Byla e2A-608-450/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ir atsakovų V. J., J. J., V. J. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams V. J., J. J., V. J., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. J., J. J. ir V. J. jos naudai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė tuo, kad eismo įvykio metu, kuomet susidūrė automobiliai MAN, vairuojamas R. M., ir Nissan, vairuojamas V. J., kuris žuvo įvykio metu, ieškovė važiavo kartu su V. J. kaip keleivė ir buvo sužalota. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 sr. 5 d., t. y. kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio Nissan vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes jai nustatyti kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio lūžimai, dešinio raktikaulio lūžimas, kairės pusės IX šonkaulio lūžimas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes eismo įvykio kaltininkas žuvo. Automobilis Nissan buvo apdraustas, todėl AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei 502,25 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau eismo įvykio metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patirti sužalojimai sukėlė dideles fizines ir dvasines kančias, reabilitacija dar nebaigta, kai kuriuos padarinius gali jausti visą gyvenimą. Nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 10 d. ji buvo gydoma Alytaus apskrities ligoninėje, kurioje jai buvo operuoti lūžę kairiojo dilbio kaulai, atlikta kaulų osteosintezė, lūžę kaulai sujungti metalo konstrukcijomis (implantais), taip pat buvo atlikta lūžusio dešiniojo raktikaulio osteosintezė. Nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2015 m. sausio 26 d. buvo gydoma Šalčininkų poliklinikoje. Dėl galvos svaigimo, skausmo, bendro silpnumo, pykinimo ir kalbos sutrikimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo gydoma stacionariai, Šalčininkų RSL II vidaus ligų skyriuje. Reabilitacija buvo sudėtinga. Ieškovei buvo nustatyta, kad pažeistos galvos ir nugaros smegenys, išsivystė vestibiuliarinis sindromas bei radikulopatija, kurių padariniai - skausmai juosmens srityje, kojose, jų tirpimas, silpnumas, apsunkinta eisena, galvos svaigimas, skausmai jaučiami iki šiol, todėl ieškovei sunku pilnavertiškai gyventi, bendrauti su aplinkiniais, stipriai nukenčia gyvenimo kokybė. 2014 m. rugpjūčio 7 d. atliktas stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų traumų išsivystė C2/4 tarpslankstelinė osteochondrozė bei C5/TH1 pradiniai spondilioartrozės požymiai, pakitimai negrįžtami ir nuolat jaučiami. 2014 m. rugpjūčio 27 d. atliktu rentgenodiagnostiniu tyrimu nustatyta dešiniojo raktikaulio pseudoartrozė (netikrasis sąnarys), kairiojo dilbio lūžusių kaulų osteoporozė. Be to, jos kairiojo riešo funkcija yra nusilpusi, pirštai nutirpę, ranka žemiau alkūnės sunkiai valdoma, neteko didelės dalies judrumo ir gebėjimo atlikti funkcijas. 2014 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė hospitalizuota dėl praeinančių smegenų išemijos priepuolių, kuriuos sukėlė būklė po sunkios galvos smegenų traumos, nustatytas ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas bei vestibiuliarinis sindromas, ligoninėje gulėjo iki 2014 m. rugsėjo 5 d. 2014 m. rugsėjo 17 d. Oftalmologas nustatė refrakcijos akomodacijos ir kitus regos sutrikimus. Dėl patirtų sužalojimų neteko darbingumo nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. sausio 26 d., ilgą laiką kentė ir vis dar kenčia įvykio padarinius. V. J., miręs eismo įvykio metu, yra kaltas dėl eismo įvykio, po jo mirties palikimą priėmė jo įpėdiniai (sūnūs), todėl jie turi atlyginti žalą. Jeigu ieškovė, kaip palikėjo kreditorė praleido trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą atsakovams, prašė terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes dėl įvykusio eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nebuvo aišku, kas bus pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu ji buvo sužalota.
  3. Atsakovai V. J., J. J. ir V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovės specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po tėvo mirties atsakovai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, 2014 m. lapkričio 17 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, pagal kuriuos jie lygiomis dalimis priėmė po tėvo mirties likusį palikimą. Tuo metu duomenų apie tai, kad ieškovė kaip palikėjo kreditorė reikš jiems reikalavimus atlyginti patirtą neturinę žalą, nežinojo. Jeigu būtų žinoję apie ieškovės pretenzijas dėl tėvo veiksmų, galbūt kitaip spręstų klausimą dėl palikimo priėmimo. Ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio buvo nutrauktas, baudžiamojoje byloje nuosprendis dėl nusikalstamos veikos įvertinimo nepriimtas, tėvo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta, todėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamam ginčui. Tėvo kaltę turėjo įrodinėti pati ieškovė. Draudimo bendrovė atlygino ieškovei turtinę ir neturtinę žalą pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytą ieškovės sveikatos sutrikdymo mąstą, ieškovė AB „Lietuvos draudimo“ sprendimo neskundė. Ieškovės fizinė būklė atsistatė, teisminio nagrinėjimo metu atlikta teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad galvos trauma, regėjimo pablogėjimas ir kitos ligos nėra susijusios su šiuo eismo įvykiu. Kitų duomenų apie ieškovės sveikatos pablogėjimą byloje nėra. Ieškovei buvo žinoma apie tai, kad V. J. turėjo vaikų, tačiau per tris mėnesius po jo mirties nesikreipė pas notarą kaip kreditorė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo atstovaujama advokato.
  4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Draudikas apskaičiavo žalos atlyginimą ir išmokėjo ieškovei 502,25 Eur dydžio draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgus į ieškovei eismo įvykio metu padarytus nesunkius sveikatos sutrikdymus, dėl kurių ji patyrė dvasinių išgyvenimų, buitinių nepatogumų, diskomfortą, stresą, išgąstį bei dvasinį sukrėtimą. Ieškovė po draudimo išmokų išmokėjimo jokių papildomų reikalavimų ar pretenzijų dėl per mažos draudimo išmokos nereiškė. Papildomai atlikta teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad ieškovei nustatytas dalinis darbingumas nesusijęs su 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykiu.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu atnaujino ieškovei S. S. terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimus atsakovams, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; atmetė ieškinį bei priteisė atsakovų naudai iš ieškovės po 300 Eur kiekvienam išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu byloje.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 2 d. Alytaus AVPK Varėnos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2014 m. liepos 2 d. apie 16.17 val. eismo įvykio kelio ( - ) 6-ame kilometre, kurio metu susidūrė du automobiliai: MAN, vairuojamas R. M. ir Nissan, vairuojamas V. J., žuvusio vietoje. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Nissan keleivė ieškovė, kuriai nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžimai, raktikaulio lūžimas, kairės rankos dilbio lūžimas bei politrauma, suteikus medicinos pagalbą ieškovė paguldyta į Alytaus apskrities S. K. reanimacijos skyrių. Pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. Specialisto išvadą Nr.G704/14(06) S. S. kliniškai nustatyta kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio lūžimai, dešinio raktikaulio lūžimas, kairės pusės IX šonkaulio lūžimas, sužalojimas galėjo būti padarytas 2014 m. liepos 2 d. ir nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales, kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio lūžimų, dešinio raktikaulio lūžimo bei kairės pusės IX šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. S. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja. 2015 m. vasario 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, V. J., nutarime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo automobilio Nissan keleivė S. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o paties automobilio vairuotojas žuvo. Pagal eismo įvykio tyrimą automobilio Nissan vairuotojo V. J. veiksmai – savo važiavimo kryptimi nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuomet kelio važiuojamoji dalis paženklinta ištisine linija ir susidūrė su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu MAN, kurį vairavo R. M. – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Duomenų, kad kitas eismo dalyvis – vairuotojas R. M. būtų pažeidęs kelių eismo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles nėra. Pagal nustatytas byloje aplinkybes automobilis Nissan, kurį vairavo žuvęs V. J., buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl 2015 m. gegužės 15 d. AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei išmokėjo 502,25 Eur dydžio draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į patirtą sveikatos sutrikdymą.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. kovo 31 d. ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovams, pateikdama ieškinį teisme. Pagal 2014 m. lapkričio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą V. J., mirusiam 2014 m. liepos 2 d., priklausantį turtą lygiomis dalimis paveldėjo jo sūnūs atsakovai; dėl 1/2 šių transporto priemonių dalies 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas paveldėjimo nuosavybės teisės liudijimas buvusiai mirusiojo sutuoktinei M. J.. Teismas sprendė, kad atsakovai po savo tėvo mirties priėmę jo palikimą, už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.
  4. Pasak teismo, ieškovė, norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių gauti patirtą neturtinę žalą, turėjo ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų. Pagal bylos duomenis palikėjas mirė ir palikimas atsirado 2014 m. liepos 2 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams įpėdiniams (atsakovams) pareikšti atsirado 2014 m. liepos 2 d. ir baigėsi 2014 m. spalio 2 d. Ieškovė pretenziją (ieškinį) atsakovams pateikė tik 2015 m. kovo 31 d., t. y. faktiškai per 9 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos ir įstatyme nustatytą terminą praleido beveik 6 mėn. Tačiau byloje nustatyta, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovė patyrė sveikatos sutrikdymą, buvo priimtas tik 2015 m. vasario 11 d., t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui pareikšti mirusio V. J. įpėdiniams kreditorinius reikalavimus. Todėl, teismo vertinimu, faktiškai tik po šio nutarimo priėmimo atsirado galimybė spręsti, kas iš dviejų dalyvavusių eismo įvykio vairuotojų kaltas dėl eismo įvykio ir kam iš jų atsiranda pareiga atlyginti žalą. Po šio nutarimo priėmimo ieškovė ir jos atstovas už žalos padarymą atsakingo asmens įpėdinius pradėjo aiškintis 2015 m. vasario 19 d. ir ieškinį pareikė 2015 m. kovo 31 d., todėl teismas darė išvadą, kad ji elgėsi protingai, apdairai ir praleido trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jos prašymu, šį terminą atnaujinti.
  5. Ieškovė, įrodinėdama atsakovų mirusio tėvo V. J. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, rėmėsi 2015 m. vasario 11d. prokuroro nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir nurodyta, kad V. J. kaltas dėl eismo įvykio, taip pat CK 6.270 str. 1 d., kurioje numatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už padarytą žalą. Tačiau iš baudžiamosios bylos Nr.55-1-00254-14 matyti, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl šio eismo įvykio, 2015 m. vasario 11 d. prokuroro nutarimu nutrauktas mirus V. J. pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p. Nutarime nurodyta, kad pagal specialisto išvadą dėl eismo įvykio tyrimo automobilio Nissan vairuotojo veiksmai – savo važiavimo kryptimi nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuomet kelio važiuojamoji dalis paženklinta ištisine linija ir susidūrė su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu MAN – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Duomenų, kad kitas eismo dalyvis būtų pažeidęs kelių eismo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles nėra, įtarimai tyrimo metu pareikšti nebuvo. Tokiu būdu ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovė pripažinta nukentėjusiąja dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo nutrauktas mirus V. J., jo kaltė dėl eismo įvykio nutarimo motyvuojamoje dalyje grindžiama tik specialisto išvada, kaip vienu iš rašytinių įrodymų. Tačiau, pasak teismo, eismo įvykis įvyko dėl dviejų transporto priemonių susidūrimo, t. y. dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, baudžiamoji byla nebuvo užbaigta, priimant mirusio V. J. atžvilgiu įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kurio pagrindu nereikėtų įrodinėti V. J. neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado ieškovei padariniai, t. y. sveikatos sutrikdymas (prejudicinis faktas). Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių žuvusiojo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykio.
  6. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 15 d. trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei išmokėjo 502,25 Eur dydžio draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į patirtą sveikatos sutrikdymą. Šio sprendimo ji neskundė, tačiau teigė, jog jos sveikata žymiai pablogėjo, atsirado neigiamų padarinių, susijusių su patirtais sužalojimais eismo įvykio metu, ji gydėsi 2015-2016 m., dėl patirtų sužalojimų jai sunku gyventi pilnavertį gyvenimą, bendrauti su žmonėmis, atlikti tam tikrus darbus, kurie iki eismo įvykio nekėlė jokių sunkumų, jos sveikata yra akivaizdžiai negrįžtamai sutrikdyta, taip pat jai buvo nustatytas neįgalumas, dėl to prašo priteisti iš atsakovų solidariai 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš darbingumo lygio pažymos Nr.0886497 matyti, kad ieškovei nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 2 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Tokiu būdu atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl tolimesnio gydymo siekiant nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mastą, 2016 m. gegužės 10 d. teismas ieškovei paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Pagal 2017 m. sausio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. EKG-1(76)/2017 (01) išvadą ieškovei po 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykio nustatyti sužalojimai: dešinio raktikaulio lūžis, kairio dilbio alkūnkaulio bei stipinkaulio lūžiai, kairiojo devinto šonkaulio lūžis, kraujosruvos dilbiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimis, kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nurodytų kaulų lūžių, S. S. iki 2014 m. liepos 2 d. diagnozuoti stuburo visų dalių degeneraciniai pakitimai (patologija) su tarpslankstelinių diskų išvaržomis juosmens srityje. Po eismo įvykio besigydant Alytaus apskrities ligoninėje (2014 m. liepos 2 d. – 2014 m. liepos 10 d.) S. S. galvos smegenų sukrėtimo nustatyta nebuvo. Be to, jokių išorinių ar vidinių traumavimo požymių galvos srityje taip pat nenustatyta, todėl manytina, kad medicininėje kortelėje 2014 m. liepos 28 d. pažymėta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviai. Po 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykio ir dėl jo sveikatos sutrikimai susiję tik su gyjančiais kaulų lūžiais bei dėl jų sutrikusia kūno judėjimo funkcija. Pateiktais 2016 m. duomenimis sveikatos sutrikdymai nėra susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu. Pateiktais 2016 m. duomenimis S. S. gydymas šiuo metu nėra susijęs su 2014 m. liepos 2 d. patirtų sužalojimų padariniais. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų S. S. buvo atliktos lūžusių kaulų osteosintezės bei rekomenduota tęsti imobilizaciją įtvarais, o vėliau taikyti kineziterapiją (gydomąją mankštą), taip pat buvo skirti medikamentai: Xefo rapid, Neuromax. S. S. nustatytas dalinis darbingumas nėra susijęs su 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykiu, kadangi pagrindinėje diagnozėje nurodyta tik stuburo patologija ir jos komplikacijos, be to, remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ galiojančiais „Komentarais“ nuo 2005 m. liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytas netektas darbingumas negali būti sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijumi. Tokiu būdu teismo ekspertizės išvada paneigė ieškovės teiginius, kad jos tolimesnis 2015-2016 m. gydymas bei neįgalumo nustatymas susijęs su 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykiu, sveikatos sutrikdymo mastas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nepasikeitė, sumokėtas trečiojo asmens 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, atitinka ieškovei eismo įvykio metu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji patyrė dvasinių išgyvenimų, buitinių nepatogumų, diskomfortą, stresą, išgąstį bei dvasinį sukrėtimą. Tokiu būdu, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovams pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškinys atmetė.
  7. Atsakovai prašė priteisti jų naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1500 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismas nustatė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, numatytų 8.2, 8.19 p. Ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės atsakovams, tačiau teismas, atsižvelgęs į ieškovės tinkamą elgesį, nukrypo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažino prašomą sumą, atsakovų naudai iš ieškovės priteisė po 300 Eur kiekvienam atstovavimo išlaidų.

5III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovai V. J., J. J., V. J. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje dėl termino atnaujinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti ir priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
    1. Ieškovės ieškinys buvo atmestas visiškai, todėl atsakovai patyrė išlaidas, susijusias tiek su pasirengimu bylos nagrinėjimui, tiek ir su pačiu bylos nagrinėjimu. Nebūdami teisiškai išprusę atsakovai kreipėsi teisinės pagalbos į atstovą tam, kad tinkamai parengti procesinius dokumentus teismui ir suformuluoti savo poziciją nagrinėjamoje civilinėje byloje.
    2. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovų bylinėjimosi išlaidas nuo 1500 Eur iki 900 Eur, kai pati ieškovė pateikė į bylą bei prašė priteisti iš atsakovų 1700 Eur išlaidų. Be to, CPK nenumato galimybės mažinti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos remiantis tokia aplinkybe, kaip „šalių tinkamas elgesys“.
    3. Ieškovė ieškinyje nenurodė reikalavimo atnaujinti praleisto termino, patikslinto ieškinio su reikalavimu atnaujinti praleistą terminą, nepateikė, nors byloje buvo atstovaujama advokato. Savo poziciją dėl termino praleidimo atnaujinimo ieškovė pateikė žodžiu apklausos metu, paprašydama teismą, kad jeigu teismas nustatys, jog ji, kaip palikėjo kreditorė, praleido trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą atsakovams, terminas būtų atnaujintas, nes neva pastarasis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė neneigia, jog yra praleidusi 3 mėn. terminą, tačiau nenurodė termino praleidimo priežasčių bei nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė praktiškai nuo eismo įvykio dienos turėjo galimybė pasinaudoti jai priklausančia teise pateikti patikėjo įpėdiniams savo reikalavimus, tačiau jokių veiksmų nurodytu laikotarpiu, siekiant apsaugoti savo interesus, nesiėmė.
  2. Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
    1. Teismo išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. J. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl eismo įvykio yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į specifinį ilgą ieškovės gydymą, išgyvenimus ir ilgalaikius nepatogumus, netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą V. J. pripažintas eismo įvykio kaltininku, pažeidusiu KET, kas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovai ir trečiasis asmuo iš esmės ginčo dėl V. J. kaltės dėl eismo įvykio nekėlė. Nutarimas nėra panaikintas, Specialisto išvada dėl eismo įvykio nėra nuginčyta. Tarp V. J. atliktų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, žalos sukėlimo metu V. J. vairavo automobilį, t. y. buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Savo veiksmais jis ieškovei sukėlė akivaizdžią žalą – eismo įvykio metu ji patyrė sužalojimus, kuriuos teko ilgą laiką gydyti, atlikti įvairius tyrimus, pirkti medikamentus. Dėl patirtų sužalojimų bei paties eismo įvykio ieškovė patyrė didelius emocinius ir fizinius išgyvenimus - neturtinę žalą. V. J. yra atsakingas už ieškovei sukeltą neturtinę žalą, nes tenkinamos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. J., J. J., V. J. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Iš nutarimo matyti, kad sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas, nes V. J. mirė. Šis prokuratūros nutarimas yra priimtas ne civilinėje ar administracinėje byloje, todėl jame konstatuotiems faktams negali būti taikoma CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė.
    2. V. J. kaltė nėra nustatyta, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus. Ieškovė nepateikė įrodymo, patvirtinančio, kad V. J. atžvilgiu buvo priimtas ir jau įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, t. y. nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių žuvusiojo veiksmus ir kaltę dėl eismo įvykio.
    3. Atsakovai aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad jie ne tik nesutinka su ieškiniu, bet kėlė klausimą dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. ar jos veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimo pasekmėmis. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta versija ar pati ieškovė neprisidėjo savo veiksmais prie eismo įvykio kilimo, t. y. ar ji nebuvo sugriebusi už Nissan automobilio vairo, ko pasėkoje automobilis išvažiavo į priešingą juostą, kur susidūrė su kita transporto priemone.
    4. Byloje atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad ieškovės sveikatos sutrikdymo mastas - nesunkus sveikatos sutrikdymas, po eismo įvykio dienos nepasikeitė, sumokėtas trečiojo asmens 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka ieškovei eismo įvykio metu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji patyrė atitinkamus dvasinius išgyvenimus.
  4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Apeliaciniai skundai atmestini.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Dėl senaties termino. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., E. S., bylos Nr. 3K-3-347/2006).
  5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį atsakovams pateikė 2015 m. kovo 31 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos ir įstatymo nustatytą terminą praleido beveik šešis mėnesius. Pasak apeliantų, ieškovė ieškinyje nenurodė reikalavimo atnaujinti praleisto termino, patikslinto ieškinio su reikalavimu atnaujinti praleistą terminą, nepateikė, nors byloje buvo atstovaujama advokato. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjama byla, apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė prašymą atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą atsakovams ir priešingai nei teigia atsakovai, nurodė termino praleidimo priežastis, t. y. kad terminą reikalavimams pareikšti praleido, nes dėl įvykusio eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nebuvo aišku, kas bus pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovė buvo sužalota.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
  7. Kaip minėta, ieškovė nurodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nebuvo aišku, kas bus pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovė buvo sužalota. Bylos duomenys patvirtina, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ginčo eismo įvykio buvo priimtas 2015 m. vasario 11 d., todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktiškai tik po šio nutarimo priėmimo atsirado galimybė spręsti, kas iš dviejų dalyvavusių eismo įvykio vairuotojų, t. y. mirusysis V. J. ar R. M. yra kaltas dėl eismo įvykio ir kam iš jų atsiranda pareiga atlyginti žalą. Po nutarimo priėmimo ieškovė ir jos atstovas už žalos padarymą atsakingo asmens įpėdinius pradėjo aiškintis 2015 m. vasario 19 d., o ieškinį teismui pateikė 2015 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos priežastys dėl trijų mėnesių termino reikalavimams pareikšti praleidimo atitinka svarbios aplinkybės reikšmę CK 5.63 straipsnio 4 dalies kontekste, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą praleistą terminą pratęsti.
  8. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
  9. Apeliantė S. S. nurodo, kad mirusiojo V. J. neteisėtus veiksmus ir kaltę įrodo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo V. J. pripažintas eismo įvykio kaltininku, pažeidusiu KET.
  10. Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. Alytaus a. VPK Varėnos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2014 m. liepos 2 d. apie 16.17 val. eismo įvykio kelio ( - ) 6-ame kilometre, kurio metu susidūrė du automobiliai MAN, vairuojamas R. M., ir Nissan, vairuojamas V. J., žuvusio vietoje. 2015 m. vasario 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus V. J.. 2015 m. sausio 21 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2138 (14), esančioje ikiteisminio tyrimo byloje, konstatuota, kad pagal eismo įvykio tyrimą automobilio Nissan vairuotojo V. J. veiksmai – savo važiavimo kryptimi nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuomet kelio važiuojamoji dalis paženklinta ištisine linija ir susidūrė su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu MAN – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; duomenų, kad kitas eismo dalyvis – vairuotojas R. M. būtų pažeidęs kelių eismo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles nėra.
  11. Viena vertus, Specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje – tai tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris civilinę bylą nagrinėjančio teismo turi būti vertinamas visų bylos duomenų kontekste. Nors specialisto išvadoje atsakoma į specialių, inter alia, technikos žinių, reikalaujančius klausimus, kurie galbūt teisiškai reikšmingi nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo, tačiau ji netampa teismui privaloma. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus V. J. pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p., baudžiamoji byla užbaigta nebuvo, priimant mirusiojo atžvilgiu įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kurio pagrindu nereikėtų įrodinėti V. J. neteisėtų veiksmų, tačiau 2015 m. vasario 11 d. nutarimo reikšmės neaptarė, nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu tirtų, nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas šiuo atveju yra svarbus, tačiau ne lemiamas, nesuvaržantis civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisės vertinti V. J. veiksmus, nes įrodinėjimo dalykas civilinėje teisėje neteisėtų veiksmų vertinimo prasme yra platesnis. Tokia išvada darytina atsižvelgus į skirtingą baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtį bei teisinio reglamentavimo principus, kurie lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose.
  12. Baudžiamojo proceso įstatymuose nustatyta pakankamai objektyvių pagrindų, kuriems esant baudžiamasis procesas apskritai negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nors nusikaltimas ir buvo padarytas (pvz., kaltininkui mirus; suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; nusikaltimą padarius asmeniui, turinčiam imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos; asmeniui iki pavojingos veikos padarymo dar neturėjus tokio amžiaus, kuriam suėjus pagal įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė ir kt.; BPK 3 straipsnis). Be to galimi objektyvūs pagrindai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje negali būti baigtas, pvz., jei nežinia, kur yra kaltinamasis, jeigu kaltinamasis suserga psichine ar kita sunkia liga, jeigu nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jeigu iš užsienio valstybės neišduodamas kaltinamasis ir pan. Nurodytos nuostatos dėl netapačių tam tikrų teisės institutų sąvokų, reikšmės ir taikymo pasekmių skirtumų baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose, kas realiai paaiškinama tuo, kad esminiai skirtingi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų tikslai bei paskirtis lemia tai, jog ir civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas (nors vykdytame baudžiamajame procese ir nepriimamas nuosprendis), kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Toks faktas gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, nors ir vykdytame baudžiamajame procese nenustatytas konkretus nusikaltimą padaręs asmuo, ir tai negalės būti laikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes joks asmuo teismo sprendimu neapkaltinamas nusikaltimo padarymu, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kuris atskirais įstatymų nustatytais atvejais yra būtinas civilinių santykių teisiniam kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Minėta, kad 2015 m. sausio 21 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2138 (14) konstatuota, jog pagal eismo įvykio tyrimą automobilio Nissan vairuotojo V. J. veiksmai – savo važiavimo kryptimi nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuomet kelio važiuojamoji dalis paženklinta ištisine linija ir susidūrė su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu MAN – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti; duomenų, kad kitas eismo dalyvis – vairuotojas R. M. būtų pažeidęs kelių eismo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles nėra. Specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti R. M., vairavęs automobilį MAN, bei nukentėjusioji S. S., važiavusi su atsakovų tėvu. R. M. parodė, kad artėdamas prie kelio vingio į kairę, pastebėjo iš priekio vingiu atvažiuojantį visureigį, kuris važiavo kairės pusės ratais įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, t. y. į jo važiavimo pusę. Taigi, nors mirusiojo V. J. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis ir nėra priimtas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Specialisto išvada, tiek ir tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai patvirtina, kad V. S. veiksmai buvo pagrindė sąlyga 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykiui kilti.
  13. Apeliantė S. S. pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas neatsižvelgė į specifinį ir ilgą jos gydymąsi, išgyvenimus ir nepatogumus, netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  14. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą praktiką).
  15. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios Specialisto išvados Nr. G 704/14 (06) matyti, kad apeliantei nustatyti kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio lūžimai, dešinio raktikaulio lūžimas, kairės pusės IX šonkaulio lūžimas, kurie buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti Darbingumo lygio pažyma Nr.0886497 patvirtina, kad ieškovei nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 2 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl tolimesnio gydymo ir siekdamas nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mastą, 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę. 2017 m. sausio 6 d. Ekspertizės akto Nr. EKG-1(76)/2017 (01) išvadose nurodoma, kad po 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykio ir dėl jo sveikatos sutrikimai susiję tik su gyjančiais kaulų lūžiais bei dėl jų sutrikusia kūno judėjimo funkcija. Pateiktais 2016 m. duomenimis sveikatos sutrikdymai šiuo metu nėra susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu. Pateiktais 2016 m. duomenimis S. S. gydymas šiuo metu nėra susijęs su 2014 m. liepos 2 d. patirtų sužalojimų padariniais. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų S. S. buvo atliktos lūžusių kaulų osteosintezės bei rekomenduota tęsti imobilizaciją įtvarais, o vėliau taikyti kineziterapiją (gydomąją mankštą), taip pat buvo skirti medikamentai: Xefo rapid, Neuromax. S. S. nustatytas dalinis darbingumas nėra susijęs su 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykiu, kadangi pagrindinėje diagnozėje nurodyta tik stuburo patologija ir jos komplikacijos, be to, remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ galiojančiais „Komentarais“ nuo 2005 m. liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytas netektas darbingumas negali būti sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijumi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtos ekspertizės akto išvados paneigia ieškovės argumentus, kad jos tolimesnis gydymasis 2015-2016 m. bei neįgalumo nustatymas yra susiję su 2014 m. liepos 2 d. eismo įvykiu. Minėta, kad po eismo įvykio apeliantei nustatyti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gegužės 15 d. trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei išmokėjo 502,25 Eur dydžio draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiojo asmens išmokėta išmoka yra pakankama kompensacija ieškovei dėl eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio ji patyrė dvasinių išgyvenimų, buitinių nepatogumų, diskomfortą, stresą, išgąstį bei dvasinį sukrėtimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neskundė trečiojo asmens sprendimo dėl žalos atlyginimo.
  16. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme. Apeliantai V. J., J. J., V. J. apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog teismas nepagrįstai sumažino jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. jų naudai priteisė 900 Eur, kai tuo tarpu jie patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  17. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės tinkamą elgesį, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 900 Eur.
  18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis iš šio „pralaimėjęs moka“ principo: teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovų argumentai, kad CPK nenumato galimybės mažinti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos remiantis aplinkybe dėl šalių tinkamo elgesio, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, – šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje – šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
  19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies normą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusi (piktnaudžiavusi) savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad ji taip pat patyrė 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių teismas, atmetęs ieškinį, nepriteisė, negali būti traktuojama kaip pagrindas nenukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  20. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinius skundus, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų surašymą nepriteistinos. Atsakovas J. J. pateikė duomenis, kad jis patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės S. S. atsakovo J. J. naudai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, iš esmės teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti iš ieškovės S. S., a. k. ( - ) atsakovo J. J., a. k. ( - ) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai