Byla 2A-371-560/2017
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Durilita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovei UAB „Durilita“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Durilita“ 8 569,69 Eur skolą, 1 559,74 Eur delspinigius, 8,05 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 preliminariu sprendimu ieškinys buvo pilnai patenkintas.
  3. Atsakovė UAB „Durilita“ pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad atsakovė pagal 2011-10-22 pasirašytą defektinį aktą 2011 m. spalį atliko nuomojamų patalpų avarinius remonto darbus už 30 471,00 Lt, kurių ieškovė be pagrindo neįskaitė į nuomos mokestį. Per metus atsakovei pastato eksploatacinės išlaidos sudarė 48 910,00 Lt, o per visą nuomos laikotarpį sudarė 142 370,00 Lt sumą, dėl ieškovės daiktų saugojimo eksploatacinių išlaidų dalimi turėjo būti sumažintas nuomos mokestis. Šalys buvo parengę pasaugos sutartį dėl minėtų daiktų saugojimo, tačiau pasirašyto ir išsiųsto ieškovei sutarties egzempliorius ieškovė atsakovei su ieškovės įgalioto asmens parašu negrąžino. Nuomojant patalpas atsakovei buvo reikalinga 30 – 40 arų ploto atvira sandėliavimo aikštelė pjuvenų briketams, tačiau ieškovė savo žemės prie nuomojamų pastatų neturėjo ir žadėjo atsakovui tuo pasirūpinti, tačiau to nepadarė, dėl ko atsakovei per metus buvo padaryta apie 10 000,00 Eur dydžio žala. Atsakovė turi į ieškovę priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį.
  4. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog nustatyta tvarka buvo įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, tačiau ieškovė nėra gavusi jokio atsakovo pranešimo apie įskaitymą. Atsakovės pateikti dokumentai neįrodo įskaitymo fakto buvimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-11 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Durilita“ priteista 8 569,69 Eur skola, 1 559,74 Eur delspinigiai, 8,05 procentų dydžio procesines metinės palūkanos už priteistą sumą (10 129,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BAB banko SNORAS naudai, paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės UAB „Durilita“ valstybės naudai 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, jog su šiuo ginču yra susijusi civilinė byla Nr. 2-3379-937-2013, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-08 nutartimi patvirtino BAB banko „Snoras“ ir UAB „Durilita“ 2013-03-07 taikos sutartį. Civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013 atsakovė buvo pateikusi tą patį, kaip ir šioje byloje, 2011-10-22 defektinį aktą, pagal kurį, atsakovės teigimu, ji atliko remonto darbus už 30 471,00 Lt sumą bei pateikė tuos pačius, kaip ir pateiktus civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013, 2011 m. spalio atliktų darbų aktus. Atsakovė pateikė eilę adresuotų ieškovei 2013 m. raštų, kurių surašymo datos yra iki 2013-03-07 taikos sutarties sudarymo arba yra tos dienos, kada buvo sudaryta taikos sutartis, kas sąlygoja, kad iki taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013 sudarymo šalims buvo žinoma patalpų būklė, būtinumas arba jo nebuvimas dėl patalpų remonto atlikimo ir susiję su nuomojamomis patalpomis atsakovės prašymai šalių buvo įvertinti prieš sudarant taikos sutartį.
  3. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma už patalpų nuomą turi būti mažinama dėl to, jog atsakovė patalpų nuomos metu turėjo tose patalpose saugoti ieškovei priklausančius daiktus. Atsakovė pateikė 2011-10-20 pasaugos sutarties Nr. 2011/07-15 su priedu (turto apyrašu) egzempliorių, kuriame ieškovės atstovo parašo jame nėra. 2013-01-07 rašte atsakovė nurodė aplinkybę, kad pusę nuomojamų gamybinių patalpų ploto užima ieškovės baldai, tačiau su tuo susijusio prašymo rašte nėra pareikšta. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų gavusi iš atsakovės minėtą pasaugos sutartį bei nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iš viso ketino pasirašyti tokią sutartį. Nesant nustatyto fakto, kad šalys buvo sudarę pasaugos sutartį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis pasaugos sutarties nuostatomis.

    7

  4. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje atsakovė iškėlė eksploatacinių išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau pagal nuomos sutarties 3.3 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už nuomojamų patalpų šildymą, joms tiekiamą elektros energiją, tiekiamas dujas, vandenį, komunalinių ir ryšių paslaugų teikimą, bendro naudojimo objektų, komunalinių, inžinerinių tinklų priežiūrą, atlyginti kapitalinio ir einamojo turto remonto, turto draudimo išlaidas, mokėti žemės, nekilnojamojo turto ir kt. mokesčius. Todėl atsakovės argumentą dėl minėtų išlaidų įskaitymo į mokėtiną nuomos mokestį teismas atmetė.
  5. Atsakovė rėmėsi argumentu apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tačiau jokio pranešimo dėl įskaitymo iki civilinės bylos teisme iškėlimo ieškovei nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6,131 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymėjo, kad atsakovei turint reikšmingų pretenzijų nuomotojui dėl nuomos sutarties sąlygų vykdymo, atsakovė turėjo galimybę imtis veiksmų dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovės iniciatyva (nuomos sutarties 7.3 punktas), bet to neiniciavo.

    8

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Atsakovė UAB „Durilita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-3379-937/2013 pasirašyta taikos sutartimi šalys susitarė tik dėl dalies remonto darbų kompensavimo. Likusi dalis nebuvo kompensuota, todėl teismas privalėjo sumažinti skolą, išskaičiuodamas likusią remonto darbų kainą 887,16 Eur.
  2. Byloje yra aplinkybės, patvirtinančios, jog tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai. Pirma, pasaugos sutarties tekstą rengė ieškovės atstovai. Sutartis buvo sudaryta pasikeistus oferta ir akceptu. Ieškovės daiktai buvo faktiškai perduoti atsakovei nuomos sutarties pasirašymo metu, o sutartis buvo sudaryta 2011-10-20. Tai, kad daiktai buvo perduoti atsakovei, patvirtina byloje esantis 2013-01-07 atsakovės prašymas. Atsakovė vykdė pasaugos sutartį ir ieškovė tai žinojo. Antra, ieškovė parengė ir atsiuntė atsakovei pasaugos sutartį, kurioje aiškiai buvo nurodytos esminės sutarties sąlygos – ieškovė atsakovei pateikė apibrėžtą pasiūlymą (ofertą), o atsakovė jį priėmė. Atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą, o ieškovė savo pareigos nevykdė, todėl skola ieškovei turėjo būti mažinama 12 671,00 Eur.
  3. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą dėl nuomojamų patalpų eksploatacinių išlaidų kompensavimo, remdamasis vien tik nuomos sutarties 3.3 punktu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuomojamose patalpose laikė baldus, kurie užėmė apie 250 kv. m. Ieškovė šio fakto neginčijo. Jeigu teismas laiko, kad pasaugos sutarties santykiai tarp šalių nesusiklostė, teismas turėjo tenkinti kitą atsakovės reikalavimą dėl dalies eksploatacinių išlaidų kompensavimo.
  4. Kadangi ieškovė savo pareigos pagal nuomos sutarties 1.2. punktą neįvykdė, atsakovė patyrė žalą, kurią vertina apie 10 000,00 Eur. Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.
  5. Byloje pateikta nemažai atsakovės prašymų, kuriuose atsakovė reikalavo, kad ieškovė išskaičiuotų remonto darbus, eksploatacines išlaidas iš nuomos mokesčio. Atsakovė išsiuntė 2013-01-25 prašymą ir nurodė, kad negavusi atsakymo laikys, jog ieškovė sutinka, kad remonto darbai bus įskaitomi į nuomos mokestį, kas įrodo, kad atsakovė vienašališkai įskaitė remonto darbus į nuomos mokestį bei apie tai informavo ieškovę.
  6. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, negali būti skaičiuojamos ir netesybos. Teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą sumažinti delspinigių dydį bei apie tai nepasisakė sprendime.
  7. Atsakovė pateikė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir priteisė nepagrįstai dideles procesines palūkanas.
  8. Nuomos sutarties 8.2. punkte numatyta, jog ikiteisminio ginčų sprendimo taisyklę pažeidusi šalis netenka teisės į bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų atlyginimą, net jei ieškinys ir patenkinamas. Teismas pažeidė šį sutarties punktą.
  9. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą. Nurodo, jog įrodymai patvirtina, kad atsakovės skola susidarė po taikos sutarties sudarymo. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė ginasi argumentais, kurie yra analogiški atsakovės atsikirtimams civilinėje byloje Nr. 2-3379-937/2013 ir kurie grindžiami tais pačiais dokumentais, kurie buvo pateikti minėtoje byloje.
  10. Atsakovė nepateikė jokių ieškovės daiktų perdavimo jai fakto įrodymų. Atsakovės ruošta pasaugos sutartis ieškovės nebuvo pasirašyta. Kadangi atsakovė save laiko oferente, todėl jai tenka ofertos gavimo įrodinėjimo pareiga. Atsakovė šios pareigos neįvykdė. Be to, nuomos sutartyje (1.3 punkte) atsakovė pareiškė, kad ji apžiūrėjo jai perduodamas patalpas ir pareiškė, kad šios patalpos atitinka joms keliamus reikalavimus ir jos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. Darant prielaidą, kad kažkokie ieškovei priklausantys daiktai buvo nuomojamose patalpose ši aplinkybė jokiu būdu neįgalina konstatuoti pasaugos sutarties egzistavimo. Atsakovės 2013- 01-07 rašte užsimenama apie nuomojamose patalpose esančius daiktus, tačiau tai negali būti laikoma pretenzija, nes rašte nėra jokių reikalavimų, susijusių su ieškovo daiktų pasauga. ?
  11. Nuomojamų patalpų eksploatavimo, įskaitant remonto, išlaidos buvo priskirtos išimtinai atsakovei (3.3, 4.1,4.4, 4.5 punktai), kas reiškia, kad atsakovė neturi teisės į eksploatavimo išlaidų įskaitymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad apie įskaitymą būtų tinkamai pranešta ieškovei.
  12. Atsakovės nurodomi raštai neturi ryšio su šia byla, nes visi jie buvo teikti iki taikos sutarties sudarymo, o faktinį ieškinio pagrindą sudaro atsakovės skola susidariusi po taikos sutarties.
  13. Derybos tarp šalių nevyko, tačiau pagal nuomos sutarties 8.1 punktą deryboms nustatomas 30 dienų terminas nuo šalies pranešimo apie nuomos sutarties pažeidimą. Apie sutarties pažeidimą pranešta atsakovei net kelis kartus (2014-05-12, 2014-06-03, 2014-08-27 raštai), o į ieškinį šioje byloje ieškovė pateikė 2015-04-27. Laiko deryboms pradėti atsakovei buvo suteikta pakankamai, tačiau ieškovė nesulaukė atsakovės reakcijos.
  14. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės reikalavimų įskaitymo yra nepagrįsti, o apeliacinio skundo pateikimas yra nesąžiningas. Atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai turi būti paskirta 20 000,00 Lt bauda, 50 procentų baudos skiriant ieškovei.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-15 ieškovė ir atsakovė sudarė nuomos sutartį Nr. 11-1443 bei 2012-05-31 papildomą susitarimą, pagal kuriuos ieškovė suteikė atsakovei naudotis administracinėmis ir gamybinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir už teikiamas nuomos paslaugas išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras. 2013-07-01 šalys pasirašė aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriuo atsakovė pripažino savo skolą 3 393,60 Eur sumai. Po minėto akto pasirašymo ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2013-07-30 iki 2014-06-12 už 7 131,61 Eur sumą. Atsakovė sąskaitas apmokėjo tik iš dalies – 1 955,52 Eur sumai bei liko skolingas ieškovei 8 569,69 Eur (3 393,60 + 7 131,61 - 1 955,52). 2014-06-03 pranešimu nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2014-06-12. 2014-05-12 ir 2014-08-27 atsakovei buvo išsiųsti raginimai sumokėti skolą, tačiau atsakovė nereagavo.
  4. Civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-08 nutartimi patvirtino BAB banko „Snoras“ ir UAB „Durilita“ 2013-03-07 taikos sutartį. Taikos sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad remdamasi nuomos sutarties 4.3 punktu atliko remonto darbus bendrai 30 470,50 Lt sumai, kuri turėjo būti įskaityta į atsakovės mokamą nuomos mokestį, todėl prašė ieškinį atmesti. Taikos sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad šalys susitaria ir pripažįsta, kad atsakovės remonto darbų, kurie buvo atlikti remiantis nuomos sutarties 4.3 punktu, vertė yra 23 856,00 Lt ir šalys taikos sutartimi susitarė, jog ieškovė atsakovei kompensuos 50 procentų atliktų remonto darbų vertės nuo 23 856,00 Lt iki 11 928,00 Lt, minėta suma sumažindamas atsakovės įsiskolinimą pagal nuomos sutartį. Civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013 atsakovė buvo pateikusi tą patį, kaip ir šioje byloje, 2011-10-22 defektinį aktą, pagal kurį, atsakovės teigimu, ji atliko remonto darbus už 30 471,00 Lt sumą bei pateikė tuos pačius, kaip ir pateiktus civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013, 2011 m. spalio atliktų darbų aktus.

13Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti pagrindinę skolą, išskaičiuodamas likusią remonto darbų kainą 887,16 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-08 nutartimi patvirtino BAB banko „Snoras“ ir UAB „Durilita“ 2013-03-07 taikos sutartį, kurios 2.4 punkte šalys susitarė, jog ieškovė atsakovei kompensuos 50 procentų atliktų remonto darbų vertės, minėta suma sumažindama atsakovės įsiskolinimą pagal nuomos sutartį. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013 atsakovės remonto darbų kainos klausimas yra išspręstas taikos sutarties 2.4 punktu, todėl jis negali būti keliamas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad taikos sutartimi atsakovės įsiskolinimas ieškovei buvo sumažintas tik dalimi remonto darbų vertės, nereiškia, kad šalių atsiskaitymo už atsakovės atliktus remonto darbus klausimas nebuvo išspręstas visoje apimtyje ir kad atsakovė gali kelti atsiskaitymo už šiuos darbus klausimą iš naujo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl to, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma neturi būti mažinama atsakovės nurodomoje likusioje remonto darbų vertės apimtyje bei su tuo susijusius atsakovės argumentus atmeta.
  2. Atsakovė nurodo, jog ieškovės reikalaujama priteisti skola turėjo būti mažinama suma, kurią ieškovė turėjo sumokėti atsakovei pagal pasaugos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant nustatyto fakto, kad šalys buvo sudarę pasaugos sutartį, nėra pagrindo vadovautis pasaugos sutarties nuostatomis, tarp jų ir dėl mokesčio už turto saugojimą įskaitymo į nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovei nepasirašius pasaugos sutarties, atsakovė turėjo įrodyti jos nurodytas faktines aplinkybes, atsakovės teigimu, patvirtinančias, jog tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų visumos, remiantis kuria pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs daryti išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad šalys sudarė pasaugos sutartį, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo principas ir kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kurias teigia buvus. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisniai santykiai, su tuo susijusius atsakovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
  3. Atsakovės teigimu, teismas turėjo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl dalies eksploatacinių išlaidų kompensavimo. Apeliacinės instancijos su šiuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nuomos sutarties 3.3. punktu prisiėmė pareigą padengti nuomojamų patalpų eksploatacines išlaidas, todėl šių išlaidų dalimi reikalaujama priteisti skola negali būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog į bylą nėra pateiktų pakankamų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tai, kad kažkokie ieškovės daiktai buvo laikomi atsakovės nunuomojamose patalpose, kokie tai daiktai ir kokį plotą nuomojamose patalpose jie užėmė.
  4. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl ieškovės pareigos pagal nuomos sutarties 1.2. punktą neįvykdymo. Apeliacinės instancijos su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog atsakovei turint reikšmingų pretenzijų nuomotojui (ieškovei) dėl nuomos sutarties sąlygų vykdymo, atsakovė turėjo galimybę imtis veiksmų dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovės iniciatyva, bet to neiniciavo. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, o aukščiau nurodytą atsakovės argumentą atmeta.
  5. Atsakovė nurodo, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vienašališkai įskaitė remonto darbų vertę į nuomos mokestį bei apie tai raštiškai informavo ieškovę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, šalių atsiskaitymo už atsakovės atliktus remonto darbus klausimas buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-3379-937-2013, taigi išsprendus šį klausimą nurodytoje civilinėje byloje, atsakovės nurodytas įskaitymas nėra galimas, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, susijusius su įskaitymu už atliktus remonto darbus.
  6. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą sumažinti ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydį bei apie tai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovės argumentą atmeta, nurodydamas, kad nors skundžiamame sprendime eksplicitiškai nėra nurodyta, tačiau remiantis bylos duomenimis darytina išvada, kad mažinti delspinigių dydį pagrindo nėra, kaip, priteisdamas ieškovės prašomo dydžio delspinigius, pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.
  7. Dėl procesinių palūkanų priteisimo teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju priteisiant procesines palūkanas yra taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė taikytiną teisės aktą ir juo vadovaudamasis pagrįstai priteisė ieškovės prašomo dydžio procesines palūkanas.
  8. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėdama, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė būtų pažeidusi ikiteisminio ginčo sprendimo taisyklę (nuomos sutarties 8.1, 8.2 punktai). Atsakovei buvo pranešta apie sutarties pažeidimą, tačiau atsakovė derybų neinicijavo, dėl ko spręstina, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagrįstai.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra.

14Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, patvirtina tik tai, kad atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau nepatvirtina piktnaudžiavimo jomis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

16Atsakovės UAB „Durilita“ apeliacinį skundą atmesti.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai