Byla 2A-622-622/2008

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Rimvida Zubernienė, Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovui V. S., atsakovo V. S. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo asmens SB „Smiltelė“ valdybos pirmininkei Olgai Žvinienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovams V. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys SB „Smiltelė“, notarė Genė Pietarienė, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisių gynimo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia 2007-02-26 pirkimo – pardavimo sutartį dėl 167/775 dalių žemės sklypo, esančio Klaipėdos rajone, SB „( - )“, unikalus Nr. „( - )“, pardavimo, panaikinti sandorio teisinę registraciją, įpareigoti atsakovą V. S. nukelti tvorą į savo žemės sklypą ir atidengti su jo sklypu besiribojančio bendro naudojimo nusausinimo kanalo dalį per visą V. S. žemės sklypo plotį bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sodo sklypą su jame esančiu namu jis įsigijo pagal 2001-11-09 pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi namas yra su rūsiu, todėl buvo įrengta lietaus ir gruntinio vandens nuleidimo kanalizacija (drenažas). Lietaus kanalizacija yra pajungta į bendro naudojimo nusausinimo kanalą, todėl jam turi būti sudarytos sąlygos eksploatuoti statinį (namą) su jo inžineriniu tinklu. Atsakovas V. S., neturėdamas projektinės ir kitos statybinės dokumentacijos, uždengė bendrojo naudojimo kanalą betono plokštėmis ir jas užvertė žemėmis, taip pat užtvėrė tvorą ant šios teritorijos. Jis nebegali prieiti prie nusausinimo kanalo, dėl to gali būti apsemtas jo rūsys. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. S. nupirko iš valstybės žemės sklypo dalį, dėl kurios vyksta ginčas, dėl to mano, kad šis sandoris yra neteisėtas. Negali būti parduodami objektai, kurie yra naudojami sodo bendrijos narių reikmėms.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų solidariai valstybei 60,20 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. S. Iš ieškovo A. B. sumokėto 100 Lt dydžio užstato padengė 100 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovai neįrodė, kad iškastas ir įrengtas kanalas yra inžinerinis statinys, kurio statybai, rekonstrukcijai ar remontui būtų reikalingas išankstinis leidimas. Nėra jokių duomenų, kad dėl vykdomų kanalo uždengimo darbų ieškovai kreipėsi į atitinkamas valdžios institucijas, nepateikta įrodymų, kad kanalas yra įtrauktas į sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą, kanalai tvarkomi bendrijos nuožiūra. Teismas nustatė, kad ieškovų žemės sklypas nesiriboja nei su V. S. žemės sklypu, nei su buvusiu kanalu, ieškovai nėra kaimyninio sklypo savininkai, dėl to nepagrįstas ir reikalavimas dėl tvoros nukėlimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, kad uždengus kanalą buvo kaip nors pažeistos ieškovų teisės, kad jiems trukdoma pasinaudoti po žeme esančiu kanalizuotu grioviu. Dėl 167/775 dalių žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas nustatė, kad sandorio sudarymo metu iš ieškovų nebuvo paimta jokia nuosavybė, jokio ginčo dėl parduodamo žemės sklypo ir daiktinių teisių į tą sklypą teisme nebuvo. Prieš parduodant žemės sklypą, jo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su kaimynystėje esančių žemės sklypų savininkais, kurie nereiškia atsakovui V. S. ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims jokių pretenzijų.

5Ieškovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teigia, kad sodo žemės sklypas gali būti parduodamas tik tuomet, kai jis nebenaudojamas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, o šiuo atveju šiame sklype yra melioracinis griovys, naudojamas visų sodo bendrijos narių poreikiams tenkinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamame pirkimo – pardavimo sandoryje nebuvo nurodyta, kad sklype yra melioracinis griovys. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo griovys yra inžinerinis statinys, kuriam reikalingas statybos leidimas ir techninė statybinė dokumentacija. Teismas neteisingai įvertino teismo iniciatyva iškviesto liudytojo R. Ž. paaiškinimus, be to, tokiu būdu pažeidė rungimosi principą. Nurodo, kad buvo pažeistos teisės aktų taikymo laiko atžvilgiu taisyklės, nes melioracijos įrenginių įrengimo metu negaliojo teismo taikytas Sodininkų bendrijų įstatymas. Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovui V. S. buvo leista pirkti ginčo griovį sodininkų bendrijos valdybos sprendimu, nes tokiam sandoriui reikalingas visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas. Teigia, kad uždengus griovį, buvo pažeistos jų teisės, nes ieškovai nebegali laisvai patekti prie jų namo esančio drenažo įvadų. Rengiant atsakovo V. S. žemės sklypo išplėtimo projektą buvo pažeistas viešumo principas, nes toks projektas turėjo būti viešai paskelbtas.

6Atsakovai V. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, trečiasis asmuo SB „Smiltelė“ pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriais prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad 2007-02-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas V. S. iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, nupirko 167/775 dalis žemės sklypo, bendras žemės sklypo plotas 0,0775 ha, esančio Klaipėdos rajono savivaldybėje, Kiškėnų kaime, SB „( - )“, unikalus Nr. „( - )“. Ieškovų teigimu šis sandoris pažeidžia jų teises ir turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis CK 1.80, 1.81 straipsniais. Taip pat ieškovai mano, kad atsakovo V. S. veiksmai, susiję su nusausinimo kanalo uždengimu bei tvoros pastatymu pažeidžia jų nuosavybės teises.

9CK 1.80 straipsnio 1dalis nustato, kad negalioja ir yra niekinis toks sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Remiantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu galima įrodžius, kad jis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima taikyti minėtas normas prašomam pripažinti negaliojančiu sandoriui, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Parduodant žemės sklypą atsakovui V. S. buvo išlaikytos visos reikiamos procedūros. Atsakovui V. S. buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, toks leidimas jam buvo parengtas. 2007-02-07 Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo leido parduoti minėtą žemės sklypą. Buvo visos sąlygos V. S. pasinaudoti supaprastinta projektų svarstymo tvarka, kuri numatyta žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintų taisyklių „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 43 punkte. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad atsakovas V. S. nupirko tik valstybinę sodų žemę, o ne vamzdynus ir nusausinimo griovį, esančius po žeme. Šie objektai nebuvo privatizuoti, atlieka savo funkcijas, o virš jų esančios žemės savininkas (V. S.) turi tinkamai prižiūrėti kanalą, einantį per jo sklypą. Privatizuojant žemės sklypą nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, sandoris neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

10CK 4.98 straipsnis (kuriuo remiasi ieškovai) nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi šios normos taikymui pirmiausia reikia nustatyti savininko teisių pažeidimą. Ieškovų žemės sklypas nesiriboja su atsakovo V. S. žemės sklypu. Byloje nėra įrodymų, kad kanalo uždengimas gali padaryti žalos ieškovų turtui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir tą aplinkybę, jog pačių ieškovų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovams priklausančio pastato rūsys yra sausas, o į pietvakarius nuo jų sklypo kitoje kelio pusėje yra standartinis kanalizacijos šulinio dangtis. Svarbu pažymėti ir tai, jog ir kiti sodininkų bendrijos nariai yra uždengę kanalą ties savo žemės sklypais ir yra šiuos sklypus įsigiję analogiškai kaip ir V. S. Taigi atsakovo V. S. veiksmai uždengiant kanalą bei pastatant savo sklype tvorą niekaip nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių ir nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.98 straipsnio ir tenkinti ieškovų reikalavimo dėl nuosavybės teisės gynimo.

11Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė šalių ginčo santykiams materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Atsakovui V. S. iš ieškovų priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui V. S. 1 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti solidariai iš ieškovų A. B. ir T. B.

Proceso dalyviai