Byla 2A-263-569/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. P. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. P. ir D. M. ieškinį atsakovams R. D., A. D. ir V. M. bei trečiajam asmeniui notarei E. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovės teismo prašė panaikinti ( - ) notarų biuro notarės E. J. ( - ) patvirtintą R. N. testamentą; pripažinti, kad ieškovės, įstatyminės įpėdinės, po tėvo R. N. mirties, terminą palikimui priimti yra praleidusios dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti.

62. Ieškovės nurodė, kad ( - ) mirė jų tėvas R. N.. Prieš mirtį ( - ) tėvas surašė testamentą, kuriuo savo turtą po mirties paliko atsakovams – savo seserims L. M. ir A. D. bei sesers sūnui R. D.. Teigė, kad abejonių kelia testamento sudarymo aplinkybės, nes tėvas nuo vaikystės (7 metų) sunkiai sirgo cukriniu debetu, liga progresavo, susirgo ir kitomis ligomis. Dėl visų ligų ir vaistų vystėsi kitos ligos, lėmusios jo asmenybės, charakterio, būdo ir mąstymo pakitimus. Dar 2006 metais, tėvui gydantis Kauno medicinos universiteto klinikų Nefrologijos klinikoje, jam buvo diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, buvo paskirti vaistai – neuroleptikai, jis nukreiptas pas psichiatrą gydytis ambulatoriškai pagal jo gyvenamąją vietą. Vėliau tėvas skundėsi dažnomis hipoglikemijos būklėmis. Apie tai, kad tėvas jau tam tikrą laiką neadekvačiai suvokė aplinką bei elgesį sau pavojingu būdu, rodė ne tik tai, kad jis pažeisdavo jam nustatytą dietą, tačiau jis ne kartą buvo perdozavęs insulino ir kitų vaistų dozes, arba, priešingai, nustodavo vartoti jam paskirtus vaistus, atsisakydavo gydymo, kas dar labiau apsunkindavo jo ir taip sunkią būklę bei ligų eigą. Teigė, kad nurodyti tėvo psichikos sutrikimai turėjo įtakos jo valios formavimuisi arba valios nebuvimui, trūkumui. Tėvas ( - ) testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikros valios, nes jis nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo suprasti pasekmių ir pats negalėjo suformuoti savo valios.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 748,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio bei 18,36 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš R. P. ir D. M. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 193,25 Eur iš kiekvienos išlaidas už papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

94. Teismas nevertino 2016-08-24 specialisto Dr. K. D. išvados, nes nustatė, kad Dr. K. D. yra ieškovės R. P. atstovas pagal pavedimą ir jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas vertino, kad psichiatras ekspertas K. D., būdamas ieškovės atstovu, teikia specialisto išvadą, palankią jo atstovaujamai šaliai ir priešingą teismo psichiatrijos ekspertizės aktui, todėl teismas sprendė, kad išvada negali būti vertinama kaip tinkamas, patikimas ir leistinas rašytinis įrodymas.

105. Teismas vertino, kad tikroji R. N. valia atimti paveldėjimo teisę iš dukterų buvo išreikšta dar 2007 metais, o 2011 metais testamentas iš esmės buvo tik papildytas, pasisakant dėl naujai atsiradusio (paveldėto) turto ir konkretizuojant paveldimo turto turinį – gyvenamojo namo ir žemės dalis po santuokos nutraukimo su R. N. (Ž.). Teismas sprendė, kad 1990, 2007, 2011 metų testamentų sudarymo seka ir kryptingumas, pasirenkant testamentinius paveldėtojus, taip pat įrodo, kad ginčijamo testamento turinys atitinka testatoriaus valią. Teismas sprendė, kad tuo momentu, kada R. N. pakeitė savo valią, atimdamas paveldėjimo teisę iš dukterų, nėra objektyvių duomenų nustatyti faktui, kad testamento sudarymo dieną jis nesuprato savo veiksmų esmės ir jų negalėjo valdyti.

116. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti testamentą negaliojančiu, todėl atmetus reikalavimą šioje dalyje, atmetė ir reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti pagal įstatymą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

137. Apeliaciniu skundu ieškovės R. P. ir D. M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir ieškovių ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovių valstybės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

147.1. Sprendimas priimtas pažeidžiant teismo ekspertizės proceso taisykles. Ekspertizės aktai yra su dideliais trūkumais. Papildoma ekspertizė paskirta, pažeidžiant ekspertizių skyrimo procesą bei ieškovių procesines teises. Ekspertai nesivadovavo visais byloje buvusiais ir ekspertizei atlikti reikšmingais įrodymais, taip pat liudytojų bei ieškovių ir R. N. sutuoktinės R. Ž. (buvusios N.) parodymais. Nurodyti ekspertizių aktų trūkumai, t. y. jų prieštaringumas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ar medžiagos, kai tyrimas atliktas neišsamiai, neišanalizavus visos tyrimui pateiktos medžiagos ir esant kitiems trūkumams, negali būti teismo priimti, kritiškai neįvertinus ekspertizės aktų įrodomosios reikšmės bei nepatikrinus jų visų byloje esančių įrodymų kontekste.

157.2. Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesą (įrodymų tyrimą bei vertinimą) nustatančias normas. Pradinės ekspertizės trūkumus teismas nurodė 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje, skirdamas papildomą ekspertizę, tačiau teismo sprendime, vertindamas ekspertizes, kaip įrodymų šaltinius, šių aplinkybių jau nenurodė. Papildomos ekspertizės skyrimo procedūros pažeidimas yra esminis proceso pažeidimas, dėl kurio papildomos ekspertizės išvados iš esmės yra niekinės ir teismas negali šiomis išvadomis vadovautis, priimdamas sprendimą. Esant tokiems ekspertinių išvadų trūkumams, teismas negali remtis šiais įrodymais ir jais gristi savo sprendimo. Teismas ieškovių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų Z. B., L. Ž., L. Š. parodymų nevertino visiškai, jų nelygino su kitais įrodymais, nors pripažino, kad jie leistų daryti prielaidą dėl R. N. gebėjimo suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją išreikšti.

167.3. Teismas nepagrįstai nevertino Dr. K. D. išvados. Tai, kad ši specialisto išvada palanki ieškovėms ir priešinga teismo psichiatrijos ekspertizės aktams, ji negali būti nevertinama ir iš anksto, nesusipažinus su jos turiniu, negali būti vertinama kaip nepatikima, netinkamu ir neleistinu įrodymu. Teismas nesiaiškino ir netyrė teismo posėdžio metu aplinkybių, kada susiformavo atstovavimo teisiniai santykiai tarp ieškovės R. P. ir eksperto K. D., nors šis momentas yra svarbus, sprendžiant dėl eksperto K. D. pateiktos išvados objektyvumo ir patikimumo.

177.4. Teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendime ir papildomame sprendime nenurodė, kad ieškovių, procesinis elgesys buvo netinkamas, vadinasi, jis buvo tinkamas. Priteisdamas valstybei bylinėjimosi išlaidas, teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių atsirado šios išlaidos, t. y. teismas neįvertino to, kad papildoma pomirtinė psichiatrinė ekspertizė buvo paskirta todėl, kad pirminė ekspertizė, kurią atliko ekspertė V. M., buvo atlikta netinkamai, neištyrus visos ekspertizei pateiktos ekspertinio tyrimo medžiagos, neįvertinus visų duomenų. Papildoma ekspertizė buvo paskirta nuo ieškovių nepriklausančių priežasčių, t. y. todėl, kad pirmoji ekspertizė nebuvimo tinkamai atlikta. Dėl to ieškovės nesutinka dar kartą mokėti už tai, ką ekspertė privalėjo atlikti nuo pradžių, t. y. pirminėje ekspertizėje privalėjo įvertinti visą medžiagą, ištirti ją ir tinkamai atlikti ekspertinį vertinimą. Taip pat ieškovės nesutinka su priteistomis išlaidomis dar ir todėl, kad pati papildoma ekspertizė buvo paskirta, pažeidžiant ekspertizės skyrimo proceso normas, t. y. ieškovėms negalint pateikti savo klausimų ekspertiniam tyrimui.

188. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. D. ir A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

198.1. Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad papildoma ekspertizė buvo paskirta neteisingai, nesilaikant galiojančių įstatymų. Teismas visiškai teisingai įvertino esamą byloje medžiagą ir paskyrė papildomą ekspertizę, o ne pakartotinę, kadangi ieškovės, gavusios pirmą ekspertizės išvadą, įrodinėjo, kad tariamai nebuvo atsakyta į visus klausimus. Nors tai buvo papildoma ekspertizė, tačiau savo esme ji atitiko pakartotinės ekspertizės sampratą. Faktiškai ieškovės rėmėsi vieninteliu argumentu – R. N. nesugebėjimu savarankiškai priimti sprendimų. Abi ekspertizės pateikė išvadą, kad R. N. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Šiuo atveju įvairių klausimų uždavimas neturėjo ir neturi jokios reikšmės ekspertizės išvadai, kadangi tik asmens, kuris nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti, sandoriai yra naikinami. Visi kiti ekspertams teikiami klausimai yra pertekliniai.

208.2. Tokio pobūdžio bylose rašytiniai įrodymai - ekspertizės - turi svarbią įrodomąją vertę. K. D. išvada neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintai įrodymų surinkimo ir pateikimo tvarkai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra įteisintas specialisto institutas, nėra jo apklausos tvarka, jo atsakomybė ir pan. K. D. buvo apklaustas kaip proceso dalyvis, kuris atstovavo ir atstovauja ieškovę R. P.. Dėl to K. D. procesine prasme yra asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi. K. D., kaip proceso dalyvio išvada (kadangi ji atitinka ekspertizės aktui) prieštarauja CPK 67 straipsnio 1 daliai, kuri numato pagrindus, draudžiančius ekspertui teikti išvadą.

218.3. Papildomos (pakartotinės) ekspertizės reikalavo ieškovės. Kadangi tai buvo ieškovių reikalavimas, o ne teismas savo iniciatyva skyrė ekspertizę, visas išlaidas privalo dengti ieškovės.

22Teisėjų kolegija

23k o n s t a t u o ja :

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

259. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testatoriaus būsenos nustatymo ir testatoriaus tikrosios valios vertinimo, dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymą, jo pripažinimą negaliojančiu ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo, dėl bylinėjimosi išlaidų už papildomos ekspertizės atlikimą priteisimo.

26Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

2710. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimų –teismas, skirdamas papildomą ekspertizę, ignoravo eksperto K. D. argumentuotą nuomonę; teisėja paskirdama papildomą ekspertizę pati suformulavo papildomos ekspertizės klausimus; ieškovėms nebuvo suteikta teisė pateikti klausimus papildomai ekspertizei atlikti; teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutarties dėl papildomos ekspertizės skyrimo ieškovių atstovei jos paskelbimo dieną neįteikė; teisėja nepagrįstai neinformavo ieškovių apie tai, ar bus atidėtas teismo posėdis, bet nurodė, kad klausimą dėl teismo posėdžio atidėjimo spręs tik teismo posėdyje; teismas neatidėjo teismo posėdžio, kad ieškovių atstovai turėtų laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms.

2811. CPK 213 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Nepagrįstais vertintini apeliančių argumentai, kad jos negalėjo pateikti klausimų ekspertui. Pažymėtina, kad apeliantės savo 2015-01-15 ir 2015-04-08 prašymuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nurodė tik pastabas dėl ekspertizės akto, tačiau klausimų ekspertams nepateikė. 2015-05-14 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovių atstovai, teismas nurodė, kad procesinį sprendimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo priims ir paskelbs 2015-05-21 16 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės, žinodamos, kad teismas nagrinės jų prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, turėjo galimybę papildomai raštu pateikti teismui klausimus, dėl kurių pageidauja gauti eksperto išvadą, tačiau jų neteikė. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neprivalo tartis su byloje dalyvaujančiais asmenimis ar jų atstovais dėl ekspertams užduodamų klausimų, teisė suformuluoti klausimus suteikta teismui, teismas, juos pateikdamas, atsižvelgia į šalių pateiktus klausimus bei pastabas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klausimus ekspertams suformulavo atsižvelgdamas į ieškovių pastabas, nurodytas 2015-01-15 ir 2015-04-08 prašymuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Taip pat pažymėtina, jog teismas turi teisę nuspręsti kokia byloje skirtina ekspertizė - papildoma ar pakartotina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų šiuo atveju nepadarė.

2912. Apeliančių teigimu teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutarties dėl papildomos ekspertizės skyrimo ieškovių atstovei jos paskelbimo dieną neįteikė. Sutiktina su apeliantėmis, kad priėmus nutartį žodinio proceso tvarka, nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiama po nutarties paskelbimo. Tačiau pažymėtina, jog iš 2015 m. gegužės 21 d. informacinės pažymos matyti, kad išklausyti procesinio sprendimo byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko. 2015 m. gegužės 21 d. nutartis ieškovių atstovei buvo įteikta 2015-05-22. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2015 m. gegužės 21 d. nutartį buvo nepagrįstai atsisakyta įteikti.

3013. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-07 į bylą gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus pranešimas, kad ekspertė 2015-04-08 teismo posėdyje dalyvauti negalės, nes serga. Apeliančių teigimu teisėja nepagrįstai ieškovių atstovei nepranešė iš anksto jai žinomo fakto, kad posėdis bus atidėtas dėl ekspertės nedalyvavimo. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismas negali iš anksto spręsti klausimo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą teismas sprendžia numatyto teismo posėdžio metu, išklausęs į teismo posėdį atvykusių šalių nuomonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės atstovėms nurodė, kad klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo spręs teismo posėdyje.

3114. Nepagrįstais vertinti apeliančių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, kad ieškovių atstovai turėtų laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumato teismui pareigos atidėti bylos nagrinėjimą, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėtų laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms. Teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį (CPK 72 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šalys į kiekvieną teismo posėdį privalo atvykti pasiruošusios bylos nagrinėjimui ir jos užbaigimui. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama virš 4 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų nesutikdamas atidėti bylos nagrinėjimo dėl pasiruošimo baigiamosioms kalboms.

32Dėl ekspertizės aktų ir kitų įrodymų vertinimo

3315. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl testamento sudarymo ir jo pripažinimo negaliojančiu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) R. N. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančią buto, esančio ( - ), dalį, jame esančius visus namų apyvokos ir apstatymo reikmenis paliko savo seserims L. M. ir A. D.. Dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančius ( - ), R. N. paliko sūnėnui R. D.. ( - ) R. N. mirė. Įstatymo nustatytu terminu dėl R. N. palikimo priėmimo kreipėsi testamentiniai įpėdiniai – R. D., A. D.. Ieškovės teigia, kad tėvo psichikos sutrikimai turėjo įtakos jo valios formavimuisi arba valios nebuvimui, trūkumui. Tėvas ( - ) testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikros valios, nes jis nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo suprasti pasekmių ir pats negalėjo suformuoti savo valios.

3416. Apeliantės teigia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesą, neteisingai teismas vertino byloje esančius įrodymus ir ekspertizės aktus, teismas neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, jų sąsajumo ir pagrįstumo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

3517. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad testamentas gali būti nuginčytas tuo atveju, kai fizinis asmuo, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

3618. Pažymėtina, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

3719. Apeliančių teigimu, teismas ieškovių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų Z. B., L. Ž., L. Š. parodymų nevertino visiškai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovių, jų atstovų bei minėtų liudytojų paaiškinimus ir sprendė, kad ieškovių, jų atstovų paaiškinimai, liudytojų Z. B., L. Ž., L. Š. parodymai tik leistų daryti prielaidą dėl R. N. gebėjimo suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją išreikšti. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir minėti liudytojai išreiškė tik subjektyvią savo nuomonę apie R. N. gebėjimą suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir pagrįstai svaresniais įrodymais laikė ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktų duomenis.

3820. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi notarės E. J. paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, kad notarė būtų suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnis), taigi su tvirtinamų sandorių šalimis notaro paprastai nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai. Dėl to notarė nėra šališka, jos paaiškinimai objektyvūs ir nešališki. Pažymėtina, kad notarė, prieš pasirašant testamentą, patikrino, ar R. N. neįrašytas į neveiksnių asmenų registrą, taip pat nurodė, kad jokių įtarimų testatoriaus sveikatos būklė ir būsena jai nesukėlė.

3921. Apeliantės nurodo, kad ieškovių pateiktos eksperto K. D. atliktos ekspertizės teismas iš viso nevertino kaip įrodymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad K. D. byloje nėra paskirtas ekspertu, todėl jo pateikta išvada nelaikytina eksperto išvada. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. D. yra ieškovės R. P. atstovas pagal pavedimą. Jis kaip šalies atstovas turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus ir kitus įrodymus, todėl jo pateikti rašytiniai paaiškinimai turėjo būti vertinti kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip jau anksčiau minėta, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. K. D. išvadą pripažinus rašytiniu įrodymu, jo patikimumo laipsnis mažėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Pažymėtina, jog vertinant tuos pačius duomenis K. D. pateikė priešingą teismo psichiatrijos ekspertizės aktams vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad K. D. yra ieškovės R. P. atstovas pagal pavedimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atstovas teikia paaiškinimus, palankius jo atstovaujamai šaliai.

4022. Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad byloje atliktos ekspertizės buvo atliktos neįvertinus visų byloje esamų įrodymų ir yra su trūkumais. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje 2014-04-04 paskirta R. N. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, ar R. N. testamento sudarymo metu sirgo psichine liga ar turėjo psichinį sutrikimą ir ar dėl psichinės ligos ar psichinio sutrikimo testamento sudarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2014 m. Kauno 2 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad ( - ) testamento sudarymo metu R. N. turėjo psichikos sutrikimą – paranoidinį asmenybės sutrikimą, tačiau nepaisant šio asmenybės sutrikimo, jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

4123. 2015-01-15 ir 2015-04-08 prašymuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ieškovės nurodė ekspertizės trūkumus: ekspertizės akte ekspertė neanalizavo to, kiek įtakos R. N. psichikos sutrikimų išsivystymui galėjo turėti esantys organiniai galvos smegenų pažeidimai, kurie buvo objektyviai nustatyti atliktuose radiologijos galvos smegenų tyrimuose; Ekspertizės akte nenurodyti ir visiškai nevertinti R. N. psichikos sutrikimai, kurie išsivystė dėl diabetinės encefalopatijos; ekspertizės akte nevertinta medicininės dokumentacijos duomenų apie R. N. elgesio neadekvatumą bei kritikos stoką savo sveikatos būklei; ekspertizės akto išvadų dalyje nevertinti duomenys iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei VšĮ Alytaus poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos ir 2006-07-12 R. N. žmonos pareiškimo ( - ) psichiatrijos ligoninei apie jos vyro smurtinį, agresyvų, neadekvatų elgesį žmonos ir dukrų atžvilgiu; ekspertizės akte ekspertė nenurodė, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, kad remiantis liudytojų parodymais R. N. vyravo asmenybės sutrikimas, o ne lėtinis psichikos sutrikimas. Taip pat nevertinti ilgalaikiai, akivaizdūs R. N. mąstymo ir elgesio sutrikimai, tokie kaip lėtinė kliedesinė simptomatika, išsivysčiusi organinio galvos smegenų pažeidimo pasėkoje; ekspertizės akte neanalizuojama, kokią įtaką R. N. psichikos sutrikimų vystymuisi galėjo turėti ilgalaikis IV stadijos inkstų funkcijų nepakankamumas, lėtinė uremija; ekspertizės akte nepaaiškinta, kokią įtaką R. N. psichikos sutrikimų vystymuisi turėjo ilgalaikė sunkaus laipsnio anemija; ekspertizės akte nepaaiškinta, kokią įtaką R. N. psichikos sutrikimų vystymuisi turėjo ilgalaikis lėtinis širdies funkcijos nepakankamumas, lėtinė išeminė širdies liga; ekspertizės akte nepaaiškinta, kokią įtaką R. N. psichikos sutrikimų vystymuisi galėjo turėti dažnos hipoglikeminės būklės; ekspertizės akte nenurodytos ir nevertintos aplinkybės apie 2006-04-11 R. N. nustatytus specialiuosius nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius; nenurodyta, kad R. N. 2007-01-16 VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje buvo nustatyta diagnozė nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.9); ekspertizės akte neatsispindi, ar alkoholio vartojimas itin sunkios somatinės patologijos fone galėjo įtakoti psichikos sutrikimų išsivystymą bei pasunkinti jau esamą organinį galvos smegenų pažeidimą; ekspertizės akte neatsispindi, ar ilgalaikis, blogai kompensuojamas cukrinis diabetas su dažnomis hipoglikemijos būklėmis, terminalinis inkstų funkcijų nepakankamumas su išreikšta uremija, lėtinė išeminė širdies liga, sunkaus laipsnio anemija, lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas su dažnais ūmiais tranzitoriniais priepuoliais, galėjo R. N. sąlygoti organinius morfologinius galvos smegenų pažeidimus.

4224. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2016-05-21 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, sprendžia, kad 2014 m. Kauno 2 teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvę trūkumai buvo pašalinti atlikus papildomą ekspertizę. Atsakius į papildomus klausimus, 2016-05-21 teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog įvertinus papildomai esamus duomenis, nepakanka duomenų diagnozuoti R. N. lėtinį psichikos sutrikimą (kliedesinį sutrikimą), o somatinės ligos, alkoholio vartojimas galėjo įtakoti psichikos sutrikimų išsivystymą, pasunkinti organinį galvos pažeidimą, sukelti polietologinę encelofatiją, tačiau vertinant medicininę dokumentaciją, susiformavusi polietologinė encelofatija nesukėlė lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo, dėl kurio ( - ) testamento sudarymo metu, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

4325. Teisėjų kolegijos vertinimu ekspertai, atlikdami ekspertizę ir papildomą ekspertizę, tyrė visą byloje surinktą medžiagą, medicininę dokumentaciją, duomenis iš PK, Greitosios pagalbos duomenis, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimais. Ekspertizės aktų struktūra ir turinys yra tinkami. Ekspertizės aktuose suformuluotos išvados yra pagrįstos, išsamios, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ekspertizės aktuose suformuluotomis išvadomis.

4426. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei įrodymų nepakanka daryti išvadą, kad R. N. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

4527. Pažymėtina, kad išvados konkrečioje byloje turi būti daromos pagal joje esančius įrodymus, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

4628. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

4729. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias testamento sudarymo sąlygas, vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog R. N. sudarytas ginčijamas testamentas atitiko jo tikrąją valią ir įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Dėl papildomo sprendimo

4930. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš R. P. ir D. M. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 193,25 Eur iš kiekvienos išlaidas už papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

5031. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir jų atstovė prašė skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas ieškovių ir jų atstovės prašymą tenkino iš dalies ir 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi skyrė R. N., mirusio ( - ), papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę (pomirtinę), kurią atliko Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai.

5132. CPK 89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimą. Sumos sumokėtos ekspertams, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 90 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį avanso sumokėjimas yra bylos šalies, pateikusios prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, pareiga, kurios nustatymas nepriklauso teismo diskrecijai, t. y. šalis, pateikusi prašymą atlikti vieną iš nurodytų procesinių veiksmų, prisiima ir prievolę iš anksto apmokėti jo išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė ieškovėms apmokėti papildomos ekspertizės išlaidas, tačiau ieškovės geranoriškai apmokėti atsisakė.

5233. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš ieškovių į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 193,25 Eur iš kiekvienos išlaidas už papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Dėl to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

5434. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos joms nepriteisiamos. Atsakovai priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašo.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

56Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovės teismo prašė panaikinti ( - ) notarų biuro notarės 6. 2. Ieškovės nurodė, kad ( - ) mirė jų tėvas R. N..... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį... 9. 4. Teismas nevertino 2016-08-24 specialisto Dr. K. D.... 10. 5. Teismas vertino, kad tikroji R. N. valia atimti... 11. 6. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl termino palikimui pagal įstatymą... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 13. 7. Apeliaciniu skundu ieškovės R. P. ir D. M. prašo... 14. 7.1. Sprendimas priimtas pažeidžiant teismo ekspertizės proceso taisykles.... 15. 7.2. Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesą (įrodymų... 16. 7.3. Teismas nepagrįstai nevertino Dr. K. D. išvados.... 17. 7.4. Teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendime ir papildomame sprendime nenurodė,... 18. 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. D. ir... 19. 8.1. Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad papildoma ekspertizė buvo... 20. 8.2. Tokio pobūdžio bylose rašytiniai įrodymai - ekspertizės - turi... 21. 8.3. Papildomos (pakartotinės) ekspertizės reikalavo ieškovės. Kadangi tai... 22. Teisėjų kolegija... 23. k o n s t a t u o ja :... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testatoriaus būsenos nustatymo ir... 26. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų... 27. 10. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės... 28. 11. CPK 213 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo... 29. 12. Apeliančių teigimu teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutarties dėl... 30. 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-07 į bylą gautas Valstybinės... 31. 14. Nepagrįstais vertinti apeliančių argumentai, kad pirmosios instancijos... 32. Dėl ekspertizės aktų ir kitų įrodymų vertinimo... 33. 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl... 34. 16. Apeliantės teigia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo... 35. 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1... 36. 18. Pažymėtina, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę... 37. 19. Apeliančių teigimu, teismas ieškovių ir jų atstovų paaiškinimų,... 38. 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 39. 21. Apeliantės nurodo, kad ieškovių pateiktos eksperto 40. 22. Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad byloje atliktos ekspertizės buvo... 41. 23. 2015-01-15 ir 2015-04-08 prašymuose dėl pakartotinės ekspertizės... 42. 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2016-05-21 teismo psichiatrijos... 43. 25. Teisėjų kolegijos vertinimu ekspertai, atlikdami ekspertizę ir... 44. 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų... 45. 27. Pažymėtina, kad išvados konkrečioje byloje turi būti daromos pagal... 46. 28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau... 47. 29. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad... 48. Dėl papildomo sprendimo ... 49. 30. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė... 50. 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir jų atstovė prašė skirti... 51. 32. CPK 89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertams apmokama už... 52. 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 54. 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 56. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir Alytaus... 57. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....