Byla 2A-405-794/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys - VĮ „Registrų centras“, E. K. ir V. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų atsakovės UAB „Vilbeksa“, ieškovų G. R., L. R. ir trečiųjų asmenų V. V., E. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo UAB „Vilbeksa“ priešieškinį ieškovams G. R. ir L. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys - VĮ „Registrų centras“, E. K. ir V. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai G. R. ir L. R. patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „Vilbeksa“, R. Č., VĮ „Registrų centras“ prašė: 1) pripažinti atsakovus R. Č. bei UAB „Vilbeksa“ neturinčius užstatymo teisės „superficies“ bei 2011-12-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK-9567 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), grąžinti R. Č. nuosavybėn; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kuriais suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. ( - ), atidalijant iš įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. ( - ), dalis – stogo konstrukcija, adresu ( - ) ir Nekilnojamojo turto registre panaikinti 314/1000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikaliu Nr. ( - ), adresu ( - ), teisinę registraciją atsakovo UAB „Vilbeksa“ vardu; 3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-08-05 individualų administracinį aktą – rašytinį pritarimą statinių projektui Nr. NI 11-1442; 4) įpareigoti atsakovę R. Č. išmontuoti inžinerinius tinklus – vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynus, einančius per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. ( - ) ir susitvarkyti statybvietę.

82.

9Priešieškiniu atsakovas UAB „Vilbeksa“ prašė atidalinti ieškovams ir atsakovui UAB „Vilbeksa“ priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į neįrengtą pastogės patalpą, esančią ( - ), unikalus Nr. ( - ), padalinant ją natūra ir paskiriant ieškovų ir atsakovo UAB „Vilbeksa“ privatinės nuosavybės teise atitinkamą dalį pagal pridedamą patalpų atidalinimo planą, t. y. UAB „Vilbeksa“ nuosavybėn paskiriant 28,02 kv. m. ploto pastogės dalį, ieškovų nuosavybėn paskiriant 61,18 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį, ir 9,83 kv. m. ploto patalpą paliekant bendram naudojimui (laiptinei ir koridoriui), bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovus R. Č. bei UAB „Vilbeksa“ neturinčius užstatymo teisės „superficies“ nutraukė; ieškinį ir priešieškinį atmetė – priteisė atsakovui UAB „Vilbeksa“ lygiomis dalimis iš ieškovų G. R. ir L. R. 4 546,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų G. R. ir L. R. priteisė 163,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo UAB „Vilbeksa“ – 40,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

124.

13Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo UAB „Vilbeksa“ priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šioje dalyje bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsakovo priešieškinį.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalino šalims bendrąja daline nuosavybe priklausančią neįrengtą pastogės patalpą, esančią adresu Kęstučio g. 18, Vilniuje, UAB „Vilbeksa” nuosavybei priskiriant 27,95 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį, o ieškovų nuosavybei paskiriant 61,05 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį bei 4,83 kv. m. ploto patalpą paliekant bendram naudojimui (laiptinei ir koridoriui); Nustatė UAB „Vilbeksa” 24 kv. m. ploto kelio (tako) servitutą bei 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutą, adresu ( - ), pagal UAB „Geo group“ parengtą Servituto nustatymo planą; Priteisė L. R. ir G. R. iš UAB „Vilbeksa” 35.000,00 EUR (trisdešimt penkių tūkstančių eurų) dydžio piniginę kompensaciją, susijusią su turto atidalinimu, ir 1.500,00 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio kompensaciją, susijusią su servitutų nustatymu. Kitoje dalyje atsakovo UAB „Vilbeksa” priešieškinį atmetė. Priteisė iš L. R. ir G. R. atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB „Vilbeksa” naudai 2.537,65 EUR (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš L. R. ir G. R. į valstybės biudžetą 62,84 EUR lygiomis dalimis, po 31,42 EUR (trisdešimt vieną eurą 42 ct) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš UAB „Vilbeksa” į valstybės biudžetą 31,42 EUR (trisdešimt vieną eurą 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

176.

18Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) priešingai, imasi priemonių ir stengiasi ginčą tarp šalių išspręsti joms priimtiniausiu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad kito bendraturčio nenoras siekti, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vienintelis būdas išspręsti tarp šalių jau ilgą vykstančius ir vis gilėjančius nesutarimus, yra atidalinant jiems priklausančią bendrąją nuosavybę. Teismas laikė pagrįstais atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) reikalavimą šalims priklausantį turtą atidalinti natūra, t. y. šalims priklausančią palėpę padalinant natūra pagal atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) pateiktą UAB „Matikada“ parengtą palėpės atidalinimo projektinį pasiūlymą (2015-01-05) - UAB „Vilbeksa” nuosavybei priskiriant 27,95 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį, ieškovų nuosavybei - priskiriant 61,05 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį, 4,83 kv. m. ploto patalpos dalį paliekant bendram naudojimui (laiptinei ir koridoriui), taip pat ieškovams priteisiant iš atsakovo 35.000,00 EUR piniginę kompensaciją.

197.

20Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad šalims nepavyksta geranoriškai susitarti dėl atsakovo galimybės naudotis žemės sklypo dalimi norint patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, padarė išvadą, kad esant tarp šalių susidariusiai konfliktiškai situacijai, servituto nustatymas yra vienintelė ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) tinkamai naudotis savo turtu, todėl šis atsakovo reikalavimas nustatyti jam 24 kv. m. ploto kelio (tako) servitutą bei 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutą, pagal UAB „Geo group“ parengtą Servituto nustatymo planą (7 t., b. l. 46-48) yra laikomas pagrįstu ir tenkinamas, ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) naudai priteisiant vienkartinę 1.500,00 EUR dydžio kompensaciją.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

228.

23Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) UAB „Vilbeksa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Vilbeksa“ ieškovams G. R. ir L. R. priteista 35.000,00 EUR kompensacija, susijusi su turto atidalinimu; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir priteisti iš ieškovų G. R. ir L. R. 6.391,48 EUR nuostolių, patirtų dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkė teismo 2018 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės UAB „Vilbeksa“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas tik 66 procentų ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios byloje sudarė 6.563,06 EUR. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

248.1. Atsakovė pateikė du atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus – padalinant palėpę natūra arba priteisti atsakovei visą palėpės patalpą, kompensuojant 35.000,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją. Neatsižvelgdamas į savo paties alternatyvius atsakovės reikalavimus, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo nusprendė pritarti pirmajam variantui ir tuo pat metu priteisti kompensaciją pagal antrąjį. Tai akivaizdi loginė klaida. Vienas priešieškinio dalykas (šiuo atveju palėpės atidalijimas natūra) pašalina kito priešieškinio dalyko (kompensacijos) galimybę, nes tai jau yra visiškai kitas atidalinimo būdas, ne natūra, o kompensuojant pinigais, taigi abiejų jų tenkinimas yra negalimas ir neteisėtas.

258.2. Pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, kuriais siekiama nepažeisti šalių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju, skundžiamu sprendimu atsakovė yra įpareigota sumokėti kompensaciją už ieškovams priklausantį palėpės plotą, tačiau jai nesuteikiama nuosavybės teisė į jį. Neaišku už ką tada priteisiama ta kompensacija ir už ką atsakovas turi kompensuoti ieškovams.

268.3. Ši teismo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Visi teismo motyvai yra apie atidalinimą natūra, t. y. pirmąjį atsakovės pasiūlytą alternatyvų variantą, o dėl šios išvados teismo sprendimo motyvacijoje nėra nei vieno sakinio. Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis neatitinka CPK 270 str. reikalavimų ir sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 dalies 4 punkte.

278.4. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmetė remdamasis tuo, kad teismo sprendimas dėl ieškinio atmetimo nėra įsiteisėjęs ir teismas negali vertinti, ar ieškovų reikalavimai ir atsikirtimai yra nepagrįsti ir, ar atsakovė patyrė dėl to žalą. Apeliantės teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Dalis šios bylos jau yra išnagrinėta ir byloje yra priimtas jau įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo buvo atmesti Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės pažeidimo. Šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-154-104/2014 paliko tą sprendimo dalį galioti. Taigi visi ieškovų reikšti šioje byloje ieškinio reikalavimai, kurių užtikrinimui buto pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau yra atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

288.5. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad atsakovė pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidų įrodymus už 3.844,92 EUR. Su šia išvada nesutiktina. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina atsakovės bylinėjimosi išlaidas ne už 3.844,92 EUR, o už 6.563,06 EUR. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepatikrino visų atsakovės pateiktų ir byloje esančių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl nustatė visiškai nepagrįstą bylinėjimosi išlaidų sumą.

299.

30Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) L. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį kuria teismas: 1) nutarė atidalinti šalims inter alia ir L. R. bendrąja daline nuosavybe priklausančią neįrengtą pastogės patalpą, esančią Kęstučio g. 18, Vilniuje, UAB „Vilbeksa“ nuosavybei priskiriant 27,95 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį, o ieškovų nuosavybei inter alia ir L. R. priskiriant 61, 05 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį bei 4,83 kv. m. ploto patalpą paliekant bendram naudojimui (laiptinei ir koridoriui); 2) nustatė UAB „ Vilbeksa ” 24 kv. m. ploto kelio (tako) servitutą bei 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutą adresu ( - ) pagal UAB „Geo group“ parengtą servituto nustatymo planą žemės sklype, kuriuo bendraturčiu pripažino inter alia ir L. R.; 3) priteisė L. R. solidariai su G. R. iš UAB „Vilbeksa“ 35000 (trisdešimt penkių tūkstančių) eurų dydžio piniginę kompensaciją, susijusia su turto atidalinimu paliekant priteistą sumą tik G. R.; 4) priteisė L. R. solidariai su G. R. iš UAB „ Vilbeksa” 1.500,00 EUR dydžio kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu paliekant priteistą sumą tik G. R.; 5) priteisė iš L. R. solidariai atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB „ Vilbeksa“ naudai 2.537,65 EUR bylinėjimosi išlaidų paliekant priteistą sumą tik G. R.; 6) priteisė iš L. R. į valstybės biudžetą 31,42 EUR bylinėjimosi išlaidų paliekant priteistą sumą tik G. R.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

319.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas klaidingai taikė procesines teisės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

329.2. Pagal CPK 37 str. 1 d. dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau apeliantas L. R. šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumu, todėl ieškinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas. Byloje nėra jokio įrodymo, kad jam nuosavybės teise būtų priklausoma žemės sklypas unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ) ir negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu sprendimo dalis, kuriuo apeliantas L. R. neturi teisinio suinteresuotumo turi būti panaikinta kaip neteisėta prieštaraujanti CPK 37 str. 1 d. bei prieštaraujanti CPK 3 str. 7 d. įtvirtintam protingumo, sąžiningumo principams pažeidimo.

339.3. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad patalpa buvo teisėtai suformuota statybos būdu neatitinka tikrovės. Niekas neatliko jokių statybos darbų ir tam nėra įrodymo, kad būtų statybos užbaigimo aktas pateiktas teismui ar viešam registrui. Šis nepagrįstas teiginys prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., kur sakoma, kad vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų yra suformavimas naujo nekilnojamojo daikto, o tam reikalinga pagal CK 4.75 str. 1 d. bedraturčių sutikimas, tačiau tokio sutarimo tarp apelianto ir UAB „Vilbekso“ ar tarp G. R. ir UAB „Vilbeksos“ niekada nebuvo ir byloje nėra įrodymų.

349.4. Teismo išvada dėl teisėtai suformuotos patalpos prieštarauja STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios, 2010-09-30, Nr. 1165943) VII skyriaus Patalpų ir pastatų paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas nustatytai tvarkai 20.7 p. dėl naujų patalpų formavimo jau pastatytame pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas. Vien tai, kad naujai formuojamos patalpos paskirtis negali būti kita nei paties pastato paskirtis, kai esant pastato paskirčiai gyvenamajam vienbučiam namui patalpa buvo suformuota kaip negyvenamoji ir paskirtis nurodyta neįrengta palėpė prieštaraujant teisės aktuose nurodytiems patalpų įvardinimams bei naujai suformuota patalpos paskirtis galima tik gyvenamoji, todėl teisėjos išvada neatitinka tikrovės.

3510.

36Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį kuria teismas: 1) nutarė atidalinti šalims inter alia ir L. R. bendrąja daline nuosavybe priklausančią neįrengtą pastogės patalpą, esančią ( - ), UAB „Vilbeksa“ nuosavybei priskiriant 27,95 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį, o ieškovų nuosavybei inter alia ir L. R. priskiriant 61, 05 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį bei 4,83 kv. m. ploto patalpą paliekant bendram naudojimui (laiptinei ir koridoriui); 2) nustatė UAB „ Vilbeksa ” 24 kv. m. ploto kelio (tako) servitutą bei 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutą adresu ( - ) pagal UAB „Geo group“ parengtą servituto nustatymo planą žemės sklype, kuriuo bendraturčiu pripažino inter alia ir L. R.; 3) priteisė L. R. solidariai su G. R. iš UAB „Vilbeksa“ 35.000,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją, susijusia su turto atidalinimu paliekant priteistą sumą tik G. R.; 4) priteisė L. R. solidariai su G. R. iš UAB „ Vilbeksa” 1.500,00 EUR dydžio kompensaciją; 5) priteisė iš L. R. solidariai atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB „ Vilbeksa“ naudai 2.537,65 EUR bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė iš G. R. į valstybės biudžetą 31,42 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3710.1. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad jis yra susituokusi nuo 1994-08-05 su L. R., o žemės sklypas unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ) įgytas mano vardu 2004-12-08 t. y. santuokos metu, todėl teisėja padarė išvadą, kad pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. tai laikytina bendroji jungtinė nuosavybė kartu su L. R.. Tačiau ši faktinė aplinkybė yra nustatyta klaidingai. Teisėja turėjo vadovauti viešo registro duomenimis dėl nuosavybės, kol jie nėra nuginčyti, todėl laikytina, kad faktinė aplinkybė dėl žemės sklypo nuosavybės teismo nustatyta klaidingai ir L. R. pagal CPK 37 str. 1 d. neturini teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi dėl nustatymo UAB „Vilbeksa” 24 kv. m. ploto kelio (tako) servituto bei 38 kv. m. ploto kitos paskirties servituto adresu ( - ) pagal UAB „Geo group“ parengtą servituto nustatymo planą žemės sklype, o taip pat neturi teisės gauti solidariai su manimi iš UAB „Vilbeksa” 1.500,00 EUR dydžio kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu.

3810.2. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į 686/1000 dalį neįrengtos pastogės unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ) nėra įregistruotos, tačiau nurodo, kad UAB „Vilbeksa“ teismui pateiktos MB „84 Sprendimai“ parengta 2016-02-23 turto vertinimo ataskaitą man ir L. R. priklausanti pastogės dalis įvertinta 21000 eurų suma. Visiškai yra nesuprantama, kaip galima atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančios neįrengtos pastogės patalpą, esančią ( - ), UAB „Vilbeksa“ nuosavybei priskiriant 27,95 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį, o ieškovų nuosavybei inter alia ir man, kaip bendra jungtine nuosavybe su L. R. priskiriant 61, 05 kv. m. ploto pastogės patalpos dalį bei 4,83 kv. m. ploto patalpą paliekant bendram naudojimui (laiptinei ir koridoriui). Byloje nėra jokių įrodymu, kad apeliantė įgijo sandoriu nuosavybę į 686/1000 dalį neįrengtos pastogės unikalus Nr. ( - ).

3910.3. Atsakovė teismui padavė, kaip įrodymą dėl galimo negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ) atidalinimo padalinant į du registruotinus nekilnojamojo turto objektus užrašyta ranka, kad tai palėpės atidalinimo projektinis pasiūlymas datuotas 2015-01-05 galimai parengtas projekto vadovo R. B.. Brėžinys paruoštas ant kadastrinės bylos lapo skirto patalpų planui. Nėra pateikta jokio įrodymo, kad plano rengėjas turi specialiąsias žinias dėl galimų statybos darbų reikalavimo dalinant patalpas į dvi patalpas. Pagal teismų praktiką atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas turi atitikti įstatymų keliamų reikalavimų. Tokie reikalavimai yra nustatyti STR 1.03.07:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkos (TAR, 2016-12-30, Nr. 30156), kur 113 p. nurodyta, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, šiuo atveju - padalijant ar atidalijant patalpą į dvi patalpas, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Ginčo atveju UAB „Vilbeksa“ nepateikė aukščiau minėto norminio akto reikalavimus atitinkančios kadastro objekto formavimo schemos bei nepateikė įrodymų, kad planą rengė Statybos įstatyme numatytas asmuo.

4010.4. Teismas nepasisakė dėl apeliantės pateikto atidalinimo plano, kuris mažiausiai pažeistų jos teises, kaip namo bendraturtės ir kitų žemės sklypo savininkų, nes nereikėtų servituto, o įėjimas į atidalintą patalpą būtų iš UAB „Vilbeksa“ priklausančios negyvenamosios patalpos ir jų bendras plotas padidėtu iki 29,46 kv. m.

4110.5. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre išviešintas įrašas dėl minimo žemės sklypo, kad jis priklauso asmenine nuosavybe bendraturčiams: G. R. ir tretiems suinteresuotiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje V. V. ir E. K. yra būtų neteisingas ar užginčytas. Pažymėtina ir tai, kad teisme apeliantė ir jos sutuoktinis L. R. prisiekę dėl tiesos sakymo patvirtino aplinkybę, kad žemės sklypo dalį apeliantė įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Tačiau teisėja dėl šio įrodymų nepasisako, o preziumuoja faktinę aplinkybę remdamasi CK 3.88 str. 1 d. 1 p., pasisakydama, kad ši nuosavybė priklauso su sutuoktiniu pagal įstatymą bendra jungtine nuosavybės teise. Toks faktinių aplinkybių iškraipymas lėmė neteisingo ginčo išsprendimą jos atžvilgiu.

4210.6. Teisėja konstatuoja faktinę aplinkybę, kad tarp pirmo aukšto perdangos, galinių namo sienų ir stogo yra erdvė - neįrengta pastogė, atitinkanti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 10 d. pateiktą patalpos apibrėžimą, teisėtai suformuota statybos būdu ir teisėtai įregistruota kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Tačiau šie tvirtinimai nėra nieko pagristi. Pažymėtina, kad teisėjos paminėta įstatyme patalpos apibūdinimas neatitinka įstatyme pateikto patalpos apibūdinimo, kur sakoma, kad patalpa - nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Ginčo objektas buvo bendrosios dalinės nuosavybės bendro naudojimo stogo konstrukcija turinti erdvių tarp konstrukcinių elementų ir atskirta nuo kitų patalpų, kaip numatė CK 4.82 str. 2 d. Ši erdvė tarp konstrukcijų neturėjo konkrečios paskirties, kaip numato patalpai įstatymo norma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne visos bendro naudojimo patalpos gali būti registruotinas nekilnojamasis turtas, kaip pavyzdžiui laiptinė. Teisėjos teiginys, kad patalpa buvo teisėtai suformuota statybos būdu neatitinka tikrovės. Niekas neatliko jokių statybos darbų ir tam nėra įrodymo, kad būtų statybos užbaigimo aktas ar deklaracija pateiktas teismui ar viešam registrui.

4310.7. Atsakovė nepateikė įrodymų, kaip padalijimo natūra atveju bus aptarnaujamos namo stogo konstrukcijos ir tvirtinimo elementai (gegnės, sijos). Teismas neturi duomenų ar atidalintos patalpos - likusi ir naujai suformuotas objektas atitiks statybos techninius reikalavimus ir naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki atidalinimo, ir ar viešojo administravimo subjektas nustatytas teisės aktuose išduos STR 1.03.07:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkos 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą.

4410.8. Pagal CPK 422 str. 2 d. bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas. Šiuo atveju ieškinys dėl daikto žemės sklypo valdymo pažeidimo buvo pateiktas ieškovų G. R. ir L. R. atsakovams UAB „Vilbeksa“, R. Č., VĮ Registrų centras, kai buvo prašoma negyvenamosios patalpos pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atskiro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų panaikinimo ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo, kadangi atsakovai neturėjo suteiktos užstatymo teisės „superficies“ ant mums bendrai priklausančio žemės sklypo ir tuo pažeidė mums priklausančio daikto valdymą. Teismas šioje byloje priėmė atsakovo UAB „Vilbeksa“ priešieškinį, o vėliau patikslintą priešieškinį ir jį dalinai patenkino, tokiu būdu pažeisdamas imperatyvią CPK 422 str. 2 d. nuostatą, kuri nurodo, kad tokioje byloje priešieškinio pareiškimas nėra galimas.

4510.9. Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. teismas savo sprendime motyvuojančioje dalyje turi nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, tačiau sprendimo dalyje nėra teisinio pagrindo, kuriuo teismas rėmėsi nustatydamas 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutą adresu ( - ) pagal UAB „Geo group“ parengtą servituto nustatymo planą eksploatuoti negyvenamajai patalpai unikalus Nr. ( - ), kuri priklauso UAB „Vilbeksa”, todėl yra absoliutus sprendimo dalies negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p.

4610.10. Pagal CK 4.129 str. dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininkui prievolė mokėti vienkartinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, tačiau skundžiamo teismo sprendimo dalyje vienkartinė kompensacija yra nustatyta tik vienam iš žemės sklypo savininkui G. R. ir nuosavybės neturinčiam L. R., tuo pažeisdamas mūsų, kaip tarnaujančio daikto savininkių teises gauti kompensaciją už nuosavybės apribojimą. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo dalimi kompensacija solidariai buvo priteista ir L. R., kuris nėra žemės sklypo bendraturtis, apie ką jis patvirtino teisme davęs priesaiką ir tokios paties nuomonės laikėsi ir atsakovė, o priešieškinyje trečiasis asmuo VĮ Registrų centras. Byloje nėra jokių įrodymu, kad L. R. yra žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ) bendraturtis. Todėl darytina išvada, kad sprendimo dalis, kuria buvo priteista kompensaciją 1.500,00 EUR ieškovui L. R. naikintina, kaip prieštaraujanti Lietuvos Konstitucijos 23 str. 1 d., CK 4.129 str. ir pažeidžianti jos teises į nuosavybę.

4710.11. Teismas sprendime nustatė apeliantei su bendraturčiais priklausančiame žemės sklype servitutą 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutui, kurios paskirtis apriboti mums priklausantį žemės sklypą toje dalyje, kad UAB „Vilbeksa“ galėtu naudoti jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį nekilnojamojo turto - statinio daliai negyvenamajai patalpai unikalus Nr. ( - ) naudoti. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas suteikė subjektams teisę prašyti teismo nustatyti servitutus tik tam tikroje apimtyje ir dėl tam tikrų objektų. CK 4.122 str. nustatytas statinių servituto turinys, kuriuo nustatoma, kad galimas servituto turinys dėl statinio tik tokioje apimtyje, kai suteikiama atremti viešpataujantį statinį į tarnaujantį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, o taip pat statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo žemės sklypo ar statinio, tai yra nėra numatyta servitutu suteikti teisę naudoti žemės sklypą neteisėtai įgytai statinio daliai atskira negyvenamąja patalpa, kuri užimtu žemės sklypo žemės paviršių. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjo nėra nustatyta, kad servituto institutu būtų galima pakeisti CK 4.160 str. 1 d. nustatyta užstatymo teisės teisinį institutą, nes tokiu atveju ši daiktinė teisė netektu prasmės ir taip būtų pažeidžiamos žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės, kai be jų sutikimo yra panaudojamas žemės sklypas statyti statiniams ar jų dalims. Nuosavybės neliečiamumas yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Nuosavybės apsaugą įtvirtina Lietuvos Konstitucija, taip pat tarptautinės sutartys (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija). Įstatymai numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba įstatymo nustatytais atvejais teismo sprendimo

4811.

49Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje E. K. ir V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas UAB „Vilbeksa“ 24. kv. m. ploto kelio (tako) servitutas bei 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutas, adresu ( - ) pagal UAB „Geo group“ parengtą servituto nustatymo planą ir priteisė L. R. ir G. R. iš UAB „Vilbeksa“ 1.500,00 EUR dydžio kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5011.1.

51Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) byloje, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014-02-26 nutartimi grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priešieškinius reikalavimus papildė papildomais reikalavimais, susijusiais su žemės sklypu unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ), prašant nustatyti UAB „Vilbeksa“ 24 kv. m. ploto kelio (tako) servitutą bei 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutą adresu ( - ) pagal UAB „Geo group" parengtą servituto nustatymo planą, kad šie servitutai būtų skirti patekimui į atsakovei priklausančias negyvenamąsias patalpas (viešpataujantis daiktas) ir priteisti L. R. ir G. R. iš UAB ..Vilbeksa" 13.42 eurų dydžio periodinę metinę kompensaciją, mokant kasmet neterminuotai arba 1.500,00 EUR dydžio vienkartinę kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu.

5211.2.

53Teismui buvo žinoma, kad žemės sklypas kuriame teismas nustatė servitutą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovei (pagal priešieškinį atsakovei) G. R. (326/977), bet ir E. K. (325/977) ir V. V. (326/977), tačiau nors ir prieštaraujant bendraturtei bei mums, įtrauktoms, kaip tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje buvo priimtas patikslintas priešieškinys, kur E. K. ir V. V. nebuvo patraukti atsakovais, kaip žemės sklypo bendraturtės. Pažymėtina, kad žemės sklypas valdomas bendros dalinės nuosavybės teise, todėl visi žemės sklypo bendraturčiai turi vienodas teises ir pareigas žemės sklypo atžvilgiu. Žemės sklypo naudojimui bendraturtės nėra pasirašiusios naudojimo tvarkos sutarties, kuris būtų notariškai patvirtintas ir registruotas Nekilnojamojo turto registre.

5411.3.

55Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. teismas savo sprendime motyvuojančioje dalyje turi nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, tačiau sprendimo dalyje nėra teisinio pagrindo, kuriuo Teismas rėmėsi nustatydamas 38 kv. m. ploto kitos paskirties servitutą adresu ( - ) pagal UAB ..Geo group" parengtą servituto nustatymo planą eksploatuoti negyvenamajai patalpai unikalus Nr. ( - ), kuri priklauso Uždarajai akcinei bendrovei „Vilbeksa“. todėl yra absoliutus sprendimo dalies negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Tokiu būdu teismas apribojo nuosavybes teises E. K. ir V. V., nustatydamas servitutą joms priklausančiame žemės sklype, nors byloje jos nebuvo atsakovėmis. Darytina išvada, kad teismas tokia sprendimo dalimi apribojo nuosavybes teises trečiųjų asmenų, kurie nebuvo byloje atsakovais, todėl ši sprendimo dalis pažeidžia mūsų teisę į tinkamą teismo procesą, kuri nustatyta Lietuvos Konstitucijos 109 str. 3 d.. Teismų įstatymo 34 str. 1 d. ir vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. ir 4 p. turi būti naikintina. kaip absoliutus sprendimo negaliojimas.

5611.4.

57Pagal ginčijamą teismo sprendimo dalį. UAB „Vilbeksa" neturintis žemės nuosavybės teisės bei sutarties pagrindu įgytos daiktinės teisės - užstatymo teisės neteisėtai pažeidžiant CK 4.160 str. 1 d. įgyja negyvenamąsias patalpas, pažeidžiant CK 4.75 str. 1 d. vienašališku sprendimu be bendraturčio sutikimu ir pažeidžiant STR 1.03.07:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka pertvarko nekilnojamojo daikto konstrukciją į registruotiną nekilnojamąjį daiktą bei neturint žemės sklypo savininkų suteiktos užstatymo teisės įgavo teisę apriboti mūsų nuosavybę, gaunant savo naudai servitutus, kad galėtu naudoti neteisėtai įgytus nekilnojamuosius daiktus. Pagal CK 4.129 str. dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininkui prievolė mokėti vienkartinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, tačiau skundžiamo teismo sprendimo dalyje vienkartinė kompensacija yra nustatyta tik vienam iš žemės sklypo savininkui G. R. ir nuosavybės neturinčiam T. R., tuo pažeisdamas mūsų, kaip tarnaujančio daikto savininkių teises gauti kompensaciją už nuosavybės apribojimą. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo dalimi kompensacija solidariai buvo priteista ir L. R., kuris nėra žemės sklypo bendraturtis. apie ką jis patvirtino teisme davęs priesaiką ir tokios paties nuomonės laikėsi atsakovas, o priešieškinyje trečiasis asmuo VĮ Registrų centras. Byloje nėra jokių įrodymu, kad L. R. yra žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ) bendraturtis. Todėl darytina išvada, kad sprendimo dalis, kuria buvo priteista kompensaciją 1.500,00 EUR ieškovams G. R. ir L. R. naikintina, kaip prieštaraujanti Lietuvos Konstitucijos 23 str. 1 d., CK 4.129 str. ir pažeidžianti apeliantų teises į nuosavybę

5812.

59Atsiliepimu į ieškovės G. R. ir trečiųjų asmenų E. K. ir V. V. apeliacinį skundą ieškovas L. R. prašė apeliančių ieškovės G. R. ir trečiųjų asmenų E. K. ir V. V. apeliacinius skundus tenkinti visiškai.

6013.

61Atsiliepimu į atsakovės UAB „Vilbeksa“ apeliacinį skundą, ieškovas L. R. prašo apelianto UAB „Vilbeksa“ apeliacinį skundą atmesti pilnoje apimtyje Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6213.1. Teismo juridinio fakto preziumavimas dėl teisėtai suformuotos patalpos prieštarauja teisės aiškinimui, kuris formuojamas per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, siekiant vienodo tesės normų aiškinimo. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014 teisėjų kolegija pasisakė, kad disponavimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, be kita ko reiškia, teisę nustatyti šio objekto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskirų turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybę), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl vienas ar dalis namo bendraturčių, neturint (nesant) visų bendraturčių sutikimo (susitarimo), neturi teisę įregistruoti namo palėpę atskiru daiktu.

6313.2. Apeliantė UAB „Vilbeksa“ melagingai pateikia faktinę aplinkybe, kad neva 2012-04-30 buvo pasirašiusi preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė 314/1000 daliai unikalus Nr. ( - ) adresu V( - ), todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teismo padarė žalos, kai turėjo sumokėti baudą sumoje 1 448,10 eurų. Tokio sandorio nebuvo. Kita vertus už teismo teisėtai priimtą sprendimą ieškovai negali atsakyti. Žalos institutas pirmiausi atsižvelgia į neteisėtus veiksmus. Nei aš nei mano sutuoktinė G. R. nepadarė, jokių neteisėtų veiksmų, o privatus juridinis asmuo privalėjo žinoti, kad galio teisės norma CK 4.160 str. 1 d. nustatanti užstatymo teisės teisinį institutą, nes tokiu atveju ši daiktinė teisė netektu prasmės ir taip būtų pažeidžiamos žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės, kai be jų sutikimo yra panaudojamas žemės sklypas statyti statiniams ar jų dalims. Nuosavybės neliečiamumas yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Nuosavybės apsaugą įtvirtina Lietuvos Konstitucija, taip pat tarptautinės sutartys (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija).

6414.

65Atsiliepimu į ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, atsakovė UAB „Vilbeksa“ prašo visus šiuos apeliacinį skundus atmesti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6614.1. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad L. R. nėra žemės sklypo ir patalpų ( - ) bendrasavininkis, todėl jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o skundžiamajame sprendime priimti sprendimai jam neprašant ir prieš jo valią pripažįsta jam nuosavybę bei priteisiant pinigų sumas už servitutą ar palėpės dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi įstatymas įtvirtina įstatyminę bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, nėra pagrindo šiai prezumpcijai paneigti ir spręsti, kad jis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Faktas, kad turtas priklauso ieškovams yra patvirtintas ir jų pačių 2012 m. gegužės 19 d. ieškinyje, kuriame nurodoma, kad „Mums L. R. ir G. R., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 326/977 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau - žemės sklypas) ir gyvenamosios patalpos - butas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurios yra pastate, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jų pačių šioje byloje pateikto ieškinio pirmoje pastraipoje pateiktą teiginį, nėra jokio pagrindo.

6714.2. Apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes neva nenurodė sprendime teisinio pagrindo, kuriuo rėmėsi nustatydamas 38 kv. m. ploto kelio servitutą. Šis argumentas visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nurodė teisės aktus, kurių pagrindu nustatomi servitutai, teismų praktiką nurodomu klausimu ir tinkamai įvertino situaciją bei ją teisiškai kvalifikavo. Šiuo pagrindu būtų galima vadovautis, jei teismas priimtų sprendimą jo visiškai nemotyvavęs, tačiau taip nėra, todėl šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

6814.3. Tretieji asmenys teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutą ir apribodamas jų teisę naudotis joms priklausančiu žemės sklypu, neteisėtai pažeidė jų teisės, nes neva sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir priėmė sprendimą nesivadovaudamasi jokiais argumentais. Visų pirma, kaip jau minėta, sprendimas nustatyti servitutus buvo tinkamas ir pagrįstas. Vertinant ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, atsižvelgtina, kad Tretieji asmenys buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, kuriems buvo tinkamai pranešta apie daugelį metų vykstantį ginčą ir kurie turėjo visas procesines teises ginti savo suinteresuotumą bylos baigtimi. Šiuo atžvilgiu argumentas, kad teismas pasisakė dėl asmenų neįtrauktų į bylą, vertintinas, kaip teismo klaidinimas.

6914.4. Argumentai, kad priešieškinio pareiškimas nebuvo leidžiamas, nes ieškinys buvo pareikštas dėl daikto (žemės sklypo) valdymo pažeidimo ir todėl buvo pažeistas CPK 422 straipsnio 2 dalies nuostata yra neteisingas. Pradinis 2012 m. gegužės 19 d. ieškinys buvo pareikštas reikalaujant: 1) pripažinti Atsakovus R. Č. bei UAB „Vilbeksa“ neturinčių užstatymo teisės „superficies“ bei 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SK-9567 negaliojančia nuo jos sudarymo momento <...>; 2) panaikinti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kuriais suformuot kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas negyvenamojo patalpa-neįrengta pastogė unikaliu Nr. ( - ) <...>; 3) įpareigoti atsakovę R. Č. išnuomoti inžinerinius tinklus <...>. Akivaizdu, kad pradinis ieškinys net nebuvo susijęs su daikto valdymo pažeidimu, todėl priešieškinio pareiškimas buvo galimas, o šis argumentas yra neteisingas ir atmestinas.

7014.5. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė turto savininkų teisę gauti kompensacijas už nuosavybės apribojimą, nes kompensaciją priteisė ir L. R., kuris neva nėra žemės sklypo bendraturtis. Šiame atsiliepime į apeliacinius skundus jau yra išdėstyta, kad argumentai dėl tariamo ieškovo buvimo ne bendrasavininkiu yra atmestini ir nepagrįsti, todėl atskirai šis tariamas pažeidimas net nevertintinas.

7114.6. Argumentai, kad atsakovei neteisėtai nustatytas servitutas, yra atmestini. Kaip teisingai nurodė Ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, yra nustatęs, kad „Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių: užstatymo teisės (superficies), ilgalaikės nuomos (emphyteusis). Sprendžiant dėl šių civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatyminėmis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, priešingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurą diskreciją spręsti dėl jų taikymo“. Toje pačioje nutartyje taip pat nurodoma, kad „Skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais, tarp jų - tais, kuriuos skunde nurodo kasatorė įrodinėdama servituto nustatymo nepagrįstumą, tačiau tai, kad egzistuoja kiti pastato savininko teisės naudotis svetimu žemės sklypu įgyvendinimo ir savininkų interesų derinimo būdai nepaneigia servituto priverstinio nustatymo galimybės“. CK 4.124 str. 1 d. numatyta, kad servitutą gali nustatyti teismo sprendimas. Tuo tarpu CK 4.126 str. 1 d. nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Vertinant aplinkybes dėl to, kad Ieškovai ir Tretieji asmenys (žemės sklypo savininkai) netrukdė Atsakovei naudoti žemės sklypu, pažymėtina, kad vien nepagrįstai pareikšto ieškinio pateikimas teismui jau vertinamas, kaip trukdymas naudotis žemės sklypu. Būtent dėl to Atsakovas pareiškė priešieškinį su nurodytais reikalavimais. Kaip matyti iš faktinės situacijos ir teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl servitutų nustatymo, todėl, akivaizdu, kad Ieškovai neteisingai suprato arba šališkai įvertino teismų praktiką šiuo klausimu ir priėjo neteisingos išvados, kad servitutas/ai nustatyti neteisėtai.

7214.7. Argumentai, kad atidalinimas natūra reiškia Atsakovės nuosavybės teise valdomo ploto padidėjimą, o dėl to padidėja ir jo turima užstatymo teisė, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovė jau turi nuosavybės teise atitinkamą Palėpės plotą, kuris įvertintas daline išraiška (idealioji dalis). Atidalinus Palėpę pagal Atsakovės pateiktą planą, ši neįgis didesnės dalies, nei dabar turinti. Nustačius tai, kiti Ieškovės argumentai ir skaičiavimai neturi faktinio pagrindo, nes žemės sklypo bendrasavininkių teisės nėra pažeidžiamos dabar ir nebus pažeidžiamos vėliau. Vertinant argumentus apie tolesnius ginčus ir galimybę jiems kilti, neneigtina, kad galimybė jiems visada yra, tačiau Atsakovė turi CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tam pasiekti, vadovaudamasi CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, Atsakovė pasiūlė planą, pagal kurį Palėpė padalijama natūra kiek galima be neproporcingos žalos jos paskirčiai. Vien tai, kad geranoriškai neatidalijus patalpų kilo daugiau nei 6 metus trunkantis teisminis ginčas, palikti Palėpę neatidalintą, vadovaujantis Ieškovų teisine logika, tuo labiau negalima.

7314.8. Ieškovė nurodo, kad jai nesant įregistruota Palėpės bendraturte, negalimas spręsti ir atidalijimo klausimas. Su šia pozicija nesutiktina. Visų pirma, pati Atsakovė į bylą yra pateikusi atidalijimo planą, todėl, akivaizdu, kad yra pritarusi atidalijimo idėjai, tačiau prieštarauja tik tam atidalijimo būdui, kuris yra pasiūlytas Atsakovės. Antra, byloje yra pakankamai įrodymų, kad Palėpė buvo nekilnojamojo turto objektas, suformuotas paties pastato statybos metu. Šis faktas yra patvirtintas ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi šioje byloje. Dėl to, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, nurodančia, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, audojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, akivaizdu, kad Palėpės dalis pagal įstatymą taip pat priklauso Ieškovams, nors jie tai ir neigia. Nustačius, kad Palėpes dalis priklauso Ieškovams, o ir patys Ieškovai iš esmės neprieštarauja atidalijimo įdėjai, darytina išvada, kad Palėpės atidalijimas yra galimas, o pirmosios instancijos teismas teisingai pritarė Ieškovės siūlomam atidalijimo planui, tačiau netinkamai išsprendė kitus su atidalijimu susijusius klausimus (dėl ko Atsakovė išdėstė argumentus savo apeliaciniame skunde).

7415.

75Atsiliepimu į atsakovės UAB „Vilbeksa“ apeliacinį skundą, ieškovė G. R. prašo apeliantės UAB „Vilbeksa“ apeliacinį skundą atmesti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7615.1. Nesutikdama su teisėjos nuomone, kad atidalijama patalpa yra teisėtai suformuota pritariu sprendimui, jeigu toks natūra atidalinimas lieka, tai sukeltos teisinės pasekmės, kai iš vienbučio gyvenamojo namo virstama į keturių patalpų statinį, kai jis buvo trijų patalpų tame tarpe man, kaip statinio savininkui turinčiam butą, kuris buvo vieno aukšto statinyje, o po apelianto reikalavimo tenkinimo pavirto į dviaukštį keturių patalpų statinį turi būti atlyginta už pablogintas gyvenimo sąlygas. Ir priteista sumą 35 000 eurų atsižvelgiant, kad tai Žvėryno teritorijoje yra sąžininga. Yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas buvo nesąžiningas ir vienašališkai pertvarkė bendro naudojimo objektą stogo konstrukciją į registruotiną nekilnojamąjį turtą negyvenamąją patalpą, tuo būdu suformuodamas de fakto statinį iš gyvenamojo į negyvenamąjį pastatą be kito turto savininko sutikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjos juridinio fakto preziumavimas dėl teisėtai suformuotos patalpos prieštarauja teisės aiškinimui, kuris formuojamas per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis siekiant vienodo tesės normų aiškinimo. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014 teisėjų kolegija pasisakė, kad disponavimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, be kita ko reiškia, teisę nustatyti šio objekto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskirų turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybę), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos atskiru daiktu, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą, tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. Nesant bent vieno bendraturčio sutikimo įregistruoti bendrojo naudojimo patalpas atskiru daiktu, reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe (nuosavybės teisių) apribojimą. Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl vienas ar dalis namo bendraturčių, neturint (nesant) visų bendraturčių sutikimo (susitarimo), neturi teisę įregistruoti namo palėpę atskiru daiktu.

7715.2. Apeliantas melagingai pateikia faktinę aplinkybe, kad neva 2012-04-30 buvo pasirašiusi preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė 314/1000 daliai unikalus Nr. ( - ) adresu ( - ), todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teismo padarė žalos, kai turėjo sumokėti baudą sumoje 1 448,10 eurų. Tokio sandorio mano žiniomis nebuvo. Kita vertus už teismo teisėtai priimtą sprendimą ieškovai negali atsakyti. Žalos institutas pirmiausi atsižvelgia į neteisėtus veiksmus. Nei aš nei mano sutuoktinė G. R. nepadarė, jokių neteisėtų veiksmų, o privatus juridinis asmuo privalėjo žinoti, kad galio teisės norma CK 4.160 str. 1 d. nustatanti užstatymo teisės teisinį institutą, nes tokiu atveju ši daiktinė teisė netektu prasmės ir taip būtų pažeidžiamos žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės, kai be jų sutikimo yra panaudojamas žemės sklypas statyti statiniams ar jų dalims. Nuosavybės neliečiamumas yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Nuosavybės apsaugą įtvirtina Lietuvos Konstitucija, taip pat tarptautinės sutartys (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija).

78Teisėjų kolegija

konstatuoja:

79IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8016.

81Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

82Dėl CPK 143 straipsnio ir 422 straipsnio 2 dalies taikymo

8317.

84Apeliantai G. R., L. R., E. K., V. V. teigia, kad bylose dėl valdymo pažeidimo nėra leidžiamas priešieškinio pareiškimas (CPK 422 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovė UAB „Vilbeksa“ šioje byloje negalėjo ginti savo galimai pažeistas teises pareikšdama priešieškinį, dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvią CPK 422 str. 2 d. nuostatą, kuri nurodo, kad tokioje byloje priešieškinio pareiškimas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu šiems apeliantų argumentams nėra pagrindo pritarti.

8518.

86Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. CPK 422 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas. Šis draudimas įtvirtintas, siekiant kad teisminis ginčas dėl daikto valdymo (posesorine gynyba) netaptų ginču dėl teisės į daiktą.

8719.

88Nagrinėjamoje byloje pradinio ieškinio reikalavimais ieškovai G. R., L. R. prašė teismo pripažinti 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK-9567 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), grąžinti R. Č. nuosavybėn; atsakovus R. Č. bei UAB „Vilbeksa“ neturinčius užstatymo teisės „superficies“ ir kt. Taigi iš ieškinio reikalavimų ir jų turinio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys nebuvo susijęs su nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimu, ieškinys turėjo būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne pagal specialiąsias procesines taisykles, nustatytas CPK 419-423 straipsniuose, šioje byloje priešieškinio pareiškimas buvo galimas, todėl šie apeliantų argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

89Dėl nuostolių priteisimo

9020.

91Atsakovė UAB „Vilbeksa“ priešieškinyje be kita ko prašė priteisti atsakovei iš ieškovų 6.391,48 EUR nuostolių, patirtų dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Savo reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad ieškovams pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, 2012 m balandžio 6 d. teismo nutartimi, nepranešus atsakovei, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovei buvo uždrausta perleisti jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas ir 314/1000 Palėpės patalpų dalį. Kadangi Atsakovė 2012 m. kovo 30 d. buvo pasirašiusi preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl negyvenamųjų patalpų ir palėpės dalies pardavimo, jos įgyvendinti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo įmanoma ir atsakovei teko sumokėti 1.448,10 EUR baudą už pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymą, kuri neabejotinai laikytina atsakovės patirtais nuostoliais. Atsakovė taip pat patyrė papildomų nuostolių, nes jai priklausančias negyvenamąsias patalpas įsigijo paimdama paskolą. Kadangi pagrindinės sutarties dėl patalpų pardavimo sudaryti nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė negalėjo grąžinti paimtos paskolos. Dėl to, nuo datos, kada turėjo būti pasirašyta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis (2012 m. rugpjūčio 1 d.) iki 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovė mokėjo palūkanas už paskolą, kurių normaliomis sąlygomis nebūtų turėjusi mokėti, nes patalpas būtų pardavusi dar 2012 m. rugpjūčio 1 d.

9221.

93Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmetė remdamasis vieninteliu argumentu, kad teismo sprendimas dėl ieškinio atmetimo nėra įsiteisėjęs ir teismas negali vertinti, ar ieškovų reikalavimai ir atsikirtimai yra nepagrįsti.

9422.

95Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, apeliantės argumentų, susijusių su nuostolių atlyginimu, visiškai neaptarė, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Kolegija visiškai sutinka su apeliantės argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės pažeidimo yra įsiteisėjęs. Šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-154-104/2014 paliko tą sprendimo dalį galioti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo sprendimas dėl ieškinio netenkinimo nėra įsiteisėjęs yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes visi ieškovų reikšti šioje byloje ieškinio reikalavimai, kurių užtikrinimui buto pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau yra atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

9623.

97Atsižvelgdama į tai, kad šios nurodytos aplinkybės, susijusios su nuostolių atlyginimu, pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo analizuojamos, o jų analizė apeliacinės instancijos teisme iš esmės reikštų šio klausimo nagrinėjimą visiškai naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikinusi aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, grąžina šį klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo esmės neatskleidimas sudaro pagrindą pakartoti procesą pirmosios instancijos teisme ir įvertinti abiejų šalių argumentus bei įrodymus (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), taip pat, bendradarbiaujant su šalimis bei siekiant teisingo ginčo išnagrinėjimo, siūlyti teikti ir kitus įrodymus, jeigu jų vienokioms ar kitokioms išvadoms padaryti dėl pačių reikalavimų pagrįstumo ir / ar jų dydžio nepakaks (CPK 8 str., 179 str. 1 d.).

98Dėl kompensacijos, susijusios su turto atidalinimu ir servituto nustatymo

9924.

100Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisdamas iš atsakovės UAB „Vilbeksa“ ieškovams L. R. ir G. R. 35.000,00 EUR kompensaciją, susijusią su turto atidalinimu, taip pat priteisdamas 1.500,00 EUR kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu, šių sprendimo dalių visiškai nemotyvavo.

10125.

102Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

10326.

104Teisėjų kolegija nurodo, jog yra pagrindas sutikti su apeliante UAB „Vilbeksa“, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 35.000,00 EUR kompensaciją, susijusią su turto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors atsakovė pateikė du atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus – padalinant palėpę natūra arba priteisti atsakovei visą palėpės patalpą, kompensuojant 35.000,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją, šios sprendimo dalies visiškai nemotyvavo. Lygiai taip pat pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas priteisti 1.500,00 EUR kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu (nurodydamas tik teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje) šios sprendimo dalies taip pat visiškai nemotyvavo, todėl yra pagrindas apskųsto teismo sprendimo dalį, kuria atmesti minėti reikalavimai, naikinti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir šių reikalavimų (ne)pagrįstumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10527.

106Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir pateiktus motyvus, apskųstas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas visa apimtimi ir byla dėl visų atsakovės UAB „Vilbeksa“ priešieškinye pareikštų materialinių teisinių reikalavimų grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kadangi, aiškinantis aukščiau apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, gali paaiškėti naujos aplinkybės ir dėl kitų priešieškinio reikalavimų (kitų šalių pateiktas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas sprendime nebuvo aptartas), kurie tarpusavyje susiję, vadovaujantis proceso koncentracijos (CPK 7 straipsnis) ir teisingumo, protingumo principais (CPK 3 straipsnis), CPK 263 straipsniu, teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi.

107Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų bei bylinėjimosi išlaidų

10828.

109Pripažinus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat nepasisakytina ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

110Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2punktu, 329 straipsnio 2 dalie 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

111Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

112Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai G. R. ir L. R. patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „Vilbeksa“,... 8. 2.... 9. Priešieškiniu atsakovas UAB „Vilbeksa“ prašė atidalinti ieškovams ir... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu bylos dalį... 12. 4.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu... 17. 6.... 18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas... 19. 7.... 20. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad šalims nepavyksta... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. 8.... 23. Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) UAB „Vilbeksa“ pateikė... 24. 8.1. Atsakovė pateikė du atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 25. 8.2. Pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos... 26. 8.3. Ši teismo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota sprendimo... 27. 8.4. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmetė... 28. 8.5. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, matyti, kad... 29. 9.... 30. Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) L. R. apeliaciniu skundu prašo... 31. 9.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, neteisingai... 32. 9.2. Pagal CPK 37 str. 1 d. dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso... 33. 9.3. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad patalpa buvo teisėtai... 34. 9.4. Teismo išvada dėl teisėtai suformuotos patalpos prieštarauja STR... 35. 10.... 36. Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) G. R. apeliaciniu skundu prašo... 37. 10.1. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad jis yra susituokusi nuo... 38. 10.2. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į 686/1000 dalį neįrengtos... 39. 10.3. Atsakovė teismui padavė, kaip įrodymą dėl galimo negyvenamosios... 40. 10.4. Teismas nepasisakė dėl apeliantės pateikto atidalinimo plano, kuris... 41. 10.5. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre... 42. 10.6. Teisėja konstatuoja faktinę aplinkybę, kad tarp pirmo aukšto... 43. 10.7. Atsakovė nepateikė įrodymų, kaip padalijimo natūra atveju bus... 44. 10.8. Pagal CPK 422 str. 2 d. bylose dėl daikto valdymo pažeidimo... 45. 10.9. Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. teismas savo sprendime motyvuojančioje... 46. 10.10. Pagal CK 4.129 str. dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali būti... 47. 10.11. Teismas sprendime nustatė apeliantei su bendraturčiais... 48. 11.... 49. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovų... 50. 11.1.... 51. Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) byloje, kuri Vilniaus apygardos... 52. 11.2.... 53. Teismui buvo žinoma, kad žemės sklypas kuriame teismas nustatė servitutą... 54. 11.3.... 55. Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. teismas savo sprendime motyvuojančioje dalyje... 56. 11.4.... 57. Pagal ginčijamą teismo sprendimo dalį. UAB „Vilbeksa" neturintis žemės... 58. 12.... 59. Atsiliepimu į ieškovės G. R. ir trečiųjų asmenų E. K. ir V. V.... 60. 13.... 61. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Vilbeksa“ apeliacinį skundą, ieškovas L.... 62. 13.1. Teismo juridinio fakto preziumavimas dėl teisėtai suformuotos patalpos... 63. 13.2. Apeliantė UAB „Vilbeksa“ melagingai pateikia faktinę aplinkybe, kad... 64. 14.... 65. Atsiliepimu į ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, atsakovė... 66. 14.1. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad L. R. nėra žemės sklypo ir... 67. 14.2. Apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos... 68. 14.3. Tretieji asmenys teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 69. 14.4. Argumentai, kad priešieškinio pareiškimas nebuvo leidžiamas, nes... 70. 14.5. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neva... 71. 14.6. Argumentai, kad atsakovei neteisėtai nustatytas servitutas, yra... 72. 14.7. Argumentai, kad atidalinimas natūra reiškia Atsakovės nuosavybės... 73. 14.8. Ieškovė nurodo, kad jai nesant įregistruota Palėpės bendraturte,... 74. 15.... 75. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Vilbeksa“ apeliacinį skundą, ieškovė G.... 76. 15.1. Nesutikdama su teisėjos nuomone, kad atidalijama patalpa yra teisėtai... 77. 15.2. Apeliantas melagingai pateikia faktinę aplinkybe, kad neva 2012-04-30... 78. Teisėjų kolegija... 79. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 80. 16.... 81. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –... 82. Dėl CPK 143 straipsnio ir 422 straipsnio 2 dalies taikymo... 83. 17.... 84. Apeliantai G. R., L. R., E. K., V. V. teigia, kad bylose dėl valdymo... 85. 18.... 86. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas turi teisę iki... 87. 19.... 88. Nagrinėjamoje byloje pradinio ieškinio reikalavimais ieškovai G. R., L. R.... 89. Dėl nuostolių priteisimo... 90. 20.... 91. Atsakovė UAB „Vilbeksa“ priešieškinyje be kita ko prašė priteisti... 92. 21.... 93. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmetė... 94. 22.... 95. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, apeliantės... 96. 23.... 97. Atsižvelgdama į tai, kad šios nurodytos aplinkybės, susijusios su... 98. Dėl kompensacijos, susijusios su turto atidalinimu ir servituto nustatymo... 99. 24.... 100. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisdamas iš atsakovės UAB... 101. 25.... 102. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties... 103. 26.... 104. Teisėjų kolegija nurodo, jog yra pagrindas sutikti su apeliante UAB... 105. 27.... 106. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir pateiktus... 107. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų bei bylinėjimosi išlaidų ... 108. 28.... 109. Pripažinus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir... 110. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio... 111. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti... 112. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....