Byla B2-3532-109/2010
Dėl ginčytinų kreditorių reikalavimų tvirtinimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inter partes“ atstovui advokatui Andriui Beniušiui, kreditoriaus T. S. atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui, atsakovo bankrutuojančios S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ administratoriaus įgaliotam asmeniui Edmundui Raukčiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl ginčytinų kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Skirnuva“ 2010 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu panaikinti T. S. kreditorinį reikalavimą kaip nepagrįstą; panaikinti Aquila Spolka Z.O.O. kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 552 448 Lt kaip nepagrįstą, ir patvirtinti Aquila Spolka Z.O.O. kreditorinį reikalavimą tik dalyje dėl 479 746,91 Lt sumos; panaikinti UAB „Stateta“ kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 12 945,84 Lt delspinigių ir 32 000 Lt baudos kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kad paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma buvo sumokėta S. B.. Kreditoriaus nuomone, paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas nėra tinkamai įformintas. Tai reiškia, kad pinigai nebuvo perduoti. Be to, 2004-04-05 paskolos sutarties 3 p. numatyta, kad skolininkas įsipareigoja grąžinti visą paskolos sumą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo. Tuo tarpu kreditorius suėjus paskolos grąžinimo terminui nesikreipė į teismą, dėl skolos priteisimo nei iš skolininko nei iš laiduotojo. Be to, S. B. gavęs paskolą turėjo ją deklaruoti. Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privalusis juridinis asmuo, todėl jai taikomas reikalavimas pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ar jiems grąžintas paskolas bei jų dydį. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d, įsakymu Nr. VA-172 „Dėl Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenį; gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR07I II.) pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse detaliai nustatyti pagrindiniai principai kaip, kokia tvarka, kokie juridiniai asmenys ir apie kokias paskolas privalo teikti mokesčių administratoriui informaciją, taip pat įsakymu patvirtintose taisyklėse nustatoma FR0711 formos bei jos priedų užpildymo tvarka. Remiantis Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fiziniu asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A. FR0711B, FR0711C. FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių 5.3. punktu, juridiniai asmenys privalo pateikti duomenis apie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gautas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 2 000 Lt. S. B. turėjo deklaruoti paskolą, nes buvo individualios įmonės savininkas, be to S. B. firma „Dzūkijos popierius“ laidavo už paskolos grąžinimą. Tuo tarpu T. S. tariamai suteikė S. B. 493 237,80 Lt paskolą, taigi tokio dydžio paskola remiantis minėtu įstatymu turėjo būti deklaruota, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat svarbu tai, jog paskolos sutartyje S. B. firma „Dzūkijos popierius“ yra įvardinta kaip laiduotoja, tačiau jeigu S. B. firma tapo laiduotoju apie tai ji, kaip numatyta kreditavimo sutartyse, privalėjo pranešti AB „Šiaulių bankas“. Tokio pranešimo S. B. firma „Dzūkijos popierius“ nepateikė. Paskolos sutarties 4 p. numatyta, kad S. B. firma „Dzūkijos popierius“ įsipareigoja ir laiduoja, kad sumokės visą paskolos sumą tuo atveju, jeigu S. B. neįvykdys įsipareigojimų skolintojo atžvilgiu. Iš paskolos sutarties matyti, kad šalys siekė įforminti S. B. firmos kaip laiduotojo įsipareigojimą. CK 6.88 str. numatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuria suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė laiduotojui ieškinio. Taigi, paskolos sutartis buvo sudaryta 2004-04-05, vadinasi prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2004-05-05, o kreditorius ieškinį laiduotojui galėjo pareikšti iki 2004-08-05. Darytina išvada, kad per nustatyta terminą kreditoriui nepareiškus ieškinio laiduotojui, laidotojo atsakomybė baigėsi. Todėl T. S. kreditorinis reikalavimas S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ bankroto byloje buvo nepagrįstai patvirtintas.

3Kreditoriaus T. S. atstovas advokatas Rimantas Prėskienis atsiliepime prašo UAB „Skirnuva“ skundo netenkinti. Nurodo, kad reikalavimas dėl T. S. kreditorinio reikalavimo pripažinimo negaliojančiu visa apimtimi yra grindžiamas iš esmės tik prielaidomis, pamastymais ir samprotavimais, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, todėl jis yra keliamas pažeidžiant CPK 178 str. nuostatas. Vienintelis teisiškai pagrįstas argumentas yra nuoroda į CK 6.88 str. nuostatas, kuriose numatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė laiduotojui ieškinio. Sistemiškai vertinant CPK, CK bei ĮBĮ nuostatas, kreditoriaus prašymas pripažinti jo kreditorinį reikalavimą skolininko bankroto byloje CK 6.88 str. nuostatų kontekste turi būti pripažįstamas kaip ieškinio pareiškimas, kadangi skolininkui iškėlus bankroto bylą ieškinys jam negali būti pareikštas.

4Atsakovo bankrutuojančios S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ administratorius atsiliepime nurodė, kad bankrutuojanti įmonė yra individuali, o jos turtas neatskirtas nuo įmoninko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditorinis reikalavimas. Tarp T. S. ir S. B. 2004-04-05 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią skolintojas paskolino 580 000 PLZ (Zlotų). Sutarties 2 p. nurodyta, kad S. B. šią sumą gavo prieš pasirašant sutartį. Duomenų, kad S. B. būtų grąžinęs aukščiau minėtą sumą, nėra.

5Kreditoriaus UAB „Skirnuva“ teisių perėmėjo UAB „Inter partes“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartis sudaryta 2004 m., pinigai gauti grynaisiais, pervedimo dokumentų nėra ir skolininkas įsipareigoja grąžinti sumą ne vėliau, kaip per mėnesį nuo sutarties pasirašymo. Suma pradelsta daugiau kaip 5 m., taip pat, perduoti užsienio piliečio pinigai, todėl jei juos perduota grynaisiais, jie turėjo būti atvežti, arba S. B. turėjo nuvažiuoti į Lenkiją ir juos pasiimti. S. B., gavęs paskolą, turėjo ją deklaruoti, tačiau to nepadarė. Taigi nėra nei vieno dokumento, kuriame būtų patvirtinimas, kad pinigai būtų perduoti S. B.. Ši sutartis yra sudaryta dėl akių, terminui pasibaigus laiduotojui ieškinys nebuvo pareikštas ir nebuvo ketinimų jį reikšti, kreditorius šio punkto neketino vykdyti. Kadangi UAB „Inter partes“ nenori vilkinti bankroto proceso, jo ir kitų kreditorių interesus ateityje galės ginti administratorius, pareiškėjas atsiima savo reikalavimą T. S. atžvilgiu vadovaujantis CPK 139 straipsniu, reikalavimo atsiėmimo pasekmės žinomos.

6Administratoriaus įgaliotas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad sutartis surašyta dviem kalbomis, suma nurodyta, taip pat nurodyta, kad pinigai gauti, todėl buvo pagrindas tvirtinti kreditorinį reikalavimą. Skolininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis - S. B., kuris patvirtino, kad pinigus gavo, buhalterijoje šių pinigų apskaityta nėra. Neprieštarauja dėl reikalavimo atsiėmimo.

7Kreditoriaus T. S. atstovas advokatas Rimantas Prėskienis nurodė, kad nesutinka su skundu pirmiausia dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą ir neprašė jo atstatyti, skundas buvo priimtas, tačiau jis turėjo būti paliktas nenagrinėtas, o teismo nutartis ginčytinų kreditorinių reikalavimų dalyje nepagrįstai panaikinta. Neprieštarauja, kad reikalavimą pareiškėjas atsiimtų, kadangi jo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

8Pareiškėjo prašymas dėl skundo T. S. atžvilgiu atsiėmimo tenkintinas, skundas T. S. kreditorinio reikalavimo dalyje paliktinas nenagrinėtas, T. S. kreditorinis reikalavimas tvirtintinas.

9Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė S. B. firmai „Dzūkijos popierius“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo (b. l. 5-6). 2010 m. birželio 29 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe ir T. S. finansinis reikalavimas 493 237,80 Lt sumai (b. l. 7-8). 2010 m. spalio 22 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Skirnuva“ atskirasis skundas patenkintas iš dalies, panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 29 nutartis dalyje dėl T. S. kreditorinio reikalavimo visa apimtimi, Aquila Spolka Z.O.O. kreditorinio reikalavimo 552 448 Lt dalyje, UAB „Stateta“ kreditorinio reikalavimo visa apimtimi patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-1746-109/2010, ginčytini kreditoriniai reikalavimai išskirti į atskiras bylas (b. l. 28-29). 2010 m. spalio 22 d. nutartimi UAB „Skirnuva“ pakeista nauju kreditoriumi UAB „Inter partes“ (bankroto bylos Nr. B2-1746-109/2010 b. l. 176).

10Pagal CPK 139 straipsnio 1 dalį, ieškinį padavęs (skundą pareiškęs) asmuo tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio (skundo) nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį (skundą), vėliau tai padaryti galima tik turint atsakovo sutikimą. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys su skundo atsiėmimu sutinka, pareiškėjo UAB „Inter partes“ skundo atsiėmimas imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, pareiškimas dėl skundo T. S. atžvilgiu atsiėmimo tenkintinas, skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas (CPK 139 straipsnis; 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

11Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Skirnuva“ teisių perėmėjo UAB „Inter partes“ skundo pagrindu 2010 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintas T. S. 493 237,80 Lt finansinis reikalavimas buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi, o UAB „Inter partes“ šiame teismo posėdyje atsiėmė savo skundą dalyje dėl T. S. 493 237,80 Lt kreditorinio reikalavimo, administratorius jo dydžio neginčija, todėl jis tvirtintinas (ĮBĮ 26 straipsnis).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

13Tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inter partes“ pareiškimą dėl skundo T. S. 493 237,80 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje atsiėmimo, skundą šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

14Patvirtinti T. S. 493 237,80 Lt kreditorinį reikalavimą S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ bankroto byloje.

15Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai