Byla AS-930-261/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas S. G. (S. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą; 2) priteisti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi (b. l. 28-29) nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų ir pasiūlė pareiškėjui iki 2015 m. gegužės 8 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą su tinkamai suformuluotais reikalavimais, atitinkančiais ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti teismo sprendimo rūšis, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus duomenis, tinkamai nurodyti bylos proceso šalis ir paaiškinti aplinkybes, kaip neturtinė žala pasireiškė, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos.

62015 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 31-32), kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-144/A9-91/05-2015; 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. D2-3910(1-20); 3) įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos išnagrinėti skundą, neslėpti Valstybinės teismo ekspertizės akto Nr. 78TPK-3672011, nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi ir įpareigoti išnagrinėti skundą pagal teisės aktų reikalavimus.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 36-37) pareiškėjui pakartotinai nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus – išdėstyti faktines aplinkybes dėl prašomų panaikinti individualių administracinių aktų, suformuluoti ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 88 straipsnio nuostatas atitinkančius reikalavimus.

82015 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 39-41), kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. D2-3910-(1.20.); 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. D2-5174-(1.20.); 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-144(AG-91/05-2015); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų 30 000 Eur žalos atlyginimą.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad, manydamas, jog dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų patyrė žalą, jis turi teisę ginti savo teises, kreipdamasis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

11Teismas nustatė, jog patikslintame skunde pareiškėjo reikalavimai grindžiami abstrakčiais nusiskundimais, jo skunde ir patikslintame skunde nėra pateiktas nuoseklus reikalavimų pagrindimas ir nenurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Tinkamu skundo pagrindu negali būti laikomi pareiškėjo teiginiai, kad „Tarnyba išnagrinėjant ir tikrinant mano skundą dėl VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centro neteisėtų veiksmų tyčia nuslėpė tvirtą įrodymą ir faktą Valstybinės teismo psichiatrijos aktą <...> kad S. G. nesirgo ir neserga psichikos liga. Tarnyba nuslėpė nurodytą aktą, ji norėjo ir stengėsi tokiu būdu apginti tikrinant mano skundą gydytojai iš ligoninės, kurie beveik mėnesį <...> atėmė laisves man <...> neteisėtas ir nereikalingas gydymas. Tarnyba davė įsakymą, kad ligoninėje buvo suteikta S. G. kokybiškos medicinos paslaugos ir nepažeistos mano teisės ir teisėti interesai ir nei vieno žodžio nėra užrašyta apie tai, kad aš <...> nesirgau ir nesergu sunkia psichikos liga.“ Pareiškėjui grindžiant skundą tokiais nusiskundimais, teismas neturi galimybės tinkamai įvertinti skundo reikalavimų pagrįstumo, kadangi skunde nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas skundžiamo akto neteisėtumas. Reikalavimą atlyginti patirtą žalą pareiškėjas sieja su skundžiamų aktų priėmimu, tačiau analogiškai skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas atsakovo veiksmų neteisėtumas, todėl teismas neturi galimybės įvertinti ir šio reikalavimo pagrįstumo. Toks skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino šiuos ABTĮ reikalavimus, tačiau pareiškėjas skundo trūkumų neištaisė.

12Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipėsi dėl jam netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 2 punkte įtvirtintą Tarnybos paskirtį organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas, darytina išvada, kad Tarnybos veiklos tikslas nėra spręsti individualių ginčų dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tokia funkcija yra visiškai kitokio pobūdžio, negu likusios Tarnybai priskirtosios, todėl yra jai nebūdinga ir jos vykdymas neatitiktų tikslų, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta.

13Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, taip pat reikšminga, kad, kaip matyti iš su skundu pateiktos medžiagos, dalis jo nusiskundimų Tarnybai buvo reiškiama ne dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kaip buvo minėta, Tarnyba nėra įgaliota spręsti individualių ginčų dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Manydamas, kad dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų patyrė žalą, pareiškėjas turi teisę ginti savo teises, kreipdamasis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2013, 2014 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014).

14Atsižvelgus į tai, kad administracinių teismų praktikoje atskleidžiant teisės kreiptis į teismą prasmę, yra pripažįstama, jog asmuo turi teisę skųsti kompetentingoms institucijoms viešojo administravimo subjektų, pareigūnų ir kitų valstybės prižiūrimų profesijų atstovų veiksmus, o įgaliota vykdyti šių subjektų veiklos priežiūra institucija į tokius asmenų skundus privalo reaguoti įstatymų nustatyta tvarka ir priimti sprendimus patraukti atitinkamas įstaigas, tarnautojus atsakomybėn arba konstatuoti, kad jų atsakomybei nėra pagrindo, tačiau sprendimas pripažinti, kad skundžiamas subjektas nepažeidė teisės aktų nuostatų, gali būti vertinamas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių asmenims, kurių skundo pagrindu buvo inicijuotas patikrinimas ir jų teikiami skundai dėl tokio akto negali būti nagrinėjami teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje AS662-1259/2014; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-777/2011), o atsakingų asmenų traukimo atsakomybėn procedūra gali būti vykdoma nustatyta tvarka, įstatymuose nurodytų subjektų iniciatyva, pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

15III.

16Pareiškėjas S. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 46-51), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir priteisti pareiškėjui moralinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo netinkamai atliktos sveikatos priežiūros kontrolės, 30 000 Eur dydžio atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

17Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Tarnybos veiklos tikslas nėra spręsti individualius ginčus dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei Tarnyba neturi kompetencijos daryti įtaką sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, t. y. atlikti viešąjį administravimą.

18Pažymi, jog Tarnyba, nagrinėjusi pareiškėjo skundus dėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, neatkreipė dėmesio į 2011 m. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas nesirgo ir neserga psichikos liga, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, jog VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pareiškėjui teiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

22Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, patikslintų skundų bei prie jų pridėtų dokumentų, pareiškėjas į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jam, jo nuomone, netinkamai suteiktų paslaugų kreipėsi dar 2012 m. lapkričio 6 d. su skundu, kuriame nurodė, kad jis per prievartą buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre dėl to, jog protestavo prie apylinkės teismo. Paaiškino, jog buvo pakviesta policija ir medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį atvežė į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, kuriame buvo uždarytas griežtojo stebėjimo palatoje. Šio centro direktorius, skyriaus vedėja, gydytoja nepagrįstai išgalvojo diagnozę „šizofrenija“; iš pradžių pareiškėjo buvo reikalaujama pasirašyti, jog jis pats atėjo gydytis; po to buvo suklastoti dokumentai su „prigalvotomis“ diagnozėmis, o pagal juos Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas paskyrė pareiškėjui priverstinį vieno mėnesio gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, kurio metu pareiškėjui per prievartą buvo leistos injekcijos, duotos tabletės, o vaistai nuo širdies ligos, kuriuos pareiškėjas privalo nuolat vartoti, buvo atimti. Taip pat nurodė, jog iš jo buvo atimtas mobilus telefonas, taksofono kortelės, negalima buvo pranešti giminaičiams, kur jis yra. Nurodė, jog pareiškėjas pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-367/2011 neserga ir nesirgo psichikos ligomis, todėl hospitalizavimas ir gydymas buvo išgalvoti. Tarnybai po skundo trūkumų ištaisymo priėmus pareiškėjo skundą nagrinėti, 2013 m. kovo 19 d. gautas pareiškėjo skundo papildymas, kuriame pareiškėjas prašė prie nagrinėjamo skundo pridėti papildomą medžiagą – pateikė teismo psichiatrijos ekspertizės išvados dalies kopiją, taip pat kitų medicininių dokumentų išrašų kopijas. 2013 m. kovo 20 d. Tarnyboje gautas dar vienas skundo papildymas. Šių skundų pagrindu Tarnyba atliko pareiškėjui VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 2011 m. birželio 29 d. – 2011 m. liepos 22 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, 2013 m. gegužės 10 d. surašyta Kontrolės ataskaita Nr. D17-70-(1.27.), 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. T1-626 Tarnybos direktorius, vadovaudamasis minėta ataskaita, konstatavo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (suteiktos kokybiškos paslaugos), t. y. paciento S. G. teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista.

232015 m. kovo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu, teigdamas, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo jo skundą dėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nuspręsdama, kad paslaugos esą kokybiškos. Pažymėjo, jog prie ankstesnio skundo pareiškėjas buvo pridėjęs teismo ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada, kad pareiškėjas nesirgo ir neserga sunkiomis psichikos ligomis, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Nurodė abejojantis Tarnybos specialistų kompetencija, išsilavinimu bei reikalaujantis išnagrinėti skundą atskirai su pridėtu straipsniu iš laikraščio ir pateikti atsakymą, kaip reikalauja Tarnybos nuostatai. 2015 m. kovo 26 d. sprendime Nr. D2-3910-(1.20.) (b. l. 11) Tarnyba pareiškėjui nurodė primenanti, kad 2012 m. lapkričio 6 ir 15 d., 2013 m. kovo 19 ir 20 d. skundais dėl to paties dalyko jis jau kreipėsi į Tarnybą. Minėtų skundų pagrindu atlikusi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pacientui S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, apie tai Tarnyba 2013 m. gegužės 16 d. raštu Nr. D2-7456-(1.20.) informavo pareiškėją, išsiųsdama 2013 m. gegužės 10 d. Kontrolės ataskaitos Nr. D17-70-(1.27.) ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. T1-626 „Dėl pacientui S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ kopijas, nurodydama, jog įsakymas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas apskundimo terminą praleido, apskundimo teise nepasinaudojo. Pažymėjo, jog Tarnyba neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų tarpininkauti ar daryti įtakos dėl pacientui nustatytos diagnozės pakeitimo ar panaikinimo. Nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 18 d. skunde nepateikė naujų aplinkybių, todėl vadovaujantis Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (pakeistas Tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. T1-1771) (toliau – ir Aprašas), 20.1 punkto nuostatomis – jeigu Tarnyba jau yra išnagrinėjusi skundą dėl to paties dalyko, skundas nebus nagrinėjamas.

242015 m. kovo 31 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė pareiškėjo skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsisakymo pakartotinai patikrinti jo skundą (Tarnybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. D2-3910-(1.20.)) ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiame skunde pareiškėjas nurodė, jog neturėtų būti piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, neturėtų būti ginami psichiatrijos ligoninės direktorius, skyriaus vedėja, gydytoja, kurie esą per prievartą patalpino pareiškėją į ligoninę. Nurodė, kad rašydamas pirmą skundą Tarnybai, buvo pridėjęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų komisijos aktą Nr. 78TPK367/2011, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas nesirgo ir neserga sunkia psichikos liga. Tačiau esą Tarnyba, tirdama skundą, minėtą aktą nuslėpė ir priėmė įsakymą, jog pareiškėjui minėtoje ligoninėje suteiktas gydymas buvo kokybiškas, nepažeidžiant jo teisių ir teisėtų interesų. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 3R-144(AG-91/05-2015) (b. l. 8-10) atmetė pareiškėjo skundą. Nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su jo 2012 m. lapkričio 6 d. skundo (su papildymais) nagrinėjimo Tarnyboje rezultatais – 2013 m. gegužės 14 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. T1-626, turėjo teisę savo galimai pažeistas teises ginti per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos pateikdamas skundą Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (kartu teikdamas argumentus dėl netinkamai išnagrinėto jo skundo, įskaitant ir tai, jog Tarnyba neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą ekspertizės aktą), tačiau minėto įsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, o 2015 m. kovo 18 d. skundu vėl kreipėsi į Tarnybą, skųsdamasis netinkamu 2012 m. lapkričio 6 d. (su papildymais) skundo nagrinėjimu, prašė išnagrinėti skundą „atskirai su pridėtu straipsniu iš laikraščio“. Tačiau teisės aktuose galimybė apskųsti Tarnybai jos pačios (direktoriaus) priimtą sprendimą nėra numatyta taip pat Tarnyba joje išnagrinėtų skundų pakartotinai (jei jie yra dėl to paties dalyko) nenagrinėja. Vertinant pareiškėjo prie 2015 m. kovo 18 d. skundo pateiktą laikraščio straipsnio turinį, nėra pagrindo teigti, kad jame nurodytos Tarnybos kompetencijai priskirtos nagrinėti naujos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą Tarnybai dar kartą atlikti pareiškėjui jo gydymo minėtame centre laikotarpiu suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Todėl Komisija padarė išvadą, jog 2015 m. kovo 18 d. pareiškėjo skundo dalykas yra tapatus 2012 m. lapkričio 6 d. (su papildymais) skundo dalykui, pareiškėjas skundėsi iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurias Tarnyba jau buvo išnagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, todėl Tarnyba pagrįstai, remdamasi Aprašo 20.1 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 18 d. skundą.

25Pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2015 m. balandžio 22 d. skundu (b. l. 1-6), 2015 m. balandžio 30 d. patikslintu skundu (b. l. 31-32) ir 2015 m. gegužės 12 d. patikslintu skundu (b. l. 39-41), iš esmės, nors ir painiai, ne visai suprantamai, chaotiškai, tačiau nurodė būtent minėtas faktines ginčo aplinkybes ir pagrindinį argumentą – Tarnyboje, nagrinėjant jo skundus dėl neteisėto ir nepagrįsto pareiškėjo hospitalizavimo bei gydymo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nebuvo atsižvelgta į pagrindinį įrodymą, t. y. 2011 m. rugsėjo 19 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-367/2011, kad jis neserga ir nesirgo psichikos ligomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje, 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje ir skundžiamoje 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai ir argumentai, kad pareiškėjo reikalavimai grindžiami abstrakčiais nusiskundimais, skunduose nėra pateiktas nuoseklus reikalavimų pagrindimas ir nenurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, t. y. jo išdėstytos aplinkybės nėra tinkamas skundo pagrindas, todėl teismas neturi galimybės tinkamai įvertinti skundo reikalavimų pagrįstumo, yra nepagrįsti. Nors pareiškėjas, kaip minėta, ir ne visiškai tiksliai bei aiškiai formuluoja reikalavimus grindžiančias aplinkybes, tačiau iš jo skundų ir prie jų pridėtų dokumentų ginčo faktinė situacija pakankamai aiški.

26Pareiškėjas galutiniame 2015 m. gegužės 12 d. patikslintame skunde (b. l. 39-41) suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. D2-3910-(1.20.); 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. D2-5174-(1.20.); 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-144(AG-91/05-2015); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų 30 000 Eur žalos atlyginimą.

27Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti minėtus Tarnybos sprendimus pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Tarnyba, be kitų atliekamų funkcijų, pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų; vykdo pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839, 10.38, 10.40, 10.47 p.). Taip pat Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos apraše, kuriame specialiai reglamentuojama pacientų skundų dėl galimai nekokybiškai sveikatos priežiūros įstaigų suteiktų paslaugų nagrinėjimo procedūra, įtvirtinta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams (4.1 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Tarnyba yra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundus dėl jo galimai neteisėto hospitalizavimo ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Tarnyba nėra įgaliota spręsti individualių ginčų dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, yra nepagrįstas, o kiti argumentai, kad Tarnybos veiklos tikslas nėra spręsti individualių ginčų dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tokia Tarnybos funkcija yra jai nebūdinga ir jos vykdymas neatitiktų tikslų, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta, šiuo atveju nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, Tarnyba 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. T1-626 „Dėl pacientui S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (b. l. 12), 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. D2-3910-(1.20.) „Dėl skundo“ (b. l. 11) bei 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. D2-5174-(1.20.) (b. l. 34-35) ėmėsi nagrinėti pareiškėjo skundus dėl jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

28Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tokių Tarnybos sprendimų apskundimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą (nesusijusį su žalos atlyginimu), laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju tolesnę skundo dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės padavimo bei nagrinėjimo tvarką numato Aprašo nuostatos, pagal kurias asmuo, pateikęs skundą, nesutinkantis su Tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (32 p.) arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi skundo nagrinėjimo terminas, jeigu per skundo nagrinėjimo Tarnyboje terminą skundo nagrinėjimas nėra baigtas, turi teisę tai apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (33 p.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio nuostatas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (jeigu Tarnybos sprendimas pirmiausia skundžiamas jai) minėtu klausimu priimtas sprendimas, jei su juo nesutinkama, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 3 d.) per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos arba per du mėnesius nuo dienos, iki kurios Vyriausiojo administracinių ginčų komisija turėjo priimti sprendimo, tačiau jo nepriėmė (ABTĮ 32 str. 2 d.).

29Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl skundžiamo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. D2-3910-(1.20.) Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-144(AG-91/05-2015) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o Tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. D2-5174-(1.20.) (b. l. 34-35) dar vieno pareiškėjo 2015 m. balandžio 13 d. skundo dalis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nenagrinėta, nes jau yra išnagrinėta dėl to paties dalyko (Aprašo 20.1 p.), šie sprendimai, remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimai panaikinti Tarnybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. D2-3910-(1.20.), 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. D2-5174-(1.20.) bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-144(AG-91/05-2015) nagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).

30Pridurtina, jog Tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. įsakymas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (suteiktos kokybiškos paslaugos), t. y. jo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista, šiuo atveju nėra skundžiamas (pareiškėjas jo nereikalauja panaikinti), todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad atitinkamų valstybės institucijų sprendimas pripažinti, kad skundžiamas subjektas nepažeidė teisės aktų nuostatų, gali būti vertinamas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių asmenims, kurių skundo pagrindu buvo inicijuotas patikrinimas ir jų teikiami skundai dėl tokio akto negali būti nagrinėjami teisme, bei nepagrįstas atsisakymas šiuo pagrindu priimti pareiškėjo skundą.

31Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pastebėtina, jog pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnį, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pacientas (šiuo atveju pareiškėjas), manantis, kad dėl netinkamai jo atžvilgiu teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pažeidžiant jo teises jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl jos atlyginimo su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (1, 2, 3 d.). Pacientas, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į (bendrosios kompetencijos) teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Taigi, šiuo atveju, jei pareiškėjas mano, jog dėl netinkamai VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų patyrė žalą, jis turi teisę ginti savo teises, kreipdamasis pirmiausia į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tačiau tik tuo atveju, jei žalos atlyginimo reikalauja būtent iš sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos – šiuo atveju VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro. Tačiau, kaip matyti iš paskutinio pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų (b. l. 39-41), remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties nurodymu, 30 000 Eur žalos atlyginimą jis prašo priteisti būtent iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi žalą, kaip nurodo, patyrė dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų. Todėl šiuo atveju toks pareiškėjo reikalavimas nagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

32Dėl minėto reikalavimo atlyginti patirtą žalą pagrindimo nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas atsakovo veiksmų neteisėtumas, todėl teismas neturi galimybės įvertinti šio reikalavimo pagrįstumo ir skundas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Tačiau, kaip minėta, apskritai iš pareiškėjo skundų bei prie jų pridėtų dokumentų ginčo faktinė situacija pakankamai aiški, nors pareiškėjas ir ne visiškai tiksliai bei aiškiai formuluoja reikalavimus grindžiančias aplinkybes. Reikalavimo atlyginti žalą aspektu, kaip nurodė pats pirmosios instancijos teismas, patirtą žalą pareiškėjas sieja su skundžiamų aktų priėmimu. Be to, Tarnybos neteisėti veiksmai, anot pareiškėjo, pasireiškė netinkamai nagrinėjant jo skundus dėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jam teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o svarbiausia – Tarnybai neatsižvelgus į pagrindinį įrodymą, t. y. 2011 m. rugsėjo 19 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-367/2011, kad pareiškėjas neserga ir nesirgo psichikos ligomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Vis dėlto, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėją patikslinti skundą ir nurodyti aplinkybes, kuriomis būtų grindžiamas atsakovo veiksmų neteisėtumas, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti aptariamo skundo reikalavimo trūkumus, o vėliau laikė, kad pareiškėjas šių skundo trūkumų neištaisė.

33Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas S. G. (S. G.) (toliau –... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi... 6. 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi (b.... 8. 2015 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi... 11. Teismas nustatė, jog patikslintame skunde pareiškėjo reikalavimai... 12. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad į... 13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo... 14. Atsižvelgus į tai, kad administracinių teismų praktikoje atskleidžiant... 15. III.... 16. Pareiškėjas S. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l.... 17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Tarnybos... 18. Pažymi, jog Tarnyba, nagrinėjusi pareiškėjo skundus dėl VšĮ Vilniaus... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 22. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, patikslintų skundų bei prie jų... 23. 2015 m. kovo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu, teigdamas,... 24. 2015 m. kovo 31 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė... 25. Pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 26. Pareiškėjas galutiniame 2015 m. gegužės 12 d. patikslintame skunde (b. l.... 27. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti minėtus Tarnybos sprendimus... 28. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tokių Tarnybos sprendimų apskundimo... 29. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl skundžiamo Valstybinės... 30. Pridurtina, jog Tarnybos 2013 m. gegužės 14 d. įsakymas, kuriame... 31. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pastebėtina, jog pagal Pacientų... 32. Dėl minėto reikalavimo atlyginti patirtą žalą pagrindimo nesutiktina su... 33. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. pareiškėjo S. G. (S. G.)... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį... 37. Nutartis neskundžiama....