Byla 2S-1045-390/2011
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Atsakovas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų E. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su atsakovu bent iki mokslo metų pabaigos. Nurodė, kad mergaitės nuo 2010 m. birželio pradžios gyvena su atsakovu. Mergaitės pačios paprašė, kad atsakovas jas pasiimtų. Kiek kartų lankėsi Vaikų teisių tarnybos atstovai, tiek ir teismo posėdžio metu mergaitės nedviprasmiškai išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su atsakovu. Nei viena iš tarnybų nenustatė, kad atsakovas yra blogas tėvas ir blogai jomis rūpinasi. Atvirkščiai rašytiniai įrodymai byloja, kad mergaitės gerai mokosi, yra prižiūrėtos, joms sudarytos visos sąlygos mokytis, pailsėti, turi draugų, lanko būrelius. O mamos elgesys yra visiškai priešingas. Ieškovė tik deklaruoja savo meilę vaikams, bet nepadarė nei vieno veiksmo, kad mergaitės ją pamiltų. Visas ieškovės dėmesys buvo nukreiptas į tai, kad rašyti skundus į visokiausias institucijas, o pasidomėti vaikais jai buvo neįdomu, nes dukters E. ji nepasveikino su gimimo diena, abiejų dukrų ji nepasveikino nei su Šv. Kalėdomis, nei Su Naujaisiais Metais, niekada per tokį ilgą laikotarpį nepasidomėjo ar jos sveikos, ar turi ką valgyti ir pan. Tos kalbos, kad atsakovas draudžia ieškovei bendrauti su vaikais yra melagingos, nes mergaitės kasdien lanko mokyklą, todėl niekas ieškovei netrukdė pasiimti mergaites, bet ji to nedarė, nes ieškovei jų nereikia. Mergaitės jau beveik pusę metų lanko Marijampolės Ryto pagrindinę mokyklą. Atsakovui paskambino iš šios mokyklos ir pasakė, kad negali mergaitėms išvesti trimestro, nes jos kompiuterinėje bazėje yra rodomos, kad lanko Kauno Kovo 11 vidurinę mokyklą. Ši mokykla, nors ir pripažįsta, kad mergaitės nelankė joje nei vienos pamokos, bet dėl ieškovės neišbraukia iš sąrašų. Susidaro absurdiška situacija, kad dėl suaugusiųjų labiausiai kenčia vaikai. Mergaitės jau daugiau kaip pusę mokslo metų mokosi Marijampolės mokykloje, joms čia patinka, lanko būrelius, turi pastovius draugus, todėl jų pervežimas į kitą mokyklą Kaune būtų mergaitėms didelė trauma. Bent jau iki mokslo metų pabaigos turėtų būti nustatyta, kad mergaitės gyvena su atsakovu, nes jų mama gyvena Kaune ir kasdien vežioti į Marijampolę yra neįmanoma.

4Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo nutartimi 2010-05-31 panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nutarties dalis, kuria buvo uždrausta atsakovui matytis su nepilnametėmis dukromis ir palikta galioti nutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovei leidus atsakovui bendrauti su vaikais jie nebuvo grąžinti ieškovei ir faktiškai vaikai yra pas atsakovą nuo 2010 m. birželio mėnesio. 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo dalinai tenkinti prašymai dėl laikinos apsaugos priemonės taikymo (b.l. 65-68, t. 2) ir pavesta atsakovui vaikus ir jų dokumentus grąžinti ieškovei, o jam nevykdant reikalavimo pavesta ieškovės pasirinktam antstoliui vaikus perduoti ieškovei bei nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Nutartis nėra įvykdyta iki šiol. E. B. nuo 2010-09-10 priimta į ( - ) pagrindinės mokyklos 1a klasę, o E. lanko 2 a klasę. Teismas nurodė, kad vaikai turi augti saugioje ir įprastoje aplinkoje ir negali būti jų gyvenamoji vieta keičiama kas keli mėnesiai. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi su ieškove ir pakankamo pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu kol bus išnagrinėta civilinė byla nėra. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę rinktis mokyklą ir ją keisti. 29 str. 3d. nustatyta, kad gali būti priimami į mokyklą vaikai, gyvenantys kitur, o ne steigėjo tai mokyklai priskirtoje teritorijoje. Todėl, atsakovo motyvas, kad vaikams negali būti išvesti pusmečio (trimestro) pažymiai nėra pagrįstas, nes vaikai lanko nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. į ( - ) pagrindinę mokyklą ir, jeigu mokykla vaikus priėmė į mokyklą mokytis, jiems turi būti taikomos bendros nuostatos kaip ir visiems vaikams, besimokantiems toje mokykloje, taigi ir vertinamas jų pažangumas.

5Atskiruoju skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti 2011-02-18 nutartį toje dalyje, kurioje netenkintas atsakovo prašymas ir esant esminėms naujoms aplinkybėms prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Nurodo, kad ieškovė turėdama teismo nutartį, pagal kurią vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama, pagal Švietimo įstatymo 45 str. nuostatas sudarė mokymo sutartį su į ( - ) vidurine mokykla. Kadangi kiekvienas vaikas turi „mokymosi krepšelį“, tai ir finansavimas yra duodamas tai mokyklai, kuri sudariusi šią sutartį. Visi duomenys yra kompiuterizuoti ir, jei vaikas yra įrašytas į vieną mokyklą, jis negali būti įrašytas į kitą. Todėl vaikai, nors iš tikrųjų lanko mokyklą Marijampolėje, bet dokumentaliai jų ten nėra. Kadangi vaikai į ( - ) pagrindinę mokyklą neįtraukti, mokykla neturi teisės jų atestuoti, tai yra išvesti trimestro. Todėl mokyklos direktorius ir prašė padėti teismo išspręsti šį klausimą. Taip pat nurodo, jog 2011-02-21 vyko vaikų perdavimas ieškovei, dalyvaujant ieškovei, vaikų teisių atstovams, policijos darbuotojui ir vertėjai, kurio metu vaikai kategoriškai atsisakė eiti su mama.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti 2011-02-18 nutartį. Nurodo, kad byloje jau yra nustatytos aplinkybes, kad vaikai yra tėvo nuteikinėjami ir tik todėl, bijodami būti nubausti už nepaklusnumą, kartoja išmoktą frazę, kad nenori gyventi pas mama tai patvirtina atsakovo polinkį auklėti vaikus neatsižvelgiant į jų pagrindinį norą neprarasti ryšio su abiem tėvais. Byloje esančios aplinkybės patvirtina tėvo nusiteikimą siekti, kad motina nebeturėtų realios galimybės bendrauti su vaikais ir tai yra akivaizdu, nors mama kur kas tinkamiau užtikrintų mergaičių teises, kadangi moka lietuvių kalbą yra išsilavinusi ir padėtų joms ugdytis, atsižvelgiant į lytį mergaičių gyvenimas su mama labiau atitiktų jų interesus. Nepilnamečių vaikų nuomone byloje ir priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra sumenkinta, tačiau šioje byloje negali būti laikoma kriterijumi sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą, dėl sekančių aplinkybių: atsakovas nemoka lietuvių kalbos ir neturi galimybės ne tik tinkamai ugdyti vaikus, bet ir turi kalbos barjerą bendraujant su pedagogais, psichologais, gydytojais; Kauno VTAS atsakovui buvo rekomenduota naudotis psichologo pagalba, tačiau rekomendacijas jis ignoravo: atsakovo motyvacija yra skurdi, išsilavinimas menkas. Todėl jis prie geriausių norų negali tinkamai auklėti nepilnamečius vaikus, nekalbant apie tai, kad vaikams gyvenant su atsakovu, dėl jo gyvenimo būdo yra reali grėsme. Atsakovas teistas Lietuvoje ir Vokietijoje (oficialūs įrodymai yra surinkti byloje ). Lietuvoje jis yra nuteistas už įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymas, kas rodo, kad jis negales vaikus išmokyti būti dorais ir sąžiningais piliečiais, gerbiančiais Įstatymus ir visuomenėje nusistovėjusias taisykles. Vokietijoje atsakovas yra teistas už grupinį išžaginimą ir grupinį seksualinį išnaudojimą, du kartus už narkotikų įstatymo pažeidimus, kas vėl suponuoja į skurdžios asmenybės ypatumus ir jam prie geriausių noru negali būti patikėti auginti ir auklėti vaikus, tuo labiau, kad nėra žinoma ar šiuo metu jau yra visiškai išnykę jo iškrypėliški seksualiniai polinkiai, nėra galimybės šiuo metu nustatyti ar narkotines medžiagas atsakovas naudojo pats ar vertėsi jų prekyba, tačiau bet kokiu atveju, net nesant motinos, vaikai negali augti aplinkoje, kuri yra nesaugi ir gyvenimas tokioje aplinkoje aiškiai prieštarauja vaikų interesams. Liudytojos S. B. parodymai paneigia, kad skundo aplinkybę, kad vaikams leidžiama bendrauti su kitais vaikais. Kauno VTAS rekomendavo naudotis psichologo pagalba, kad 2010 06 15 LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba rekomendavo kuo skubiau spręsti klausimą dėl tam tikrų papildomų teisinių apsaugos priemonių taikymo, tame tarpe rekomendavo riboti tėvo bendravimą su dukromis. 2010 08 05 tos pačios tarnybos buvo konkrečiai nustatyta, kad atsakovas B. perkelia, ne pagal amžių sunkią, atsakomybės naštą nepilnametėms dukroms, priversdamas jas jaustis kaltomis. Socialinė pedagogė yra informavusi ieškovę G. B.. kad atsakovas uždraudė pedagogams, leisti mergaitėms bendrauti su mama Ryto vidurinėje mokykloje. 2010- 09-21 mergaites iškvietus apklausai į teismą, tėvas jas saugojo teismo fojė, neleisdamas ateiti prie teismo salės, kur posėdžio laukė ieškove ir kiti proceso dalyviai, drausmino dukrą kuri įėjusi i teismo salę pamojavo mamai, veržėsi duoti nurodymų teisėjai, kaip turi būti apklausiamos jo dukros. Marijampolės VTAS darbuotoją viešai kaltino kyšininkavimu. VTAK savo išvadose nurodė, kad natūralu kai vaikai pasiduoda poveikiui to iš tėvų su kuriuo atitinkamu momentu bendrauja daugiau.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nepilnamečių dukrų E. B., gim. 2003-07-02, ir E. B., gim. 2002-05-13, gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jų motina G. B.. Atsakovui E. B. uždrausta matytis su nepilnametėmis dukromis, uždrausta jas lankyti vaikų mamos ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ir nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigose, kurias dukros lankys ar bet kurioje kitoje vietoje, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1509-399/2010. Kauno apygardos teismo nutartimi 2010-05-31 panaikinta nutarties dalis, kuria buvo uždrausta atsakovui matytis su nepilnametėmis dukromis nutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove palikta galioti. 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi pavesta atsakovui vaikus ir jų dokumentus grąžinti ieškovei, o jam nevykdant reikalavimo pavesta ieškovės pasirinktam antstoliui vaikus perduoti ieškovei bei nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Nutartis nėra įvykdyta iki šiol. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi netenkino atsakovo E. B. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gim. 2003-07-02, ir E. B., gim. 2002-05-13, gyvenamąją vietą, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, su atsakovu, nustatant, kad ieškovė G. B. su vaikais gali bendrauti tik dalyvaujant atsakovui E. B.. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis palikta nepakeista, atsakovo atskirasis skundas atmestas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas nevykdo įsiteisėjusių teismo nutarčių. 2011-02-07 atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Atsakovas savo prašymą keisti vaikų gyvenamąją vietą iš esmės motyvuoja tuo, kad mergaitėms nevedami pažymiai pasibaigus mokslo metų pusmečiui bei tuo, kad dukros atsisako vykti gyventi pas motiną. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovei leidus atsakovui bendrauti su vaikais jie nebuvo grąžinti ieškovei ir faktiškai vaikai yra pas atsakovą nuo 2010 m. birželio mėnesio. Mergaitės nuo 2010-09-09 mokosi į ( - ) pagrindinėje mokykloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent dėl to, kad atsakovas nevykdo teismo nutarčių, kuriomis nustatyta nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta su jų motina, o atsakovas įpareigotas vaikus ir jų dokumentus grąžinti ieškovei ir susidarė tokia situacija kai nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, o vaikai faktiškai gyvena su kitu. Aplinkybė, jog teismo nutartis yra nevykdoma, negali sudaryti ir nesudaro teisėto pagrindo pakeisti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš teismo posėdžio protokolo, Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus 2010-08-05 pažymos matyti, kad mergaitės yra išreiškusios norą gyventi su tėvu (atsakovu). CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, jog sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. 2010 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologinio įvertinimo rezultate konstatuota, jog pokalbio metu mergaitės sako, kad nenori pas mamą, tačiau išsako tokius argumentus, kokius prieš tai buvo išsakęs tėvas, dėl to galima daryti prielaidą, kad mergaitėms buvo daroma įtaka nuostatos prieš motiną formavimui. Mergaičių susitikimo su motina metu pastebėta, kad pamačiusios mamą jos susigraudina, užsisklendžia, nieko nekalba. Kai nebuvo stebimos psichologės, mergaitės atsisveikinant su mama apsikabino ir atsibučiavo. Psichologė taip pat konstatavo, jog tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktų stadijoje, dėl to pagalbos mergaitėms teikimas žymiai apsunkintas, nes vykdomos sąmoningos manipuliacijos, kurių metu daromas netinkamas poveikis mergaitėms, jos yra emociškai trikdomos ir psichologiškai žalojamos. Atsižvelgusi į mergaičių psichologinio įvertinimo rezultatus, teisėjų kolega sprendžia, jog nagrinėjamu atveju mergaičių išreikštas noras gyventi su tėvu, prieštarauja jų interesams, dėl to sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, į jų norą neatsižvelgtina.

10Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgtina į kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek atsakovo tiek ieškovės buities sąlygos yra geros, tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi. Tačiau atsakovas Lietuvoje yra nuteistas už įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymą, Vokietijoje atsakovas yra teistas už grupinį išžaginimą ir grupinį seksualinį išnaudojimą bei už du narkotikų įstatymo pažeidimus (2010-11-15 informacija iš federacijos centrinio registro). Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečių mergaičių laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka nepilnamečių interesus.

11Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrista pirmosios instancijos teismo išvadą, jog mokyklai vaikus priėmus į mokyklą mokytis, jiems turi būti taikomos bendros nuostatos kaip ir visiems vaikams, besimokantiems toje mokykloje, taip pat ir vertinamas jų pažangumas (Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 29 str. 1 d., 3 d.). Kartu pažymi, kad vaikų pažangumo įvertinimo klausimas negali būti sprendžiamas keičiant įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Tas faktas, jog antstolei vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1509-399 dėl vaikų ir jų asmens dokumentų paėmimo ir perdavimo motinai, mergaitės atsisakė eiti su motina, todėl antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, taip pat nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui. Vykdomojo dokumento vykdymo klausimas spręstinas vykdymo procese, vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.

12Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo sprendžiamas iš esmės, šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išsprendė teisingai, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

Nutarė

15Atskirąjį skundą atmesti.

16Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties nekeisti.

Proceso dalyviai