Byla 2A-1447-392/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iki vaikui sukaks penkeri metai. 2017 metais vaikui sukako penkeri metai. Atsakovė neleidžia ieškovui matytis su sūnumi, todėl nustatytina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią kiekvieną savaitę (ne švenčių dienomis) nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. T. K. (T. K.) būtų pas ieškovą, jo gyvenamojoje vietoje; ieškovas galėtų matytis su sūnumi bet kurią kitą savaitės dieną (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) prieš tai raštiškai (laisva forma) įspėjęs atsakovę apie ketinimą pasimatyti su vaiku; ieškovas švęstų su vaiku kas antrą šventę; tuo atveju, jeigu ieškovo gimimo diena būtų ta savaitės diena, kurią vaikas yra pas atsakovę, ieškovas, iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris dienas) raštiškai (laisva forma) įspėjęs atsakovę, savo gimimo dieną turėtų teisę pasimatyti su vaiku, grąžindamas sūnų ne vėliau kaip 22 val.; tuo atveju, jeigu atsakovės gimimo diena sutaptų su vaiko buvimu su ieškovu diena, atsakovė iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris dienas) raštiškai (laisva forma) turėtų įspėti ieškovą apie ketinimą pasimatyti su vaiku, tokiu atveju vaikas turėtų būti pristatytas į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 22 val.; tuo atveju, jeigu ieškovas sirgtų arba dėl kitos svarbios priežasties negalėtų pasimatyti su vaiku nustatytomis valandomis, vaikas, kiek įmanoma anksčiau (per protingą terminą) raštiškai arba žodžiu įspėjus atsakovę, turėtų būti perduotas atsakovei (ši tvarka taikytina ir sergant atsakovei arba dėl kitų svarbių priežasčių negalint prižiūrėti vaiko); vaiko ligos atveju atsakovė turėtų pateikti ieškovui vaiko ligą patvirtinančius dokumentus; vaiko ligos atveju ieškovo bendravimas su vaiku būtų įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę; apie planuojamas atostogas kartu su vaiku tėvai turėtų įspėti vienas kitą kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki planuojamų atostogų pradžios, tokiu atveju būtinas raštiškas, laisvos formos vieno iš tėvų sutikimas ar leidimas kitam atostogauti kartu su vaiku; įspėjime apie planuojamas atostogas turėtų būti aiškiai nurodoma visa būtina informacija, susijusi su kelione; vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo buvimo pas vieną iš tėvų valandos galėtų būti koreguojamos bendru šalių susitarimu, tačiau tik dėl priežasčių susijusių su vaiko užimtumu – mokykliniu ugdymu ir popamokine veikla.
  2. Atsakovė A. K. priešieškiniu prašė nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus Timuro gyvenamąją vietą su ja, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2–4500-558/2014 ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 316,66 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, laikinai apriboti ieškovo tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus T. K. atžvilgiu, kol galios laikinas tėvo valdžios apribojimas uždrausti ieškovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, įpareigoti neieškoti ryšių su atsakove ir nepilnamečiu vaiku, įpareigoti ieškovą nesilankyti atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, atsakovės darbovietėje ir vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje, bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta iki šiol nebuvo nustatyta. Ieškovas ieškiniu neprašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, sūnus su atsakove gyvena nuo pat jo gimimo, ieškovas smurtauja vaiko atžvilgiu, daro jam žalingą įtaką, todėl siekiant nepažeisti sūnaus nusistovėjusio gyvenimo būdo jo gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta minimali ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iki 2017 m. vasario 29 d. Vaikas neturi pakankamo ryšio su ieškovu ir nėra pratęs su juo bendrauti ir nakvoti ieškovo namuose. Ieškovas terorizuoja ir baugina atsakovę, daro žalą vaikui. 2017 m. balandžio 15 d. ieškovas vaiko akivaizdoje grasino atsakovei, vaikas labai išsigando. 2017 m. birželio 4 d. ieškovas atvyko į atsakovei priklausantį butą ir vaiko akivaizdoje kėlė konfliktus bei panaudojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Ieškovui yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakovė pripažinta nukentėjusiąja, ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nesilankyti atsakovės bute, vaiko darželyje - mokykloje, neieškoti ryšių su atsakove ir nepilnamečiu vaiku. 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. birželio 18 d. buvo pradurtos atsakovės automobilio padangos. Vienu iš šių atvejų ieškovas nufilmuotas vietoje, kurioje buvo automobilis. Po šio įvykio atsakovė ėmė bijoti dėl savo ir vaiko sveikatos, nes nepastebėjusi pradurtų padangų galėtų pakliūti į eismo įvykį. 2017 m. birželio 13 d. buvo padegtas atsakovei priklausantis automobilis. 2017 m. birželio 26 d. buvo padegtas atsakovės naudojamas jos tėvui priklausantis automobilis. Ieškovas nufilmuotas nusikaltimo vietoje. Vaikas labai išsigando, pasijuto blogai. Tokie ieškovo veiksmai sukėlė grėsmę atsakovės ir vaiko gyvybei ir sveikatai, pripažintini smurtavimu prieš ginčo šalių nepilnametį vaiką. Faktą, jog ieškovas yra agresyvus ir gali sunkiai sutrikdyti atsakovės sveikatą, patvirtina tai, jog jis buvo nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, seksualinį prievartavimą, konfliktuoja su trečiaisiais asmenimis, dėl to atliekamas ne vienas tyrimas. Ieškovas, nuvykęs į vaiko ugdymo įstaigą, agresyviai elgiasi ir kelia konfliktus nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tokiu savo elgesiu jis daro žalą vaikui, todėl jo bendravimas su vaiku negalimas. Kadangi jam pritaikytos kardomosios priemonės – draudimas bendrauti su vaiku – jokia bendravimo tvarka šiuo metu nėra galima. Faktą, jog šiuo metu bet koks ieškovo bendravimas su vaiku darys vaikui žalą patvirtina ir psichologės konsultacijų išvada, kurioje nurodomas stiprus vaiko nerimas galimai dėl stebėto fizinio smurto prieš mamą ir rekomendacijos tėvams nebendrauti vaiko akivaizdoje, kol vaikas nusiramins daryti pertrauką vaiko ir tėvo pasimatymuose. Vaiko išlaikymui iš ieškovo buvo priteista po 144,81 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikas sulauks pilnametystės, tačiau vaiko poreikiai yra padidėję. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje priėmimo metu vaiko poreikiai kas mėnesį sudarė po 289,62 Eur (1000 Lt), ieškovui ir atsakovei tenkanti išlaikymo vaikui dalis sudarė po 144,81 Eur (500 Lt). Tuomet vaikas buvo 1 metų amžiaus, nelankė darželio. Dabar vaikas yra 5 metų, pradėjo lankyti darželį-mokyklą. Jo poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma sudaro 633,31 Eur: maistui per dieną - 5 Eur (per mėnesį – 150 Eur), būsto išlaikymui vaiko dalis sudaro 53 Eur, ugdymo įstaigos mokestis – 50 Eur, rinkliavos darželio remontui, dovanos auklėtojai, organizuojamoms šventėms – 12,50 Eur, lavinimo priemonės – 20 Eur, kirpyklos paslaugos – 6 Eur, kuro išlaidos – 50 Eur, higienos išlaidos – 20 Eur, teatras, renginiai, gimtadieniai – 10 Eur, mobiliojo ryšio išlaidos, kai vaikas sulauks 7 m. – 4,29 Eur; metinės išlaidos drabužiams, avalynei – 700 Eur, žaislams, inventoriui – 400 Eur, atostogoms, išvykoms – 800 Eur, odontologo paslaugoms – 80 Eur, vaistams, vitaminams - 100 Eur; vienkartiniai vaiko poreikiai iki jo pilnametystės – kompiuteris – 100 Eur, telefonai, kurių vaikui iki pilnametystės reikės mažiausiai 5 vnt. – 950 Eur, spausdintuvas – 240 Eur, televizorius – 500 Eur, baldai – 4 500 Eur, iš viso vienkartinės išlaidos vaikui iki pilnametystės sudaro po 46,69 Eur per mėnesį. Viso skirtinų poreikių suma per mėnesį sudaro 633,31 Eur. Išlaikymo vaikui priteisimo metu atsakovės gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį vidutiniškai sudarė po 708,63 Eur, šiuo metu – 1 292,11 Eur. Ieškovas išlaikymo priteisimo metu niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų, šiuo metu gauna neoficialių pajamų, kurios kas mėnesį vidutiniškai sudaro po 1 200 Eur, taigi jo gaunamos pajamos padidėjo nuo 0 Eur iki 1 200 Eur. Atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo ir jo priežiūros našta, ji viena užtikrina atsakovė vaiko interesus į gyvenamąjį būstą. Ieškovas, tikslu išvengti mokėti mokesčius valstybei bei teikti didesnį išlaikymo vaikui dydį, sąmoningai niekur oficialiai nedirba ir negauna oficialių pajamų, atsakovė prašo teismo iš ieškovo priteisti 50 proc. lėšų reikalingų vaiko išlaikymui.
  3. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nesutinka, kad būtų padidintas išlaikymas vaikui, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra patiriamos jos nurodytos išlaidos. Ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, atsakovė remiasi tik prielaidomis apie ieškovo gaunamas pajamas. Dėl reikalavimo riboti tėvo valdžią ieškovas nurodė, kad asmuo laikomas nekaltu kol kaltumas nėra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas nėra pripažintas kaltu dėl atsakovės nurodytų nusikalstamų veikų.
  4. Institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovo namuose yra tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis. Atsakovė ir nepilnametis sūnus gyvena ieškovei priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, daug vaikiškų žaislų, ugdymo priemonių. Vaikas ugdomas Vilniaus miesto vaikų darželyje „Lokiukas“. Pokalbio su skyriaus specialiste metu vaikas pasakojo, kad dabar neina į darželį ir su tėčiu nesusitinka, kalbėti telefonu su juo nenori, nes tėtis pavogė iš jo kišenės mamos automobilio raktus. Būdamas pas tėtį, eidavo kartu į parduotuvę, tėtis jam pirkdavo žaislus, gamindavo maistą, tačiau jis nevalgė (norėjo valgyti tik namuose pas mamą), tėtis ant jo nerėkė ir nemušė. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka koreguotina, nes nenurodoma savaitės diena, kurią norima bendrauti su vaiku (išlieka galimybė kilti nesutarimams), nesudaroma galimybė motinai leisti su vaiku savaitgalius, vaikas grąžinamas iki 22 val. (neapibrėžtas laikas, neatsižvelgiama į vaiko dienos ir poilsio režimą) ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomą išvadą dėl priešieškinio, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, skyrius neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas vaiko interesais. Šiuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas vaikui nėra pakankamas. Tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė, kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos. Ieškovo aplinka galimai kelia grėsmę vaiko sveikam vystymuisi ir būtų pagrindas riboti tėvo valdžią.
  5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti priešieškinį dalyje dėl ieškovo įpareigojimo neieškoti ryšių su atsakove, nesilankyti jos gyvenamojoje ir darbo vietoje.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio T. K. gyvenamąją vietą su motina – atsakove A. K.. Laikinai apribojo ieškovo A. S. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko T. K. atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui matytis su sūnumi, įpareigojant neieškoti ryšių su nepilnamečiu T. K. ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4500-558/2014 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą nustatė, kad atsakovas A. S. teikia sūnui T. K. po 200 Eur per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovės A. K. sąskaitą ar kitą atsakovės nurodytą sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš ieškovo A. S. atsakovės A. K. naudai priteisė 2 109,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 11,85 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra ( - ) gimusio T. K. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4500-558/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos iki jam sueis 5 metai, pagal kurią ieškovas bendravo su vaiku pirmus tris kiekvieno mėnesio šeštadienius ir sekmadienius, be nakvynių, dalyvaujant atsakovei.
  3. Teismas atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, vaikas gyvena su atsakove, nėra duomenų, jog ji netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu, Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus, priešieškinio reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove tenkino.
  4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus – duomenis apie ieškovui pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, psichologės konsultacijų aprašymus, teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo elgesys su atsakove vaiko akivaizdoje daro vaikui žalą. Iš psichologės nurodytų duomenų akivaizdu, jog emociniai apsižodžiavimai, netinkamas elgesys, išgąsdino šalių mažametį vaiką taip, jog jis, kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, nenori bendrauti su tėvu. Nustatė, jog ieškovas tėvo valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams – netinkamu elgesiu su atsakove darė jam žalingą įtaką. Atkreipė dėmesys ir į tai, kad ieškovas vengia atlikti savo pareigą vaikui – neteikia jam išlaikymo, todėl yra susidaręs 3690 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Nusprendė taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą kaip prevencinę priemonę ieškovui.
  5. Teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Kadangi vaikas išreiškė nenorą bendrauti su ieškovu, bendravimas su juo vaikui kelia nerimą, todėl gali būti žalingas vaikui, psichologė rekomendavo daryti pertrauką vaiko ir ieškovo pasimatymuose, teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl draudimo ieškovui matytis su vaiku. Be to, pasimatymai su mažamečiu sūnumi nėra įmanomi dėl ieškovui taikytų kardomųjų priemonių – nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti draudimą matytis su vaiku, reikalavimai nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje taip pat tenkintinas.
  6. Teismas konstatavo, jog vaiko poreikių lentelėje nurodomi protingi ir realūs vaiko poreikiai, susiję su maitinimu, jam tenkančiomis būsto išlaikymo išlaidomis, išlaidomis ikimokyklinės įstaigos lankymui. Spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiavo atsakovės nurodytų lėšų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki vaiko pilnametystės. Įvertinęs tai, kad šalių vaikas lanko papildomus užsiėmimus, turi specialių poreikių (psichologo konsultacijos) teismas sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur per mėnesį suma. Nustatė, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei buvo 2013 metais ir geresnė nei ieškovo. Ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Todėl vaiko išlaikymo pareiga tarp šalių paskirstyta nustatant, kad ieškovas turi teikti vaikui 1/3, atsakovė – 2/3 vaikui reikalingo išlaikymo ir teismas padidino iš ieškovo šalių nepilnamečiui sūnui mokėtiną išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovas (apeliantas) A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinio dalį dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo, tėvo valdžios apribojimo, atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas, kodėl atmetė ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatą įtvirtinančią teismo pareigą motyvuoti sprendimą. Tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą.
    2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes netenkino jo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus baigti ikiteisminiai tyrimai ir priimtas procesinis sprendimas. Visi ikiteisminiai tyrimai yra pradėti atsakovės iniciatyva, po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nuo 2017 m. gruodžio 3 d. ieškovui yra pakeista kardomoji priemonė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ieškovas negali tik lankytis adresu ( - ). Draudimo bendrauti su vaiku nėra.
    3. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas absoliučiai nesirūpina sūnumi, jo ryšis su sūnumi yra nutrūkęs ar jis sūnui yra visiškai abejingas. Taip pat nėra duomenų, jog ieškovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalą sūnui, ar visiškai juo nesirūpina. Apeliantas nurodo, jog atsakovė izoliavo vaiką nuo ieškovo, t. y. ieškovas jau beveik 1 metus negali matytis ir bendrauti su vaiku. Mano, jog atsakovė žaloja vaiką psichologiškai nuteikdama jį prieš tėvą, bandydama įtikinti jį, kad tėvas daro nusikalstamas veikas.
    4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo dydžio padidinimo, teigia, jog teismas neturėjo tam teisinio pagrindo. Taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes atsakovė pateikdama advokato paslaugų apmokėjimo dokumentus, jų nedetalizavo. Pažymi, jog nei viena šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas.
  2. Atsakovė A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota teismų praktika, teisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikiną tėvo valdžios apribojimo klausimą, todėl teismo priimtas sprendimas laikinai apriboti ieškovo valdžia vaiko atžvilgiu ir uždrausti jam bendrauti su vaiku yra pagrįstas ir teisingas. Ieškovas sistemingai piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis, terorizuoja ir baugina atsakovę, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę, daro neigiamą žalą vaikui. Faktą, jog ieškovas yra agresyvus ir gali sunkiai sutrikdyti atsakovės sveikatą patvirtina byloje esanti Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų pažyma iš kurios matyti, jog ieškovas buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 150 straipsnio 1 dalį (seksualinis prievartavimas). Be to, atsakovei yra žinoma, jog ieškovas konfliktuoja su trečiaisiais asmenimis ir dėl jo yra atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas pagal trečiųjų asmenų skundus. Ieškovas, nuvykęs į vaiko ugdymo įstaigą, elgiasi agresyviai, kelia konfliktus su šios įstaigos darbuotojais ginčo šalių ir kitų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovas ne kartą yra nuvykęs pas atsakovės motiną (vaiko senelę) į jos darbovietę ir jai grasino, įžeidinėjo. Mano, jog ieškovo dabartinis agresyvus elgesys ir negalėjimas susivaldyti daro neigiamą žalą vaikui, todėl šiuo metu ieškovo bendravimas su vaiku nėra galimas. Atsakovės nuomone, ieškovo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog įvertinus šios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei ir kt.) apklausti vaiką teismo posėdyje būtų nerekomenduojama, netikslinga. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš ieškovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 200 Eur per mėnesį yra proporcingas šalių turtinei padėčiai, nepažeidžia nepilnamečio vaiko poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo. Atsakovės nuomone, ieškovo prašymas sustabdyti sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymą iki kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, yra nepagrįstas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Bylos šalių prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
  4. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos iki jam sueis 5 metai. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes ( - ) vaikui suėjo 5 metai. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, apriboti tėvo valdžią ir pakeisti išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina, laikinai apribojo ieškovo tėvo valdžią ir padidino išlaikymo dydį.
  5. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinai apribojo ieškovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas nesirūpina sūnumi, piktnaudžiauja tėvo valdžia ar daro žalą sūnui. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
  6. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą bei įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo elgesys su atsakove vaiko akivaizdoje daro vaikui žalą, ieškovas vengia atlikti pareigą vaikui – neteikia išlaikymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovui pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jam pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, turto sunaikinimo ar sugadinimo, paskirtos kardomosios priemonės – nesilankyti atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko ugdymo įstaigoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove ir vaiku. Iš psichologės konsultacijų akivaizdu, jog vaikas nerimauja dėl nakvojimo pas tėvą, nenoriai apie tai kalba, pasak psichologės, galimai dėl tarp vaiko tėvų kylančių nesutarimų, girdėtų grasinimų mamai, taip pat nenori bendrauti su tėvu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos kaip patvirtinančios vieną iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: daro žalingą įtaką vaikui.
  7. Kaip jau minėta, bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
  8. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padidintu išlaikymo dydžiu iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėti ir priteisė didesnį išlaikymą vaikui nei leidžia jo turtinė padėtis. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
  9. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
  10. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
  11. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismas turi įvertinti tėvų turtinę padėtį, negali priteisti daugiau nei tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš ieškovo priteistinas išlaikymas skirtas tik būtiniems vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jų visuma.
  12. Apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais aplinkybių, jog negali mokėti teismo padidinto išlaidymo dydžio. Teisėjų kolegija vertindama šalių turtinę padėtį, remiasi išimtinai byloje pateiktais įrodymais. Kadangi minėti įrodymai aiškiai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog mažinti išlaikymą teisinio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje ir gaunamas pajamas. Teismas detaliai išanalizavo atsakovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka.
  13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš ieškovo priteistas po 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra teisingas bei proporcingas abiejų ginčo šalių turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Faktas, kad apeliantas, būdamas sveikas, nedirba, jo prievolės mokėti išlaikymą vaikui neeliminuoja. Jis privalo dirbti ir išlaikyti sūnų.
  14. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nemotyvavo savo sprendimo, tai lemia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs CK 3.180 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė išvadą, jog vaikui išreiškus nenorą bendrauti su ieškovu, psichologei rekomendavus daryti pertrauką vaiko ir ieškovo pasimatymuose ir laikinai apribojus tėvo valdžią, ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmetamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas įvertino, pasisakė dėl ieškovo ieškinio reikalavimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo.
  15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes pateikti paslaugų apmokėjimo dokumentai nedetalizuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame aiškiai nurodyta kokias paslaugas atsakovei suteikė advokatė, t. y. teikė konsultacijas, rengė procesinius dokumentus. Atsakovė pateikė visus duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodė, jog šios išlaidos patirtos realiai. Atsakovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, pagrįstai atsakovei iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
  16. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
  17. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad jis sumokėjo advokatui 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 762,30 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atsiliepimo į skundą surašymui, tačiau jos mažintinos iki nagrinėjamo klausimo sudėtingumui adekvačios 300 Eur sumos.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13A. S. apeliacinį skundą atmesti.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą

15Priteisti atsakovei A. K. (a. k. ( - ) iš ieškovo A. S. (a. k. ( - ) 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai