Byla I-769-394/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, nedalyvaujant pareiškėjui E. B., dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, dalyvaujant atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos bei Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, atstovei L. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės tarybai bei Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. T-423, pripažinti pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, laikyti pareiškėją atleistu iš pareigų teismo sprendimo pagrindu teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteisti iš atsakovų kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2017 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti kompensaciją už neteisėtą atleidimą.

5Pareiškėjas E. B. skunde, patikslintame skunde (b. l. 2–5, 178–179) nurodė ir jo atstovas advokatas Egidijus Morkūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-101 pareiškėjas paskirtas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas 2015–2019 metų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje 2016 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. T-423, kuriuo nuspręsta 2017 m. sausio 2 d. pareiškėją atleisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas, nes yra priimtas padarant esminių savivaldybės tarybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie tiesiogiai lėmė pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimą. 2016 m. gruodžio 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės merui 15-os Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių grupė įteikė prašymą dėl savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo, svarstyti teikė Šiaulių miesto mero pavaduotojo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo klausimus. 2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriatas gavo raštą, kad pasirašiusių Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 13 narių grupė šaukia Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį 2016 m. gruodžio 15 d. 14 val., posėdyje teikė svarstyti Šiaulių miesto mero pavaduotojo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo klausimus. 2016 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės sekretoriatas gavo raštą, kad raštą pasirašiusių Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 12 narių grupė vietoj 2016 m. gruodžio 15 d. posėdžio šaukia kitą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį 2016 m. gruodžio 19 d. 13 val., teikė svarstyti Šiaulių miesto mero pavaduotojo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo ir kitus klausimus. 2016 m. gruodžio 19 d. įvyko Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame priimtas sprendimas Nr. T-423 atleisti 2017 m. sausio 2 d. E. B. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų (praradus į pareigas jį priėmusios kolegialios savivaldybės institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos – pasitikėjimą). Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 13 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos posėdžius šaukia savivaldybės meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. 2016 metų gruodžio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybėje nebuvo situacijos, kuri galėtų būti apibūdinta kaip „mero nebuvimas“. VSĮ 13 straipsnio 4 dalis savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo iniciatyvos teisę suteikia ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių grupei. Kaip nurodyta įstatyme, tarybos narių grupės reikalavimas sušaukti savivaldybės tarybos posėdį merui yra privalomas, jeigu kartu su reikalavimu tarybos iniciatoriai pateikė svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais. Meras privalo sušaukti tarybos posėdį ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2016 m. gruodžio 1 d. merui įteiktas reikalavimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus neatitiko įstatymo reikalavimų – merui nepateikti nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvai, o tai yra būtina sąlyga pagal VSĮ 29 straipsnio 3 dalį. Nei 2016 m. gruodžio 9 d., nei 2016 m. gruodžio 12 d. neegzistavo VSĮ 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, jog ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė tampa subjektu, turinčiu teisę sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia. Šiaulių savivaldybės tarybos narių grupė, šaukdama savivaldybės tarybos posėdžius, kai pagal įstatymą tokios teisės neturėjo, viršijo kompetenciją. Šiaulių miesto savivaldybės meras taip pat nebuvo inicijavęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūros, kaip numatyta VSĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių grupė jau vien įtraukdama į šaukiamo tarybos posėdžio darbotvarkę klausimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo, nesant tokios savivaldybės mero iniciatyvos, ne tik padarė esminį VSĮ 29 straipsnio 3 dalies pažeidimą, tačiau ir dar kartą viršijo savo kompetenciją. Vykusio tarybos posėdžio metu taip pat buvo padaryta ir kitų esminių pažeidimų. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdžio iniciatorių parengtame siūlomo sprendimo projekte nurodyta administracijos direktoriaus atleidimo data – 2016 m. gruodžio 20 d. Vykusio tarybos posėdžio metu balsavimui pateikti 2 alternatyvūs pasiūlymai: atleisti administracijos direktorių nuo 2017 m. sausio 2 d.; atleisti administracijos direktorių nuo 2017 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 79 punkte nurodyta, kad dėl pateikto sprendimo projekto gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs pasiūlymai; kai pateiktas vienas alternatyvus pasiūlymas, balsuojama „už“, „prieš“ arba susilaikoma; kai pateikti keli pasiūlymai, jie sugrupuojami po du ir balsuojama už pirmąjį pasiūlymą arba už antrąjį pasiūlymą, arba susilaikoma. Pagal Reglamento 82 punktą, jeigu iš dviejų pateiktų pasiūlymų vienas surenka dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą, jis yra priimamas. Tarybos posėdžio protokolo turinys leidžia teigti, kad balsavimas vyko ne pagal Reglamente nustatytas taisykles, o procedūros metu padaryti pažeidimai galėjo turėti įtakos balsavimo rezultatams. Posėdžio protokole užfiksuota, kad dėl pateiktų alternatyvių pasiūlymų vyko jokiame teisės akte nenumatytas „alternatyvus balsavimas“, kurio metu „žaliu mygtuku“ balsuota už J. B. pateiktą pasiūlymą (atleisti administracijos direktorių nuo 2017 m. sausio 2 d.), „raudonu mygtuku“ balsuota už D. M. pateiktą pasiūlymą (atleisti administracijos direktorių nuo 2017 m. kovo 1 d.). Atsižvelgiant į VSĮ 13 straipsnio 9 dalį, toks balsavimo būdas yra neteisėtas tiek dėl imperatyvios įstatymo normos reikalavimo balsuoti slaptai pažeidimo, tiek dėl to, kad toks balsavimo būdas už alternatyvius pasiūlymus tarybos veiklos reglamente išvis nenumatytas. Kaip nurodyta posėdžio protokolo 2.3. punkte, balsuojant už alternatyvius pasiūlymus, vienas iš jų surinko 13 balsų, kitas – 12 (tarybos posėdyje dalyvavo 27 nariai). Taigi, vadovaujantis Reglamento 82 punktu, nei vienas iš šių alternatyvių pasiūlymų nesurinko balsų daugumos, todėl pagal Reglamento 84 punktą slaptam balsavimui turėjo būti teikiamas pradinis variantas – atleisti iš pareigų 2016 m. gruodžio 20 d. (Balsų dauguma atrinktas pasiūlymas įrašomas į sprendimo projektą). Nežiūrint į tai, slaptam balsavimui buvo pateiktas taip vadinamas „J. B. pasiūlymas“, nustatant atleidimo datą 2017 m. sausio 2 d., tai savaime pažeidžia paminėtas Reglamento normas ir daro neteisėtą visą tolimesnę balsavimo procedūrą. Be to, pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Reglamento 55.2. punktą, tarybos posėdžio pirmininkas, jeigu reikia, sudaro balsų skaičiavimo komisiją iš trijų tarybos narių eilės tvarka pagal vardinį sąrašą. 2016 m. gruodžio 9 d. posėdyje balsų komisija buvo sudaryta Reglamente nenumatytu būdu – tarybos frakcijoms deleguojant į komisiją po vieną narį, taip sudaryta komisija iš 6 narių. Komisijos sudarymo procedūros pažeidimas pats savaime neturėjo tiesioginės įtakos tarybos priimamiems sprendimams. Tačiau turint omenyje, kad būtent balsų skaičiavimo komisija sprendimų priėmimo metu atliko visą organizacinį, techninį ir tvarkomąjį darbą, atsižvelgiant į ankstesniuose argumentuose jau aptartą viešojo administravimo subjekto veiklos teisėtumo reikšmę, galima konstatuoti, jog nelegitimios komisijos veiklos rezultatas negali būti teisėtas. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškus apie pasitikėjimo administracijos direktoriumi netekimą, yra visiškai nelogiška jo neatidėliotinai neatleisti iš pareigų, juolab, kad pareiškėju pasitikėjimo tariamai nebetekę tarybos nariai aktyviai balsavo dėl atleidimo datos, siūlant ją nukelti iki 2017 m. kovo 1 d., tai yra, tiesiog buvo siekiama jį pakeisti kitu asmeniu. Pareiškėjo vertinimu, aiškinant VSĮ normas darytina išvada, kad administracijos direktoriaus pašalinimas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo savo esme laikytina kraštutine priemone, taikytina išskirtinai tais atvejais, kai dėl administracijos direktoriaus veiklos, tinkamumo eiti pareigas kyla tokių rimtų abejonių, kad jo nepašalinimas iš pareigų keltų realią grėsmę savivaldybės administracijos, kaip vietos savivaldos vykdomosios institucijos, tinkamam funkcionavimui. Tokių aplinkybių aptariamu atveju nebuvo. Pareiškėjas reikalavimą dėl grąžinimo į pareigas pakeitė į reikalavimą priteisti Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatytą 2 mėn. piniginę kompensaciją už neteisėtą atleidimą bei kompensaciją už priverstinę pravaikštą, kadangi, kol vyko teismo procesas, Šiaulių miesto savivaldybės taryba paskyrė kitą savivaldybės administracijos direktorių ir pareiškėjo grąžinimas į pareigas objektyviai tapo neįmanomas.

6Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės taryba bei Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, atsiliepimuose (b. l. 21–25, 182–183) bei jų atstovė teismo posėdžio metu su pareikštais skundu ir patikslintu skundu sutiko, nurodė, kad, jų nuomone, pareiškėjo skundai yra pagrįsti. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai pateikė Šiaulių miesto savivaldybės tarybai ir savivaldybės merui raštą „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“ (pasirašytą 15 tarybos narių), nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. gruodžio 1 d. vyksiančiame posėdyje numatoma viešu pareiškimu paskelbti apie naujos sudėties tarybos daugumos sudarymą, reiškiamas nepasitikėjimas savivaldybės mero pavaduotoju D. G. bei savivaldybės administracijos direktoriumi E. B.. 2016 m. gruodžio 1 d. posėdžiui Tarybos narys A. L. pateikė tarybos sprendimo projektą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 1 d. posėdžio metu buvo pristatyta informacija, kad klausimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo negali būti svarstomas, nes nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcija, kuria buvo nustatyta nauja Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ir pakeitimo tvarka, t. y. pakeista Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis, nurodant, jog savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau, kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios; ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimu savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimu. Kadangi Sprendimo projektas buvo pateiktas pagal senos redakcijos įstatymo nuostatas, klausimo svarstymas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Dėl to jokių ginčų nekilo. Tame pačiame 2016 m. gruodžio 1 d. tarybos posėdyje savivaldybės merui buvo pateiktas viešas pareiškimas dėl Tarybos daugumos sudarymo, kurį pasirašė 16 tarybos narių. 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje savivaldybės merui buvo įteiktas reikalavimas „Dėl posėdžio sušaukimo“, kuriuo 1/3 tarybos narių, vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, prašė sušaukti savivaldybės tarybos posėdį ir reikalavo tame posėdyje svarstyti ir dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo (prie reikalavimo sprendimų projektai nebuvo pridėti, tik suformuluotas reikalavimas bei teikiami svarstyti klausimai). Šiaulių miesto savivaldybės meras 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SM-25 „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo motyvų“ pateikė informaciją nepasitikėjimą pareiškėju išreiškusiems tarybos nariams, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2636, buvo pakoreguota ir administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų tvarka, kuria remiantis atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Tarybos nariams buvo paaiškinta, kad 2016 m. lapkričio 30 d. rašte „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“ nurodyti Vietos savivaldos konkretūs straipsniai laikytini teisiniu nepasitikėjimo procedūros pagrindimu, tačiau ne motyvais, kurių reikalauja atleidimo iš pareigų procedūra. Savivaldybės meras, atsižvelgdamas į šias nuostatas, paprašė pateikti nepasitikėjimo motyvus dėl pareiškėjo E. B. ir nurodė, kad tai reikalinga, kad būtų teisėtai ir nuosekliai pradėta pareiškėjo atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo procedūra. Nesulaukus sprendimo projektų, taip pat ir dėl pareiškėjo atleidimo, kurį meras galėtų teikti svarstyti tarybai pagal 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje pareikštą reikalavimą dėl pareiškėjo atleidimo, 2016 m. gruodžio 7 d. tarybos nariams, kurie reikalavo savivaldybės mero sušaukti posėdį, buvo pateikta tarybos sekretoriaus informacija, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu, komiteto, komisijos ar 1/3 dalyvaujančių tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau, kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios; tačiau ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimu savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimu. Taip pat buvo paaiškinta, kad pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos reglamento 37 punktą, teikėjų parengti sprendimų projektai turi būti suderinti (jei reikia) ir vizuoti (gauta teigiama ar neigiama viza) su savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoju, savivaldybės teisininku, tarybos sekretoriumi ir, jei reikia, su atitinkamais savivaldybės administracijos padalinių vedėjais, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi. Nurodyta, kad prie sprendimo projekto turi būti pridėta: visa projekto rengimo medžiaga; sprendimu tvirtinamų teisės aktų (nuostatų, taisyklių, tvarkos aprašų ir pan.) projektas; aiškinamasis raštas su pateiktais motyvais ir, jei reikia, prie jo pridedama antikorupcinio vertinimo pažyma. Buvo atkreiptas dėmesys, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kuria buvo pakoreguota pareiškimo dėl nepasitikėjimo pateikimo procedūra ir paprašyta pateikti tinkamai parengtą prašymą, sprendimų projektus ir su jais susijusius dokumentus pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus. 2016 m. gruodžio 9 d. buvo gautas tarybos narių raštas „Dėl 2016-11-30 rašto „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“ papildymo“, buvo išdėstyti nepasitikėjimo pareiškėju motyvai. 2016 m. gruodžio 9 d. buvo gautas pareiškimas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, kuriame pasirašiusieji tarybos nariai nurodė, kad vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu sušaukia savivaldybės tarybos posėdžių salėje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį 2016 m. gruodžio 15 d. 14 val., kad vienu iš svarstomų klausimų teikia klausimą dėl pareiškėjo atleidimo bei įgalioja savivaldybės tarybos narį A. L. Tarybos reglamento nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki posėdžio pradžios pranešti visiems miesto tarybos nariams ir miesto gyventojams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir kartu su sprendimų projektais įregistruotus klausimus. Tą pačią dieną, tai yra 2016 m. gruodžio 9 d., 10.28 val. Šiaulių miesto sekretoriato darbuotojai J. V. tarybos narys D. M. elektroniniu paštu atsiuntė informaciją, kad gruodžio 15 d. bus šaukiamas miesto Tarybos posėdis, bei pridėjo sprendimų projektus, iš kurių vienas – ir dėl pareiškėjo atleidimo. 2016 m. gruodžio 9 d. 12.19 val. tarybos narys D. M. po iš Tarybos sekretoriaus gautų pastabų pateikė naują sprendimo redakciją. 2016 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriatas raštu Nr. SS-132 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ informavo posėdį inicijavusius tarybos narius, kad toks tarybos posėdžio sušaukimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui ir Savivaldybės tarybos reglamento nuostatoms. Buvo paaiškinta visa veiksmų seka, išdėstytos Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl tarybos posėdžio sušaukimo ir nurodyta, kad savivaldybės meras neturėjo teisinės galimybės sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio per dvi savaites nuo 2016 m. gruodžio 1 d. reikalavimo „Dėl posėdžio sušaukimo“, nes prie reikalavimo nebuvo pridėti tinkamai paruošti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų projektai, be to, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių prašymas sušaukti posėdį neatitiko teisės aktų reikalavimų. Buvo pateikta nuomonė, kad toks tarybos posėdžio sušaukimas 2016 m. gruodžio 15 d. būtų neteisėtas, nes pažeistų Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje bei Reglamento 24 punkte nustatytas procedūras. Tarybos nariams šiuo raštu taip pat buvo pateikta informacija, kad nebėra galimybės skelbti sprendimų projektų per tris darbo dienas, nes tai lems teisės aktų pažeidimus. 2016 m. gruodžio 13 d. buvo gautas naujas 2016 m. gruodžio 12 d. raštas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, kuriame pasirašiusieji tarybos nariai nurodė, kad šaukia tarybos posėdį 2016 m. gruodžio 19 d. 13 val. Pagal pateiktus tarybos sprendimų projektus buvo sudaryta posėdžio darbotvarkė ir sušauktas 2016 m. gruodžio 19 d. tarybos posėdis. 2016 m. gruodžio 19 d. vykusio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio pradžioje tarybai buvo pristatyta teisininko išvada (nuomonė) dėl posėdžio galimo neteisėtumo pažeidus esmines savivaldybės tarybos posėdžio šaukimo procedūras. Nepaisant tarybai pateikto teisinio išaiškinimo, posėdis buvo tęsiamas. Posėdyje buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. T-423 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“. Pareiškėjas savo skunde faktiškai pakartoja skundžiamą sprendimą priėmusios tarybos posėdyje pateiktą teisinį vertinimą, kad tarybos posėdis yra sušauktas tokios teisės neturinčio subjekto, pažeidžiant nustatytas posėdžio sušaukimo procedūras, todėl negali būti laikomas teisėtu. Taip pat pritartina pareiškėjo argumentui, kad negali būti laikomi teisėtais neteisėtų veiksmų rezultatai (t. y. negali būti teisėti sprendimai, priimti neteisėtame posėdyje). Be to, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės meras neturėjo galimybės tinkamai sušaukti tarybos posėdžio pagal 2016 m. gruodžio 1 d. pareikštą reikalavimą, o 1/3 tarybos narių sušaukė posėdį patys, nebeliko galimybės tinkamai įvertinti ir pareikšto nepasitikėjimo motyvų, o pačiame neteisėtai surengtame tarybos posėdyje šis klausimas plačiau taip pat nebuvo nagrinėtas. Vien savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo procedūros esminiai pažeidimai yra pakankami tam, kad būtų panaikintas skundžiamas aktas, todėl kiti skundo argumentai nebėra reikšmingi. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. T-62 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ 1 punktu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nuo 2017 m. kovo 3 d. paskyrė A. B. 2015–2019 metų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, šis asmuo eina administracijos direktoriaus pareigas iki šiol. Atsakovai patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi nedirba nuo 2017 m. sausio 3 d., nuo šios datos tarp pareiškėjo ir Šiaulių miesto savivaldybės nebuvo jokių darbo santykių. Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kodėl prašo laikyti atleistu savo noru nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl atsakovai neturi galimybės pateikti atsikirtimų į šį reikalavimą ir tik pateikia nuomonę, kad atleidimo faktas yra įvykęs nuo 2017 m. sausio 3 d., šiuo metu administracijos direktoriaus pareigas eina kitas asmuo, todėl, norint laikyti pareiškėją atleistu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos susidaro dviprasmiška situacija, nes tuo laikotarpiu, kuriuo formaliai pareiškėjas turėtų būti laikomas dirbusiu, dirba kitas administracijos direktorius. Dėl kompensacijų dydžio ir pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

7Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintini.

8Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-423, kuriuo pareiškėjas E. B. atleistas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų (praradus jį priėmusios kolegialios savivaldybės institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos – pasitikėjimą), teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su pagrindiniu reikalavimu keliami ir papildomi reikalavimai: pripažinti pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, laikyti, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti iš atsakovų kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2017 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti pareiškėjui kompensaciją dėl jo neteisėto atleidimo.

9Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., toliau – Vietos savivaldos įstatymas), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253, (toliau – Reglamentas, b. l. 131–157), bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., toliau – Valstybės tarnybos įstatymas).

10Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. T-423 (toliau – ir Sprendimas) priimtas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus <...> priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų <...>, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia atsiskaitymo su iš pareigų atleidžiamu savivaldybės administracijos direktoriumi klausimus (pažymėtina, kad šie klausimai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, nes pareiškėjas savo skunduose jų nekelia), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas; taip pat atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2016 m. lapkričio 30 d. raštą „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“ ir 2016 m. gruodžio 8 d. raštą „Dėl 2016 m. lapkričio 30 d. rašto „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“ papildymo“.

11Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07; 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 (šiuo metu galiojančio ABTĮ 91 straipsnio) straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 22 d. Nr. A14-416/2005; 2006 m. gruodžio 6 d. Nr. A6-2202/2006; 2007 m. balandžio 24 d. Nr. A11-435/2007; 2009 m. balandžio 2 d. Nr. A502-341/2009; 2010 m. birželio 28 d. Nr. A662-902/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, o jei jos pažeistos, ar padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010).

12Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų pagrindinių privalomų procedūrų pažeidimų, kurie, jo manymu, yra žymūs ir esminiai. Teigia, kad buvo pažeista Vietos savivaldos įstatyme ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo tvarka ir balsavimui teikiamo klausimo atrankos procedūra, neteisingai buvo traktuota iniciatyva atleisti administracijos direktorių iš pareigų.

13Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą <...> procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie <...> savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Savivaldybės tarybos posėdžių organizavimą reguliuojančios taisyklės įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje, kurio 4 dalis (atitinkamai – Reglamento 24 punktas) nustato, kad meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo; jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Pagal Reglamento 37 punktą, teikėjų parengti sprendimų projektai turi būti suderinti (jei reikia) ir vizuoti (gauta teigiama ar neigiama viza) <...>.

14Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriate 2016 m. lapkričio 30 d. užregistruotas (Nr. GS-92) 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytas raštas (b. l. 26), kuriame nurodyta, jog tarybos nariai, vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo pirmo skirsnio 3 straipsnio 18 punktu, ketvirto skirsnio 19 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdami į tai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. vyksiančiame posėdyje numatoma viešu pareiškimu paskelbti apie naujos sudėties tarybos daugumos sudarymą, reiškia nepasitikėjimą <...> savivaldybės administracijos direktoriumi E. B.; 2016 m. lapkričio 30 d. užregistruotas (Nr. TSP-448) 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ projektas bei jo aiškinamasis raštas (b. l. 28–29). 2016 m. gruodžio 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės merui buvo pateiktas viešas pareiškimas dėl Tarybos daugumos sudarymo (b. l. 33) bei Šiaulių miesto savivaldybės merui buvo įteiktas prašymas „Dėl posėdžio sušaukimo“ (b. l. 36), kuriuo 15 tarybos narių, vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, prašė sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, vienas svarstytinų klausimų – dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. SM-25 (b. l. 37–38) informavo nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktoriumi išreiškusius tarybos narius apie tai, jog, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, būtina pateikti nepasitikėjimo administracijos direktoriumi motyvus, kad būtų teisėtai ir nuosekliai pradėta pareiškėjo atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo procedūra. 2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriate užregistruotas Nr. GS-110 2016 m. gruodžio 8 d. tarybos narių raštas „Dėl 2016 m. lapkričio 30 d. rašto „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“ papildymo“ (b. l. 41–43), kuriame išdėstyti motyvai dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi E. B.. 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktas pareiškimas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ (b. l. 44), kuriame pasirašiusieji tarybos nariai nurodė, kad vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu sušaukia Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį 2016 m. gruodžio 15 d. 14 val., vienas svarstytinų klausimų – dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo, elektroniniu paštu pateikta informacija, kad gruodžio 15 d. bus šaukiamas Tarybos posėdis, bei sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo projektas, jo aiškinamasis raštas (b. l. 47, 58). 2016 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriatas raštu Nr. SS-132 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ (b. l. 60–61) informavo posėdį inicijavusius tarybos narius, kad toks tarybos posėdžio sušaukimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo bei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatoms. 2016 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriate gautas 2016 m. gruodžio 12 d. raštas „Dėl miesto tarybos posėdžio sušaukimo“ (b. l. 63), kuriame nurodyta, jog pasirašiusieji tarybos nariai, atsižvelgdami į tai, kad 2016 m. lapkričio 30 d. buvo pateikti sprendimų projektai, o 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. – prašymai dėl tarybos posėdžio 2016 m. gruodžio 15 d. sušaukimo (su posėdžio darbotvarke ir Tarybos sprendimų projektais), tačiau Tarybos posėdis nebuvo paskelbtas, pranešė, kad vietoje 2016 m. gruodžio 15 d. planuoto tarybos posėdžio sušaukia Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį 2016 m. gruodžio 19 d., posėdžiui teikia svarstyti klausimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. Iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo Nr. TP-12 su priedu „Balsavimo rezultatai“ (b. l. 76–88), biuletenių išdavimo lapo (b. l. 89) bei 2016 m. gruodžio 19 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolo (b. l. 90) matyti, jog posėdyje, dalyvaujant 27 tarybos nariams, po slapto balsavimo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo, nors nebuvo pritarta slapto balsavimo rezultatams, pritarus sprendimo projektui su redakcinio pobūdžio pataisymu, priimtas ginčijamas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. T-423 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ (b. l. 6).

15Visų pirma teisėjų kolegija, pasisakydama dėl savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo procedūros, pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, 29 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 24, 37, 38 punktai įtvirtina specialias taisykles, kurių turėtų būti laikomasi siekiant inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimą iš pareigų praradus pasitikėjimą. Nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos posėdis 2016 m. gruodžio 19 d. buvo sušauktas pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimus, kadangi Šiaulių miesto savivaldybės merui nebuvo leista įgyvendinti įstatyminę pareigą sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį per Vietos savivaldos įstatyme bei Reglamente numatytą dviejų savaičių terminą. Nors Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių grupė reikalavimą sušaukti posėdį pateikė 2016 m. gruodžio 1 d., tačiau patys nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvai bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl administracijos direktoriaus atleidimo“ projektas savivaldybės sekretoriate gauti tik 2016 m. gruodžio 9 d. (b. l. 45–45, 57–58). Darytina išvada, kad šioje situacijoje ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, laikydamiesi imperatyvių Tarybos posėdžių organizavimo tvarkos nuostatų, per įstatyme nustatytą laiką, šiuo atveju skaičiuotiną nuo 2016 m. gruodžio 9 d., merui savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukus iki 2016 m. gruodžio 23 d., tarybos posėdį galėjo šaukti ne anksčiau kaip 2016 m. gruodžio 27 d. (24, 25, 26 švenčių dienos), bet ne 2016 m. gruodžio 19 d., teikdami svarstyti 2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl administracijos direktoriaus atleidimo“ projektą (-us) (Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, 29 straipsnio 3 dalis) (b. l. 41–43, 66).

16Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis (atitinkamai – Reglamento 52 punktas) nustato, jog savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius; savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai; pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras; ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę; <...> savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis nurodo, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios; tačiau ši nuostata netaikoma <...> siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo <...> savivaldybės administracijos direktoriumi <...> pareiškimu; ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Reglamento 43 punkte įtvirtinta, kad, jei Tarybos narys dėl teikiamo sprendimo projekto turi pasiūlymų, kurie nebuvo svarstyti arba kuriems nebuvo pritarta komitete, jis juos išdėsto raštu, ir, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki Tarybos posėdžio pradžios, gali pateikti sekretoriatui; sprendimo priėmimo metu galimos tik redakcinio pobūdžio pataisos, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik pažymimos posėdžio protokole.

17Teisėjų kolegija, išanalizavusi nurodytų Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatų turinį, daro išvadą, kad pagal bendrą taisyklę nagrinėjamu atveju Taryba 2016 m. gruodžio 19 d. posėdyje, netgi pripažinus posėdžio sušaukimo tvarką tinkama, galėjo svarstyti tik tuos klausimus, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka buvo pateikti sprendimų projektai ir kurie Reglamento nustatyta tvarka buvo įregistruoti ir paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. Kaip minėta, įstatymų leidėjas, Vietos savivaldos įstatyme numatęs tam tikrus atvejus, kai vietos savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista, nustatė išimtį, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje numatyta nuostata netaikoma <...> taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo <...> savivaldybės administracijos direktoriumi <...> pareiškimu, o būtent, kad užtikrintų savivaldybių tarybų veiklos skaidrumą, sudarytų palankias sąlygas savivaldybės gyventojams dalyvauti priimant vietos valdžios sprendimus ir pareikšti nuomonę dėl svarstomų spendimų projektų. Taigi įstatymų leidėjas apibrėžė, kokiais klausimais yra ribojami siūlymai pakeisti ar papildyti patvirtintą savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.

18Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokole Nr. TP-12 užfiksuota, kad posėdžio metu klausimo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo svarstymas prasidėjo tarybos narių J. B. ir D. M. žodinių pasiūlymų dėl sprendimo projekto pateikimu ir balsavimu už šiuos „redakcinio pobūdžio pataisymus“. Kaip posėdžio protokole nurodyta, vyko „alternatyvus balsavimas“, kurio metu „žaliu mygtuku“ balsuota už J. B. pateiktą pasiūlymą (atleisti administracijos direktorių nuo 2017 m. sausio 2 d.), „raudonu mygtuku“ balsuota už D. M. pateiktą pasiūlymą (atleisti administracijos direktorių nuo 2017 m. kovo 1 d.), o registruotame ir į darbotvarkę įrašytame sprendimo projekte atleidimo data nurodyta – 2016 m. gruodžio 20 d. Nors, kaip minėta, pagal Reglamento 43 punktą, jei Tarybos narys dėl teikiamo sprendimo projekto turi pasiūlymų, kurie nebuvo svarstyti arba kuriems nebuvo pritarta komitete, jis juos išdėsto raštu, ir, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki Tarybos posėdžio pradžios, gali pateikti sekretoriatui, tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata negalėjo būti taikoma, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje numatytas išimtis, t. y. klausimo specifiką. Be to, Reglamento tame pačiame punkte taip pat nurodyta, kad sprendimo priėmimo metu galimos tik redakcinio pobūdžio pataisos, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik pažymimos posėdžio protokole. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatų sistemine analize, bei atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad alternatyvus balsavimas dėl „redakcinio pobūdžio pataisų“ vyko ne pagal Reglamente nustatytas taisykles, juolab Reglamento 43 punktas aiškiai nurodo, kad redakcinio pobūdžio pataisos yra nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o jos tik pažymimos posėdžio protokole. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad administracinio akto (sprendimo) ar jo dalies redakcinio pobūdžio pakeitimais negali būti keičiamas to akto turinys, o leidžiami taisymai bei tikslinimai turi būti objektyvūs ir paprastai ištaisomi, nepakeičiantys sprendimo esmės, administracijos direktoriaus atleidimo data sprendimo projekte šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti taisoma, kaip tai numatyta Reglamento 43 punkte. Pastebėtina ir tai, kad šie pakeitimai buvo inicijuojami ir dėl jų svarstyta taip pat ne pagal Reglamento 47, 79–84 punktuose įtvirtintas taisykles.

19Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų veiklos skaidrumo principas, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (10 punktas); bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo (8 punktas); savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus (9 punktas) ir kt. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas, savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri, išskyrus atvejus kai savivaldybės taryba nusprendžia svarstyti uždarame posėdyje klausimus, susijusius su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė yra paskelbiama viešai. Savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo tvarkos nesilaikymas, tarybos posėdžio darbotvarkės pildymas klausimais, neįtrauktais į tarybos posėdžio darbotvarkę, varžo suinteresuotų asmenų teisę dalyvauti atviruose Tarybos posėdžiuose, pažeidžiamas savivaldybės veiklos skaidrumo principas. Ypač tai svarbu, kai sprendžiami klausimai, kurie paprastai skirti visai atitinkamos savivaldybės bendruomenei.

20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas įtvirtintas ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimus). Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad savivaldybių veikimo laisvės ir savarankiškumo principas savivaldos institucijų veikloje negali būti suabsoliutintas, juo negali būti pateisinamas vietos savivaldos institucijoms įstatymais priskirtų funkcijų neatlikimas ar įstatymų reikalavimų nesilaikymas. Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinto teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

21Bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdis inicijuojant savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimą iš pareigų praradus pasitikėjimą sušauktas nesilaikant savivaldybės tarybos posėdžių organizavimą reguliuojančių taisyklių, sprendimo projekto pataisos buvo daromos nukrypstant nuo pačių Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių sprendimu patvirtintos tvarkos, t. y. Reglamento nuostatų, sprendimo dėl administracijos direktoriaus atleidimo projektas slaptam balsavimui teiktas su pataisomis, dėl kurių buvo sprendžiama tarybos posėdyje neįvertinus klausimo specifikos. Pripažintina, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdis įvyko ir jo metu buvo padaryta žymių, esminių Vietos savivaldos įstatymo (13 straipsnio 4–7 dalys, 29 straipsnio 3 dalis) ir jį detalizuojančio Reglamento (24, 37–38, 43, 52, 79–84 punktai) nuostatų pažeidimų.

22Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Byloje nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-423 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėjo turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjo atžvilgiu balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeisti pareiškėjo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl skundžiamo sprendimo 1 punktas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų nuo 2017 m. sausio 2 d., pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu bei naikintinas, laikant, kad pareiškėjas atleistas teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčija Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-423 dalį dėl jo neteisėto atleidimo, teisėjų kolegija dėl kitų sprendimo punktų (2, 3, 4) nepasisako, palieka juos galioti (ABTĮ 80 str. 2 d.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).

23Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2017 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydamas, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba paskyrė kitą savivaldybės administracijos direktorių ir pareiškėjo grąžinimas į pareigas objektyviai tapo neįmanomas.

24Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatytos konkrečios teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, yra išaiškinta, kad tokiu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas, DK) 297 straipsnis (nuo 2013 m. sausio 1 d. DK 300 straipsnis) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis numato – jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas alternatyvus darbuotojo (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojo) pažeistų teisių gynimo būdas, kuris taikomas, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tuomet priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

25Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniams argumentams dėl ginčo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pripažinus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. T-423 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ neteisėtu ir jį panaikinus, yra pagrindas, atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą, taikyti Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, kai grąžinimas į pirmesnį darbą negalimas dėl objektyvių priežasčių, ir priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovų kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2017 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas atlieka ne tik socialinę funkciją, bet yra vertinamas ir kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją ir turintys preventyvią reikšmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Pareiškėjui išmokėtinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo bei Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

26Taip pat, vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalimi, tenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už neteisėtą atleidimą. Remiantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, išeitinė išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-101. Atsižvelgiant į pareiškėjo nepertraukiamąjį stažą Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje bei vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pagrindas pareiškėjui priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

27Teisėjų kolegija pažymi, jog, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo prašomos priteisti kompensacijos už neteisėtą atleidimą, nesivadovauja pareiškėjo atstovo nurodyta Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, kadangi pastaroji įstatymo norma reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė) pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Nagrinėjamu atveju, pripažinus pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, kaip minėta, laikytina, kad pareiškėjas E. B. atleistas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų teismo sprendimu, o ne Valstybės tarnybos įstatyme numatytu pagrindu, todėl išeitinės išmokos priteisimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į aukščiau minėtas Darbo kodekso nuostatas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

29Pareiškėjo E. B. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

30Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T-423 1 (pirmą) punktą.

31Pripažinti pareiškėjo E. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikyti, kad pareiškėjas E. B. atleistas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

32Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

33Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 2 (dviejų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

34Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį... 5. Pareiškėjas E. B. skunde, patikslintame skunde (b. l.... 6. Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės taryba bei Šiaulių miesto... 7. Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintini.... 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos... 9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos... 10. Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d.... 11. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, savivaldybės... 12. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teigia, kad skundžiamas... 13. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, atleidimo iš pareigų... 14. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriate 2016... 15. Visų pirma teisėjų kolegija, pasisakydama dėl savivaldybės tarybos... 16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio... 17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nurodytų Vietos savivaldos įstatymo ir... 18. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdžio... 19. Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad... 21. Bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai neginčijamai patvirtina, kad... 22. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendimas gali būti... 23. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų kompensaciją už priverstinę... 24. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatyme... 25. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniams argumentams dėl ginčo... 26. Taip pat, vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalimi, tenkintinas... 27. Teisėjų kolegija pažymi, jog, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 29. Pareiškėjo E. B. skundą ir patikslintą skundą... 30. Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d.... 31. Pripažinti pareiškėjo E. B. atleidimą iš darbo... 32. Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovo Šiaulių... 33. Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovo Šiaulių... 34. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...