Byla I-8-609/2012
Dėl neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos Janinos Daukšienės TŪB atstovams S.S., advokatei Džiolanai Tarvainytei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Laužikaitei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovui Tadui Būdvyčiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Janinos Daukšienės TŪB patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB „Danės vartai“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Insolvensa“, BUAB „Žvejų rezidencija“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, dėl neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

2pareiškėja Janinos Daukšienės TŪB prašo iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, solidariai priteisti 447594,29 Lt turtinės žalos atlyginimą.

3Patikslintame prašyme (t.II, b.l. 81-91) nurodė, jog Janinos Daukšienės TŪB nuosavybės teise priklauso pastatas- baras (toliau - Pastatas), esantis ( - ), kurį nuo 2007 09 28 nuomojosi UAB „Elmaris“. Paaiškino, kad UAB „Elmaris“ priklausantis restoranas „Petit Marseille“ Pastate veikė nuo 2007 09 28, tačiau dėl šalia Pastato neteisėtai vykdomų statybos darbų nebegalėdama vykdyti veiklos, 2008 03 31 UAB Elmaris“ buvo priversta restoraną uždaryti, o 2008 09 25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Elmaris“ buvo iškelta bankroto byla. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja Janinos Daukšienės TŪB patyrė turtinę žalą- negavo 199794,29 Lt pajamų, kurių Janinos Daukšienės TŪB UAB „Elmaris“ nesumokėjo už patalpų nuomą. Pažymėjo, jog taip pat pareiškėja negavo planuotų pajamų, kada nutrūkus nuomos sutarčiai su UAB „Elmaris“, ji negalėjo surasti Pastato nuomininko, nes dėl vykdomų statybos darbų nekilnojamojo turto objektas tapo nepatraukliu. Pareiškėja patirtą žalą kildina iš neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtintų detaliųjų planų, išduotų planavimo sąlygų ir statybos leidimų. Teigia, kad turtinę žalą patyrė ir dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri turėjo įstatyminę pareigą tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, tačiau tokių veiksmų neatliko, veiksmų. Tvirtina, jog restorano „Petit Marseille“ veikla negalėjo būti vykdoma dėl per arti prie Pastato esančių statybvietes juosiančių tvorų, pastatytų vykdant statybas greta esančiuose sklypuose, buvo apsunkintas privažiavimas ir restoranas statybų apsuptyje tapo visiškai nepatrauklus lankytojams, kas sąlygojo UAB „Elmaris“ nemokumą. Kadangi statybos leidimai Nr. 197/36-NS/07 ir Nr. 254/67(1.0)-GN/07 buvo išduoti neteisėtai, o neteisėtai išduotų statybos leidimų galiojimas ir neteisėtos statybos nebuvo sustabdytas, turtinę žalą - negautas 447594,29 Lt pajamas, prašo priteisti iš atsakovių solidariai.

4Pareiškėjos atstovas S.S. teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti. Nurodė, jog Pastato nuomininkas sėkmingai vykdė veiklą ir klėstėjo tol, kol neprasidėjo statybos. Pažymėjo, kad pasibaigus statyboms, atsirado daug norinčių nuomoti ginčo patalpas. Teigė, jog pareiškėjos teisių pažeidimas prasidėjo nuo tada, kai iš abiejų Pastato pusių buvo pastatytos tvoros.

5Pareiškėjos atstovė advokatė Džiolana Tarvainytė pažymėjo, kad žala atsirado ne tik dėl to, jog buvo vykdomos statybos, o iš esmės dėl to, kad statybos vyko neteisėtai patvirtintų detaliųjų planų ir neteisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu. Teigia, jog nuomos sutartis su UAB „Elmaris“ nutrūko dėl UAB „Elmaris“ nemokumo ir bankroto bylos įmonei iškėlimo. Mano, kad pareiškėjos patirta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta.

6Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą prašymą (t. III, b.l. 60-62) nurodė, jog su patikslinto prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakomybę pareiškėja sieja su 2004 11 04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-403 „Dėl teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliojo plano patvirtinimo“, 2005 09 15 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-286 „Dėl žemės sklypo Žvejų g. 10 detaliojo plano patvirtinimo“, 2005 12 23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-2429 „Dėl žemės sklypų Žvejų g. 4,6, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“. Teigia, jog aktų, kuriais patvirtinti detalieji planai, neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuotas. Pažymėjo, kad net ir nustačius detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimų, jie patys savaime nėra pagrindas teigti, kad dėl to kyla civilinė atsakomybė. Tvirtina, kad pareiškėjos nurodoma jos patirta žala dėl nuomininko bankroto ar negalėjimo rasti kitą nuomininką nėra Klaipėsdoa miesto savivaldybės administracijos veiksmų rezultatas. Pažymi, jog pareiškėja yra komercinę veiklą vykdantis ūkio subjektas ir turėjo įvertinti galinčias kilti pasekmes kaip įprastą verslo riziką.

7Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė su patikslinto skundo reikalavimu nesutiko ir prašė jo netenkinti atsiliepime į patikslintą prašymą išdėstytų argumentų pagrindu.

8Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime (t.III, b.l. 71-74) nurodyta, kad institucija su patikslinto prašymo reikalavimu nesutinka ir patikslintą prašymą prašo atmesti. Nurodoma, jog pareiškėja patirtų netiesioginių nuostolių faktą grindžia prielaidomis, o ne įrodymais bei nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog negauta turtinė nauda buvo nulemta būtent atsakovių neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog administraciniai aktai, iš kurių pareiškėja kildina žalą, yra galiojantys, o jų pagrindu pastatyti statiniai nenugriauti, tačiau tai netrukdo pareiškėjai toliau vykdyti komercinę veiklą. Teigiama, jog pareiškėjos reikalavimas atlyginti 199794,29 Lt žalą kildinamas iš sutartinių nuomos teisinių santykių, buvusių tarp UAB „Elmaris“ ir pareiškėjos, siekiant atsakovams perkelti UAB „Elmaris“ prisiimtų ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų naštą. Be to, nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, duodančių pagrindą tvirtinti, kad UAB „Elmaris“ nemokumas susidarė dėl šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato vykdytų statybos darbų. Pažymima, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėja būtų tikrai ir neišvengiamai išnuomojusi Pastatą už jos nurodomą kainą. Patikslinto prašymo reikalavimą prašoma atmesti, nesant įrodytiems patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, elementams.

9Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovas prašė patikslintą prašymą atmesti atsiliepime į patikslintą prašymą išdėstytų argumentų pagrindu.

10Konstatuojama.

11Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė- turtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, veiksmų ir neveikimo jiems vykdant jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas atlyginimas.

12Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra komuliacinės ir bent vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti.

13Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato Lietuvos normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Civilinio kodekso nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis- viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms, t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, žalos atlyginimą siejant su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

14Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai- tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti- prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

15Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios jos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pažymėtina, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

16Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų- priežastinio ryšio, nustatymas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Tai reiškia, kad neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti asmens, iš kurio prašoma atlyginti žalą, veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.

17Kadangi pagal patikslinto skundo reikalavimą atsakovių civilinė atsakomybė reiškia pareiškėjos patirtų nuostolių atlyginimą, laikytina, jog sprendžiant pareiškėjos patikslinto skundo pagrįstumo klausimą, nepakankama nustatyti, kad atsakovės (valdžios institucijos) arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Be to taip pat būtina įvertinti ir pareiškėjos elgesį, kaip veiksnį, galėjusį nulemti žalos atsiradimą.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (2011 12 15 nutartis, administracinė byla Nr. A(62)-1119/2011), kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

19Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėja iš esmės atsakovių neteisėtais veiksmais įvardina aplinkybes, dėl kurių Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-44-386/2010, kuri 2011 06 20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (administracinė byla Nr. I-44-386/2010, t.V, b.l. 39-49) buvo nutraukta.

20Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

21Kaip yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 12 15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(62)-1119/2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata galios principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A(444)-2586/2011). Ten pat nurodyta, kad siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą teisingumo administravimą, yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Pažymėta, kad remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu- tų aplinkybių jam nereiks įrodinėti.

22Nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinos valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nustatymo, siekiant įvertinti su skundo reikalavimu susijusius faktinius ir teisinius aspektus, būtina atlikti tariamų neteisėtų veiksmų patikrą savivaldybės ir valstybės deliktinės atsakomybės kontekste, todėl aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo panaikinti administraciniai aktai, kurių pagrindu ginčo teritorijoje buvo vykdomos statybos, nelaikytina kliūtimi įvertinti jų teisėtumą, remiantis administracinėje byloje tarp tų pačių šalių nustatytais faktais, pagrįstais įrodymais.

23Vertinant administracinių aktų, dėl kurių teisėtumo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-44-386/2010, neteisėtumą jų priėmimo metu, būtina nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovių veikimo ir neigiamų padarinių, kuriuos nurodo pareiškėja.

24Pareiškėja iš esmės tvirtina, kad turtinę žalą dėl negautų pajamomų iš pastato nuomos ji patyrė, nes pagrįstai tikėjosi, jog atsakovės veiks taip, kad bus užtikrintas teritorijų planavimą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų laikymasis, o patvirtinti detalieji planai ir jų pagrindu priimti kiti administraciniai aktai atitiks įstatymų reikalavimus ir bus teisėti. Skunde teigiama, jog dėl neteisėtų administracinių aktų ir veiksmų pareiškėja Janinos Daukšienės TŪB negavo pajamų- nuompinigių, laikotarpiu, kada gretimuose žemės sklypuose buvo vykdomos statybos, pažeidžiančios pareiškėjos interesus. Pareiškėjos teigimu, nuomos teisiniai santykiai tarp pareiškėjos Janinos Daukšienės TŪB ir UAB „Elmaris“ nutrūko dėl UAB „Elmaris“ bankroto, kurį UAB „Elmaris“ patyrė dėl ginčo teritorijoje vykusių statybos darbų.

25Bylos duomenimis nustatyta, jog vykstant ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūroms, buvo priimta eilė administracinių aktų: 2004 11 04 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijos tarp Danės upės, Tilto g., Žvejų g. ir Pilies g. detalųjį planą, 2005 09 15 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos spendimu Nr. T2-286 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Žvejų g. 10, Klaipėdoje, detalusis planas, 2005 12 23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Nr. ADI-2489 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Žvejų g. 10, Klaipėdoje, detalusis planas, 2007 06 22 išduotas statybos leidimas Nr. 197/36-NS/07, 2007 07 27 išduotas statybos leidimas Nr. 254/67 (1.0)-GN/07.

26Nustatyta, jog pareiškėjai Janinos Daukšienės TŪB nuosavybės teise priklauso pastatas, kurio ( - ), esantis 0,0480 ha valstybinės žemės sklype adresu ( - ), kuriuo pareiškėja naudojasi 2001 06 18 nuomos sutarties, sudarytos su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pagrindu (t.I, b.l. 17-21).

27Iš byloje esančios patalpų nuomos sutarties (t.I, b.l. 25-27) matyti, jog 2006 07 10 negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), 10 metų terminui buvo išnuomotos UAB „Delmaris“.

282007 09 28 tarp pareiškėjos Janinos Daukšienės TŪB ir UAB „Elmaris“ buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis (t.I, b.l. 22-24), pagal kurią 10 metų terminui negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), buvo išnuomotos nuomininkei UAB „Elmaris“.

29Nustatyta, jog nuo 2008 11 21 negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), 5 metų terminui išnuomotos UAB „Deficitas“ (t.I, b.l. 29-37).

30Nustatyta, jog vienintelis UAB „Elmaris“ akcininkas S.S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „Elmaris“ iškėlimo ir 2008 09 25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t.I, b.l. 44,45) UAB „Elmaris“ buvo iškelta bankroto byla.

31Administracinės bylos Nr. I-259/2003 medžiaga, administracinėje byloje Nr. I-44-386/2010 esantys įrodymai (t.II, b.l. 186-188, t.III, b.l. 74-76), žemės sklypo Žvejų g. 10 detaliojo plano medžiaga, teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g. ir Pilies g. detaliojo plano medžiaga patvirtina, jog Pastato nuomos sutarties sudarymo su UAB „Elmaris“ metu pareiškėjai Janinos Daukšienės TŪB buvo žinoma apie ginčo teritorijoje atliekamas detaliojo planavimo procedūras ir numatomus vykdyti statybos darbus. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog iki nuomos sutarties su pareiškėja sudarymo UAB „Elmaris“ turtinė padėtis buvo gera. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo 2009 05 19 nutartis (civilinė byla Nr. B2-2825-232/2012) patvirtina, jog dar 2002 metais UAB „Elmaris“ mokestinė nepriemoka Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 33 678,19 Lt. Byloje esanti buhalterinė pažyma (t.II, b.l. 179) patvirtina, jog Janinos Daukšienės TŪB 199 794,29 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Elmaris“ susidarė per ataskaitinį laikotarpį nuo 2007 09 28 iki 2008 04 01. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog bankroto bylos UAB „Elmaris“ iškėlimas tiesiogiai susijęs su UAB „Elmaris“ Pastate vykdoma visuomeninio maitinimo veikla. Įvertinus aplinkybę, jog nuo 2008 11 21 negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), 5 metų terminui buvo išnuomotos UAB „Deficitas“, darytina išvada, jog atsakovių priimti administraciniai aktai ir veiksmai nebuvo kliūtimi pareiškėjai Pastatą išnuomoti, todėl jie negali būti laikytini turtinės žalos atsiradimo priežastimi. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog sudarydama Pastato nuomos sutartį su UAB „Elmaris“, pareiškėja siekė realizuoti savo privatų komercinį interesą ir tokiu būdu prisiėmė galimą verslo riziką, todėl yra visa apimtimi atsakinga dėl turtinio nuostolio, kurį patyrė dėl nuomos teisinių santykių su UAB „Elmaris“ pasibaigimo.

32Pareiškėja iš esmės patirtą žalą sieja su netinkamai vykdytais statybos darbais- netinkamai įrengta statybviete, neišlaikytais statybas juosiančios tvoros atstumais, statybinės tvoros neatitikimu priešgaisriniams reikalavimams, vienu metu iš abiejų Pastato pusių pradėtomis statybomis.

33Iš byloje esančio 2008 05 28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto (t.I, b.l. 60) turinio matyti, jog 2008 05 30 UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ įgaliotam asmeniui M.M. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos už Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (netinkamą sklypų ( - ) atitvarų įrengimą, tvarkos sklypų ribose ir už jų nepalaikymą), o 2008 06 13 UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ direktorei D.M. pateikta pakartotina pretenzija dėl aitvarų perkėlimo ir tvarkos palaikymo.

34Kadangi nenustatyta, jog atsakovės- viešojo administravimo subjektai, buvo atsakingos už tinkamą statybos darbų ginčo žemės sklypuose atlikimą, pareiškėjos nurodyti atsakovių padaryti pažeidimai ginčo teritorijos detaliojo planavimo metu negali būti laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.

35Remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis.

36Nors pareiškėja Janinos Daukšienės TŪB taip pat prašo priteisti 247800 Lt negautas pajamas, kurių pareiškėja negavo nutrūkus nuomos teisiniams santykiams su UAB „Elmaris, byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog siekdama išnuomoti Pastatą, pareiškėja veikė aktyviai. Esant nurodytai aplinkybei 247800 Lt pajamų sumos iš Pastato nuomos negavimas yra laikytinas prielaida, kuri CK 6.249 straipsnio bei CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažintos negautomis pajamomis arba nuostoliais ir atsakovių veiksmų rezultatu. Be to vertintina, jog UAB „Elmaris“ su finansiniais ir ekonominiais sunkumais susidūrė ir tapo nemokia, o pareiškėja negalėjo rasti Pastato nuomininko pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, kuri galėjo turėti reikšmę įmonės veiklai, laikotarpiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodomi nuostoliai (247800 Lt) gali būti laikytini atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos veiksmų rezultatu.

37Nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš esminių žalos atlyginimo sąlygų- priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir pareiškėjos Janinos Daukšienės TŪB negautų pajamų (patirtos žalos), kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas netenka prasmės, nes, kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

Nutarė

39patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė,... 2. pareiškėja Janinos Daukšienės TŪB prašo iš atsakovių Klaipėdos miesto... 3. Patikslintame prašyme (t.II, b.l. 81-91) nurodė, jog Janinos Daukšienės... 4. Pareiškėjos atstovas S.S. teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti.... 5. Pareiškėjos atstovė advokatė Džiolana Tarvainytė pažymėjo, kad žala... 6. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės... 8. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų... 9. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 10. Konstatuojama.... 11. Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė- turtinės žalos dėl neteisėtų... 12. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 13. Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus... 14. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį... 15. Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu... 16. Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą,... 17. Kadangi pagal patikslinto skundo reikalavimą atsakovių civilinė atsakomybė... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (2011 12 15... 19. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėja iš esmės atsakovių... 20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2... 21. Kaip yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės... 22. Nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinos... 23. Vertinant administracinių aktų, dėl kurių teisėtumo Klaipėdos apygardos... 24. Pareiškėja iš esmės tvirtina, kad turtinę žalą dėl negautų pajamomų... 25. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykstant ginčo teritorijos detaliojo planavimo... 26. Nustatyta, jog pareiškėjai Janinos Daukšienės TŪB nuosavybės teise... 27. Iš byloje esančios patalpų nuomos sutarties (t.I, b.l. 25-27) matyti, jog... 28. 2007 09 28 tarp pareiškėjos Janinos Daukšienės TŪB ir UAB „Elmaris“... 29. Nustatyta, jog nuo 2008 11 21 negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties)... 30. Nustatyta, jog vienintelis UAB „Elmaris“ akcininkas S.S. kreipėsi į... 31. Administracinės bylos Nr. I-259/2003 medžiaga, administracinėje byloje Nr.... 32. Pareiškėja iš esmės patirtą žalą sieja su netinkamai vykdytais statybos... 33. Iš byloje esančio 2008 05 28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos... 34. Kadangi nenustatyta, jog atsakovės- viešojo administravimo subjektai, buvo... 35. Remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei... 36. Nors pareiškėja Janinos Daukšienės TŪB taip pat prašo priteisti 247800 Lt... 37. Nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš esminių žalos atlyginimo... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 40. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...