Byla AS-261-1099-14

Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Limedika“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (teisme gautas 2014 m. rugpjūčio 20 d.), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2014 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-268 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“.

5Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti NŽT ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymu.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b. l. 26-27) pareiškėjo skundą atsisakytą priimti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka. Taip pat išaiškinta, kad dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-268 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

8Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 15, 16 straipsnių, 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad pareiškėjo keliamas klausimas yra susijęs su privačios nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų reglamentuojamų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-653/2014, Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartis byloje L. P. ir E. P. v. Kauno miesto savivaldybė; 2008 m. gegužės 9 d. nutartis byloje L. K. Š. v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartis byloje V. B. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 18 d. nutartis byloje O. K., Z. R. ir kt. v. Kauno rajono savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija; 2014 m. kovo 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-28-2014 ir kt.).

9Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalis nustato, jog ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą, o jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIV skyrius).

10III.

11Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30-34), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas, uždrausti NŽT ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymu.

12Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas skundžia atsakovo įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta pradėti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o tokio pobūdžio klausimai nagrinėtini administraciniame teisme (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.). Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis aiškiai ir imperatyviai numato, jog NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylu teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. Taigi, kadangi pareiškėjas skundžia NŽT vadovo įsakymą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalimi, toks įsakymas turi būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalis ginčo teisiniams santykiams apskritai netaikoma. Tokį apskundimo būdą numatė ir skundžiamas įsakymas.

13Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalį, kuri reglamentuoja sprendimų apskundimo tvarką ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios etape, o kilusius ginčus vėlesniuose šios procedūros etapuose, ir pareiškėjo atveju ši teisės norma netaikoma.

14Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažymi, jog skundžiamu atsakovo įsakymu tik pradėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios tolimesni etapai ir toliau bus vykdomi – bus organizuojamas žemės sklypo kadastrinių matavimų LKS-94 koordinačių sistemoje atlikimas, žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikra, kadastro duomenų patikslinimas, žemės sklypo rinkos vertės nustatymas, individualaus žemės sklypo vertinimas bei sutarties dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sudarymas. Šiuos po skundžiamo įsakymo priėmimo planuojamus veiksmus patvirtina ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštas Nr. 7SD-(14.7.104)-3577 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (Skundo priedas Nr. 7). Be to, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše jau yra atlikta žyma, jog pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (Priedas Nr. 2). Teigia, jog kadangi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas, dėl ko teismas nenagrinėjo kartu su skundu pateikto pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo (ABTĮ 71 str. 4 d.), kyla būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki kol apeliacine tvarka bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir neuždraudus NŽT bei Ūkio ministerijai toliau vykdyti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros iki kol apeliacine tvarka bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas, o šis procesas neabejotinai užtruks, kyla reali grėsmė, jog tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą ir išsprendus klausimą iš esmės, tačiau tęsiant ar netgi pabaigus žemės sklypo paėmimo procedūrą ir paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas, o pats ginčas beprasmis.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

18Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-268 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo nuspręsta pradėti žemės sklypų (tarp jų ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - )) paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūrą.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.67 straipsnis, 4.93 straipsnio 4 dalis, 4.100 straipsnio 1 dalis numato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas.

20Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus. Jis numato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams (Žemės įstatymo 45 str. 1 d.).

21Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. <...> Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.). Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 str. 2 d.).

22Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.)

23Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles (Žemės įstatymo 46 str. 9 d.).

24Taigi, minėtas įstatymas išskiria kelis žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapus, kurių metu priimami sprendimai pagal savo pobūdį skundžiami arba administraciniam teismui arba bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip minėta, skundžia Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuris, remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalimi, skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokį apskundimo būdą, kaip teigė pareiškėjas, numatė ir skundžiamas įsakymas. Todėl, nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-268 apskundimui specialiame įstatyme numačius specialią apskundimo tvarką, pareiškėjo skundo priėmimo metu turėjo būti vadovaujamasi būtent specialiuoju įstatymu, pripažįstant skundą nagrinėtinu administraciniame teisme.

25Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Perdavus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės išnagrinėti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį, jeigu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas gali būti sprendžiamas tik priėmus skundą (prašymą). Šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

29Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Nutartis neskundžiama.