Byla A-39-210-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams V.D., J.M. ir P.M., trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovui advokatui Z.P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos visuomeninės organizacijos ,,Žvėryno bendruomenė” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos visuomeninės organizacijos ,,Žvėryno bendruomenė” skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Erama”, uždarajai akcinei bendrovei ,,Amžinoji atmintis”, V.A., D.B., A.B., A.B., S.C., L.Č., A.C., A.Č., A.L., V.D., O.D., V.J., J.G., uždarajai akcinei bendrovei "Henlys group", J.H., A.J., R.J., T.K., K.P.M.K., R.K., uždarąjai akcinei bendrovei " Metalo eksporto centras", R.P., T.R., uždarajai akcinei bendrovei "Sampo lizingas", E.S., uždarajai akcinei bendrovei "SEB VB Lizingas", A.S., N.Š., I.Š., H.Š., architekto V.Š. projektavimo firmai, A.V., A.V., A.V., A.Ž. dėl statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja visuomeninė organizacija ,,Žvėryno bendruomenė” su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti statybos leidimą Nr. GN/996/05-1181, išduota statiniui adresu ( - ), Vilnius; panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą, kurio pagrindu buvo rengiamas statybos projektas ir išduotas statybos leidimas Nr. GN/996/05-1181; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolinį nutarimą rekomenduoti išduoti statybos leidimą Nr. GN/996/05-1181.

5Pareiškėja paaiškino, kad statybos leidimas Nr. GN/996/05-1181 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB. Sklype (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Erama” buvo leista vykdyti daugiaaukštę statybą vietoje šiuo metu nustatytos mažaaukštės, keisti reljefą, mažinti želdinių plotus, atlikti kitus žalingus aplinkai, veiksmus. Statybos leidimas išduotas nesant galiojančio detaliojo plano, pažeidžiant aukštingumą ir užstatymo plotą reglamentuojančius teisės aktus, apie planuojamas statybas neinformavus visuomenės ir pareiškėjo. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė neįregistravo Žvėryno rajono plano nustatyta tvarka, o savivaldybės taryba nėra patvirtinusi šio plano galiojimo. Be to, anot pareiškėjos, Žvėryno rajono planas yra moraliai pasenęs, neatitinkantis Vilniaus miesto bendrojo plano, galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Europos Sąjungos direktyvų.

6Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7Paaiškino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A7-720/240, Nr. A8-988/2004), kurioje kartu pabrėžiama, jog teisės, kuri ginama teismine tvarka, apimtis savo ruožtu apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas, šioje administracinėje byloje nagrinėtini ne visi pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, o tik tie, kurie pažeidžia konkrečias teisės aktuose įtvirtintas pareiškėjos teises ar viešąjį interesą aplinkosaugos srityje bei yra pagrindžiami objektyvaus pobūdžio įrodymais arba įrodymais, paremtais specialiomis žiniomis, patvirtinančiais realų žalingą arba kenksmingą poveikį teisės aktų nustatyta tvarka ginamoms jos teisėms ar viešajam interesui. Atsakovo nuomone, šiuos reikalavimus atitinkančių argumentų pareiškėja visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė” skunde iš esmės nenurodo, nes pateikiami argumentai arba yra grindžiami viešuoju interesu ne aplinkosaugos srityje, kurioje teisę jį ginti visuomeninėms organizacijoms suteikia Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (detaliojo plano nebuvimas ar jo negaliojimas, neatsižvelgimas į statybos techninių reglamentų nuostatas ir pan.), arba yra grindžiami subjektyviais tam tikrų aplinkybių vertinimais, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teikiamais įrodymais (ginčijamu 2005 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimu Nr. GN/966/05-1181 leistų vykdyti statybų žalingas ir kenksmingas poveikis Žvėryno gyventojų gyvenimo kokybei ar gyvenimo sąlygoms, teisės aktų nustatytų triukšmo ir užterštumo normų viršijimas, neleistinas želdynių naikinimas ar menkinimas ir pan.).

8Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V „Dėl Žvėryno rajono plano patvirtinimo” buvo patvirtinti Žvėryno rajono (seniūnijos ribose) planas ir jo sudėtyje parengti Žvėryno rajono teritorinio zonavimo schema, Žvėryno rajono funkcinio zonavimo planas su inžinerinių tinklų plėtojimo bei transporto sprendimo schemomis ir Žvėryno rajono žemės sklypų nužymėjimo schema su veiklos sklypuose reglamentavimu. Minėtas Žvėryno rajono planas buvo nustatyta tvarka įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, registro Nr. 07-005. Žvėryno rajono planas įregistruotas kaip detalusis planavimo dokumentas (DP), bylos ind. Nr. DP 005-01, inv. Nr. 670, registracijos Nr. 010013000005. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkio Nr. 82V 2 punkte nustatyta, kad Žvėryno rajono plano įgyvendinimas bei tolesnis projektavimas turi būti vykdomas pagal išdėstytą priede tvarką. Todėl, kaip nurodė atsakovas, šis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V patvirtintas ir nustatyta tvarka įregistruotas Žvėryno rajono planas yra pagrindas vykdyti statinio projektavimo darbus pagal šiame teritorijų planavimo dokumente nustatytus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus. Vadovaujantis 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 punktu detalieji planai nerengiami, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas.

9Atsakovas nurodė ir tai, kad Vilniaus m. tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustato visuomeninį naudojimo būdą, kuriame galima daugiaaukštė ar mažaaukštė gyvenamoji statyba, o Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V patvirtintas Žvėryno rajono planas numato daugiaaukštį gyvenamąjį naudojimo būdą. Pagal Vilniaus miesto tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 127 patvirtintą Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynių plėtojimo schemą sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepatenka į Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane ir Vilniaus miesto želdynų plėtojimo schemoje pažymėtą bendro naudojimo teritoriją todėl šiam sklypui netaikytinas nei rekreacinis, nei bendro naudojimo būdas, nei E1 režimas (želdynų išsaugojimas istorinių-kultūrinių ir gamtinių vertybių aplinkoje, išlaikoma jų pirminė išraiška ir funkcija). Vilniaus miesto Žvėryno rajono želdynių plėtojimo schemoje žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytas kitas - E3 režimas, kas reiškia, kad paliekami esami želdyniai, jų plotas, galimi nedideli (fragmentiniai) erdvinės ir rūšinės struktūros pakeitimai, sklype pažymėtas vienas esamas saugotinas medis. Todėl statybos techninis projektas, numatantis pavienių medžių kirtimą (pagal statinio projekto aiškinamąjį raštą kertami keturi sklype esantys medžiai: trys klevai ir vienas gluosnis; vienas klevas avarinės būklės, įskilęs, kitas apkerpėjęs, gluosnis džiūstantis; kiti vertingi medžiai išsaugomi), suderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi, neprieštarauja nurodytam režimui.

10Atsakovo teigimu, apie projektuojamą statinį buvo informuoti aplinkinių sklypų savininkai ir naudotojai, ką patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Erama” 2005 m. rugpjūčio 8 d. raštai, taip pat ir pareiškėja visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė”, ką patvirtina 2005 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. Sd-347. Visuomeninei organizacijai „Žvėryno bendruomenė” bei aplinkinių sklypų savininkams ir naudotojams buvo praneštas projektuojamo statinio aukštis (5 aukštai), užstatymo tankis (46 proc), užstatymo intensyvumas (1,5), butų skaičius (44), kiti projektuojamo statinio duomenys, todėl, pasak atsakovo, pareiškėjos skundo teiginiai, jog statyba buvo projektuojama bandant nuslėpti ją nuo gyventojų, nėra pagrįsti.

11Atsakovas akcentavo, kad 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas, kurio pagrindu Vilniaus m. taryba 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą, numatė, jog bendrojo plano sprendiniai nustato teritorijos naudojimo prioritetus ir vietovių raidos politiką. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano 2.2.2.4 punktą laikytina, kad Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai nustato ne atskirų sklypų, bet teritorijų (didesnių kaip 1 ha), kurioms nustatomi bendri naudojimo būdai ar pobūdžiai, vystymą. Tokiu būdu pareiškėjos nurodyti strateginiai sprendiniai turi būti taikomi ne reglamentuojant veiklą sklype, o planuojant teritorijas (kvartalus, rajonus) ir vertinant šių teritorijų poreikius.

12Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB ,,Erama” atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti išdėstydamas motyvus pateiktus atsakovo atsiliepime.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą dalyje dėl statybos leidimo Nr.GN/996/05-1181 panaikinimo atmetė, o kitoje dalyje bylą nutraukė.

15Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (administracinės bylos Nr. A3-11-04 bei A7-720-04) pareiškėja turi teisę šioje nagrinėjamoje byloje ginti viešą interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis), tačiau tik tiek, kiek tai susiję su konkrečiais aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove. Taigi, teismo nuomone, teisės, kuri ginama teismine tvarka, apimtis savo ruožtu apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas. Todėl, kaip nurodė teismas, nagrinėjamoje administracinėje byloje teisiškai reikšmingos yra tos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamo akto – statybos leidimo - teisėtumu aplinkosaugos srityje.

16Teismas pabrėžė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad įrodymus pateikia proceso šalis. Todėl, teismo manymu, pareiškėja skunde nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su minėtais aplinkos elementais, pagrįsti privalo pateikti atitinkamus įrodymus. Pareiškėjos keliamas ginčo pobūdis yra susijęs su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, kurioms ištirti bei įvertinti yra reikalingos specialios žinios. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl tariamų aplinkosaugos pažeidimų yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais arba įrodymais, grindžiamais specialiomis žiniomis, patvirtinančiomis realų žalingą arba kenksmingą poveikį jų gyvenimo kokybei, galimą teisės aktų nustatytą triukšmo ar užterštumo normų viršijimą ir pan., taip pat nenurodoma kokie konkrečiai želdynai bus sunaikinti ar sumenkinti įgyvendinant atsakovo išduotą statybos leidimą, kaip ir kiek tai paveiks Žvėryno rajono gyventojų gyvenimo sąlygas. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikus objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, bei įrodymų, kurie būtų grindžiami specialiomis žiniomis atitinkamose aplinkosaugos srityse, pareiškėjos pateikiami subjektyvaus pobūdžio faktinių bylos aplinkybių vertinimai yra nepakankami vertinant juos įrodymų patikimumo prasme. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad pareiškėja skunde nurodytų aplinkybių, kiek tai liečia aplinkosaugos sritį, neįrodė. Visa tai, teismo manymu, suponuoja kitą išvadą, jog pareiškėjos subjektinė teisė – teisė ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, nepažeista. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytos kitos aplinkybės, tokios kaip išduodant ginčijamą statybos leidimą detaliojo plano nebuvimas ar jo negaliojimas, neatsižvelgimas į statybos techninių reglamentų nuostatas ir pan., yra susijusios su administracinių procedūrų viešojo administravimo srityje pažeidimu, bet ne su pažeidimais aplinkosaugos srityje. Nekonstatavus pažeidimų aplinkosaugos srityje, pareiškėjos nurodyti pažeidimai nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi jais pareiškėjos įstatyme numatyta subjektinė teisė ginant viešą interesą nepažeidžiama.

17Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja taip pat savo skunde nurodė, kad ji gina ne tik viešą interesą, bet ir organizacijos narių teises ir teisėtus interesus. Tačiau, teismo nuomone, kaip matyti iš skundo, pareiškėja kreipėsi į teismą užimdama proceso šalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis), o ne atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnis) procesinę padėtį. Tokia procesinė situacija, teismo manymu, yra pagrindas konstatavimui, kad organizacija savo narių vardu gindama jų pažeistas teises bei teisėtus interesus veikia be teisėto pagrindo, todėl neturi reikalavimo teisės ir jos skundas atmestinas. Kartu teismas atmetė ir pareiškėjos skundą, paduotą ginant pačios organizacijos teises ir interesus, t. y. teisę dalyvauti detaliojo planavimo procese ir viešame detaliojo planavimo dokumentų svarstyme. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas Žvėryno rajono planas buvo pagrindas vykdyti statinių projektavimo darbus pagal šiame teritorijų planavimo dokumente nustatytus teritorijų tvarkymo bei naudojimo režimus. Taigi pareiškėjos teisė dalyvauti detaliojo planavimo procese ir viešame detaliojo planavimo dokumentų svarstyme pažeista nebuvo.

18Dėl kitų pareiškėjos prašymų - panaikinti 2005 m. gegužės 25 d. projektavimo sąlygų sąvadą reg. Nr. RPS 3229, kuris išduotas statytojui UAB „Erama“ namui (duomenys neskelbtini) statyti bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos protokolinį 2005 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 23 – teismas konstatavo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui gali būti paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kaip nurodė teismas, byloje terminas skundui paduoti buvo atnaujintas tik dėl vieno reikalavimo - leidimo panaikinimo. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių dėl ko terminas skundui dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo paduoti yra praleistas. Iš prijungtos prie nagrinėjamos administracinės bylos kitos administracinės bylos Nr. I-125-14/2006 teismas nustatė, jog pareiškėja jau 2005 m. lapkričio 1 d. buvo padavusi analogišką skundą, tačiau dėl šio reikalavimo termino atnaujinti neprašė. Todėl teismas pareiškėjos skundo šioje dalyje nenagrinėjo kaip paduoto praleidus nustatytą terminą ir nesant prašymo jį atnaujinti, o bylą šioje dalyje nutraukė. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. protokoliniu nutarimu rekomenduota išduoti UAB “Erama“ statybos leidimą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) statybai. Teismo manymu, šis komisijos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl nelaikytinas administraciniu teisės aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme ir nenagrinėtinas administraciniame teisme.

19III.

20Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

211. Anot pareiškėjos, Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad visuomenės nariai turi subjektinę teisę į sveiką ir švarią aplinką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis ir 53 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarime, aplinka paprastai suprantama kaip gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis, augalai, gyvūnai, organinės ir neorganinės medžiagos, antropogeniniai komponentai ir juos vienijančios natūraliosios bei antropogeninės sistemos Todėl statant gyvenamąjį namą ir nesilaikant statinio statybai keliamų reikalavimų, šalia gyvenančių asmenų subjektinė teisė į sveiką ir švarą aplinką apribota. Atitinkamai, pasak pareiškėjos, nepagristu ir neteisėtu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog skunde nurodytos kitos aplinkybės, tokios kaip išduodant ginčijamą statybos leidimą detaliojo plano nebuvimas ar jo negaliojimas, neatsižvelgimas į statybos techninių reglamentų nuostatas ir pan., yra susijusios su administracinių procedūrų viešojo administravimo srityje pažeidimu, bet ne su pažeidimais aplinkosaugos srityje. Pareiškėjos manymu, nurodyti viešojo administravimo srities pažeidimai yra tiesiogiai susiję su aplinka ir aplinkosauga, bei pažeidžia visuomenės teisę į sveiką ir saugią aplinką, teisę į informaciją apie aplinką bei teisę dalyvauti priimant spendimus, susijusius su aplinka ir jos planavimu. Vadinasi, konstatavus pažeidimus aplinkosaugos srityje, minėti pažeidimai nagrinėjamu atveju yra reikšmingi kaip pažeidžiantys viešąjį interesą ir pareiškėjos subjektines teises ginant viešą interesą.

222. Kaip teigia pareiškėja, ji pateikė įrodymus, jog statybos leidimas išduotas nesant galiojančio detaliojo plano, bent jau didžiajai sklypo daliai (pietinei). Tačiau prie bylos prijungtas Žvėryno sklypų planas nebuvo ištirtas ir tinkamai įvertintas, remiantis specialiomis žiniomis. Nebuvo įvertintas ir statinio projektas, jo atitikimas galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir pan. Pasak pareiškėjos, „Žvėryno planas 1995", kuriuo išduodamas statybos leidimą rėmėsi atsakovas, turi visus specialiojo plano požymius, tačiau neturi požymių, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymą privalomi detaliajam planui. Todėl toks planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, nėra ir negali būti pripažįstamas detaluoju planu. Pareiškėja akcentuoja, kad šis planas yra žemėvaldos planas - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidavimą, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.), kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 53 punktas. Todėl, anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad šis planas yra detalusis ir jokio papildomo detaliojo plano išduodant statybos leidimą sklypui (duomenys neskelbtini) nereikėjo, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tokiems įrodymams įvertinti būtinas specialisto dalyvavimas, tačiau šių įrodymų netyrė ir specialisto į bylos nagrinėjimą nekvietė, nors privalėjo tai daryti. Todėl bylai svarbios aplinkybės liko neišaiškintos.

233. Anot pareiškėjos, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepagristai teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pati nusprendė, jog šiuo atveju papildomo detalaus planavimo nereikia, nes visais atvejais turi teisę priimti tokį spendimą, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių" 17 punktu, kuris nustato, jog kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti būtinas detalusis planas (ar jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Tačiau, kaip teigia pareiškėja, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje savivaldybėms tokia teisė nesuteikta. Pagal teisės aktų hierarchiją poįstatyminis teisės aktas negali prieštarauti įstatymui. Esant tokiai teisės aktų kolizijai turi būti taikoma aukštesnė - įstatymo nuostata, nesuteikianti savivaldybėms teisės spręsti, ar numatytai veiklos programai realizuoti būtinas detalusis planas (ar jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas.

24Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo – UAB „Erama“ – prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

251. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 punktu, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti būtinas detalusis planas (ar jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, jog būtinybės bei įstatymų reikalavimų rengti naujus teritorijų planavimo dokumentus nebuvo, todėl ir pareiškėjos teisė dalyvauti detaliajame planavime nebuvo pažeista.

262. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog viešasis interesas gali būti pažeidžiamas nuo visuomenės nuslėpus informaciją apie aplinką - išduodant statybos leidimą, nesurengus detaliojo planavimo, taip pat atėmus iš visuomenės teisę gauti informaciją bei galimybę dalyvauti priimant sprendimus. Tokie pareiškėjos teiginiai trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone yra atmestini dėl kelių argumentų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės (Administracinių bylų teisnos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, jog visuomeninės organizacijos ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje turi tik ta apimtimi, kiek konkretūs ginamą viešąjį interesą sudarantys aplinkosaugos reikalavimai buvo pažeisti, t.y. turi būti įrodyti konkretūs aplinkosaugos reikalavimų pažeidimai. Be to, pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų, kurie būtų padaryti išduodant skundžiamą statybos leidimą bei projektavimo sąlygų sąvadą, t. y. jokie Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkosaugą, pažeidimai nėra nurodyti. Galiausiai pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl gyvenamosios aplinkos ir aplinkosaugos pakitimų, pažeidžiančių visuomenės teisę į sveiką ir saugią aplinką.

273. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog „Žvėryno rajono planas 1995" neturi detaliojo plano bruožų. Vadovaujantis iki 1996 m. sausio 1 d. galiojusiais Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinaisiais nuostatais, detaliųjų planų sąvokos apskritai nebuvo, o projektavimas ir statybos leidimų išdavimas vyko remiantis specialiais planais, kurie atitiko detaliųjų planų rengimo tikslus. Pagal 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Teritorijų planavimo įstatymą, specialiųjų planų tikslas buvo reglamentuoti tam tikrų specifinių teritorijų (žemės ūkio žemės, miškų, vandenviečių, saugomų teritorijų, aplinką teršiančių objektų) ribas ir tvarkymą, o detalieji planai buvo rengiami kaip pagrindas statinių projektavimui ir statybai. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, darytina išvada, kad Žvėryno rajono planas yra detalusis planas, todėl jo pagrindu galėjo būti išduotas statybos leidimas Nr. GN/996/05-1181, statiniui adresu (duomenys neskelbtini) statyti.

284. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas, nors ir privalėjo, tačiau nekvietė specialisto, kad jis pasisakytų dėl to, ar Žvėryno rajono planą galima laikyti detaliuoju planu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio analizę, specialisto kvietimas suprantamas kaip teisė, bet ne prievolė ir taikytina ne vien bylą nagrinėjančio teismo, o visų proceso dalyvių atžvilgiu. Dėl šių priežasčių, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, pareiškėjos teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos, t. y. netyrė įrodymų, yra nepagrįstas ir atmestinas.

29Tretysis suinteresuotasis asmuo T.K. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad šis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

301. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metu visi medžiai buvo aptverti kad jie nebūtų sunaikinti ir žala aplinkai nebūtų padaryta.

312. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Erama" nesumažino želdinių kiekio, o vietoj netinkamų neaiškios kilmės krūmų pasodino daug gražių želdinių. Taigi buvusių krūmų sunaikinimas laikytinas apleistos aplinkos tvarkymu.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Apeliacinis skundas atmestinas.

35Iš pareiškėjos skundo matyti, jog pagrindinis jo reikalavimas yra panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2005 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimą Nr. GN/996/05-1181 statiniui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjos nuomone, šiuo leidimu pažeidžiant tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Erama” buvo leista vykdyti daugiaaukštę statybą vietoje šiuo metu nustatytos mažaaukštės, keisti reljefą, mažinti želdinių plotus, atlikti kitus žalingus aplinkai, veiksmus. Pareiškėja skunde teismui taip pat nurodė, kad šiuo skundu ji gina viešąjį interesą aplinkosaugos srityje (t.1, b.l. 1-2).

36Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu konstatavo, jog pareiškėja turi teisę šioje nagrinėjamoje byloje ginti viešą interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis), tačiau tik tiek, kiek tai susiję su konkrečiais aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove, kaip tai numato 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 2 straipsnis. Vertindamas šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja dalies savo skunde nurodytų aplinkybių (pažeidimų aplinkosaugos srityje) neįrodė, o kiti pareiškėjos nurodomi administracinių procedūrų viešojo administravimo pažeidimai nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi jais įstatyme numatyta subjektinė teisė ginant viešąjį interesą nepažeidžiama.

37Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjos teisės, kuri yra ginama teismine tvarka apimtis, t. y. nagrinėjant pareiškėjos skundą teisiškai reikšmingomis gali būti pripažįstamos ir vertinamos tos aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamo administracinio akto – statybos leidimo – teisėtumu aplinkosaugos srityje (aplinkybės, kurios pagrindžia, jog šio administracinio akto priėmimas ir įgyvendinimas gali neigiamai paveikti atitinkamų aplinkos elementų būklę). Tokia išvada atitinka tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004 bei 2004 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-720-04). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais buvo teigiama, jog atsakovas išduodamas statybos leidimą pažeidė tam tikras viešojo administravimo procedūras.

38Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėja teigė, kad įgyvendinant ginčijamą statybos leidimą bus keičiamas reljefas, mažinami želdinių plotai, atlikami kiti žalingi aplinkai (jos konkretiems elementams) veiksmai, tačiau tokių aplinkybių pareiškėja nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis). Tiek pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde minimi galimi aplinkosaugos reikalavimų pažeidimai bei grėsmė aplinkos elementams yra grindžiami tik pačios pareiškėjos vertinimu, tuo tarpu pats keliamas ginčo pobūdis yra susijęs aplinkybių, kurioms ištirti bei įvertinti yra reikalingos specialios žinios aplinkosaugos srityje, nustatymu. Tačiau tokie įrodymai, patvirtinantys realų žalingą arba kenksmingą ginčijamo statybos leidimo pagrindu atliekamų statybos darbų poveikį aplinkai (konkretiems jos elementams) nebuvo pateikti.

39Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Konvencija) 9 straipsnio 2 dalį kiekviena šalis, vadovaudamasi savo nacionaliniais įstatymais, užtikrina, kad atitinkami visuomenės atstovai rodantys pakankamą suinteresuotumą, arba kaip alternatyva, manantys, kad buvo pažeista kokia nors jų teisė, kai tai kaip būtina sąlyga numatyta šalies administracinės procesinės teisės normose, turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje, nepriklausomoje ir bešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje, institucijoje, siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo teisėtumą, veiksmus arba neveikimą, nepažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio nuostatų. Tuo tarpu Konvencijos 6 straipsnio nuostatos, susijusios su visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos taikomos išduodant leidimus planuojamoms veiklos rūšims, išvardytoms Konvencijos I priede, taip pat gali būti taikomos ir planuojamos veiklos rūšims, neišvardintoms Konvencijos I priede, bet galinčioms turėti didelį poveikį aplinkai (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies „a“ ir „b“ punktai).

40Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija atsakovo išduotą statybos leidimą, kuriuo trečiajam suinteresuotajam asmeniui buvo suteikta teisė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Žvėryno rajone pastatyti vieną daugiabutį gyvenamąjį namą (t.1, b.l. 18). Tokie skundžiamu administraciniu aktu (sprendimu) įteisinti statybos darbai nėra priskiriami prie Konvencijos I priede išvardintų veiklos rūšių, jie dėl savo lokalinio pobūdžio ir apimties (vieno daugiabučio namo statyba) taip pat negali būti laikomi veikla, kuri turi didelį poveikį aplinkai, jos elementams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konvencijos I priedą tokia veikla pripažįstama įvairių pramonės bei energetikos objektų statyba bei eksploatavimas, atliekų tvarkymas, nuotėkų šalinimas, geležinkelio linijų bei oro uostų pakilimo takų tiesimas, automagistralių ir greitkelių tiesimas, naudingųjų iškasenų gavyba ir kita panašiu pobūdžiu, apimtimi bei poveikiu aplinkai pasižyminti veikla. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamu statybos leidimu gali būti pažeidžiamas viešasis interesas, kurį pagal Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas pavesta ginti pareiškėjai kaip visuomenės atstovui.

41Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėja prateikė prašymą kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą dėl klaidingai į lietuvių kalbą išverstų Konvencijos 2 straipsnio 3 dalies „a“ bei „c“ punkte, taip pat Konvencijos 6 straipsnyje vartojamų sąvokų „kultūros objektai“, „gamtos objektai“ bei „planuojama veikla“ išaiškinimo, tačiau toks prašymas atmestinas. Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas dėl pareiškėjos nurodytų Konvencijos sąvokų „kultūros objektai“ bei „gamtos objektai“ aiškinimo, taip pat dėl sąvokos „planuojama veikla“ aiškinimo ir taikymo apimties pareiškėjos nurodomu aspektu, t. y. vertinant, jog Konvencijos lietuviškame vertime vartojama sąvoka „planuojama veikla“ suteikia visuomenei teisę dalyvauti tik teritorijų planavimo procese, iš esmės nekyla. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl atskirų Konvencijoje vartojamų sąvokų išaiškinimo yra atmestinas.

42Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta yra atmestini pareiškėjos teiginiai, jog ginčijamu statybos leidimu buvo pažeistas viešasis interesas aplinkosaugos srityje. Kartu pažymėtina, jog nors pareiškėja teigia, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą buvo pažeistos jos teisės dalyvauti teritorijų planavimo procese, tačiau byloje nustatyta, kad šis statybos leidimas buvo išduotas pagal nustatyta tvarka patvirtintą ir įregistruotą teritorijų planavimo dokumentą - Žvėryno rajono planą, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V (t.1, b.l. 29, 93). Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) detalieji planai ir projektai, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąją tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki .1996 m. sausio 1 d., kuomet įsigaliojo 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymas Nr.I-1120). Todėl pareiškėjos, kuri kaip visuomeninė organizacija buvo įsteigta tik 2002 m. gegužės 17 d. (I tomas, b. l. 12), teisė dalyvauti detaliojo planavimo procese ir viešame detaliojo planavimo dokumentų svarstyme tvirtinant Žvėryno rajono planą pažeista nebuvo.

43Dėl kito pareiškėjos skundo reikalavimo - panaikinti 2005 m. gegužės 25 d. projektavimo sąlygų sąvadą reg. Nr. RPS 3229, kuris išduotas statytojui UAB „Erama“ namui (duomenys neskelbtini) statyti - konstatuotina, jog pareiškėja yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą šiam administraciniam aktui apskųsti, kadangi administracinėje byloje Nr. I-125-14/2006 pareiškėja jau 2005 m. lapkričio 1 d. buvo padavusi analogišką skundą, tačiau dėl to paties reikalavimo termino atnaujinti neprašė. Kitas pareiškėjos skundžiamas administracinis aktas - Vlniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. rugpjūčio 9 d. protokolinis nutarimas (t.1, b.l. 19) - yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. juo buvo rekomenduota išduoti UAB “Erama“ statybos leidimą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) statybai, todėl nelaikytinas administraciniu teisės aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme ir nenagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

44Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti :nepakeistą, o pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja visuomeninė organizacija ,,Žvėryno bendruomenė” su skundu... 5. Pareiškėja paaiškino, kad statybos leidimas Nr. GN/996/05-1181 yra... 6. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 7. Paaiškino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo... 8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m.... 9. Atsakovas nurodė ir tai, kad Vilniaus m. tarybos 1998 m. gruodžio 18 d.... 10. Atsakovo teigimu, apie projektuojamą statinį buvo informuoti aplinkinių... 11. Atsakovas akcentavo, kad 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų... 12. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB ,,Erama” atsiliepimu į pareiškėjos... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu... 15. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio... 16. Teismas pabrėžė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio... 17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja taip pat savo skunde... 18. Dėl kitų pareiškėjos prašymų - panaikinti 2005 m. gegužės 25 d.... 19. III.... 20. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 21. 1. Anot pareiškėjos, Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra... 22. 2. Kaip teigia pareiškėja, ji pateikė įrodymus, jog statybos leidimas... 23. 3. Anot pareiškėjos, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepagristai teigė,... 24. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis... 25. 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.... 26. 2. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog viešasis interesas gali būti... 27. 3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog „Žvėryno rajono planas 1995"... 28. 4. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas, nors ir privalėjo,... 29. Tretysis suinteresuotasis asmuo T.K. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį... 30. 1. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metu visi medžiai buvo... 31. 2. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Erama" nesumažino želdinių... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Apeliacinis skundas atmestinas.... 35. Iš pareiškėjos skundo matyti, jog pagrindinis jo reikalavimas yra panaikinti... 36. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu konstatavo, jog... 37. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 38. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėja teigė, kad... 39. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal Orhuso konvencijos dėl... 40. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija atsakovo išduotą... 41. Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėja prateikė... 42. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta yra atmestini pareiškėjos teiginiai, jog... 43. Dėl kito pareiškėjos skundo reikalavimo - panaikinti 2005 m. gegužės 25 d.... 44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą... 47. Nutartis neskundžiama....