Byla e2A-1506-392/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „SHI“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltic Realty Investments“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ieškinį atsakovams UAB „Baltic Investments“ ir UAB „NT Nevėžio projektai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „SHI“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 360,43 Eur, 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-01 išrašytas įmonių turto draudimo liudijimas Nr. PZULT 1930899 patvirtina, jog tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjo UAB „SHI“ buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis, kuria laikotarpiui nuo 2015-06-04 iki 2016-06-04 buvo apdraustos patalpose, esančiose adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), laikomos draudėjo atsargos. 2015-07-09 ieškovo draustas turtas adresu ( - ), buvo užlietas; pro namo stogą pradėjus skverbtis vandeniui, buvo sugadintos patalpose buvusios knygos. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo dvi draudimo išmokas, kuriomis atlygino bendrą 3 360,43 Eur sumą. Pasak ieškovo, atsakovai UAB „NT Nevėžio projektai“, kaip pastatų savininkas, ir UAB „Baltic Realty Investments“, kaip pastatų nuomotojas, rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jų valdomo turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta užliejimo, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui, ir atsakovai vadovaujantis CK 6.6 ir 6.279 str. turi atsakyti solidariai.

52. Atsakovas UAB „Baltic Realty Investments“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Baltic Realty Investments“ 2014-07-24 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 14-07-24 pagrindu patalpas išnuomojo UAB „SHI“. Pasak atsakovo, šalių sudarytos Sutarties 8.11 p. buvo nustatyta ribota atsakovo UAB „Baltic Realty Investments“ civilinė atsakomybė, nes jame numatyta, kad nuomos laikotarpiu nuomininkas (UAB „SHI“) atsako už patalpas savo sąskaita, taip pat patalpose esančius ir Nuomininkui priklausančius daiktus, atkuriamąja verte nuo gaisro, sprogimo, stiklo dūžio, gamtos stichijos, trečiųjų asmenų (įskaitant Nuomotoją) veiksmais sukeltos žalos, panašių nuostolių, kylančių dėl komunikacinių –inžinerinių tinklų avarijų ir kitų rizikų. Šiuo atveju žalą sukėlė patalpų užliejimas dėl 2015-07-08 vykusio škvalo, kas yra gamtos stichija. Atitinkamai, kaip nurodyta Sutarties 8.11 p., atsakovas neatsako už gamtos stichijų sukeltą žalą, todėl ieškovo ieškinys atsakovui UAB „Baltic Realty Investments“ yra visiškai nepagrįstas ir netenkintinas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimų atsakovo UAB „NT Nevėžio projektai“ atžvilgiu. Teismas atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priėmė, bylą šioje dalyje nutraukė.

84.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino; iš atsakovo UAB „Baltic Realty Investments“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė 3 360,43 Eur žalos, 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 789,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Baltic Realty Investmets“, kuris 2014-07-01 nuomos sutarties pagrindu yra pastato, esančio ( - ) (unikalus numeris ( - )), valdytojas, neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Teismas, nustatęs, kad patalpos buvo užlietos dėl stogo trūkumų, konstatavo, kad atsakovui CK 6.1015 str., 6.266 str. 1 d. pagrindu kyla pareiga atlyginti ieškovui žalą, atsiradusią dėl patalpos užliejimo.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

125.

13Atsakovas UAB „Baltic Realty Investmets“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

145.1. Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė pagrindo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nurodė, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neišsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimu, t.y. neatskleidė bylos esmės. Pažymėjo, kad 2015-08-10 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas yra nurodoma, jog vietomis Kauno mieste galėjo kilti škvalas, o didžiausias vėjo greitis galėjo būti didesnis nei užfiksavo artimiausia MS. Nepaisant to, kad pažymoje nėra nurodyta tiksli galimo škvalo kilimo vieta (adresas), tačiau byloje esančiais įrodymais nėra paneigiama, kad žala kilo ne dėl škvalo.

155.2. Apeliantas pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Meteorologijos skyriaus Mažąjį stebėtojo meteorologo žinyną, kuriame nurodomas škvalo paaiškinimas: škvalas (umaras) – staigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą. Škvalo metu vėjo greitis didesnis negu 10 m/s (kartais viršija ir 25 m/s). Škvalo trukmė didesnė negu 1 min. Pasak apelianto, tai reiškia, kad būtent dėl staigaus vėjo sustiprėjimo (kuris galėjo viršyti ir 25 m/s) – škvalo, kuris, tarnybos duomenimis, galėjo kilti žalos atsiradimo metu (ir meteorologinės stotys galėjo tokio greičio neužfiksuoti), atsirado statinio pažeidimai, todėl esant CK 6.270 straipsnio aplinkybėms (nenugalima jėga), apeliantas neprivalo atlyginti žalos.

165.3. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad stogas buvo su trūkumais ir dėl to apeliantas dėl atsiradusios žalos yra atsakingas kaip pastato valdytojas. Pažymėjo, jog teismas tariamus stogo trūkumus kildino tik iš tos aplinkybės, kad pro stogą bėgo vanduo. Tačiau, pasak apelianto, tai visiškai nereiškia, kad vanduo bėgo dėl stogo trūkumų; vanduo pradėjo skverbtis į patalpas dėl to, kad škvalo metu buvo nuplėšta stogo danga.

175.4. Tai, kad Sutarties 8.11 punktu buvo numatyta ribota atsakovo civilinė atsakomybė gamtos stichijos padarytos žalos atveju, suponuoja išvadą, kad atsakovui negalėjo atsirasti civilinė atsakomybė, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas. Taip pat, pasak apelianto, jis atleistinas nuo civilinės atsakomybės remiantis CK 6.212 str. dėl nenugalimos jėgos aplinkybių sukeltos žalos.

185.5. Apeliantas pripažino, kad subnuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „SHI“, nebuvo paviešinta, tačiau mano, kad pirmos instancijos teismas, nustatęs sutarties nepaviešinimo faktą, nepagrįstai sprendė, kad subnuomos sutarties sąlygų neatskleidimas ieškovui nedaro įtakos ieškovo reikalavimų galiojimui. Pažymėjo, kad nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „SHI“, 4.2 p. buvo numatyta, jog draudikas negali įgyti regreso teisės į atsakovą, o sutarties 7.3., 8.11 p. buvo numatytas atsakovo civilinės atsakomybės ribojimas. Trečiajam asmeniui UAB „SHI“ būnant nesąžiningu ir neatskleidžiant reikšmingos informacijos ieškovui, pastarojo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, tačiau už ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimą tiesiogiai yra atsakingas ne apeliantas, o trečiasis asmuo; todėl, pasak apelianto, ieškovas privalo reikalauti grąžinti draudimo išmoką būtent iš nesąžiningo trečiojo asmens UAB „SHI“.

196. Ieškovas ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“) atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto UAB „Baltic Realty Investmets“ apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

206.1. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė nei force majeure aplinkybių, lėmusių užliejimo įvykį, nei Sutarties 8.11 punkte nurodytų atsakovo civilinės atsakomybės apribojimo faktorių (gamtos stichijos padarytos žalos atvejo), todėl UAB „Baltic Realty Investments“ nagrinėjamu atveju atsakingas kaip pastato valdytojas, kuris netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti valdomas patalpas ir užtikrinti namo konstrukcijų stabilumą, saugų pastato naudojimą, dėl ko buvo sugadintas trečiajam asmeniui priklausantis turtas.

216.2. Atsakovas savo išvadas dėl force majeure aplinkybių, t. y. škvalo, kuris galėjo kilti žalos atsiradimo metu ir dėl to atsirado statinio pažeidimai, grindžia tik subjektyviais spėjimais. 2015-08-10 pažymoje nurodyta, kad atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, galima daryti tik prielaidą, kad tądien vietomis Kauno mieste galėjo kilti škvalas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad škvalo buvimo faktas įvykio metu neįrodytas. Pažymoje tiksliai konstatuota, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis nuo 2015-07-08 20 val. iki 2015-07-09 8 val. didžiausias vėjo greitis buvo 12 m/s; nurodė, kad pagal Bosforo skalę 12 m/s vėjas atitinka 6 skalės lygmenį iš 12 ir laikomas stipriu, kuriam esant sausumoje fiksuojami didelių šakų judėjimai, girdimas laidų švilpimas. Tik nuo 20,8 m/s vėjo greičio sausumoje gali būti stebimi lengvi statinių pažeidimai. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai 2015-07-09 užliejimo įvykio metu buvusias oro sąlygas laiko neįprastinėmis (force majeure) ir negali jomis vadovautis pagal LR CK 6.212 str., siekiant išvengti civilinės atsakomybės, kartu netaikytinas ir civilinės atsakomybės ribojimas, numatytas trečiojo asmens UAB „SHI“ ir atsakovo 2014-07-24 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 14-07-24 (toliau – Sutartis) 8.11 punkte.

226.3. Atsakovui neįrodžius škvalo kilimo fakto įvykio metu atitinkamoje teritorijoje, pagrindo teigti, jog užliejimas kilo per škvalo nuplėštos stogo dangos plyšius, taip pat nėra.

236.4. UAB „Baltic Realty Investments“ ir UAB „SHI“ tarpusavio susitarimas, jog UAB „SHI“ draudimo sutartį turi sudaryti tokiomis sąlygomis, kad draudimo kompanija jokiu atveju neturėtų regreso teisės į UAB „Baltic Realty Investments“, negali sukurti jokių civilinių santykių su draudiku ADB „Gjensidige“, kuris nebuvo sutarties šalimi, todėl toks šalių susitarimas gali turėti įtakos tik tarpusavio šalių santykiams, t. y. UAB „Baltic Realty Investments“ galėtų reikalauti atitinkamos žalos atlyginimo iš UAB „SHI“ už sutarties pažeidimą. Ieškovą ir atsakovą jungia tik subrogacijos institutas, kilęs CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu.

246.5. Pasak ieškovo, atsakovo argumentai, kad šalys nebendradarbiavo sudarant draudimo sutartį, draudėjas neatskleidė aplinkybių, jog nuomos sutarties pagrindu privalėjo apriboti subrogacijos teisę draudikui, ir tai neva padidino draudimo įvykio atsitikimo tikimybę ir draudimo riziką, yra nelogiški, nes subrogacijos teisė, iš principo, nėra susijusi nei su draudimo įvykio tikimybe, nei su draudimo rizika. Draudikas neturėjo pagrindo nei atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nei ją sumažinti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

257.

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Baltic Realty Investmets“ skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

278.

28Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu.

299. Pagal LR CK 6.253 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (CK 6.212 str.). Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; kt.).

3010. Teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos išvada, kad atsakovas neįrodė, kad aptariamu atveju žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (CPK 178 str.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės atlyginti žalą (CK 6.253 str. 2 d., CK 6.212 str.). Dėl išdėstyto nėra pagrindo taikyti ir civilinės atsakomybės ribojimą, numatytą trečiojo asmens UAB „SHI“ ir atsakovo 2014-07-24 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 14-07-24 8.11 punkte.

3111. Teisėjų kolegija taip pat nesutiko ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl trečiojo asmens UAB „SHI“ nesąžiningumo ir pareigos suteikti informaciją draudikui nevykdymo. Taip pat atmetė kaip visiškai nepagrįstus ir apelianto argumentus dėl tarp UAB „Baltic Realty Investments“ ir UAB „SHI“ sutarties 7.5 p. įtvirtinto susitarimo pažeidimo.

32V. Kasacinio teismo nutarties esmė

33

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018-02-09 nutartimi konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog nuomotojo atsakomybės ribojimas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi pažeidžia sutarties uždarumo principą, todėl negali sukelti teisinių padarinių draudikei, iš nukentėjusios sutarties šalies perėmusiai reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė subrogacijos teisę reglamentuojančias nuostatas, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimą, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje prioritetas turėtų būti teikiamas sutarties laisvės principui ir nėra teisinio pagrindo tenkinti draudikės reikalavimą taikyti deliktinę atsakomybę kaip žalos atlyginimo pagrindą, taip išvengiant sutartinę atsakomybę ribojančios sąlygos. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
  2. Nutartyje nurodė, kad draudikui išmokėjus draudimo išmoką draudėjui ir perėmus nukentėjusios šalies (nuomininko) reikalavimo teisę atlygintos žalos apimtimi, jam taikomos šalių laisvai sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos, be kitų tos, kuriose atsakovė ir UAB „SHI“ savo nuožiūra buvo sutarusios dėl tam tikro nuomotojo atsakomybės ribojimo. Šių sutarties sąlygų aiškinimas svarbus draudiko subrogacijos teisės apimčiai. Tačiau teismai nevertino ir neaiškino Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir atskirų jos nuostatų, spręsdami, jog sutarties uždarumo principas aiškintinas kaip nesukuriantis teisių ir pareigų reikalavimą perėmusiai šaliai.
  3. Nagrinėjamu atveju teismai privalėjo aiškintis, ar draudikei perėjo draudėjos UAB „SHI“ teisės į žalos atlyginimą pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jeigu taip, tai kokia apimtimi. Tam būtina išaiškinti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, be kitų, jos 4.2, 7.3 bei 7.5 punktus, atskleisti šalių tikrąją valią, taip pat įvertinti, ar draudėja UAB „SHI“ (į)vykdė savo sutartinį įsipareigojimą draudimo sutartį sudaryti tokiomis sąlygomis, kad draudimo bendrovė jokiu atveju neturėtų regreso teisės į nuomotoją. Tinkamas šių aplinkybių ištyrimas leis atskleisti ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir leis spręsti dėl jo (ne)tenkinimo.
  4. Be to, teismai nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sutartiniuose santykiuose šaliai būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę. Deliktinės atsakomybės taikymo sutartiniuose teisiniuose santykiuose nepagrindė ir ieškovė. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentais, kad byloje nenustatyta įstatymo sąlygų taikyti deliktinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju šalis siejant sutartiniams santykiams, esant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, kurioje įtvirtintas nuomotojo atsakomybės ribojimas ir nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, turėjo būti taikyta ne deliktinė, kaip sprendė teismai, o sutartinė civilinė atsakomybė. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 23 punkte, tam, kad būtų galima konstatuoti esant pagrindą taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, būtina laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių nustatyti dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalių sulygtų nuomotojo atsakomybės ribojimo sąlygų, kadangi nuo to priklausys ieškovės, perėmusios UAB „SHI“ reikalavimą, teisių apimtis.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrindė deliktinės atsakomybės taikymo sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Byloje nenustatyta įstatymo sąlygų taikyti deliktinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju šalis siejant sutartiniams santykiams, esant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, kurioje įtvirtintas nuomotojo atsakomybės ribojimas ir nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, turėjo būti taikyta ne deliktinė, kaip sprendė teismai, o sutartinė civilinė atsakomybė. Tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti esant pagrindą taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, būtina laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių nustatyti dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalių sulygtų nuomotojo atsakomybės ribojimo sąlygų, kadangi nuo to priklausys ieškovės, perėmusios UAB „SHI“ reikalavimą, teisių apimtis. Iš šių kasacinio teismo teiginių darytina išvada, kad ieškovui gali tekti tikslinti / keisti ieškinio pagrindą.
  2. Be to, nagrinėjant bylą iš naujo teks aiškintis, ar draudikei perėjo draudėjos UAB „SHI“ teisės į žalos atlyginimą pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jeigu taip, tai kokia apimtimi. Tam būtina išaiškinti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, be kitų, jos 4.2, 7.3 bei 7.5 punktus, atskleisti šalių tikrąją valią, taip pat įvertinti, ar draudėja UAB „SHI“ (į)vykdė savo sutartinį įsipareigojimą draudimo sutartį sudaryti tokiomis sąlygomis, kad draudimo bendrovė jokiu atveju neturėtų regreso teisės į nuomotoją. Tinkamas šių aplinkybių ištyrimas leis atskleisti ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir leis spręsti dėl jo (ne)tenkinimo. Tai reiškia, jog bylą teks nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Vadinasi atsiranda pagrindas taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis draudžia naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme rinkimą ir tyrimą dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.
  3. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 punktą; kt). Taigi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiškimo Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.).
  4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali dėl procesinių kliūčių, numatytų CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti solidariai iš... 5. 2. Atsakovas UAB „Baltic Realty Investments“ su ieškiniu nesutiko, prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimų atsakovo UAB „NT... 8. 4.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. 5.... 13. Atsakovas UAB „Baltic Realty Investmets“ apeliaciniu skundu prašo... 14. 5.1. Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada, kad... 15. 5.2. Apeliantas pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM... 16. 5.3. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad stogas buvo su... 17. 5.4. Tai, kad Sutarties 8.11 punktu buvo numatyta ribota atsakovo civilinė... 18. 5.5. Apeliantas pripažino, kad subnuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir... 19. 6. Ieškovas ADB „Gjensidige“ (buv. UAB DK „PZU Lietuva“) atsiliepime... 20. 6.1. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 21. 6.2. Atsakovas savo išvadas dėl force majeure aplinkybių, t. y. škvalo,... 22. 6.3. Atsakovui neįrodžius škvalo kilimo fakto įvykio metu atitinkamoje... 23. 6.4. UAB „Baltic Realty Investments“ ir UAB „SHI“ tarpusavio... 24. 6.5. Pasak ieškovo, atsakovo argumentai, kad šalys nebendradarbiavo sudarant... 25. 7.... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m.... 27. 8.... 28. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje... 29. 9. Pagal LR CK 6.253 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti atleidžiamas nuo... 30. 10. Teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmos... 31. 11. Teisėjų kolegija taip pat nesutiko ir su atsakovo apeliacinio skundo... 32. V. Kasacinio teismo nutarties esmė... 33.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 34. Teisėjų kolegija... 35. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir...