Byla I-463-243/2010
Dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-04-14 galutinės atrankos išvados Nr. (9.14.5)-LV4-1950 ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimo Nr. (7.12)-V4-173 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjų Asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės, E. I., D. L. atstovui advokatui Gyčiui Šarkai, atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Laurai Vitosienei, Daivai Plokštienei, atsakovo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovams Viktorijai Bartašiūtei, Rimantui Giedraičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto atstovui Sauliui Gulbinskui, trečiojo suinteresuoto asmens Ž. B. atstovui advokato padėjėjui Jonui Zaronskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės, E. I., D. L. skundą atsakovams Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. B., Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo institutui dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-04-14 galutinės atrankos išvados Nr. (9.14.5)-LV4-1950 ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimo Nr. (7.12)-V4-173 panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjai asociacija Ežaičių kaimo bendruomenė, E. I., D. L. skunde nurodo, jog Ž. B. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kuris ribojasi su jiems nuosavybės teise priklausančiais sklypais, planuoja ūkinę veiklą – statyti vėjo jėgaines. Nurodo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 2010-01-18 surašius pirminę atrankos išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, Ežaičių kaimo bendruomenė 2010-02-08 ir 2010-03-17 pateikė Departamentui pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą ir priimti galutinę išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pareiškėjų teigimu, Departamentas 2010-04-14 galutinėje atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-LV4-1950 nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, o Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimu Nr. (7.12)-V4-173 patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, jog planuojama veikla yra nekenksminga. Pareiškėjai prašo panaikinti šiuos administracinius aktus, nes jie pažeidžiančia jų teises ir interesus. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis tiesiogiai gali paliesti jų interesus į saugią ir sveiką aplinką, o poveikio aplinkai vertinimo atranka atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl siekia, kad būtų atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas. Pareiškėjai argumentuoja, jog Departamentas, priimdamas galutinę išvadą, neįvertino Ežaičių kaimo bendruomenės 2010-02-08, 2010-03-17 ir 2010-04-02 pateiktų pastabų ir pasiūlymų, todėl, jų nuomone, išvada nemotyvuota ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o jos priėmimo procedūra neatitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punkto, 8 straipsnio 13 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665, kuriuo patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai, 13 punkto reikalavimų. Teigia, jog išvada turėjo būti persvarstyta ir vertinamos pastabos, nepaisant to, jog poveikio visuomenės sveikatai ataskaita jau patvirtinta, nes pastabos susijusios su, pareiškėjų nuomone, nepagrįstais poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos teiginiais, o pastaroji yra sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo dokumentų dalis, todėl Departamentas turėjo įvertinti jos teiginius. Pažymi, jog pirminė atrankos išvada priimta 2010-01-18, o Klaipėdos visuomenės sveikatos centras poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą patvirtino tik 2010-01-20 sprendimu. Pareiškėjų teigimu, tai įrodo, kad galutinės Departamento išvados teiginys, jog Ežaičių kaimo bendruomenės pastabų nenagrinės, nes jos jau įvertintos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje, yra nepagrįstas, nes pats Departamentas galutinėje išvadoje nevertino šios ataskaitos.

4Pareiškėjai skundo reikalavimą grindžia taip pat tuo, jog atliekant poveikio aplinkai atranką buvo pažeistos Aplinkos ministro 2003-07-31 įsakymo Nr. 406, kuriuo patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44-03, 8 ir 9 punktų nuostatos, nes poveikio aplinkai atrankos dokumentuose nebuvo įvertinta su vėjo jėgainėmis susijusi infrastruktūra ir jos poveikis aplinkai ir sveikatai, neišnagrinėtos alternatyvos (nulinė ir palankiausia aplinkai), nevertintas triukšmo lygis esant skirtingiems vėjo parametrams ir skirtingais metų sezonais, kaip reikalaujama pagal 10.3 ir 10.2 punktus. Teigia, jog išnagrinėtas vienintelis vėjo keliamo triukšmo lygis esant 8 m/s vėjo greičiui ir jis neatitinka gamintojo nurodytų parametrų, neatsižvelgta į Sveikatos apsaugos ministro 2009-03-13 įsakymu Nr. V-190 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ reikalavimus.

5Pareiškėjai taip pat nurodo, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą atlikusi N. J. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo institute nedirbo ir neturėjo licencijos atlikti poveikio aplinkai vertinimą, todėl negalėjo parengti ataskaitą. Pažymi, jog Institutas licenciją gavo 2007-04-16, tačiau kad galėtų verstis licencijuojama veikla Institute turi dirbti bent vienas specialistas, kuris gali atlikti poveikio visuomenės sveikatos vertinimą ir kuriam Institutas yra pagrindinė darbovietė (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, Lietuvos respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 525 patvirtintų Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo taisyklių 10.3 punktas). Analogiški reikalavimai buvo įtvirtinti ir licencijos išdavimo Institutui metu galiojusiame Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-02-25 įsakymo Nr. V-32 12 punkte. Argumentuoja, jog Instituto 2009 metų lapkričio mėnesį atliktas Ežaičių kaime ketinamų statyti vėjo elektrinių poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti laikomas teisėtu, t.y. licencijuojama veikla galėjo būti vykdoma teisėtai, tik jeigu jį atlikusi N. J. 2009 m. lapkričio mėnesį būtų dirbusi Institute ir Institutas būtų jos pagrindinė darbovietė. Pažymi, jog pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, Sveikatos apsaugos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. V-369 patvirtintų Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo ir Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų įtvirtinimo specialisto licencija, sąrašo ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatų reikalavimus, fiziniam asmeniui taip pat privaloma turėti licenciją norint verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu. Nurodo, jog Sveikatos apsaugos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. V-369 2 punktu už licencijų išdavimą atsakinga institucija paskirta Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras, kuris 2010-04-28 raštu nurodė, jog licencijos N. J. neturėjo ir neturi.

6Argumentuoja, jog nėra praleidę Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino kreiptis į teismą. Teigia, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra sudėtinė ir privaloma poveikio aplinkai vertinimo atrankos dalis, todėl, kol nesibaigė poveikio aplinkai vertinimo procedūra, negali būti laikomos baigtos ir sudėtinės šios procedūros dalys. Pareiškėjų teigimu, tik priėmus galutinę atrankos išvadą (2010-04-14) įvertinami visi aspektai ir suinteresuoti subjektai įgyja teisę kreiptis į teismą dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų teisėtumo.

7Pareiškėjų asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės, E. I., D. L. atstovas skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašo skundą patenkinti.

8Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą argumentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis. Nurodo, jog vėjo jėgainių įrengimas kaip planuojama ūkinė veikla patenka į Įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą planuojamos ūkinės veiklos rūšių, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, bet nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Teigia, jog tokiu reglamentavimu įtvirtinta institucijos prerogatyva spręsti, ar planuojamai ūkinei veiklai, šiuo atveju vėjo jėgainių įrengimui, reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Nurodo, jog atlikdamas atranką nustatė, kad planuojamai ūkinei veiklai nėra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Rėmėsi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2010-03-23 raštu Nr. 2-731-(2.29), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-03-25 raštu Nr. (51.42)-A5-1040, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos 2010-03-19 raštu Nr. 1.9-80, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-03-18 raštu Nr. (7.5)-V4-745, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinio 2010-03-31 raštu Nr. (1.40)2kl-26 pateiktomis išvadomis, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Argumentuoja, jog visuomenės atstovų raštu pateikti motyvuoti pasiūlymai yra susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, kurio procedūros yra atliktos ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-01-20 raštu Nr. (7.5)-V4-173 yra pritaręs parengtai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitai. Atsakovo teigimu, jis nekompetentingas tikrinti bei vertinti šios ataskaitos teisėtumą. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra poveikio aplinkai vertinimo dalis, bei į tai, kad kiti poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikė išvadas, kad nėra privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas kitais aspektais, papildomas poveikio aplinkai vertinimas yra netikslingas. Teigia, kad atliekant poveikio aplinkai atranką negalėjo būti pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-31 įsakymas Nr. 406, kuriuo patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44-03, nes šis teisės aktas taikomas tik tuo atveju, kai yra atsakingos institucijos sprendimas, kad reikalingas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (b.l. 85-86).

9Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atsiliepimu pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą argumentuoja tuo, jog priimdamas tvirtinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-07-05 įsakymu Nr. V-511 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklių 32 punktu, nustatančiu, kad juridinis asmuo turi pateikti teisę atlikti vertinimą įrodančio dokumento (licencijos) kopiją, ir kad Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto licencijos kopiją pateikė. Pažymi, jog nevertina, ar licencijos turėtojas atitinka licencijavimo visuomenės sveikatos priežiūros veiklai sąlygas, nes licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-30 įsakymu Nr. V-1116 patvirtintu Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kontrolės tvarkos aprašu (b.l. 79).

11Atsakovo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas atsiliepimu pareiškėjų skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai savo teiginių, jog poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimai buvo atlikti nesurinkus išsamios įvertinimui reikalingos informacijos, nepagrįsti įrodymais. Teigia, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas funkcijas pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, tik įvertinęs poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų kokybę pagal Aplinkos ministro 2000-07-17 įsakymu Nr. 305 patvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikimo kokybės įvertinimo atmintinės tvarką priėmė atrankos išvadą. Teigia, jog pareiškėjai pripažįsta, kad Instituto turima licencija yra galiojanti nuo 2007-04-16 ir Institutas atitiko teisės aktų reikalavimus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimui. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjų argumentai dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos teisėtumo iš esmės nereikšmingi (b.l. 80-82).

13Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atstovas atsiliepimo argumentų pagrindu siūlo skundą nepatenkinti. Pripažįsta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengimo metu su N. J. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir ji neturėjo licencijos, suteikiančios teisę vertinti poveikį visuomenės sveikatai.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. B. atsiliepimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimą Nr. (7.12)-V4-173 siūlo nutraukti, nes pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skundui paduoti. Argumentuoja, jog Klaipėdos universiteto pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas 2010-02-22 raštu Nr. 10-54 atsakydamas į 2010-02-08 pareiškėjos Asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės pasiūlymą, nurodė, kad yra atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centras yra priėmęs sprendimą, kuriuo pritarta šiai ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms Ežaičių kaime. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, terminas skundui dėl 2010-01-20 sprendimo Nr. (7.12)-V4-173 paduoti skaičiuotinas nuo minėto rašto išsiuntimo Asociacijai Ežaičių kaimo bendruomenei, t.y. nuo 2010-02-22. Teismui nusprendus, jog pareiškėjai nepraleido termino skundui paduoti, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalį verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla, įskaitant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, turi teisę juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Teigia, jog Institutui 2007-04-16 išduota visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija Nr. VSL-184. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimo Nr. 525, kuriuo patvirtintos Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo taisyklės, 49.1 punktą licencijos turėtojas turi teisę verstis licencijoje nurodyta licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros veikla. Institutui išduota licencija nebuvo panaikinta, sustabdyta ir buvo galiojanti Instituto parengtos poveikio visuomenės sveikatai ataskaitos, kuriai pritarė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras skundžiamu sprendimu, rengimo laikotarpiu. Pažymi, jog pareiškėjai remiasi negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-03 nutarimu Nr. 154 ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-02-25 įsakymu Nr. V-32. Teigia, jog pareiškėjų nurodytas reikalavimas, kad darbo santykius su juridiniu asmeniu turi turėti bent vienas specialistas, kuris turi visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją ir kuriam juridinis asmuo yra pagrindinė darbovietė, yra reikalinga juridiniams asmenims, siekiantiems gauti licenciją. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, net jeigu Institutas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo metu nebūtų turėjęs nei vieno specialisto, turinčio visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją ir kuriam juridinis asmuo būtų pagrindinė darbovietė, jis teisės verstis licencijoje nurodyta veikla nebūtų praradęs, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimo Nr. 525, kuriuo patvirtintos Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo taisyklės, 38.2 punktą turėtų būti priimamas sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. B. pareiškėjų skundą dalyje dėl Departamento galutinės atrankos 2010-04-14 išvados Nr. (9.14.5)-LV4-1950 panaikinimo taip pat siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjų pasiūlymai buvo svarstyti pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymo Nr. D1-311, kuriuo patvirtintas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašas, 7 punkto nuostatas, kuriuose numatyta, jog atsakinga institucija, gavusi motyvuotą prašymą ar motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Teigia, jog Departamentas 2010-03-04 raštu Nr. (9.14.5.)-LV4-1151 poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius informavo apie 2010-02-08 pareiškėjos Asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės gautus pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo bei pakvietė dalyvauti 2010-03-19 vyksiančiame atrankos išvados persvarstyme. Nurodo, jog pareiškėja persvarstyme dalyvavo. Teigia, jog Departamentas neprivalo dar kartą svarstyti pareiškėjos pasiūlymus ir galutinė atrankos išvada priimta vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 13 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. D1-311 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 9 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų 13 punkto bei 2 priedo nuostatomis. Argumentuoja, jog pagal šiuos teisės aktus išvados svarstymo metu poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams išnagrinėjus pateiktus motyvuotus pasiūlymus, vėlesnis jų nagrinėjamas ir vertinimas nėra atliekamas. Pažymi, jog Įstatymo 7 straipsnio 4, 6 dalys numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir kad nėra pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teigia, jog Instituto parengtos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos išvados argumentuotos ir pagrįstos. Nurodo, jog Departamentui, kaip institucijai, priimančiai galutinę atrankos išvadą, nebuvo pagrindo abejoti ar nesivadovauti poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateiktomis išvadomis dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Į pareiškėjų argumentą, jog Departamentas privalėjo vertinti Asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės motyvuotame pasiūlyme nurodytas pastabas dėl Instituto parengtos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, nurodo, kad ši ataskaita nebuvo sudėtinė atrankos dokumentų, kuriais remiantis buvo priimta atrankos išvada, dalis. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog jo planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas kaip atskira procedūra ir Instituto parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą išnagrinėjo bei patvirtino Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Nurodo, jog apie parengtą visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą visuomenė informuota ir pasiūlyta teikti motyvuotus pasiūlymus 2009-11-28 pranešimu vietiniame laikraštyje „BANGA“ Nr. 91, tačiau šia teise nepasinaudota. Taip pat argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-31 įsakymas Nr. 406, kuriuo patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44-03, yra taikomas tik, kai atlikus atranką ar kitais Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradedami poveikio aplinkai vertinimo veiksmai, tačiau ne atrankos metu, ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pažymi, kad pareiškėjų nurodytas teisės aktas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-03-13 įsakymu Nr. V-190 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, taip pat yra taikomas atliekant poveikio aplinkai vertinimą, o ne atranką (1 punktas). Be to, pagal 2 punktą, higienos norma yra privaloma projektuojant, statant bei eksploatuojant gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiant miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo, užstatymo, rekonstravimo projektus, kuriant technologijas, projektuojant, gaminant, eksploatuojant darbo priemones, technologinę ir inžinerinę įrangą, buitinius prietaisus, organizuojant muzikinius ir kitus masinius renginius, o jis ketina projektuoti ir statyti vėjo elektrines, kurios nepatenka į nurodytą sąrašą.

16Trečiojo suinteresuoto asmens Ž. B. atstovas atsiliepimo argumentų pagrindu siūlo skundą nepatenkinti.

17Teisėjų kolegija konstatuoja :

18pareiškėjai Asociacija Ežaičių kaimo bendruomenė, E.I. ir D. L. skundžia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-04-14 galutinę atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-1950, kuria konstatuota, jog Ž. B. planuojamai ūkinei veiklai – vėjo elektrinių statybai Ežaičių kaime, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (b.l. 163-165), ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimą Nr. (7.12)-V4-173, kuriuo patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, jog planuojama ūkinė veikla yra nekenksminga (priedas Nr. 4). Pareiškėjai skundo reikalavimus grindžia iš esmės procedūriniais pažeidimais, padarytais atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

19Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau Įstatymas) (ginčo teisiniams santykiams aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008-07-17 iki 2010-06-30) ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai. Pagrindinis iš jų yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665 patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai.

20Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir yra įrašyta į: 1) Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (Įstatymo 1 priedas); 2) Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (Įstatymo 2 priedas). Įstatymo 2 priede pateikto Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 3.7 punkte numatyta, kad tokiai veiklai priskiriama vėjo jėgainių įrengimas (kai aukštis, įskaitant sparnų ilgį, – daugiau kaip 10 m ar turinčių 2 ar daugiau turbinų). Iš bylos duomenų matyti, kad į šį sąrašą patenka trečiojo suinteresuoto asmens Ž. B. planuojama ūkinė veikla.

21Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, ir remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija) (7 straipsnio 3, 4 dalys). Be to, atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (7 straipsnio 6 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra konstatavęs, jog Įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo nedetalizuoja (2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1078/2007). Dėl atsakingos institucijos diskrecijos teisės priimant atrankos išvadą ar galutinės atrankos išvadą analogiškai turėtų būti aiškinama ir Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009). To paties straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-28 nutarimo Nr. 900 (2003-02-04 nutarimo Nr. 184 redakcija) nuostatas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra atsakinga institucija, atliekanti atranką ir priimanti galutinę atrankos išvadą (6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 13 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog būtent atsakingos institucijos – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento galutinė atrankos išvada yra ginčo objektas, t.y. administracinis aktas, sukeliantis teises ir pareigas. Iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento galutinės atrankos išvados matyti, jog atranką jis atliko remdamasis inter alia Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-03-18 raštu Nr. (7.5)-V4-745 pateikta išvada, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitai yra pritarta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimu Nr. (7.12)-V4-173. Pareiškėjai ginčija ir šį Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimą Nr. (7.12)-V4-173.

22Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektais laikomos valstybės ir savivaldybės institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas. Tai valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, ir savivaldybės institucijos (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių (6 straipsnio 4 dalis). Iš šių įstatymo nuostatų yra matyti, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turi teisę tikrinti tik ta apimtimi, kiek tai yra susiję su jų kompetencijai priklausančiais ir programoje numatytais klausimais. Pagrįsti atsakovo argumentai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas netikrina kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų, tame tarpe ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, pateiktų išvadų teisėtumo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, tačiau konstatuotina, jog pareiškėjai turi reikalavimo teisę ginčyti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimą Nr. (7.12)-V4-173 ir tik teisminės gynybos keliu galima įvertinti šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims argumentuojant, jog pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl minėto sprendimo paduoti, pažymėtina, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita yra ne atskiras dokumentas, bet sudedamoji trečiojo suinteresuoto asmens Ž. B. užsakymu parengtos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis, nepriklausomai nuo to, kad šias dvi ataskaitas parengė skirtingi subjektai. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-05 administracinėje byloje Nr. A556 – 383/2009. Teismo vertinimu, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita turi būti parengta laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų ir reikalavimų. Priešingu atveju, pripažinus sprendimą, kuriuo patvirtinta ataskaita, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimams, nebūtų galima laikyti teisėta ir pagrįsta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę atrankos išvadą.

23Pareiškėjai, ginčydami Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sprendimą, kuriuo patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, savo poziciją grindžia iš esmės tuo, jog išvada parengta asmens, neturinčio privalomos šiai veiklai licencijos ir nedirbančio Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute. Byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjų argumentai pagrįsti.

24Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas. Tokios pačias nuostatos išdėstytos ir šio Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla turi teisę juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 525 patvirtintų Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo taisyklių (toliau Licencijavimo taisyklės) 4.5 ir 5 punkto nuostatų matyti, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros veikla. Licencijavimo taisyklės taikomos juridiniams asmenims, norintiems verstis šia veikla (1, 2 punktai). Nagrinėjamu atveju - tai Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, kurio parengta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita yra nagrinėjama. Licencijavimo taisyklių 10.3 punkte numatytos papildomos sąlygos juridiniam asmeniui, siekiančiam gauti licenciją: t.y. juridinis asmuo turi turėti bent vieną specialistą, privalomą atitinkamai licencijuojamai veiklos rūšiai, kuris turi visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, ir juridinis asmuo šiam specialistui turi būti pagrindinė darbovietė. Iš esmės tokios pačios sąlygos įtvirtintos ir Taisyklių 48.3.3 punkte, pagal kurio nuostatas licencijos turėtojas (Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas) privalo užtikrinti, kad licencijuojamą visuomenės sveikatos priežiūros veiklą atliktų tik specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję reikiamą profesinę kvalifikaciją ir turintys licencijas, jeigu jas privalo turėti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog vertinimą atliko N. J. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ji pripažino, jog licencijos ataskaitos rengimo metu neturėjo ir Institute nedirbo, nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-04-30 įsakymu Nr. V-369 patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms būtina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašo 5 punktą poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra licencijuojama veikla. Tuo pačiu įsakymu patvirtinti Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatai taikomi visiems fiziniams asmenims, siekiantiems verstis tam tikros srities visuomenės sveikatos priežiūros veikla (tame tarpe poveikio visuomenės sveikatai vertinimu) visuomenės sveikatos priežiūros veiklai licencijuotuose ar siekiančiuose gauti licenciją juridiniuose asmenyse. Įsakymu įtvirtintas analogiškas reikalavimas kaip aukščiau nurodyto Vyriausybės nutarimo 10.3 punkte. Iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2010-04-28 rašto Nr. S-01-10-51 matyti, jog iki 2010-04-27 N. J. licencija verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu nebuvo išduota (b.l. 55). Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos ministerijos, patikrinusi Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto veiklos atitikimą licencijavimo sąlygoms ir jų laikymąsi, nustatė, jog Institute nei vienas specialistas, atliekantis poveikio visuomenei sveikatai vertinimą, neturi licencijos verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla ir Institutas nėra jiems pagrindinė darbovietė (Tarnybos 2010-04-29 raštas Nr. S-1089) (b.l. 63). Byloje esanti Klaipėdos universiteto ir N. J. antraeilių pareigų terminuota darbo sutartis, sudaryta 2007-06-29 ir nutraukta 2009-01-12, taip pat patvirtina, jog Institutas nebuvo jos pagrindinė darbovietė (b.l. 61-62). Nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ž. B. planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių statybos – poveikio visuomenės sveikatai vertinimą atliko asmuo, neturėjęs tam teisės, t.y. privalomos licencijos. Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento argumentas, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-07-05 įsakymu Nr. V-511 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklių 32 punktą reikalaujama tik juridinio asmens teisę atlikti vertinimą įrodančio dokumento (licencijos), kuri buvo pateikta, pripažintinas nepagrįstu. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2004-07-05 įsakymu Nr. V-511 patvirtintų aukščiau minėtų Taisyklių 3 punkte nurodyta, jog jos taikomos tik planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro arba, kai atlikus atranką pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus nustatoma, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, bet vykdant veiklą galimas poveikis visuomenės sveikatai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50, nustatyta, kad sąrašas netaikomas, kai poveikis visuomenės sveikatai vertinamas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Nagrinėjamu atveju planuojama vykdyti ūkinė veikla įrašyta Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 3.7 punkte, todėl vertinant vėjo jėgainių poveikį visuomenės sveikatai taikomos Įstatymo nuostatos. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai vadovavosi nagrinėjamu atveju netaikytinu teisės aktu ir buvo kompetentingas bei turėjo patikrinti, ar rengiant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su ataskaitos rengėjo licencijos turėjimu.

25Analizuojant sprendimo, kuriuo patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, turinį, matyti, jog vertinimas atliktas neišsamiai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų 1 punkte įtvirtinti vertinimo tikslai: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai; pasiūlyti pašalinti arba sumažinti kenksmingą visuomenės sveikatai poveikį tinkamomis priemonėmis; motyvuotai pritarti ar nepritarti ūkinei veiklai pasirinktoje vietoje. Iš nagrinėjamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos turinio matyti, jog poveikio sveikatai vertinimas atliktas siekiant nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla nedarys neigiamos įtakos gyvenamajai, rekreacinei aplinkai, gyventojų sveikatai, taip pat norint nustatyti sanitarinės apsaugos zonas (priedas Nr. 4). Sprendime nurodyta, jog planuojama pastatyti penkias (250 kW galingumo) vėjo elektrines. Tuo tarpu pačioje vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog numatomos penkios vėjo elektrinės po 250 kW galios (priedas Nr. 4, psl. 9). Dėl šio netikslumo neaišku, ar skundžiamame Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendime Nr. (7.12)-V4-173 nurodytas ir vertintas visų vėjo jėgainių poveikis visuomenės sveikatai, ar kiekvienos atskirai. Vertinant jų keliamą triukšmą skaičiavimam imtas 99 dBA skleidžiamo triukšmo lygis, foninis triukšmo lygis 40 dBA, bokšto aukštis 50 m, vėjo greitis 10 m/s, tačiau nevertintas triukšmo lygis esant kitokiems vėjo parametrams – vidutinį ir didžiausią greitį, stiprumą, sezoniškumą, nors tai reikalaujama pagal Aplinkos ministro 2003-07-31 įsakymo Nr. 406, kuriuo patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44-03, 10.2 punktą. Nenagrinėtos alternatyvos: ,,nulinė“ alternatyva, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju, palankiausia aplinkai ir palankiausia veiklos organizatoriui (užsakovui) alternatyva, kurios reikalaujamos pagal Rekomendacijų 9 punktą. Be to, nenagrinėtos 8 punkte nurodytos ekstremalios situacijos, griuvimo, avarijų atvejai ir pan. Išnagrinėti planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiais aspektais yra ypatingai svarbu, nes iš bylos medžiagos matyti, jog planuojamos statyti vėjo jėgainės Ežaičių kaime nuo gyvenamųjų namų bus nutolusios 340 m – 800 m. Iš skundžiamo sprendimo taip pat matyti, jog netirtas nuo vėjo jėgainių sklindantis infragarsas ir vibracija. Aptariant jų poveikį skundžiamame sprendime nurodyta, jog remtasi ES šalyse bei JAV per praėjusį dešimtmetį atliktais matavimais, tačiau jie nekonkretizuoti ir nesivadovauta Lietuvos Respublikoje infragarsui ir vibracijai taikomomis higienos normomis. Pripažintinas nepagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens Ž. B. argumentas, jog Rekomendacijos ir higienos normos yra taikomos poveikio aplinkai vertinimo, bet ne atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, poveikio aplinkai vertinimo procesas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Iš šių teisės normų turinio akivaizdu, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, todėl teisės normos, taikytinos poveikio aplinkai vertinimo procese, taip pat taikytinos ir atrankos procedūrose.

26Nustatytų teisių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimas Nr. (7.12)-V4-173, kuriuo patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu. Šio sprendimo pagrindu patvirtinta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-04-14 galutinė atrankos išvada Nr. (9.14.5)-LV4-1950 taip pat turi būti naikintina, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjų Asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės, E. I., D. L. prašymas tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

28pareiškėjų Asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės, E. I., D. L. skundą patenkinti,

29panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-04-14 galutinę atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-1950 ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2010-01-20 sprendimą Nr. (7.12)-V4-173.

30Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjai asociacija Ežaičių kaimo bendruomenė, E. I., D. L. skunde... 4. Pareiškėjai skundo reikalavimą grindžia taip pat tuo, jog atliekant... 5. Pareiškėjai taip pat nurodo, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo... 6. Argumentuoja, jog nėra praleidę Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnyje... 7. Pareiškėjų asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės, E. I., D. L. atstovas... 8. Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjų... 9. Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės... 10. Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atsiliepimu pareiškėjų... 11. Atsakovo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai atsiliepime... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. B. atsiliepimu bylą dalyje dėl reikalavimo... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. B. pareiškėjų skundą dalyje dėl... 16. Trečiojo suinteresuoto asmens Ž. B. atstovas atsiliepimo argumentų pagrindu... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja :... 18. pareiškėjai Asociacija Ežaičių kaimo bendruomenė, E.I. ir D. L. skundžia... 19. Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra... 20. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog poveikio aplinkai vertinimo... 21. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas atrankos tikslas –... 22. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo... 23. Pareiškėjai, ginčydami Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sprendimą,... 24. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia,... 25. Analizuojant sprendimo, kuriuo patvirtinta poveikio visuomenės sveikatai... 26. Nustatytų teisių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89... 28. pareiškėjų Asociacijos Ežaičių kaimo bendruomenės, E. I., D. L. skundą... 29. panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-04-14... 30. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...