Byla 2-469/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5344-656/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsakovams R. V., Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams E. Ž., A. D., V. Č., G. P., D. Š., A. P., D. V., G. G., K. K., N. P., D. M.; Klaipėdos apygardos teismui ir teisėjui Ž. B.; Kauno apygardos teismui ir teisėjams R. C., E. T., E. G., A. J.; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teisėjams G. D., V. G., A. N., A. R., A. K., E. B.; Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Panevėžio apygardos teismui ir teisėjams Z. M., B. J.; Vilniaus apylinkės teismui ir teisėjai J. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų instancine tvarka teisėjai G. D., V. G., A. N., A. R., A. K., E. B.; E. Ž., A. D., G. P., D. Š., V. Č., A. P., D. V., G. G., K. K., N. P., D. M.; A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Ž. B., Z. M., B. J.; R. C., E. T., E. G., A. J.; J. R. ir atsakovas R. V. yra organizuoti kriminaliniai nusikaltėliai instancine tvarka kartu su Generalinės prokuratūros ir spec. tarnybų pareigūnais tyčia vykdantys neteisėtą ir nusikalstamą Lietuvos politiką ieškovo atžvilgiu ir dengiantys nuo atsakomybės vieni kitų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus jo turto prievartavimo, plėšimo, kyšininkavimo, banditizmo ir sukčiavimo, sveikatos žalojimo tikslais; 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų minėti teisėjai nevykdo teisingumo instancine tvarka ir turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų; 3) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų tyčinė instancine tvarka neteisėta ir nusikalstama veikla yra jam nepalankaus procesinio sprendimo organizavimas Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12-714/2013; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 603 924,35 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 5) priimti atskirą nutartį ir pranešti generaliniam prokurorui apie nusikaltimo požymius ieškovo atžvilgiu.

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams E. Ž., A. D., G. P., D. Š., V. Č., A. P., D. V., R. G., K. K., N. P., D. M.; Klaipėdos apygardos teismui ir teisėjui Ž. B.; Kauno apygardos teismui ir teisėjams R. C., E. T., E. G., A. J.; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teisėjams G. D., V. G., A. N., A. R., A. K., E. B.; Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Panevėžio apygardos teismui ir teisėjams Z. M., B. J.; Vilniaus apylinkės teismui ir teisėjai J. R. atsisakė priimti.

7Minėta 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas taip pat nustatė terminą ieškinio trūkumams, pašalinti, t. y. pateikti teismų procesinių dokumentų ir kitų dokumentų kopijas, atitinkančias CPK 114 straipsnio reikalavimus, nurodyti, kokiais kriterijais remiantis prašoma priteisti 1 603 924,35 Lt dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir pagrįsti tai įrodymais.

8Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, A. B. pateikė atskirąjį skundą, kurio argumentai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai atsisakant priimti ieškinį jame nurodytiems teisėjams yra pagrįsti CK 6.272 straipsnio nuostatomis, o skundžiama nutartimi ieškovui trūkumai nustatyti pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą bei nustatė ieškovui terminą joje nustatytiems trūkumams pašalinti iki 2013 m. lapkričio 28 d.

92013 m. gruodžio 12 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir R. V., kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų instancine tvarka teisėjai G. D., V. G., A. N., A. R., A. K., E. B.; E. Ž., A. D., G. P., D. Š., V. Č., A. P., D. V., R. G., K. K., N. P., D. M.; A. Š., A. T., N. C., A. R., K. R., D. K., D. K., J. V., A. A., V. K., D. P.-Z.; Ž. B., Z. M., B. J.; R. C., E. T., E. G., A. J.; J. R. ir atsakovas R. V. nevykdo teisingumo ir turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų; 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismų tyčinė instancine tvarka neteisėta ir nusikalstama veikla yra jam nepalankaus procesinio sprendimo organizavimas Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12-714/2013; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 603 924,35 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu.

12Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nurodytų trūkumų, todėl ieškinį CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu laikė nepaduotu.

13III. Atskirojo skundo argumentai

14Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti.

15Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog skundžiamą nutartį priėmė šališkas teisėjas, ji yra nemotyvuota, pažeidžianti ieškovo teisė į teisminę gynybą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18Be argumentų, kuriais ginčijama skundžiama nutartis, apeliantas teigia, jog skundžiamą bylą nagrinėjo šališkas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kadangi ieškiniu keliami ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant nušalinimo klausimą, pripažįstama, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teismo teisėjo (teisėjų) šališkumą, nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-30/2010). Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).Teisėjų kolegija vertindama atskiruoju skundu išsakytas apelianto abejones dėl teisėjo šališkumo subjektyviuoju aspektu, mano, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų šio pirmosios instancijos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vertinant jų nešališkumą objektyviuoju aspektu, ta aplinkybė, kad šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamų teismų teisėjų nešališkumu.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtas klausimas buvo keliamas ir ginčijant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Apeliantui 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo išaiškinta, jog nušalinimo ir/ar bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimai sprendžiami CPK 34 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnyje nustatyta tvarka, kurios ieškovas privalo laikytis. Nepaisant to, jog apeliantui buvo išaiškinta galimybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pasinaudoti jam suteikta teise pareikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, o abejones dėl teisėjo šališkumo išdėstė atskirajame skunde. Teismo vertinimu, nenurodžius pagrindų, kurie leistų manyti teisėjui, nagrinėjusiam civilinės bylos iškėlimo klausimą pagal apelianto ieškinį, buvus šališkam ,šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

20Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi jam užkertamas kelias į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

21Teisėjų kolegija, detaliai susipažinusi su bylos medžiaga ir apelianto skunde išsakytais argumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti CPK tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Apeliantas nurodo, jog procesinio dokumentų priedų kopijų nepateikimas CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka nesudaro pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi tinkamai patvirtintos ieškinio kopijos būtų teismui pateiktos teismo posėdžio metu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog šis ieškinio trūkumas buvo ne vienintelis ir ne esminis. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad be kitų nustatytų ieškinio formos ir turinio trūkumų, pateiktame ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas (apeliantas nepagrindė įrodymais reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei nedetalizavo iš ko konkrečiai susideda prašoma priteisti žala), kas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikto ieškinio trūkumai dėl tinkamai nesuformuluoto ieškinio pagrindo yra esminiai, be jų tolesnis bylos nagrinėjimas negali vykti, todėl ieškovui nepašalinus minėtų trūkumų, teismas pagrįstai grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui, kadangi nei iš pirmosios instancijos teismui pateikto pirminio, nei iš patikslinto ieškinio negalima nustatyti ieškinio faktinio pagrindo.

22Nustačius konkrečius procesinio dokumento (nagrinėjamu atveju – ieškinio) trūkumus, tik juos ištaisiusi šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Procesinis dokumentas gali būti priimtas ir pilnai neištaisius nustatytų trūkumų, jeigu teismas nustato, kad jie gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau šioje byloje buvo nustatyti esminiai ieškinio trūkumai (nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįvykdė 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų.

23Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio ieškovui pašalinus aplinkybes, sudariusias pagrindą grąžinti ieškinį, kreiptis į teismą pakartotinai.

24Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, skundžiamoje teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kodėl teismas nusprendė palikti ieškinį nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje paremtos byloje esančių įrodymų visetu, todėl apelianto teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

25Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį dalyje... 7. Minėta 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas taip pat nustatė terminą... 8. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi,... 9. 2013 m. gruodžio 12 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį atsakovui... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškinį laikė... 12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas teismo nustatytu... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 15. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog skundžiamą nutartį priėmė... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 18. Be argumentų, kuriais ginčijama skundžiama nutartis, apeliantas teigia, jog... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtas klausimas buvo keliamas... 20. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo... 21. Teisėjų kolegija, detaliai susipažinusi su bylos medžiaga ir apelianto... 22. Nustačius konkrečius procesinio dokumento (nagrinėjamu atveju – ieškinio)... 23. Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį... 24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos... 25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atskirasis skundas netenkinamas, o... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....