą, kad KNNP planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privaloma. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu ir pabrėžia, jog argumentai dėl KNNP planavimo schemos rekomendacinio pobūdžio yra nepagrįsti.

422.

43Pažymi, kad teismo sprendime aiškiai, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės bei proceso dalyvių pateikti įrodymai. Nurodo, kad byloje ginčas buvo sprendžiamas pagal Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų normų nustatytas taisykles, nes Įstatymas ginčo sklypo teisiniu statuso požiūriu yra specialusis bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje, todėl teismas sprendime pagrįstai neanalizuota Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, Planų rengimo taisyklės. Pažymi, jog atsakovai nenurodė, kokių konkrečiai pateiktų įrodymų neištyrė ir neįvertino teismas, o atsakovų prašytų liudytojų teismas neapklausė pagrįstai, kadangi jie, derindami detaliojo plano sprendinius, veikė kaip institucijų atstovai, o visos šios institucijos teisme dalyvauja kaip tretieji suinteresuoti asmenys.

443.

45Nesutinka su argumentu, kad terminas prokuroro prašymui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo detaliojo plano viešo paskelbimo, nes pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją prokuratūra nevykdo teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo priežiūros. Nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A8 – 660/2007; AS17 – 430/2007; A17 – 742/2007) vieno mėnesio termino, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, eigos pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad toks administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Pabrėžia, jog Saugomų teritorijų tarnybos pranešimas apie tai, kad Sprendimas yra galimai neteisėtas, Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2006 m. balandžio 27 d., o į teismą kreiptasi 2006 m. gegužės 26 d., todėl terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

464.

47Apeliantai, reikalaudami kviesti liudytojais L. Kavaliauską ir V. Portapą, nenurodo, kokias reikšmės bylai turinčias aplinkybes minėti asmenys galėtų patvirtinti (ABTĮ 60 str. 2 d.).

485.

49Sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl viešojo intereso gynimo.

50Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime sutinka su teismo sprendimu ir apeliantų prašymo siūlo netenkinti (t. III, b. l. 57-58).

51Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. III, b. l. 59-64) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

521.

53Neringos savivaldybės taryba, kaip galutinį sprendimą priimanti institucija, nepaisant to, kad teisės aktų nustatytos institucijos detaliojo plano projektą suderino, turėjo patikrinti, ar tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normas.

542.

55Apeliantai nepagrįstai sureikšmina Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą.

563.

57Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeisdamas įstatymo nustatytų terminų.

584.

59Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A17 – 742/2007 ), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje.

605.

61Pažymi, jog apeliantų minima Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 18 d. atskiroji nutartis yra visiškai nesusijusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

626.

63Pabrėžia, kad KNNP schemos privalomą pobūdį nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio ir LVAT teismų praktika.

647.

65Sutinka su teismo išvada dėl viešo intereso gynimo.

668.

67Apeliantai, reikalaudami kviesti liudytojais L. Kavaliauską ir V. Portapą, nenurodo, kokias reikšmės bylai turinčias aplinkybes minėti asmenys galėtų patvirtinti (ABTĮ 60 str. 2 d.).

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69IV.

70Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu tarp kitų argumentų, kuriais remiantis, jų teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti panaikintas, nurodo viešojo intereso nebuvimą bei teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo. Todėl, prieš pradedant nagrinėti minėtų individualių aktų teisėtumą, būtina įvertinti šiuos atsakovų procesinio pobūdžio argumentus, nes nuo jų vertinimo priklausytų, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai.

71Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos.

72Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susiję su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Taigi, pareiškėjas viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams dėl Kuršių nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninės reikšmės ir konstatavo, kad Kuršių nerija ? unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų, o neteisėtų sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu.

73Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

74Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Kadangi prokuroro ginčijami Neringos savivaldybės tarybos ir kitų viešojo administravimo subjektų priimti aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

75Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtą individualų aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.

76Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sprendimas priimtas galimai neteisėtų teisės aktų pagrindu bei, prokuroro nuomone, pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą.

77Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos (vietos savivaldybių administracijos, apskričių viršininkų administracijos). Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos savivaldybės taryba ir neringos savivaldybės administracija dalyvauja kaip atsakovės. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos savivaldybės institucijos, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

78Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

79Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą. Kadangi apeliantai, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.

80ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006).

81Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

82Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2000 m. birželio 9 d. Pareiškėjas nurodo, jog 2006 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras raštu Nr.3-2102 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, viešojo intereso gynimui, persiuntė gautą iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 27 d. pažymą Nr. V3-8.5-630. Įvertus šį laikotarpį ir atsižvelgus į konkrečiu atveju prokuratūros teisinę padėtį, suteikiančią jai kontrolės funkcijų, ir į tai, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba nustatė galimus pažeidimus vykdydama 2006 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-165 „Dėl grafiko sudarymo“, negalima būtų teigti, kad viešojo administravimo subjektas nepateisinamai delsė informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2006 m. gegužės 4 d., t. y. datą, kai gavo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroro persiųstą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pažymą (I tomas, b. l. 14) duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2006 m. gegužės 29 d. (I tomas, b. l. 6), konstatuotina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

83V.

84Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu apibrėžti žemės sklypai (esantys Preilos g. 53, Preilos g. 55, 55a, Preilos g. 57, Preilos g. 57a, Preilos g. 59 ir Preilos g.59a (dabartinis adresas Preilos g. 63), Neringa) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, juos patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir šie žemės sklypai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

85Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (aktualia redakcija nuo 2000 m. gegužės 9 d. iki 2000 m. birželio 26 d.), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - ir Laikinieji nuostatai). Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

86Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

87Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat minėtame Konstitucinio teismo nutarime yra pripažinta, kad minėtas nutarimas Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Remiantis anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo manyti, kad taikytini byloje įstatymai ar kitas teisės aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl netikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, nuo kada taikomas Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nuo kada nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.

88Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą.

89Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNNP) III tomo “Pagrindiniai teiginiai” (I t. b.l. 37) skyriuje “Bendrieji Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo kraštotvarkos principai” 2 punktas nustato, kad teisinis KNNP generalinio plano pagrindas - KNNP statusas, jo nuostatai bei saugomų teritorijų įstatymas; skyriuje “Teritorijų funkcinis zonavimas” nustatyta, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNNP generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose, skyriaus “Kultūros paveldo apsauga ir gyvenviečių tvarkymas” 1 punkte nustatyta, kad saugoma istoriškai susiklosčiusi gyvenviečių urbanistinė struktūra; tuo tikslu gyvenviečių teritorijos, išskyrus Pervalką, neplečiamos, o socialinės reikmės tenkinamos geriau tvarkant esamą apstatymą, racionaliau naudojant turimas teritorijas ir regeneruojant išnykusius vertingus apstatymo elementus ir šių uždavinių įgyvendinimui būtina vadovautis KNNP generalinio plano sudėtyje parengtais Nidos, Preilos <...> ir jų aplinkos principiniais planais ir juose pateiktomis teritorijų naudojimo schemomis bei architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamentais.

90Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje (I t. b.l. 18) ginčo teritorija yra Preilos gyvenvietės konservacinėje funkcinėje zonoje - etnokultūriniame draustinyje. Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematiniame plane (I t. b.l. 35) teritorija patenka į etnoklultūrinį draustinį, apima visą III (schematiškai pažymėtos esamos visuomeninio aptarnavimo pastatų teritorijos, kurioms siūloma atstatyti gyvenamąją paskirtį bei esamos neužstatytos teritorijos, siūlomos paversti gyvenamosios paskirties teritorijomis) bei II teritorijos dalį (schematiškai pažymėtos esamos gyvenamosios paskirties teritorijos).

91Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose Preilos ir apylinkių principinio plano skyriaus “Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programoje” (I t. b.l. 27) III teritorijai (į ją patenka detaliojo plano sprendiniais suformuoti sklypai Nr.57, 57a, 59, 59a (dabartinis adresas 63) numatytas labai griežto apsaugos režimo teritorijos apstatymo sutvarkymas ir posesijų ribų atstatymas, kurios tikslą - atkurti siūlomo etnokultūrinio draustinio ribose esančių senųjų posesijų struktūrą ir pirmykštę paskirtį sutvarkymo elementus ir geriau eksponuoti juos. Šiuo tikslu rekomenduojama: sudaryti posesijų ribų atstatymo ir tvarkymo detalų projektą; be šio projekto atskirų pastatų projektavimo ir aplinkos tvarkymo nevykdyti. Detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai (Preilos g. Nr. 53, 55 ir 55a), patenkantys į II teritoriją, turinčią labai griežtą apsaugos režimą, priskirti prie mažai pakitusios senųjų posesijų teritorijos, kurios tikslas - atkurti buvusias posesijas ir respektuoti tradicinės infrastruktūros elementus. Numatyta: naudoti konservavimo bei restauravimo priemones; parengti detalų kompleksinį šios zonos posesijų ribų atstatymo projektą bei detalias rekomendacijas tradiciniam teritorijų tvarkymui.

92KNNP generalinio plano architektūrinės - planinės dalies apibendrinančiame tome teiginiuose dėl Preilos ir jos artimos aplinkos architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento (I t. b.l. 24-25) nagrinėjamai teritorijai keliami tokie reikalavimai: turi būti išlaikytos laisvos nuo statinių gyvenvietės erdvės, leidžiančios iš pačios gyvenvietės marių, uosto bei pakrančių panoramas(4 p.); Preilos istorinio apstatymo zonoje turi būti išlaikytos tradicinės apstatymo erdvės, o ten, kur jos prarastos ar sugadintos, turi būti atsiradus galimybėms, atstatytos(9 p.); būtina rengti atskirų teritorijų rekonstrukcijos bei regeneracijos ar tvarkymo detalius projektus ir kad be šių projektų jokie atskirų pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai arba pakeitimai urbanistinių bei etnokultūrinių draustinių teritorijose neleidžiami(12 p.); senojo apstatymo zonoje išlikusioms posesijoms bei jų pastatams rekomenduojama išlaikyti pirmapradę paskirtį (14 p.).

931999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, nustatančių Parko režimą, 4 p. nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus; 11 p. Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

94Ginčijamo detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai – numatyti papildomo užstatymo galimybes, žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimas, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, pastatų naudojimo režimo pakeitimas ir kt. tikslai – neatitiko Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio) plano sprendinių, Saugomų teritorijų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo: neleistinai suformuoti trys nedideli žemės sklypai: Preilos g. Nr. 57a, 59a, 59, kuriems numatyta kita žemės naudojimo paskirtis - namų valda, o pastatams (išskyrus kultūros vertybes namo Nr. 53, Nr. 57) nustatytas universalus naudojimo režimas, paskirtys neribojamos, nustatytas sklypų ir pastatų naudojimo I režimas, reglamentuota nauja statyba bei papildomų privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, sutankintas vertingiausios gyvenvietės dalies užstatymas gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, iškreipta užstatymo saugomos Preilos gyvenvietės, kuri 1996-04-10 įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, struktūra.

95Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą valstybės saugomose teritorijose, reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A10 – 1534/2007). Todėl apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl jų konkrečiu atveju taikymo negalimumo ar neaktualumo yra nepagrįsti.

96Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 44 „Dėl teritorijos Preilos g. 53-61 Preilos gyvenvietėje, Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šį sprendimą panaikino.

97Dėl to, kas pasakyta, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

98Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

99Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

100Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras 2006-08-08... 5. Pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro teigimu,... 6. Nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44,... 7. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 8. Atsiliepimą grindžia tuo, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo... 9. Taip pat mano, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl sprendimo... 10. Atsakovų teigimu, schema (generalinis planas) yra tik rekomendacinio... 11. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie pažeistą... 12. Patenkinus Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą būtų... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos... 16. II.... 17. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 18. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros... 19. Konstatavo, kad detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti plano tikslai... 20. Pabrėžė, kad KNNP schema (generalinis planas) atitinka Saugomų teritorijų... 21. III.... 22. Atsakovai Neringos miesto savivaldybės taryba ir administracija apeliaciniu... 23. 1.... 24. Nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas naikintinas pagal ABTĮ 89... 25. 2.... 26. Vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsniu ir 86 straipsnio 2 dalimi, pažymi, jog... 27. 3.... 28. Nesutinka su teismo išvada, kad nepraleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje... 29. 4.... 30. Nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas realiai neužtikrinimo... 31. 5.... 32. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 33. 6.... 34. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos... 35. 7.... 36. Nesutinka su teismo atsisakymu kviesti liudytojus pagal atsakovų prašymą.... 37. 8.... 38. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino Saugomų... 39. Prareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 53-56) prašo... 40. 1.... 41. Remdamasis tuo, jog KNNP planavimo schema yra specialusis teritorijų planavimo... 42. 2.... 43. Pažymi, kad teismo sprendime aiškiai, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai... 44. 3.... 45. Nesutinka su argumentu, kad terminas prokuroro prašymui paduoti turi būti... 46. 4.... 47. Apeliantai, reikalaudami kviesti liudytojais L. Kavaliauską ir V. Portapą,... 48. 5.... 49. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl viešojo intereso gynimo.... 50. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 51. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 52. 1.... 53. Neringos savivaldybės taryba, kaip galutinį sprendimą priimanti institucija,... 54. 2.... 55. Apeliantai nepagrįstai sureikšmina Klaipėdos apskrities viršininko... 56. 3.... 57. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad... 58. 4.... 59. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m.... 60. 5.... 61. Pažymi, jog apeliantų minima Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005... 62. 6.... 63. Pabrėžia, kad KNNP schemos privalomą pobūdį nustato Saugomų teritorijų... 64. 7.... 65. Sutinka su teismo išvada dėl viešo intereso gynimo.... 66. 8.... 67. Apeliantai, reikalaudami kviesti liudytojais L. Kavaliauską ir V. Portapą,... 68. Teisėjų kolegija... 69. IV.... 70. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 71. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos... 72. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras,... 73. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 74. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota... 75. Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia... 76. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sprendimas priimtas galimai... 77. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių,... 78. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas... 79. Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą.... 80. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 81. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 82. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas... 83. V.... 84. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą... 85. Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad... 86. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m.... 87. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo... 88. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu... 89. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)... 90. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje... 91. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos tekstiniuose... 92. KNNP generalinio plano architektūrinės - planinės dalies apibendrinančiame... 93. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos... 94. Ginčijamo detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo... 95. Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) atitinka... 96. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs... 97. Dėl to, kas pasakyta, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios... 98. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 99. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą... 100. Nutartis neskundžiama....