Byla A-143-130-13
Dėl Klaipėdos apygardos administracinio

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio

2teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atsakovui Lietuvos saugios laivybos administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 6–14) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-75 „Dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ įmonės atestavimo pažymėjimo Nr. 12/09, išduoto 2009 m. gegužės 8 d., dalies, suteikiančios teisę verstis jūrų krovinių krovimo veikla, galiojimo sustabdymo“.

6Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu atsakovas sustabdė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atestavimo pažymėjimo Nr. 12/09, išduoto 2009 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Atestavimo pažymėjimas), dalies, suteikiančios teisę verstis jūrų krovinių krovimo veikla, galiojimą. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas nurodė, kad sprendimas dėl Atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo priimtas išnagrinėjus neplaninio patikrinimo metu pateiktus dokumentus ir nustatytas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus bei trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) pateiktą informaciją apie tai, kad žemės nuomos sutartis su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nutraukta, todėl įmonė nebeturi teisės naudotis krantinėmis, taip pat kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5S-1 „Dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo“ panaikintas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ išduotas atitikties aktas Nr. 22-31. Nurodė, jog šių aplinkybių pagrindu atsakovas priėmė sprendimą, kad įmonės vykdoma veikla nebeatitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 48 patvirtinto Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 18.3 ir 18.6 punktuose numatytų sąlygų. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindė padarytais procedūriniais pažeidimais, nes atsakovas neprašė pateikti paaiškinimų ar duomenų dėl ginčijamame įsakyme nurodytų pagrindų buvimo ar nebuvimo, todėl skundžiamas įsakymas priimtas remiantis vienpusiška, subjektyvia informacija. Akcentavo, jog nepagrįstai pripažintas jo vykdomos veiklos neatitikimas Aprašo 18.3 punkto reikalavimams, nes dėl vykstančių teisminių ginčų nebuvo pagrindo konstatuoti, kad įmonė neturi teisės naudotis hidrotechniniais statiniais (krantinėmis, prieplaukomis, plūduriuojančiais įrenginiais); taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti įmonės vykdomos veiklos neatitikimo Aprašo 18.6 punkto reikalavimams, nes ginčijamo įsakymo priėmimo metu nebuvo suėjęs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1, kuriuo panaikintas įmonei išduotas Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas Nr. 22-31, apskundimo terminas. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas dėl šio Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu įsakymu siekiama jį sužlugdyti ir priversti bankrutuoti. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašė patenkinti skundą ir panaikinti neteisėtą bei nepagrįstą ginčijamą įsakymą.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 77–79) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo jūrų krovinių krovimo veikla buvo išsamiai patikrinta, jam buvo siūloma papildomai pateikti reikalingus dokumentus bei paaiškinimus, siekiant priimti teisingą sprendimą. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Aprašo 37.2 punktu, kuriame nustatyta, kad įmonės atestavimo pažymėjimo galiojimas gali būti stabdomas, jeigu įmonė nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų, tarptautinių susitarimų, Aprašo reikalavimų, bei atsižvelgiant į 2012 m. kovo 29 d. Įmonių atestavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 5 pateiktą siūlymą. Teigė, jog pareiškėjas neatitiko Aprašo 18.3 ir 18.6 punktuose išdėstytų reikalavimų – turėti leidimą naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis, prieplaukomis, plūduriuojančiais įrenginiais) bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro išduotą Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos atitikties aktą arba dokumentą, įrodantį įmonės sutartinius santykius su tokio akto turėtoju, todėl įsakymu sustabdė Atestavimo pažymėjimo dalies galiojimą, o per nustatytą terminą pareiškėjui nepašalinus nustatytų veiklos trūkumų, nepateikus tai patvirtinančių dokumentų, Atestavimo pažymėjimo dalies galiojimo sustabdymas nebuvo panaikintas. Nurodė, kad laikėsi visų teisės normų reikalavimų, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino pareiškėjo veiklą, susijusią su jūrų krovinių krovimu, bei tai veiklai atlikti reikalingus dokumentus, taip pat pateiktus paaiškinimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl Atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, nes priešingu atveju pareiškėjo neteisėta veikla būtų pažeidusi viešuosius interesus.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 81–85) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog atsakovas pagrįstai nusprendė, kad su pareiškėju nutraukus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį jis nebeturi

11teisės naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėmis. Teigė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nepatenkintas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1, kuriuo panaikintas Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas Nr. 22-31, galiojimą – taikymo, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad, priimant ginčijamą įsakymą dėl Atestavimo pažymėjimo dalies galiojimo sustabdymo, nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5S-1. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl siekio sužlugdyti ir priversti jį bankrutuoti taip pat nepagrįsti, nes VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieškinius teismams (dėl skolų priteisimo, bankroto bylos iškėlimo) teikia gindama savo finansinius interesus. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad skundžiamas įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ar kad priimant skundžiamą įsakymą galėjo būti pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo įsakymą panaikinti.

12II.

13Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu

14(b. l. 158–163) atmetė pareiškėjo skundą.

15Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Lietuvos saugios laivybos administracijos 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-75, kuriuo sustabdytas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atestavimo pažymėjimo Nr. 12/09, išduoto 2009 m. gegužės 8 d., dalies, suteikiančios teisę verstis jūrų krovinių krovimo veikla, galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 3-318 patvirtintų Lietuvos saugios laivybos administracijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 3, 10.2.27 punktais, Saugios laivybos įstatymo 6 straipsnio

1611 punktu, 38 straipsnio 1, 2 dalimis, Aprašo 7.1, 7.2, 7.3, 10, 18.3, 18.6, 28.1, 37.2,

1740.4 punktais. Akcentavo, kad nagrinėjamos administracinės justicijos byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjas atitinka bendruosius reikalavimus atestuojamoms įmonėms. Ginčas kyla dėl pareiškėjo atitikties papildomiems reikalavimams įmonėms, teikiančioms jūrų krovinių krovimo paslaugas, t. y. dėl Aprašo 18.3 ir 18.6 punktų aiškinimo ir taikymo. Teismas, pasisakydamas dėl Aprašo 18.3 punkto, įvertino šią teisės normą, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punktą. Teismas nustatė, kad Lietuvos saugios laivybos administracijoje 2012 m. kovo 16 d. gauti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimai apie tai, kad nuo 2011 m. kovo 11 d. ji vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartis, sudarytas su pareiškėju. Faktinės aplinkybės dėl uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo, o tuo pačiu ir dėl pareiškėjo galimybių naudotis uosto hidrotechniniais įrenginiais nebuvimo paneigtos ir Įmonių atestavimo ir licencijavimo komisijos 2012 m. kovo 29 d. posėdžio metu (protokole Nr. 5). Pareiškėjas taip pat neginčija šių faktinių aplinkybių. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad ginčas dėl tarp pareiškėjo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudarytų uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-4736-323/2011). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartimi nepatenkintas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išregistruoti pareiškėjo nuomos teises iš viešo registro pagal 2008 m. gruodžio 9 d. uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-112/2008ž bei 2009 m. kovo 5 d. sutartį Nr. 20-44-2009ž. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas, esant nutrauktoms uosto žemės nuomos sutartims, neturėjo leidimo naudotis prie nuomojamų sklypų esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis, prieplaukomis, plūduriuojančiais įrenginiais). Uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtinas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad dėl uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo vykstantys teisminiai ginčai buvo kliūtis konstatuoti negalėjimą naudotis hidrotechniniais statiniais, pripažįstami nepagrįstais. Teismas, pasisakydamas dėl Aprašo 18.6 punkto, įvertino šią teisės normą, taip pat Saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo)“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 90) 1.1.6 punktą. Teismas nustatė, kad pareiškėjui atitikties aktas buvo išduotas 2009 m. birželio 20 d., tačiau Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5S-1 buvo panaikintas. Šios faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčija. Bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1, kuriuo panaikintas uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas Nr. 22-31, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (bylos Nr. I-2876-95/2012). Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą iki įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi (Nr. AS556-365/2012) paliko nepakeistą. Vadovaudamasis Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, teismas padarė išvadą, kad ministrų individualių teisės aktų įsigaliojimo momentas nėra siejamas su jų apskundimo terminu. Lietuvos saugios laivybos administracija, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, privalėjo vadovautis galiojančiu administraciniu aktu priimdama skundžiamą įsakymą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad atsakovas turėjo suteikti galimybę apskųsti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 5S-1 ir negalėjo priimti sprendimo

18dėl jo vykdomos jūrų krovinių veiklos sustabdymo. Teismas, pasisakydamas dėl kitų

19skundo argumentų, vadovavosi Aprašo 38 punktu. Nustatė, kad Lietuvos saugios laivybos administracija, atlikusi neplaninį patikrinimą, 2012 m. kovo 2 d. surašė patikrinimo aktą

20Nr. AT3-13. Lietuvos saugios laivybos administracijos Įmonių atestavimo ir licencijavimo komisija 2012 m. kovo 9 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir nusprendė paprašyti pareiškėjo iki 2012 m. kovo 16 d. pateikti papildomos informacijos apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdytą veiklą bei nustatė informacijos pateikimo terminą – iki 2012 m. kovo 16 d., o 2012 m. kovo 20 d. raštu, tenkindama pareiškėjo prašymą, pratęsė informacijos pateikimo terminą iki 2012 m. kovo 23 d. Pareiškėjas pasinaudojo teise pateikti informaciją ir dokumentus. Taigi Lietuvos saugios laivybos administracija, vadovaudamasi Aprašo 18.3, 18.6, 37.2, 38, 4.3 punktais, atsižvelgdama į 2012 m. kovo 29 d. Įmonių atestavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 5 pateiktą pasiūlymą, išsamiai, visapusiškai išnagrinėjusi faktinę situaciją, įvertinusi pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, priėmė ginčijamą įsakymą. Pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas įsakymas priimtas remiantis vienpusiška, subjektyvia informacija, nesuteikiant galimybės jam pateikti paaiškinimus ir dokumentus, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, jog uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės ir kiti infrastruktūros objektai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui (Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Tarptautinių laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekse nustatyti griežti uosto įrenginių (terminalų) apsaugos ir šios apsaugos užtikrinimo reikalavimai, todėl atsakovas turimos informacijos, dokumentų, paaiškinimų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu turėjo pareigą sustabdyti Atestavimo pažymėjimo galiojimą. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nesudarė galimybės pareiškėjui vykdyti jūrinių krovinių krovą nesilaikant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsaugos reikalavimų, nes tai gali sukelti grėsmę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugumui užtikrinti, neatitikti visuomenės ir valstybės interesų. Tų pačių argumentų pagrindu teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl siekio ginčijamu įsakymu sužlugdyti įmonės veiklą ir priversti bankrutuoti. Nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas, konstatuodamas, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pažymėjo, kad Atestavimo pažymėjimo galiojimas ginčijamu administraciniu aktu sustabdytas aiškiai apibrėžtam terminui – iki 2012 m. gegužės 8 d., kuris sutampa su Atestavimo pažymėjimo galiojimo terminu, todėl, net ir panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėjas savaime netaps atestuota įmone, t. y. teismo sprendimas nesukels pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių. Dėl tų pačių argumentų teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesiniai sprendimai bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl uosto žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas uosto įrenginių (terminalo) atitikties aktas. Pareiškėjas, ištaisęs nustatytus trūkumus ir įvykdęs reikalavimus, turi teisę kreiptis į Lietuvos saugios laivybos administraciją dėl atestavimo bendra tvarka (Aprašo 42 p.). Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, todėl nebuvo pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Lietuvos saugios laivybos administracijos 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-75. Teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

21III.

22Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 166–173) prašo: 1) pridėti prie bylos papildomus įrodymus; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2876-95/2012 ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas; 3) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

231. Nepagrįsta teismo pozicija skundžiamo administracinio teisės akto teisėtumą vertinti tik dėl jo atitikimo Aprašo 18.3 ir 18.6 punktams, nesiaiškinant ir netiriant to, ar pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad neeilinio patikrinimo apimtis yra išplėsta ir vadovaujantis trečiojo suinteresuoto asmens pateikta informacija ir dokumentais yra sprendžiama dėl atitikimo kitiems Aprašo nuostatų reikalavimams, nei kad buvo pradėtas neeilinis patikrinimas, apie kurio apimtis pareiškėjas buvo informuotas.

242. Tarp šalių jau ilgą laiką tęsiasi ginčai dėl jūrų uosto žemės nuomos sutarčių ir atsiskaitymo pagal šias sutartis. Ginčai yra nagrinėjami tiek administracine teisena, tiek civiline teisena pradėtose bylose. Nesant galutinių sprendimų dėl naudojimosi jūrų uosto žeme nuomos pagrindais teisėtumo (ar neteisėtumo), nėra neginčijamo pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi teisės naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis, prieplaukomis, plūduriuojančiais įrenginiais). Nors ir nutraukęs vienašaliu pareiškimu žemės nuomos sutartį, trečiasis suinteresuotas asmuo teikia jam PVM sąskaitas faktūras už valstybinės žemės nuomą ir naudojimąsi krantinėmis. Tai patvirtina pagrįstą ir teisėtą faktinį pareiškėjo naudojimąsi krantinėmis.

253. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1 kopija jam buvo įteikta tik 2012 m. kovo 5 d. trečiojo suinteresuoto asmens pranešimu, t. y. jis turėjo teisę iki įstatymo nustatyto termino – iki 2012 m. balandžio 5 d. – apskųsti priimtą administracinį teisės aktą. Nesuėjus įstatyme nustatytam individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminui, 2012 m. balandžio 3 d. nebuvo pagrindo konstatuoti tos aplinkybės, kad jis neturi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro išduoto Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1 teisėtumą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo metu nėra priimta įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo. Kol nėra išspręstas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1 teisėtumo (panaikinimo) klausimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamo įsakymo priėmimo momentu jis neturėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro išduoto Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto.

264. Trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi šališkai, todėl skundžiamu įsakymu jam galėjo būti padedama pasiekti tikslų – sužlugdyti ir priversti bankrutuoti įmonę. Tariami pažeidimai, pagrįsti tik trečiojo suinteresuoto asmens pateikta informacija, nesudaro pagrindo konstatuoti esant esminius neatitikimus Aprašo keliamiems reikalavimams. Taikyta sankcija yra neteisinga, akivaizdžiai neproporcinga (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).

275. Nepagrįstas teismo argumentas, kad teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas skundas, nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjui išduoto Atestavimo pažymėjimo galiojimo terminas baigėsi 2012 m. gegužės 8 d. Skundžiamo administracinio teisės akto pripažinimas neteisėtu sukeltų atitinkamas teisines pasekmes, pripažintų įmonės teisę į patirtų nuostolių dėl neteisėtų valstybės ir savivaldos institucijų veiksmų ir sprendimų atlyginimą.

286. Kitoje administracinėje byloje ginčija individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, kurio pagrindu yra priimtas nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas įsakymas, teisėtumą. Nėra galimas objektyvus ir visapusiškas šios administracinės bylos išnagrinėjimas, kol kitoje administracinėje byloje nebus išnagrinėtas jo skundas. Šios bylos nagrinėjimas yra stabdytinas.

29Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185–187) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

301. Pareiškėjas bando klaidinti teismą, teigdamas, kad 2012 m. kovo 23 d. pranešimu atsakovui pateikė visų prašytų dokumentų, įskaitant Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos atitikties aktą, kopijas, nes nutylėjo, jog šis atitikties aktas tuo metu jau nebegaliojo, kadangi jau 2012 m. kovo 1 d. buvo panaikintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 5S-1, t. y. buvo pateiktas negaliojantis dokumentas be jokių paaiškinimų.

312. Kol pareiškėjas neiškeldintas iš savo laiku jam suteiktos uosto teritorijos, jis privalo mokėti visus priskaičiuotus mokesčius, kuriuos moka valstybinės uosto žemės naudotojai, nepriklausomai nuo dokumentinio santykių įforminimo.

323. Pareiškėjas neteisingai teigia, jog atsakovas panaikino Atestavimo pažymėjimo dalies, suteikiančios teisę verstis jūrų krovinių krovimo veikla, galiojimą, nes šio pažymėjimo galiojimas buvo ne panaikintas, o sustabdytas iki 2012 m. gegužės 8 d.

334. Ministrų individualių teisės aktų įsigaliojimo momentas nėra siejamas su jų apskundimo terminu (Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. 3 d.).

345. Pareiškėjo vykdoma veikla nebeatitinka Aprašo 18.3 ir 18.6 punktuose išdėstytų reikalavimų, kuriuose nustatyta, kad įmonė privalo turėti leidimą naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis, prieplaukomis, plūduriuojančiais įrenginiais) bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro išduotą Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos atitikties aktą arba dokumentą, įrodantį įmonės sutartinius santykius su tokio akto turėtoju.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 188–191) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

361. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4736-323/2011 atmetė UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai atlikti veiksmus, kurie būtų susiję su žemės nuomos sutarčių nutraukimu, todėl Lietuvos saugios laivybos administracija pagrįstai nusprendė, kad su pareiškėju nutraukus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis jis nebeturi teisės naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėmis ir tuo pagrindu turi būti sustabdytas Atestavimo pažymėjimo dalies, suteikiančios teisę verstis jūrų krovinių krovimo veikla, galiojimas.

372. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra nutraukusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis, sudarytas su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje nėra įregistruota jokių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarčių, kurių pagrindu UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ būtų suteikta teisė naudotis uosto žeme, todėl teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas yra praradęs teisę naudotis uosto hidrotechniniais įrenginiais.

383. Visiškai nepagrįsti teiginiai, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas pareiškimais spaudoje siekia priversti bankrutuoti pareiškėją. Tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tiek VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tinkamai vykdė (vykdo) Lietuvos Respublikos teisės aktų joms pavestas funkcijas, todėl argumentas dėl šališkumo yra niekinis.

394. Neturi jokių kitų tikslų dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, išskyrus tai, jog siekia užtikrinti tvarką Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Fiksuodamas nuolat besikartojančius pažeidimus, atsižvelgdamas į tai, kad nemokamos uosto rinkliavos ir žemės nuomos mokesčiai, nevykdomi teismų sprendimai, matydamas, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ valdomoje teritorijoje vykdoma galbūt nusikalstama veikla, ir teisėtai gindamas valstybinės įmonės interesus, ėmėsi teisės aktų nustatytų priemonių bei apie susidariusią situaciją informavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir Lietuvos saugios laivybos administraciją.

405. Prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą turėtų būti atmestas, nes nepagrįstas. 2012 m. gegužės 8 d. baigėsi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ Atestavimo pažymėjimo galiojimo laikas, todėl, panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėjas netaps atestuota įmone, teismo sprendimas nesukels jo siekiamų pasekmių, ir nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-75 matyti, kad jo priėmimo teisiniais pagrindais buvo Aprašo 18.3, 18.6 ir 32.7 punktai (kolegija pažymi, kad šiame įsakyme nurodyti Aprašo 38 ir 42 punktai reglamentuoja nagrinėjamai bylai neaktualius procedūrinius klausimus, todėl kolegija toliau dėl jų nepasisako). Faktiniai skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindai yra nurodyti jame paminėtame Įmonių atestavimo komisijos 2012 m. kovo 29 d. posėdžio protokolu Nr. 5 įformintame siūlyme (pažymėtina, kad šiame protokole nurodytos Aprašo 18.3, 18.6 ir 32.7 punktų taikymo požiūriu bylai reikšmingos faktinės aplinkybės pareiškėjo iš esmės nėra ginčijamos, jas patvirtina byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo aptarti bei įvertinti įrodymai, todėl, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, kolegija pripažįsta jas nustatytomis).

45Pasisakydama dėl materialinės teisės normų (paminėtų Aprašo 18.3, 18.6 ir 32.7 punktų) taikymo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad Aprašas yra specialus Saugios laivybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytas ir šios teisės normos pagrindu priimtas teisės aktas, kuriame, be kita ko, nustatyti atsakovo teisė (kompetencija) spręsti įmonėms, teikiančioms jūrų krovinių krovimo paslaugas, išduotų atestavimo pažymėjimų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo klausimus (7.2, 7.3 p.), taip pat yra nustatyti tokioms įmonėms keliami ir paminėtai veiklai vykdyti būtini reikalavimai, tarp jų nagrinėjamai bylai aktualūs 18.3 ir 18.6 punktuose numatyti papildomi reikalavimai, neatitikimas kuriiems gali būti pagrindu sustabdyti įmonės turimą ir nurodytai veiklai vykdyti būtiną turėti atestavimo pažymėjimą (37.2 p.). Pagal Aprašo 18.3 punktą (2008-02-27 įsakymo Nr. 3-65 redakcija), įmonėms, teikiančioms krovinių krovimo paslaugas, privalu turėti leidimą naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis, prieplaukomis, plūduriuojančiais įrenginiais), o pagal jo 18.6 punktą (2008-02-27 įsakymo Nr. 3-65 redakcija) - turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro išduotą Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos atitikties aktą arba dokumentą, įrodantį įmonės sutartinius santykius su tokio akto turėtoju. Aukščiau aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarytos žemės nuomos sutarties pagrindu turėtas leidimas naudotis uosto hidrotechniniais įrenginiais pasibaigė, trečiajam suinteresuotam asmeniui nuo 2011 m. kovo 11 d. vienašališkai nutraukus šią žemės nuomos sutartį, o jo (pareiškėjo) nuo 2009 m. birželio 20 d. turėtas (Aprašo 18.6 p. numatytas) atitikties aktas buvo panaikintas aukščiau paminėtu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5S-1. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą įsakymą, turėjo teisinį ir faktinį pagrindus pritaikyti pareiškėjui Aprašo 37.2 punktą ir sustabdyti jo (pareiškėjo) turimo atestavimo pažymėjimo Nr. 12/09 galiojimą ta apimtimi, kuria jis turėjo teisę vykdyti jūrų krovinių krovimo darbus.

46Atsakydama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kolegija pažymi, kad Aprašo 18.3 ir 18.6 punktų, o tuo pačiu ir 37.2 punktų taikymo prasme reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas (paaiškėjimas), vykdant atsakovui priskirtiną atestuotų įmonių valstybinės priežiūros funkciją, nebūtinai turi būti siejamas tik su Aprašo 31 punkte nurodytais įmonės veiklos patikrinimo būdais (planiniais ir neplaniniais patikrinimais). Šios aplinkybės - atitinkamų teisinių prielaidų teikti jūrų krovinių krovimo paslaugas nebuvimas - yra įmonės veiklos teisėtumo, o ne jos (veiklos) kokybiškumo arba atitikimo kitų teisės aktų reikalavimams klausimas. Todėl bet kokiu būdu Aprašo 18.3 ir 18.6 punktų taikymo požiūriu reikšmingos informacijos gavimas suponuoja atsakovo pareigą ją (o ne pačią įmonės veiklą) patikrinti ir, jai (informacijai) pasitvirtinus, reaguoti į ją Aprašo 37 punkte nustatytu būdu. Taip elgdamasis, atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas nebuvo saistomas aplinkybėmis, kad (kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą situaciją) pareiškėjas teismui apskundė (arba galėjo apskųsti) paminėtus nuomos sutarties vienašališką nutraukimą ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 5S-1, nes jis (atsakovas) privalėjo vykdyti teisės aktų jam nustatytus reikalavimus ir išspręsti pareiškėjo veiklos teisėtumo klausimą būtent tokioje situacijoje, kuri atsirado po paminėtų nuomos sutarties nutraukimo ir ministro įsakymo įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo veiksmus (skundžiamo atsakovo įsakymo teisėtumo ir jo pagrįstumo klausimus) toje pačioje laiko situacijoje, todėl ir jis (teismas) neturėjo pagrindo pripažinti šias (pareiškėjo laikomas svarbiomis) aplinkybes bylai reikšmingomis aplinkybėmis. Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl nagrinėjamos bylos baigties pasekmių reikšmingumo ir atsakydama į apelianto šiuo klausimu pateiktus argumentus, pažymi, kad pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką, asmens reikalavimas teismui atlyginti valstybės ar savivaldybės institucijų neteisėtais veiksmais jam padarytą žalą nėra saistomas būtinumo atskirai ir prieš pateikiant teismui reikalavimą dėl žalos atlyginimo apskųsti teismui šiuos veiksmus. Tai reiškia, kad šioje byloje teismo priimtas sprendimas niekaip neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl galbūt jo patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad dėl aukščiau nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo nurodytą administracinę bylą Nr. I-2876-95/2012 (b. l. 149-150).

47Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

48Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ (toliau – ir pareiškėjas,... 6. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu atsakovas sustabdė UAB... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 77–79) prašė atmesti skundą kaip... 8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo jūrų krovinių krovimo veikla buvo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 81–85) prašė... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog atsakovas pagrįstai nusprendė,... 11. teisės naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėmis. Teigė, kad... 12. II.... 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu... 14. (b. l. 158–163) atmetė pareiškėjo skundą.... 15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Lietuvos saugios laivybos... 16. 11 punktu, 38 straipsnio 1, 2 dalimis, Aprašo 7.1, 7.2, 7.3, 10, 18.3, 18.6,... 17. 40.4 punktais. Akcentavo, kad nagrinėjamos administracinės justicijos byloje... 18. dėl jo vykdomos jūrų krovinių veiklos sustabdymo. Teismas, pasisakydamas... 19. skundo argumentų, vadovavosi Aprašo 38 punktu. Nustatė, kad Lietuvos saugios... 20. Nr. AT3-13. Lietuvos saugios laivybos administracijos Įmonių atestavimo ir... 21. III.... 22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 166–173) prašo: 1) pridėti prie... 23. 1. Nepagrįsta teismo pozicija skundžiamo administracinio teisės akto... 24. 2. Tarp šalių jau ilgą laiką tęsiasi ginčai dėl jūrų uosto žemės... 25. 3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr.... 26. 4. Trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi šališkai, todėl skundžiamu... 27. 5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad teismo sprendimas, kuriuo būtų... 28. 6. Kitoje administracinėje byloje ginčija individualaus pobūdžio... 29. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185–187) prašo... 30. 1. Pareiškėjas bando klaidinti teismą, teigdamas, kad 2012 m. kovo 23 d.... 31. 2. Kol pareiškėjas neiškeldintas iš savo laiku jam suteiktos uosto... 32. 3. Pareiškėjas neteisingai teigia, jog atsakovas panaikino Atestavimo... 33. 4. Ministrų individualių teisės aktų įsigaliojimo momentas nėra siejamas... 34. 5. Pareiškėjo vykdoma veikla nebeatitinka Aprašo 18.3 ir 18.6 punktuose... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l.... 36. 1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi... 37. 2. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra nutraukusi Klaipėdos... 38. 3. Visiškai nepagrįsti teiginiai, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 39. 4. Neturi jokių kitų tikslų dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“,... 40. 5. Prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą turėtų būti... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-75... 45. Pasisakydama dėl materialinės teisės normų (paminėtų Aprašo 18.3, 18.6... 46. Atsakydama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kolegija pažymi, kad... 47. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas... 48. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 49. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....