Byla 2-378-803/2015
Dėl patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, notarė A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. Z., A. Z

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,

3dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VJ INVESTICIJA“ atstovams advokatei G. M., M. J., akcinės bendrovės SEB bankas atstovams advokatui K. P., advokato padėjėjui K. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. Z.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VJ INVESTICIJA“ ieškinį dėl patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, notarė A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. Z., A. Z..

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VJ INVESTICIJA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašė: 1) iš atsakovo priteisti 74 550,32 eurų nuostolių atlyginimą, 2) bylinėjimosi išlaidas bei 3) įstatymo nustatytas 6 % palūkanas. Ieškovas nurodė, kad dėl būtinybės nugriauti kiemo statinius jis patyrė nuostolius, kurių kaina pagal sudarytą sutartį buvo 152 000 Lt, nuo Sutarties kainos už jų įsigijimą buvo sumokėtos 22 388,58 Lt palūkanos, t.y. ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai. Paaiškino, kad vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-55/2013, kuria buvo įpareigotas nugriauti kiemo statinius, už griovimo darbus UAB „Sivysta“ sumokėjo 56.978,77 Lt. Dėl bylinėjimosi patyrė 26 040 Lt nuostolių. Tai taip pat yra jo nuostoliai, todėl iš atsakovo turi būti priteistos visos išlaidos, kurias sudaro: statinių griovimas, išlaidos advokato pagalbai byloje dėl kiemo statinių pripažinimo neteisėta statyba, išlaidos lizingo palūkanoms, mokamoms pagal Lizingo sutartį, ir už įsigytus kiemo statinius sumokėta jų kainos dalis pagal Sutartį (T.2, b.l.9). Ieškovas paaiškino, kad „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „VJ INVESTICIJA“ 2007-04-17 sudarė Lizingo sutartį Nr. LT050134 (toliau – Lizingo sutartis), kuria susitarė, jog lizingo davėjas „Swedbank lizingas“, UAB nupirks ir perduos lizingo gavėjui UAB „VJ INVESTICIJA“ naudotis šį nekilnojamąjį turtą: pastatą – Gyvenamąjį namą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini, esantį adresu (duomenys neskelbtini, ir kiemo statinius, kurių unik. Nr. (duomenys neskelbtini, ir kurie priklauso Gyvenamajam namui. Sudarant Sutartį ir įsigyjant iš atsakovo (banko) Gyvenamąjį namą bei Kiemo statinius, ta pačia Sutartimi „Swedbank lizingas“, UAB įsigijo lizingo gavėjo UAB „VJ INVESTICIJA“ pasirinktą žemės sklypą, kuriame yra Gyvenamasis namas ir kuris yra adresu: ( - ), unik. Nr. ( - ) iš pardavėjų A. Z. ir A. Z.. Po Lizingo sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo inicijuota civilinė byla dėl kiemo statinių statybos teisėtumo ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi „Swedbank lizingas“, UAB teismo buvo įpareigotas savo lėšomis sutvarkyti 2 600 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo Nugalėtojų g. 25, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), taip, kad sklypas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. įpareigojo nugriauti šiuos sklype esančius kiemo statinius. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas jam pardavė daiktą, pažeisdamas Sutarties 4.2 punktą, kuriuo buvo patvirtinęs, kad į Banko parduotą daiktą tretieji asmenys neturi pretenzijų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos trečiojo asmens „Swedbank“, UAB nuosavybės teisei į Banko parduotą kainą (T.2, b.l.3-11).

8Atsakovas akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Įrodinėja, kad ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, jog nebūtų byloje galima taikyti jo prašomą ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Paaiškina, kad ieškovas pirminį ieškinį grindė parduoto daikto trūkumais, šių argumentų neatsisakė ir po patikslinto reikalavimo pateikimo. Todėl, nepaisant ieškovo pakeisto ieškinio pagrindo, palaiko prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovo pateiktas 2008-08-09 raštas Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui aiškiai patvirtina, kad apie ginčo statinių trūkumus, t.y. statybos neteisėtumą, ieškovui buvo žinoma vėliausiai šio rašto surašymo dieną. Ieškovas grindžia žalos aplinkybę Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro inicijuotu ieškiniu dėl užgrobtos savavališkai pastatytais statiniais valstybinės žemės. Ieškovas 2007-04-18 pasirašydamas preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį taip pat žinojo, kad statinio priklausiniai yra ant valstybei priklausančios žemės, nes tai buvo aiškiai nurodyta jos 3.9.3 punkte. Atsakovas įrodinėja, kad nepažeidė sutarties, nes ieškovas ne tik žinojo, jog ginčo priklausiniai yra pastatyti ant valstybinės žemės, bet ir galėjo pasitikrinti, ar yra jų statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, tačiau to nepadarė. Sudarytoje tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „VJ INVESTICIJA“ nekilnojamojo daikto pirkimo sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad lizingo gavėjas (ieškovas) patvirtino apie perduotus jam su nekilnojamaisiais daiktais susijusius dokumentus, įskaitant nuosavybės teises į statinius. Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) esantis 2003-03-13 įrašas nurodo, kad „kadastrinių matavimų, atliktų 2002-03-12, duomenimis yra kiemo statiniai (baseinas, fontanas, kiemo aikštelė, kiemo židinys) į kuriuos nuosavybės teisės NRT neįregistruotos“. Be to, ieškovas sutartimi patvirtino, kad turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo perleidžiamus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovas žinojo, kad namų valdos plotas yra 1760 kv.m., nes šie dokumentai yra NRT. Kaip situacijos sprendimą ieškovas matė galimybę išsinuomoti valstybinę žemę tuo pagrindu, kad ant jos apstatyti jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Jis yra verslininkas, žinojo, kokią riziką prisiima. Atsakovas, įregistruodamas ginčo priklausinius, nesukėlė žalos ieškovui, nes jie NRT fiksuoti paties registro surinktais duomenimis ir A. Z.. Nagrinėtoje byloje „Swedbank, UAB buvo įpareigotas kaip daiktų savininkas nugriauti statinius, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, nes jis yra tik lizingo gavėjas. Nagrinėjamu atveju iš valstybinės žemės papildomai pašalinta teismo nutartyje nenurodyti statiniai ir objektai: 4 šuliniai, 2 elektriniai šviestuvai, atraminė sienelė, takelis, vedantis į pavėsinę, bei lietaus nuotekų surinkimo rezervuaras. Tai reiškia, kad UAB „Sivysta“ atliko darbus ne tik dėl kiemo statinių, kuriuos įpareigota pašalinti teismų sprendimais, nugriovimo, bet ir papildomus darbus. Taip pat atsakovas mano, kad reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išlaidų atlyginimo turi būti nukreipti statybas vykdžiusiam asmeniui, o ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad būtent jo nurodomo dydžio išlaidos statinių griovimui yra pagrįstos ir būtinos. Atsakovas įrodinėja, kad tai, jog ieškovas nelaimėjo bylos, kurioje samdė advokatą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šių išlaidų patyrimo yra atsakovo kaltės. Papildomai pažymėjo, kad ieškovo nurodomos atstovavimo išlaidos viršija atstovavimo išlaidas, teismų pripažįstamas pagrįstomis, t.y. galėjo būti patirtos šios protingos išlaidos: atsiliepimo į ieškinį parengimo 3.000 Lt išlaidos (ieškovas nurodo, kad už atsiliepimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 10.000 Lt), atstovavimas teismo posėdžiuose, kuriuose už kiekvieną atstovavimo valandą Rekomendacijos numato maksimalų 150 Lt per valandą dydį, kuris niekaip negalėjo sudaryti likusių 7.000 Lt, 9.520 Lt, nes dalį šių išlaidų ieškovas patyrė apmokėdamas „Swedbank lizingas“, UAB. Ieškovas niekaip nepagrindžia, kuo remdamasis reikalauja „Swedbank, UAB lizingas“ sumokėtų sumų atlyginimo kaip neva jo patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo. Taip pat atsakovas įrodinėja, kad ieškovas nepagrįstai už kiemo statinius sumokėtą kainos dalį laiko 152.000 Lt, ją prilygindamas nuostoliams. Sutartimi buvo susitarta, kad Gyvenamojo namo ir kiemo statinių kaina yra 1.298.000 Lt įskaitant PVM. Atskirai šių objektų kainos Sutartyje nebuvo nustatytos. Savo nuomonę, kad Kiemo statinių kaina bendroje perkamų statinių kainoje sudarė būtent 152.000 Lt, ieškovas grindžia tuo metu buvusia NTR nustatyta vidutine Kiemo statinių rinkos verte. Atsakovas atsikerta, kad bendra abiejų objektų, t.y. gyvenamojo namo ir kiemo statinių, vidutinė rinkos vertė Sutarties sudarymo metu NTR duomenimis buvo 2.859.000 Lt (Sutarties 2.2.2. p.). Taigi, Kiemo statinių vidutinė rinkos vertė sudarė tik 5,3 proc. bendros statinių vertės (1 152.000 / 2.859.000 * 100 proc. = 5,3 proc.). Už kiemo statinius sumokėta kaina niekaip negali būti didesnė nei 68.794 Lt. Be to, ieškovas kainą turi pagrįsti objektyviais įrodymais (pavyzdžiui eksperto išvada). Ieškovas laiko, kad jo patirti nuostoliai dėl sumokėtų palūkanų sudaro būtent 22.388,58 Lt, tačiau, atsakovo nuomone, išlaidos, kurias ieškovas patyrė mokėdamas palūkanas pagal Lizingo sutartį, negali būti laikomi nuostoliais, kurie atsirado dėl atsakovo veikos, nes jis pats pasirinko savo finansavimo šaltinį turtui pagal Sutartį įsigyti, savo valia susitarė tiek dėl palūkanų dydžio, tiek dėl kitų sąlygų. Kita vertus, ieškovas nepateikia įrodymų, kad jo nurodytos palūkanos iš tiesų buvo sumokėtos lizingo bendrovei (T.2, b.l.141-160).

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime nurodė, kad ieškovas pagrįstai reiškia pretenzijas atsakovui (T.2, b.l.105-110).

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje notarė A. P. nurodė, kad prieš sudarant sutartį buvo patikrinta, kam priklauso nuosavybės teise daiktai – kiemo statiniai (tvoros, baseino, fontano, kiemo aikštelės, kiemo židinio, atraminės sienelės). NTR registre esantys įrašai Nr. 1/24383, Nr. 10/174789 įrodo, kad jų savininkas buvo AB SEB bankas. Šią aplinkybę taip pat patvirtino Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P01/96-12007 ir 2002-02-05 Turto perdavimo išieškojimui aktas Nr. CDE 00296, todėl tiek, kiek to reikalauja Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnis, buvo patikrintas sudaromo sandorio teisėtumas (T.1, b.l.169,170).

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. Z. atsiliepime prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti (T.2, b.l.251).

12Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė G. M. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. M. J. paaiškino, kad nekilnojamieji daiktai buvo įsigyti turint tikslą jam su broliu ten gyventi. Žinojo, kokio dydžio žemės valda priklauso, tačiau tikėjosi, kad galės įsigyti po statiniais esnačią žemę. Su teisininkais prieš pirkdamas daiktus nesikonsultavo, paaiškino, jog UAB „VJ INVESTICIJA“ vysto eksportą maisto pramonės srityje. Atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, prašydami taikyti ieškinio senatį. A. Z. nurodė, kad statiniams statyti nereikėjo leidimo, statė juos žinodama, kad jai bus ir toliau nuomojama žemė Antakalnio seniūno leidimu.

13Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

14Byloje nustatyta, kad 2007-04-17 buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT050134, pagal kurią AB SEB Vilniaus bankas (pardavėjas) perleido turtą – pastatą gyvenamąjį namą ir turtą pagal priedą Nr. 2, adresu: ( - ), kadastro Nr. ( - ), bendro ploto (m2): 975,17, už 318 582,02 eurų Swedbank lizingas“, UAB (lizingo bendrovė, buvęs pavadinimas UAB „Hansa Lizingas“), veikiančiam ieškovo UAB „VJ INVESTICIJA“ (klientas) naudai (T.1, b.l.24). Daiktinės teisės į turtą registruotos „Swedbank lizingas“, UAB vardu (T.1, b.l.154-157, T.2, b.l.24,25). Taigi ieškovas valdo ir naudojasi turtu lizingo sutarties pagrindu. Iš sudarytų susitarimų tarp UAB „VJ INVESTICIJA“ ir UAB „Hansa Lizingas“ galima spręsti, jog sutarties turtu šalys laiko pastatą (bendro ploto (m2): 975,17) ir 1/1 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statiniai (tvora, baseinas, fontanas, kiemo aikštelė, kiemo židinys, atraminė sienelė), kurių unikalus Nr. ( - ) (T.1, b.l.27), o nuo šio turto vertės yra mokamos įmokos lizingo bendrovei (T.1, b.l.25, 26-29). Dėl šio turto įsigijimo 2007-04-18 buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios šalys UAB „Hansa Lizingas“ (pirkėjas), UAB „VJ INVESTICIJA“ (klientas), AB SEB Vilniaus bankas (pardavėjas) ir A. Z. (pardavėjas) (T.1, b.l.30-36). Šalys susitarė, kad pastatas bus parduodamas ir perkamas už 1 298 000 Lt, o sklypas – už 1 650 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „VJ INVESTICIJA“, tretiesiems asmenims A. Z., A. Z., akcinei bendrovei SEB bankui, valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir J. S., dėl valstybės nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, bylos Nr. 3K-3-480/2013, nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje sprendė „įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Swedbank lizingas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti 2 600 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), taip, kad sklypas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. nugriauti sklype esančius statinius, unikalus Nr. ( - ): tvorą (t1, t2), išskyrus tvoros atkarpą, einančią sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba iš ( - ) pusės (plane pažymėta koordinačių taškais 1-2) ir atkarpą, einančią šio žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba (plane pažymėta koordinačių taškais 3-4), baseiną (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir neidentifikuotą statinį, kurio dalis yra 2 660 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype (griautini statiniai pažymėti raudonai žemės sklypo plane, esančiame civilinės bylos 4 tomo 22 bylos lape)“. Ieškovas nagrinėjamoje byloje remiasi šia aplinkybe, įrodinėdamas dėl to patirtų nuostolių faktą ir dydį. Atsakovas ieškinio nepripažįsta iš esmės, tame tarpe, prašydamas taikyti ieškinio senatį.

15Dėl ieškinio senaties

16Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pripažįsta, jog ieškovas pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, tačiau vis tiek reikalauja dėl naudojamų ieškovo argumentų taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui, kaip pareikštam dėl parduotų daiktų trūkumų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš jam 2015-01-26 pateikto procesinio dokumento turinio akivaizdžiai matyti, jog ieškovas remiasi Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 3.9.3 punktu, pagal kurį būtent pardavėjas įsipareigojo gauti leidimą dėl kiemo statinių perleidimo, įrodinėdamas 2007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punkte numatytą atsakomybės taikymo pagrindą dėl 3.10 punkte garantijos pažeidimo, prašydamas priteisti nuostolius, atmeta atsakovo prašymą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). CPK 13 straipsnis numato, kad „šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis“. Taigi atsakovo argumentai negali riboti ieškovo teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Byla yra dispozityvi, todėl teismas imasi nagrinėti civilinę bylą tik pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė, ieškinį (CPK 12, 14 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas nebepasisako dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje S. V. T. ir D. T. v. R. Ž. ir A. Ž., bylos Nr. 3K-3-54/2012, taikymo pagal analogiją.

17Dėl ieškovo reikalavimo teisės

18Byloje nustatyta, kad UAB „VJ INVESTICIJA“ 2014-03-26 sudarė sutartį Nr. 14/02_R su UAB „SIVYSTA“, kuri įsipareigojo nugriauti tvorą, išskyrus tvoros atkarpą, einančią sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba iš Nugalėtojų gatvės pusės (plane pažymėta koordinačių taškais 1-2) ir atkarpą, einančią šio žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba, baseiną (k1), kiemo židinį (k3), atraminę sienelę (k4), pavėsinę (p) ir neidentifikuotą statinį, kurio dalis yra 2 660 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype (T.1, b.l.58). Taigi UAB „SIVYSTA“ nugriovė tai, ką buvo įpareigotas nugriauti „Swedbank lizingas“, UAB, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-55/2013. Atsakovas įrodinėja, kad dėl to ieškovas neturi reikalavimo teisės, be to, pagal įstatymą už statinių nugriovimą atsakingas jų savininkas, t.y. „Swedbank lizingas“, UAB. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime nurodė, kad ieškovas yra daiktų valdytojas, todėl jis pagal Bendrųjų sąlygų 5.1.3, 5.1.4, 5.1.6, 5.1.7 privalėjo įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti statinius. Su šiuo argumentu visiškai sutinka teismas, nes jis atitinka CK 6.189 straipsnio nuostatas. Be to, nagrinėjamoje byloje teisiniai santykiai kyla ne iš Statybos įstatymo, o iš prievolių teisės.

19Kasacinis teismas išaiškino, kad pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų, palyginus su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Šis, nebūdamas pirkimo–pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Tokia lizingo forma, kai sudarius dvi nurodytas sutartis, susiklosto trišaliai jas sudariusiųjų santykiai, vadinama netiesioginiu (trišaliu) lizingu. Nors pirkimo—pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys, jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. Be jau nurodytų ypatumų, pažymėtina, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.567 straipsnyje 2 dalis, 6.571 straipsnio 3 dalis, 6.573 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju lizingo gavėjas kreipiasi į lizingo davėją tik dėl finansavimo, jau apsisprendęs dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto įsigijimo, prisiimdamas riziką dėl netinkamo pardavėjo ir (ar) įsigyjamo daikto pasirinkimo. Šiai rizikai maksimaliai sumažinti ne lizingo davėjas, o būtent jis turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių ir išsiaiškinti galimus daikto trūkumus. Taigi, esant lizingo santykiams nurodytomis sąlygomis, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank lizingas“, UAB v. V. K., bylos Nr. 3K-3-413-2012).

20Nagrinėjamoje byloje iš procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Swedbank lizingas“, UAB, vykdydamas 2007-04-18 Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, Lizingo sutartį Nr. LT050134, iš atsakovo AB SEB Vilniaus banko (pardavėjas) nupirko nurodytą turtą ir perdavė ieškovui UAB „VJ INVESTICIJA“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, apie lizingo davėjo įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę visus reikalavimus dėl lizingo dalyko reikšti tiesiogiai pardavėjui, t.y. atsakovui AB SEB Vilniaus bankui.

21Dėl sutartinės atsakomybės sąlygų

22Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas pažeidė 2007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punktą (T.1, b.l. 40), kuriame nurodyta, kad į nekilnojamuosius daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad nekilnojamieji daiktais neareštuoti, neperduoti neatlygintinai naudotis, neįkeisti, neišnuomoti, jie nėra teisminio ar ikiteisminio ginčo objektu <...>, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų daryti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į nekilnojamuosius daiktus. Būtent dėl viešosios teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-55/2013, konstatuoti trečiojo asmens A. Z. neteisėti veiksmai: 1994 metais neteisėtai aptvėrus valstybinį sklypą mūro tvora, taip prijungus jį (sklypą) prie savo teisėtai valdomo, esančio prie jai nuosavybės teise priklausančio 1 760 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo ir jame neteisėtai pastačius įvairaus pobūdžio statinius, iš esmės buvo pažeistos nekilnojamojo turto savininko teisės naudotis savo daiktu – žemės sklypu. Minėtoje nutartyje nustatyta statybos neteisėtumo aplinkybė yra prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl teismas nevertina ir nebepasisako dėl į bylą pateiktų įrodymų dėl statinių valstybinėje žemėje (T.2, b.l.49-57). Dogmatiškai aiškinant teisinius santykius galima padaryti išvadą, jog neteisėtai pastatyti statiniai (T.1, b.l.113-122) negalėjo būti įregistruoti (T.2, b.l.18,19), todėl teismas atmeta atsakovo argumentą, kad jo atlikti NRT veiksmai dėl šių statinių registracijos yra teisėti (iš neteisės teisė neatsiranda (,,ex iniuria ius non oritur“)).

232007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad pastatas ir kiti statiniai priklauso atsakovui AB SEB Vilniaus bankui pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą. Pats atsakovas pripažįsta, jog priklausiniai buvo pastatyti nesant statybą leidžiančių dokumentų (T.2, b.l.147,152). Byloje esantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2003 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 3 dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštai patvirtina, kad atsakovui buvo žinomas ginčo statinių statybos neteisėtumo faktas (T.2, b.l.26-31,39-42). Tačiau, nepaisant to, AB SEB Vilniaus bankas pateikė prašymą NTR dėl statinių teisinės registracijos. Byloje esantis 2002-02-25 prašymas buvo pagrindu nekilnojamojo turto registracijai (T.2, b.l.168,170), teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino šią aplinkybę, nurodė, kad įregistravo statinius pagal antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotus duomenis. Atsakovas turėjo dokumentus, kad naujoji statyba A. Z. vardu neperregistruota (T.2, b.l.166). Tokiu atveju sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovas pasielgė neteisingai bei nesąžiningai, nes pagal Preliminarios sutarties 3.9.3 punktą dar įsipareigojo gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotos institucijos leidimą dėl kiemo statinių perleidimo (T.1, b.l.32). Taigi akivaizdu, kad tokia atsakovo veika buvo nukreipta į neteisėtų įsipareigojimą prisiėmimą. Kita vertus, jau ikisutartiniuose šalių santykiuose buvo aiški aplinkybė, kad statiniai yra valstybei priklausančiame sklype, todėl tiek atsakovo, tiek ieškovo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad neteisėti statiniai taptų civilinės apyvartos objektu, o tai reiškia, kad jie abu turi būti atsakingi už kilusius padarinius, todėl būtų neteisinga perkelti nuostolius tik ieškovui (CK 6.1463 straipsnio 1 dalis).

24Lokalinė sąmata Nr. 1, parengta pagal Rangos sutartį Nr. 14/02_R, įrodo, kad darbų kaina buvo paskaičiuota už 56 978, 77 Lt (T.1, b.l.62). UAB „SIVYSTA“ 2014-05-29 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, kurios serija SVS Nr. 2014119, už atliktus griovimo darbus nuo 2014-05-02 iki 2014-05-19, kurios suma yra 23 759,22 Lt (T.1, b.l.64), pagal atliktų darbų priėmimo aktą (T.1, b.l.65) ir parengtą lokalinę sąmatą (T.1, b.l.68). Taip pat UAB „SIVYSTA“ 2014-04-30 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, kurios serija SVS Nr. 2014093, už atliktus griovimo darbus nuo 2014-04-22 iki 2014-04-30, kurios suma yra 16 709 Lt (T.1, b.l.69), pagal atliktų darbų priėmimo aktą (T.1, b.l.70) ir parengtą lokalinę sąmatą (T.1, b.l.72,73) bei 2014-04-28 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, kurios serija SVS Nr. 2014090, už griovimo darbus 16 510,55 Lt sumai (T.1, b.l.74), pagal atliktų darbų priėmimo aktą (T.1, b.l.75) ir parengtą lokalinę sąmatą (T.1, b.l.72,73). Mokėjimo nurodymai patvirtina 56 978,77 Lt sumokėjimą UAB „SIVYSTA“ už rangos darbus (T.1, b.l.123-127). Tai reiškia, kad darbų kaina, t.y. nuostoliai dėl neteisėtų statinių griovimo, paaiškėjo 2014-05-29, kai buvo suderintas galutinis darbų atlikimo terminas. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, reikalaudamas žalos atlyginimo, kurią patyrė apmokėdamas už rangos darbus. Tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014-05-15 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-127 yra nurodyta, jog valstybinis žemės sklypas yra atlaisvintas iš esmės, t.y. ne tik pagal teismo nurodymus (T.1, b.l.86), nekeičia ieškovo reikalavimo teisės. Jis patyrė žalą, kurią gali įrodinėti visomis leistinomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Visiškas valstybės žemės sklypo atlaisvinimas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-29 rašte Nr. (7.9)-20-6660 nurodyta, jog nugriauti teismo sprendime nepaminėti statiniai: 4 šuliniai, 2 elektriniai šviestuvai, atraminė sienelė, takelis, vedantis į pavėsinę bei lietaus nuotekų surinkimo rezervuaras) (T.2, b.l.63)), parodo ieškovo suvoktą teisinį sąmoningumą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atliko statybos ar sklypo pertvarkymo darbus. Patirti nuostoliai yra įrodyti darbų aktais, lokalinėmis sąmatomis, apmokėjimu už darbą (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti darbų kaštus ir apimtis, todėl jo argumentai dėl pigiausios kainos kriterijų taikymo, kas būdinga viešiesiems pirkimams, neįrodo ieškovo reikalavimo nepagrįstumo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis).

25Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog atsakovas prisiėmė įsipareigojimus pagal Preliminarios sutarties 3.9.3 punktą, kurie buvo neteisėti ir kurių nebuvo galima įgyvendinti, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, įvertinat, kad jie abu lygiai buvo tuo suinteresuoti, vadovaujantis protingumo principu iš atsakovo priteistina puse sumos, t.y. 8251,10 eurų (16502,19 eurų (56 978, 77 Lt) x 50 proc. = 8251,10 eurų) ieškovo naudai (CK 6.1463 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

26Taip pat ieškovas įrodinėja, kad atsakovas suformavo kaip patrauklų parduodamą objektą, nuslėpdamas esminę informaciją, kurią žinodamas ieškovas nebūtų pasirinkęs pirkti išsimokėtinai gyvenamojo namo ir kitų statinių (T.2, b.l.5). Dėl nuslėptos informacijos negalėjo disponuoti, tinkamai valdyti kitų statinių, kurių kaina – 152 000 Lt (T.2, b.l.10,34). Taigi ieškovas neginčija 2007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties, neprašo taikyti restitucijos. Kaip galima suprasti iš ieškovo argumentų, jis siekia susigrąžinti už ginčo statinius sumokėtą sumą, nes jų neteisėtumą laiko trūkumu, tačiau kartu tai yra ir jo nuostoliai, patirti dėl nuslėptos informacijos. Teismas, įvertinęs tai, kad iš Preliminarios sutarties aiškiai galima suprasti, jog dalis kiemo statinių, tvora yra valstybei priklausančiame sklype (Sutarties 3.9.3 punktas), o 2007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkte yra nurodyta, jog gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, 2.2.1 punkte nuodyta, kad turtą sudaro ir pavėsinė, į kurį nuosavybės teisės NTR neįregistruotos, atmeta ieškovo argumentą dėl jo teisių pažeidimo, nuslepiant informaciją. Iš sudaromų sutarčių buvo galima suprasti, kad perkamas turtas neturi iki galo sutvarkytos statybos teisinės dokumentacijos. Bet kuris rūpestingas ir atidus asmuo, būtų pasidomėjęs, ar statiniai pastatyti pagal projektą, kai 2007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.1 punkte yra atskirta kaina už įsigyjamą žemės sklypą, kuris aiškiai mažesnis už užimamą statiniais plotą (T.2, b.l.16). Kaip sandorio šalis ieškovas galėjo pasidomėti, jog trečiasis asmuo A. Z. iš E. A. nupirko medinį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ), šio gyvenamojo namo faktinė namų valda buvo 1 763 kv.m. ploto (CK 4.48 straipsnis). NTR esančioje kadastro byloje buvo visa dokumentacija, susijusi su įsigyti siekiamu turtu (T.2, b.l.43-46,169-182). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, jog matė, kad ginčo statiniai yra didesniame žemės sklype nei jis pirko, žinojo, kad jie pastatyti valstybei priklausančiame sklype, tikėjosi, kad bus galima juos legalizuoti. Tokiu atveju teismas konstatuoja, jog šiuo aspektu negalima pripažinti 2007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punkto pažeidimo, nes niekas kitas, išskyrus ieškovą, į statinius, kaip civilinės apyvartos objektą, pretenzijų nereiškė. Pridedamoji vertė buvo aktuali ieškovui tik todėl, kad jis siekė įgyti teisinį pagrindą naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurį užėmė jau nugriauti tvora, baseinas (k1), kiemo židinys (k3), atraminė sienelė (k4), pavėsinė (p) ir neidentifikuotas statinys. Tai reiškia, kad jis siekė įsigyti išperkamosios nuomos būdu būtent tokį turtą, todėl atmeta ieškovo reikalavimą dėl 152 000 Lt priteisimo už priklausinius, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Atmetus šį reikalavimą, atmetamas kaip išvestinis ir prašymas priteisti 22 388,58 Lt sumokėtų palūkanų už įsigyjamą nekilnojamąjį daiktą (T.1, b.l.111,112). Kita vertus, sutiktina su atsakovo argumentu, kad už pasirinktą finansavimo būdą jis tiesiogiai negali atsakyti (T.2, b.l.158), įvertinat, kad ieškovas ieškinį įrodinėja nuostoliai, atsiradusiais iš Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties.

27Ieškovas įrodinėja, kad patyrė 26 040 Lt nuostolius, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos (T.1, b.l.78-85) byloje dėl valstybės nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, apie kuriuos sutarties sudarymo metu atsakovas jo neinformavo. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad ieškovas suvokė, kokį siekia įsigyti turtą, galėjo pasikonsultuoti, kaip protingas asmuo, dėl teisėtų galimybių juo naudotis, todėl atmeta šį reikalavimą kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, tik nuo jo paties priklausė teisės aktų reikalavimų vykdymas, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad neatitinka teisingumo kriterijaus (CK 1.5 straipsnis). Iš jo paties 2013-11-20 taikaus ginčo išsprendimo pasiūlymo matyti, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu jis sužinojo apie 2004-02-24 atsakovui AB SEB Vilniaus bankui įpareigojimą atlaisvinti žemės sklypą (T.1, b.l.48,77), tačiau toliau tęsė procesą, gindamas savo interesus, nepaisant neteisėtos statybos žinojimo fakto.

28Dėl procesinių palūkanų

29CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies (11 proc.)

33Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1780,58 eurų (6148 Lt) žyminį mokestį (T.1, b.l.10), patyrė 724,05 eurų (2500 Lt) teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą (T.1, b.l.131), 708 eurų už patikslinto ieškinio parengimą ir įrodymų rinkimą, atstovavimą 2015-01-26 teismo posėdyje, (T.2, b.l.211,212), 565,50 eurų už atstovavimą 2015-04-21 teismo posėdyje (T.2, b.l.213,214) . Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 415,59 eurų teisinės išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34Atsakovas sumokėjo 3674,23 eurų teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 1583,35 eurų už atsiliepimą į ieškinį, 700,26 eurų už atsiliepimą į patikslintą ieškinį,115 eurų už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 775,53 eurų už atsiliepimo papildymą, 500 eurų už atstovavimą teismo posėdyje (T.2, b.l. 198-205,244-249). Atsakovo patirtos išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl iš ieškovo jo naudai priteisiama 3270,06 eurų (3674,23 eurų x 89 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35Valstybė patyrė 34,40 eurų išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 30,62 eurų (34,40 eurų x 89 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo – 3,78 eurų.

36Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

37ieškinį patenkinti iš dalies.

38Priteisti iš atsakovo AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) ieškovo UAB „VJ INVESTICIJA“ (juridinio asmens kodas 300520541) naudai 8 251,10 eurų nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 415,59 eurų bylinėjimosi išlaidų.

39Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

40Priteisti iš ieškovo UAB „VJ INVESTICIJA“ (juridinio asmens kodas 300520541) atsakovo AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) naudai 3270,06 eurų bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti valstybės naudai iš atsakovo AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) 3,78 eurų bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

42Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „VJ INVESTICIJA“ (juridinio asmens kodas 300520541) 30,62 eurų bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,... 2. sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,... 3. dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VJ INVESTICIJA“... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VJ INVESTICIJA“... 8. Atsakovas akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas nurodė, kad su ieškovo... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo... 12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė G. M. palaikė ieškinyje... 13. Teismas... 14. Byloje nustatyta, kad 2007-04-17 buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT050134,... 15. Dėl ieškinio senaties ... 16. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui... 17. Dėl ieškovo reikalavimo teisės... 18. Byloje nustatyta, kad UAB „VJ INVESTICIJA“ 2014-03-26 sudarė sutartį Nr.... 19. Kasacinis teismas išaiškino, kad pirkimo–pardavimo sandoris lizingo... 20. Nagrinėjamoje byloje iš procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių... 21. Dėl sutartinės atsakomybės sąlygų... 22. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas pažeidė 2007-04-25 Nekilnojamųjų... 23. 2007-04-25 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.2 punkte... 24. Lokalinė sąmata Nr. 1, parengta pagal Rangos sutartį Nr. 14/02_R, įrodo,... 25. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog... 26. Taip pat ieškovas įrodinėja, kad atsakovas suformavo kaip patrauklų... 27. Ieškovas įrodinėja, kad patyrė 26 040 Lt nuostolius, kuriuos sudaro... 28. Dėl procesinių palūkanų... 29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 30. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį... 33. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1780,58 eurų (6148 Lt) žyminį mokestį... 34. Atsakovas sumokėjo 3674,23 eurų teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro... 35. Valstybė patyrė 34,40 eurų išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93... 36. Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas,... 37. ieškinį patenkinti iš dalies.... 38. Priteisti iš atsakovo AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238)... 39. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 40. Priteisti iš ieškovo UAB „VJ INVESTICIJA“ (juridinio asmens kodas... 41. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo AB SEB bankas (juridinio asmens kodas... 42. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „VJ INVESTICIJA“ (juridinio... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...