Byla 2-270-613/2014
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, Eglei Končiūtei, dalyvaujant ieškovui S. R., ieškovo atstovui advokatui Arūnui Devėnui, atsakovės atstovui G. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 11466 Lt neišmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-05 su atsakove buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas ieškovui priklausantis automobilis Lexus IS250 valst. ( - ) nuo jo sunaikinimo ar sugadinimo dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų. 2013-08-10 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Apie įvykį buvo informuota atsakovė, pateikti visi reikalingi dokumentai bei sudarytos sąlygos atsakovės ekspertams apžiūrėti automobilį padarytai žalai įvertinti. Nustatydama išmokėtinos draudimo išmokos dydį atsakovė vadovavosi UAB „Pajūrio autorika“ atliktu vertinimu ir nustatė, jog žalos dydis sudaro 33923 Lt. Nesutikdamas su apskaičiuotu žalos dydžiu, ieškovas kreipėsi į nepriklausomų ekspertų biurą UAB „Klasera“, kurio specialistų paskaičiavimu, ieškovui padarytos žalos atlyginimui atsakovė privalėjo išmokėti 43000 Lt (atskaičius 400 Lt besąlyginę išskaitą). Po pradinio ieškinio pateikimo teismui atsakovė ieškovui 2013-12-11 pervedė neginčijamą draudimo išmokos dalį, t.y. 31534 Lt, todėl liko skolinga ieškovui 11466 Lt neišmokėtos draudimo išmokos.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad gavusi iš ieškovo pranešimą apie eismo įvykį, atsakovė pradėjo įvykio tyrimo ir administravimo procedūrą, kuriai pasibaigus buvo priimtas sprendimas išmokėti ieškovui draudimo išmoką. 2013-12-10 ieškovui buvo apskaičiuota 33523 Lt draudimo išmoka. Kadangi sudarant draudimo sutartį ieškovas buvo sumokėjęs tik dalį draudimo įmokos, t.y. 663 Lt iš bendros 2652 Lt draudimo įmokos sumos, išmokant draudimo išmoką už sunaikintą automobilį buvo išskaičiuota nesumokėta draudimo įmokos dalis (1989 Lt), todėl ieškovui buvo pervesta 31534 Lt ir laikytina, jog atsakovė ieškovui išmokėjo 33523 Lt draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis buvo apskaičiuotas remiantis UAB „Pajūrio autorika“ atliktu vertinimu. Atsakovės manymu, UAB „Pajūrio autorika“ atliktas vertinimas yra tikslesnis nei UAB „Klasera“ vertinimas, kadangi atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytus vertinimo ataskaitai keliamus reikalavimus. Be to, buvo įvertintos esminės aplinkybės, į kurias atlikdama vertinimą neatsižvelgė UAB „Klasera“, t.y. ginčo automobilis Lexus IS250 buvo skirtas JAV rinkai, šis automobilis JAV buvo netaisytinai sugadintas ir į Europą įvežtas perdirbimui, o jo remontas atliktas nekokybiškai. Mano, kad atsakovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą draudimo sutartį įvykdė tinkamai.

4Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje ir byloje esančiame ekspertizės akte yra neatitikimų ir prieštaravimų dėl vertinamo automobilio būklės. Be to, nustatant automobilio vertę buvo remiamasi automobilių vertėmis, kurių galingumai skiriasi. Vertinant automobilius nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo tinkamas naudoti Europos rinkoje. Nurodė, kad automobilis buvo pirktas geros būklės, praėjo techninę apžiūrą, todėl žalos dydis turėtų būti nustatomas remiantis ieškovo pateikta vertinimo ataskaita.

5Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovo transporto priemonė buvo apdrausta pas atsakovę. Ginčo dėl ieškovo teisės į draudimo išmoką taip pat nėra, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo reikalaujamos draudimo išmokos dydžiu. Nurodė, jog tiek pagal ieškovo pateiktą vertinimo ataskaitą, tiek pagal atsakovės atliktą vertinimą nustatyta, kad ieškovui priklausančio automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, todėl šiuo atveju buvo aktualu nustatyti automobilio rinkos vertę iki eismo įvykio ir jo likutinę vertę po eismo įvykio. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės pateiktų turto vertinimo ataskaitų buvo prieštaravimų, atsakovė pateikė prašymą atlikti kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kurią atlikus buvo nustatyta, kad automobilio rinkos vertė iki įvykio buvo 48100 Lt, o likutinė vertė po eismo įvykio – 12300 Lt, todėl žalos dydis 35800 Lt. Ieškovas iki įvykio buvo sumokėjęs tik dalį draudimo įmokos – 663 Lt. Kadangi atsakovės apskaičiuota draudimo išmoka sudarė 33523 Lt, o atlikus įskaitymą dėl ieškovo nesumokėtos draudimo įmokos dalies, ieškovui buvo pervesta 31534 Lt, atsakovė sutinka ieškovui sumokėti 2277 Lt ir ieškovo ieškinį šioje dalyje pripažįsta.

6Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovo užsakymu atliko automobilio Lexus IS250 įvertinimą. Vertindamas automobilį vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, turto vertinimo metodika bei kitais teisės aktais. Minėtas automobilis turi ir Europos, ir JAV atitikimo kodą, todėl tai laikytina automobilio privalumu. Automobilio rinkos vertė nustatoma lyginant rinkoje esančius analogiškus modelius. Byloje teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas neturėjo automobilio techninio paso, todėl mano, jog ekspertas negalėjo įvertinti aplinkybės, jog automobilis buvo tinkamas naudoti Europos rinkoje. Visa tai lėmė nustatytų rinkos kainų skirtumą. Taikant lyginamąjį metodą UAB „Klasera“ lyginimui naudojo automobilius, kurie tinkami naudoti Europos rinkoje, o UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje ir ekspertizės akte palyginimui naudoti automobiliai, kurie netinkamai Europos rinkai, todėl tai turėjo įtakos nustatytų kainų skirtumui. Mano, jog iš automobilio VIN kodo šios aplinkybės nustatyti negalima.

7Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2013-07-05 sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 99567626), kurios pagrindu buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) (b.l. 6). 2013-08-10 ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis Lexus IS250, valst. Nr. ( - ). Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovo užsakymu Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų įmonė UAB „Klasera“ atliko automobilio Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) vertinimą bei pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 13-0125, pagal kurią transporto priemonės Lexus IS250 rinkos vertė prieš apgadinimą nustatyta 57300 Lt, transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo 13900 Lt, o nustatyta vertė žalai atlyginti – 43400 Lt. Atsakovės užsakymu turto vertintojas UAB „Pajūrio autorika“ atliko automobilio Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) vertinimą ir pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 20130905-2, pagal kurią ieškovui priklausančios transporto priemonės Lexus IS250 rinkos vertė prieš eismo įvykį nustatyta 45901 Lt, transporto priemonės likutinė vertė po eismo įvykio 11978 Lt, o nustatyta vertė žalai atlyginti – 33923 Lt. Vadovaujantis UAB „Pajūrio autorika“ atliktu įvertinimu ir atskaičius draudimo sutartyje numatytą besąlyginę 400 Lt išskaitą, 2013-12-10 ieškovui paskaičiuota 33523 Lt draudimo išmoka. 2013-12-11 atsakovė ieškovui pervedė 31534 Lt draudimo išmoką, o atsakovo nesumokėtą draudimo įmokos dalį, t.y. 1989 Lt išskaitė iš atsakovės ieškovui mokėtinos draudimo išmokos sumos. 2014-03-18 teismo nutartimi byloje paskirta automobilio Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) vertinimo ekspertizė. 2014-05-20 kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte Nr. TE14-0410 nustatyta, jog automobilio Lexus IS250 rinkos vertė iki 2013-08-10 eismo įvykio buvo 48100 Lt, o likutinė vertė po 2013-08-10 eismo įvykio – 12300 Lt.

9Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006).

10Šiuo atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2013-08-10 ( - ) įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis Lexus IS250, valst. Nr. ( - ), buvo draudiminis įvykis, dėl kurio ieškovas įgijo teisę į draudimo išmoką, o atsakovė įgijo pareigą ieškovui šią draudimo išmoką išmokėti. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl atsakovės ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos dydžio.

11Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui priklausančios transporto priemonės Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) remontas po 2013-08-10 įvykusio eismo įvykio yra ekonomiškai netikslingas, todėl ieškovui priklausanti transporto priemonė laikytina sunaikinta. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklės) 1.21 punktą, transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu jos remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu nėra tikslingas. Transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, jei būtinosios remonto išlaidos yra lygios arba viršija transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną ir liekanų vertės skirtumą. Taisyklių 9.8 punktas numato, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju, nuostolio dydis apskaičiuojamas iš draudimo sąlygų 6 skyriuje nurodytu būdu nustatytos transporto priemonės draudimo sumos atėmus transporto priemonės liekanų vertę. Kadangi šalių sudarytoje draudimo sutartyje konkreti draudimo suma nenurodyta, taikytinas Taisyklių 6.1 punktas, pagal kurį draudimo sutartyje nesant konkrečios draudimo sumos, draudimo suma yra lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas konstatuotina, kad ieškovui padarytos žalos dydis nustatytinas iš automobilio Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) rinkos vertės eismo įvykio dieną atėmus šios transporto priemonės likutinę vertę po eismo įvykio.

12Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė teismui transporto priemonės vertės nustatymo ataskaitas, kuriose nurodomos skirtingos automobilio Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) rinkos vertės iki eismo įvykio ir jo likutinės vertės po eismo įvykio. Siekiant pašalinti byloje esančius neaiškumus, susijusius su ginčo automobilio verte, buvo paskirta ir atlikta kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurios metu teismo ekspertas nustatė, kad automobilio Lexus IS250 rinkos vertė iki 2013-08-10 eismo įvykio buvo 48100 Lt, o likutinė vertė po 2013-08-10 eismo įvykio – 12300 Lt. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai taip pat ir tais atvejais, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pažymėtina, jog minėtų ekspertizės akto trūkumų šioje byloje teismas nenustatė. Teismo ekspertizė byloje buvo atlikta dėl teismo nutartyje ekspertui suformuluotų klausimų, ją atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, pateiktas ekspertizės aktas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, o ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą. Ieškovas ginčijo byloje esančio ekspertizės akto patikimumą motyvuodamas tuo, jog ekspertizė atlikta teismo ekspertui neturint transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl anot ieškovo, atlikdamas vertinimą teismo ekspertas negalėjo žinoti, jog automobilis buvo tinkamas naudoti Europos rinkoje ir tai galėjo lemti klaidingą automobilio rinkos kainos nustatymą. Pažymėtina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti byloje esančio ekspertizės akto patikimumu, kadangi ieškovui priklausančio automobilio vertinimo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas A. P. nereikalavo pateikti jokių papildomų duomenų ar dokumentų, reikalingų ekspertizės atlikimui, todėl laikytina, jog eksperto turimi duomenys jam buvo pakankami ekspertizei atlikti ir teismo nutartyje suformuluotiems klausimams atsakyti. Be to, nors teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S. paaiškino, kad iš automobilio VIN kodo negalima nustatyti aplinkybės, kad automobilis yra skirtas naudoti Europos rinkai, tačiau kartu nurodė, jog tai yra tik jo nuomonė, kurios šis liudytojas argumentuotai pagrįsti negalėjo. Kritiškai vertintini ir kiti liudytojo E. S. teismo posėdžio metu išsakyti abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl byloje esančio ekspertizės akto trūkumų, kadangi šios pastabos išsakytos asmens, kuris nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jis ekspertizės byloje neatliko ir išsamiai su byloje esančiu ekspertizės aktu nėra susipažinęs. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, teismas neturi pagrindo abejoti 2014-05-20 ekspertizės akte Nr. TE-14-0410 nustatyta automobilio Lexus IS250 rinkos verte iki eismo įvykio ir jo likutine verte po eismo įvykio.

13Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad automobilio Lexus IS250, valst. Nr. ( - ) rinkos vertės iki 2013-08-10 eismo įvykio, t.y. 48100 Lt ir šio automobilio likutinės vertės po 2013-08-10 eismo įvykio, t.y. 12300 Lt skirtumas sudaro ieškovo nuostolių dydį – 35800 Lt. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog dalis draudimo išmokos, t.y. 31534 Lt ieškovui buvo pervesta 2013-12-11 mokėjimo pavedimu (b.l. 52). Be to, Taisyklių 5.7 punktas numato, kad jeigu draudžiamojo įvykio metu transporto priemonė buvo sunaikinta arba pavogta, draudimo sutartis pasibaigia, o likusi nesumokėta einamųjų draudimo metų draudimo įmoka už tos transporto priemonės draudimą išskaičiuojama iš mokėtinos draudimo išmokos. Pagal šalių sudarytą draudimo sutartį bendra draudimo įmokos suma sudaro 2652 Lt, kurios mokėjimas buvo išdėstytas dalimis. Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškovo nesumokėta draudimo įmokos dalis sudaro 1989 Lt. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, todėl iš ieškovui išmokėtinos draudimo išmokos sumos išskaičiuotina ieškovo atsakovei nesumokėta draudimo įmokos dalis, t.y. 1989 Lt ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2277 Lt nesumokėta draudimo išmoka (35800 Lt – 31534 Lt – 1989 Lt).

14Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

16Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1290 Lt žyminis mokestis (b.l. 4), 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 54) ir 460,43 Lt išlaidų už turto vertinimo paslaugas UAB „Klasera“ (b.l. 55), iš viso 4250,43 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2400 Lt, kurie buvo sumokėti už ekspertizės atlikimą (b.l. 116, t.2, b.l. 8). Laikytina, jog patenkinta 20 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, o atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 80 proc. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 20 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 850,08 Lt. Atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteistina 80 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1920 Lt. Atlikus šalims priteistinų viena kitai bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1069,92 Lt bylinėjimosi išlaidų (1920 Lt – 850,08 Lt).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

18patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834 ieškovo S. R. a.k. ( - ) naudai 2277 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis Lt 00 ct) draudimo išmokos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 2277 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovo S. R. a.k. ( - ) atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834 naudai 1069,92 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis Lt 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė,... 2. ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį,... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad... 4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė... 5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš... 6. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovo užsakymu... 7. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė... 9. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 10. Šiuo atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2013-08-10 ( - )... 11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui priklausančios... 12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo... 13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis aptartu teisiniu... 14. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 18. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 19. Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834 ieškovo... 20. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovo S. R. a.k. ( - ) atsakovės AB „Lietuvos draudimas“... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...