Byla 2-331-425/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant: atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai“ atstovams adv. Mindaugui Lošiui, adv. Vincui Sebeckiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovui Panevėžio rajono ŽŪB „Gustoniai“ dėl įpareigojimo perleisti bendrovės turimą pajų,

Nustatė

3Ieškovė, būdama Panevėžio rajono ŽŪB „Gustoniai“ pajininkė, ir turinti 77 579 Lt vertės pajaus, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą ŽŪB „Gustoniai“ perleisti ieškovės nuosavybėn atsakovo savo paties turimą ŽŪB „Gustoniai“ 638 926 Lt pajų už pajaus rinkos kainą. Nurodė, kad atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ pajinį kapitalą sudaro 752 794 Lt vertės pajaus, iš kurio atsakovas savo nuosavybėje turi 638 926Lt pajaus. Ieškovė motyvavo, kad atsakovas ŽŪB „Gustoniai“ neturi teisės įsigyti daugiau kaip 1/10 savo paties pajaus, todėl atsakovas neteisėtai įsigijo 63 647 Lt pajaus.

4Panevėžio apygardos teismas 2008-09-23 sprendimu ieškovės A. P. ieškinį atsakovui ŽŪB „Gustoniai“ atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šio įstatymo paskirtis yra reguliuoti įmonių, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. Tuo tarpu žemės ūkio bendrovių steigimą, valdymą ir veiklą, bendrovės ir jos narių teises ir kt. reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovės įstatymas, ŽŪB „Gustoniai“ įstatai, todėl šie norminiai aktai taikytini ginčo atveju. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl žemės ūkio bendrovės įsigyto savo pačios pajaus privalomo perleidimo. Motyvavo, kad atsakovas pasinaudojo Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. nurodyta teise bendrovei įsigyti turtą ir nupirko 2003 m. per valdybos narius iš bendrovės narių 638 926 Lt pajaus ir 2006 m. įsiregistravo. Žemės ūkio bendrovių įstatymas nenustato bendrovės turimo savo pačios pajaus dydžio ribų, todėl bendrovė neturi pareigos parduoti savo pačios pajų, ar jo dalį, kas reiškia, kad nėra nuosavybės atsisakymo priverstine tvarka.

5Ieškovė A. P. 2009-10-30 kreipėsi į teismą, su prašymu dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-299-227/2008, prašydama:

  1. priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo;
  2. atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-299-227/2008 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl priverstinio akcijų perleidimo;
  3. įpareigoti atsakovą perleisti ieškovės nuosavybėn atsakovo turimą 638 926 Lt pajų už vidutinę rinkos kainą;
  4. skirti ekspertizę atsakovo turimo savo paties pajaus vidutinei rinkos kainai nustatyti;
  5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;
  6. sustabdyti vykdymo veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/03410.

6Ieškovė nurodė, kad teismas, priimdamas 2008-09-23 sprendimą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, o sprendimas nebuvo apžiūrėtas apeliacine tvarka, todėl turi būti atnaujintas pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. Ieškovė motyvavo, kad atsakovo įstatuose yra numatyta atsakovo narių pirmumo teisę įsigyti parduodamą kito bendrovės nario pajų, bet nariai nebuvo informuoti apie pajaus perleidimą pagal CK 4.79 str.2 d. Todėl pajaus pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos tarp atsakovo ir atsakovo narių, yra neteisėtos, o pajaus pirkėjo teisės ir pareigos turi būti perkeltos ieškovei. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas sprendime privalėjo taikyti pagal įstatymo analogiją Akcinių bendrovių įstatymą, nes šis įstatymas yra taikomas žemės ūkio bendrovių reglamentavimui tokia apimtimi, kiek šių taisyklių išimčių nenustato specialios Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos. Šiuo atveju pagal analogiją turėjo būti taikomas Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 3 dalis, pagal kurią bendrovės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Todėl pagal analogiją turi būti taikomos Akcinių bendrovių įstatymo 54 str. 11 d. dėl neteisėtai turimų pajų priverstinio perleidimo ieškovei. Ieškovė prašė laikyti nepraleistu šiame straipsnyje numatyto 12 mėnesių terminą ir netaikyti Akcinių bendrovių įstatyme nurodytų šio termino praleidimo pasekmių.

7Atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ atstovai prašė netenkinti prašymo atnaujinti procesą, nes žemės ūkio bendrovių veiklą reglamentuoja Žemės ūkio bendrovių įstatymas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Be to, ieškovė yra praleidusi tryjų mėnesių terminą prašyti atnaujinti procesą.

8Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

9Ieškovė prašė atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo 2008-09-23 sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-299-227/2008, kurioje buvo pareikštas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ įgyto savo paties pajaus privalomo perleidimo ieškovei. Ieškovė A. P. pajų perleidimą ir jo teisėtumą ginčijo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-181-280/2007. Ieškovės argumentai dėl įstatuose numatytos atsakovo narių pirmumo teisės įsigyti parduodamą pajų pažeidimo bei pajaus pirkimo – pardavimo sutarčių neteisėtumo yra nesusiję su byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir 2008-09-23 sprendime šie klausimai nenagrinėti. Šie argumentai susiję su civiline byla byloje Nr. 2-181-280/2007, kurioje buvo ginčytas pajų perleidimas ir jo pagrįstumas.

10Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18str.2d.1p. numato, kad bendrovės narys turi teisę savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma. Įstatymo 19str.2d. numato pajininko teisę savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma. Kaip matyti, Žemės ūkio bendrovės įstatymas numato galimybę bendrovės nariui, pajininkui savo turimą pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei. Įstatymas nereglamentuoja kokią dalį savo pačios pajaus gali įsigyti bendrovė, tačiau bet kokiu atveju turi būti laikomasi Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3str.2d. nuostatos, kad bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai.

11Pripažintinas nepagrįstu ieškovės motyvas, kad teismas 2008-09-23 sprendime nepagrįstai atsisakė taikyti pagal analogiją Akcinių bendrovių įstatymo 54str.3d. nuostatą, draudžiančia akcinei bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, įsigyti nuosavybės teise daugiau kaip 1/10 dalį įstatinio kapitalo sudarančių savų akcijų, siekiant sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su žemės ūkio bendrovių veikla, todėl padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kas sudaro pagrindą proceso atnaujinimui. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-392/2007). Teismas, įvertinęs 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo motyvus ir ieškovės prašymo atnaujinti procesą argumentus, konstatuoja, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl Akcinių bendrovių įstatymo analogijos netaikymo reguliuojant santykius, susijusius su žemės ūkio bendrove, negali būti laikomi aiškia teisės taikymo klaida, todėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme šis motyvas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-403/2008). Kaip jau buvo nurodyta, Žemės ūkio bendrovių įstatymas yra specialus įstatymas, reglamentuojantis žemės ūkio bendrovių steigimą, valdymą ir veiklą, bendrovių narių teises ir pareigas, pelno bei kapitalo kaupimą ir jų paskirstymą, bendrovių reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. Įstatymo leidėjas Žemės ūkio bendrovių įstatyme numatė tik minimalų 2 narių skaičių bendrovėje, tačiau nenustatė kokią dalį savo pajų gali įsigyti bendrovė. Modeliuojant situaciją žemės ūkio bendrovei įsigyjant savo pajus darytina išvada, kad žemės ūkio bendrovė neturi teisės supirkti tik paskutinių dviejų bendrovės narių pajų. Supirkusi savo pajus žemės ūkio bendrovė negali tapti dalies savo pajų pajininkė, nes įsigyto pajaus verte turėtų būti padidinami likusių bendrovės pajininkų pajų vertės.

12Panevėžio apygardos teismas 2008-09-23 sprendime, spręsdamas klausimą dėl atsakovo žemės ūkio bendrovės „Gustoniai“ pajaus privalomo perleidimo ieškovei, pagrįstai vadovavosi specialiu įstatymu, t.y. Žemės ūkio bendrovių įstatymu ir atsakovo įstatais. Šie aktai tiesiogiai reglamentuoja atsakovo, kaip žemės ūkio bendrovės, veiklą ir nenukreipia į kitus taikytinus teisės aktus. Aptartais motyvais darytina išvada, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės taikymo klaida, todėl ieškovės prašymas atnaujinti procesą netenkintinas (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

13Atsakovo atstovas adv. M.Lošys pateikė teismui atsakovo atliktą 2009-12-27 Mokėjimo nurodymą, kuriuo advokato kontorai ŽŪB „Gustoniai“ sumokėjo 500,00 Lt (b.l.24). Atsakovo atstovas adv. V.Sebeckis pateikė teismui atsakovo atliktą 2009-11-17 Mokėjimo nurodymą, kuriuo advokato kontorai ŽŪB „Gustoniai“ sumokėjo 2 904,00 Lt (b.l.24). Teismas, įvertinęs, kad atsakovo atstovai dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė teismui atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą (CPK 370str.2d.), kad prašymas išnagrinėtas per 1 teismo posėdį, pripažįsta, kad pagrįsta ir teisinga atsakovui iš ieškovės priteisti 1 000,00 Lt turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

14Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Res0 publikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu 3 punktu,

Nutarė

151. Atsisakyti atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovui Panevėžio rajono ŽŪB „Gustoniai“ dėl įpareigojimo perleisti bendrovės turimą pajų. 2. Priteisti iš A. P. (asmens kodas ( - ) 1 000,00 Lt advokatų pagalbai apmokėti ŽŪB „Gustoniai“ (juridinio asmens kodas ( - )). Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai