Byla 2-2560/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovams R. K., A. A., G. Ž., M. K., L. Ž., S. A., V. K., L. K., T. A., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl įsiskolinimų pagal kreditavimo sutartis priteisimo ir sandorių, kuriais atsakovai perleido turtą, pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė “Alodas”, bei atsakovų G. Ž., A. A., M. K., V. K., L. Ž., S. A. ir R. K. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl kreditavimo ir laidavimo sutarčių negaliojimo ir niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., A. K., T. A., V. Ž., UAB „Alitis“ dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo solidariems atsakovams, tarp jų ir atsakovei R. K., nuosavybės teisėmis priklausantį turtą bendrai 6251361, 26 Lt sumai, pas ką tas turtas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuojamu turtu disponuoti, tačiau suteikiant atsakovams teisę areštuojamuoju turtu atsiskaityti su ieškovu.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino atsakovų, tarp jų ir atsakovės R. K., prašymus dėl laikinųjų apsaugo priemonių pakeitimo ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones leidžiant atsakovams M. K. ir R. K. kas mėnesį disponuoti R. K. 7320 Lt darbo užmokesčio suma.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį. Panaikino teismo nutarties dalį, kuria leista atsakovui M. K. disponuoti atsakovės R. K. darbo užmokesčio suma. Sumažino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytą pinigų sumą, kuria leidžiama atsakovams disponuoti; leido atsakovei R. K. disponuoti 1400 Lt darbo užmokesčio suma.

8Atsakovė R. K. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jai pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, leidžiant kas mėnesį disponuoti 7320 Lt dydžio darbo užmokesčio suma. Nurodė, jog šeimos būsto kredito dengimui ir komunaliniams mokesčiams išlaidos kas mėnesį ne šildymo sezonu sudaro apie 3124,79 Lt, o šildymo sezono metu – 3680,79 Lt. Į šias išlaidas neįskaičiuotos išlaidos maistui ir drabužiams. Atsakovės sutuoktinis gauna tik apie 407 Lt dydžio darbo užmokestį. Ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui byloje yra areštuota 11 žemės sklypų. 8 transporto priemonės, 2 pastatai, 2 butai bei kitų atsakovų darbo užmokesčio dalys. Atsižvelgiant į turto arešto mastą bei nesant duomenų, kad taikyto turto arešto ir įkeitimo mastas nepakankamas atsakovams pareikštam reikalavimui užtikrinti, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pakeistos leidžiant atsakovei disponuoti visu 7320 Lt dydžio darbo užmokesčiu. Leidžiant atsakovei disponuoti tik 1400 Lt suma iškyla grėsmė atsakovės šeimos ir kreditorių interesams.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkino atsakovės R. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo. Teismas nurodė, kad atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas jau buvo teismų išspręstas, o atsakovė nepateikė jokių naujų duomenų ir nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios leistų teismui daryti išvadą apie pasikeitusius atsakovės ir jos šeimos poreikius.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu apeliantė R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ji neįrodė pasikeitusių savo šeimos poreikių, nepateikė naujų duomenų, kurie leistų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių apimties pakeitimo klausimą. Kartu su prašymu pateiktais rašytiniais įrodymais apeliantė išsamiai pagrindė kas mėnesį patiriamų išlaidų ir būtinų mokėjimų sumas, kurios yra žymiai didesnės nei atlyginimo dalis, kuria buvo leista disponuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šių įrodymų neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir sukelia priešingas pasekmes, nei siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis – apeliantės turtinė padėtis pablogėjo, o dėl nesugebėjimo vykdyti prievoles kreditoriams atsirado reali grėsmė prarasti šeimos gyvenamąją vietą. Lietuvos apeliacinis teismas, leisdamas apeliantei disponuoti 1400 Lt suma, jos ir jos šeimos poreikių neanalizavo, nes tuo metu byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių kokia pinigų suma yra būtina apeliantės ir jos šeimos elementariausiems ir būtiniausioms poreikiams tenkinti.

13Atsakovai A. A. ir G. Ž. prisidėjo prie apeliantės atskirojo skundo ir prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį bei tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Apeliantė jos nurodomų aplinkybių dėl įmokų pagal kredito sutartį su AB „Swedbank“ mokėjimo pradelsimo neįrodė. AB „Swedbank“ yra toks pat apeliantės kreditorius kaip ir ieškovas, kurio reikalavimai neturėtų būti mažiau užtikrinami vien dėl to, kad apeliantė turi ir kitų kreditorių. Be to, AB „Swedbank“ teisės dėl skolos išieškojimo yra užtikrintos hipoteka. Apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. K., L. K. ir Z. B. K. prašo apeliantės atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

16Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliantės atskirąjį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

19Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės R. K. prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Laikinųjų pasaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.), tačiau jos parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris susijęs su šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principais, bei reiškia, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių labiau negu objektyviai būtina. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai.

21Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad apeliantė nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių pasikeitusius jos šeimos poreikius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada.

22Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi leisdamas apeliantei disponuoti 1 400 Lt darbo užmokesčio dalimi apeliantės ir jos šeimos poreikių nevertino, nes byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia pinigų suma yra būtina apeliantės elementariausiems ir būtiniausioms poreikiams tenkinti. Kartu su prašymu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus apie šeimos kas mėnesį patiriamas būtinas išlaidas, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas apeliantės pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Iš byloje esančių AB „Swedbank“ dokumentų (atskirojo skundo medžiaga 1 t., 169-175 b. l.) matyti, kad apeliantės šeima kas mėnesį bankui moka po 2533,79 Lt kredito, gauto šeimos būstui įsigyti, padengimui. Iš apeliantės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo (atskirojo skundo medžiaga 1 t., 179, 180 b. l.) matyti, kad šeimos išlaidos komunalinėms ir telefoninio ryšio paslaugoms nuo 2011 m. sausio mėnesio kas mėnesį vidutiniškai sudarė apie 680 Lt. Taigi apeliantės šeimos išlaidos per mėnesį sudaro apie 3213,79 Lt, į šią sumą neįskaičiuotos išlaidos maistui. Akivaizdu, kad leidžiama disponuoti suma – 1400 Lt yra mažesnė, negu apeliantės ir jos šeimos būtiniausios išlaidos. Apeliantės sutuoktinis gauną minimalų darbo užmokestį (atskirojo skundo medžiaga 1 t., 177 b. l.), iš kurio dar vykdomi išskaitimai, todėl šeima realiai kas mėnesį disponuoja apie 1800 Lt suma, kuri taip pat yra mažesnė už būtiniausias išlaidas.

23Teisėjų kolegijos nuomone, netenkinus apeliantės prašymo leisti kas mėnesį disponuoti didesne darbo užmokesčio suma, bus pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais sukelia nepatogumų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų apeliantės teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinimo tikslui pasiekti. Leidus apeliantei disponuoti didesne darbo užmokesčio dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių realumo, efektyvumo ir būsimo teismo sprendimo įvykdytinumo principai pažeisti nebus. Dėl piniginių lėšų arešto sutrikus apeliantės šeimos atsiskaitymui su kreditą šeimos būsto įsigijimui išdavusiu banku, apeliantė ir jos šeima patirtų ar realiai galėtų patirti didelius nuostolius, nes kreditą suteikęs bankas įgytų teisę nutraukti kredito sutartį prieš terminą ir pradėti skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto apeliantės šeimos turto. Taip būtų pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principas, nes galėtų susidaryti faktinė situacija, kada dar nesant įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos ieškovo reikalavimo teisės, apeliantė ir jos šeimos nariai dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių (piniginių lėšų arešto) taikymo jau bus patyrę ne tik realius nuostolius, bet ir netekę teisės į šeimos turtą (būstą). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės šeima šiuo atveju turi turėti galimybę nustatytu terminu ir sąlygomis mokėti su kredito grąžinimu susijusias įmokas už hipoteka apsunkintą apeliantės šeimos būstą, kuriame ji gyvena. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Nors CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau atsižvelgiant į proporcingumo principą, svarbu yra ne vien tik šis procesinis tikslas, bet ir konkretaus asmens teisių bei teisėtų interesų apsauga. Aplinkybė, kad apeliantė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurių įvykdymo ar neįvykdymo pasekmių atsiradimo rizika jai tenka, savaime nesudaro pagrindo neleisti apeliantei disponuoti didesne darbo užmokesčio dalimi.

24Sprendžiant nagrinėjamą klausimą teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas nekilnojamas ir kilnojamas dvylikos atsakovų turtas bei darbo užmokesčio dalys, o duomenų, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių masto neužtenka ieškinio reikalavimams užtikrinti, byloje nėra.

25Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas leisti atsakovei disponuoti 3500 Lt dydžio darbo užmokesčio suma. Įrodymų, pagrindžiančių būtiniausias šeimos išlaidas visai 7320 Lt darbo užmokesčio sumai, apeliantė teismui nepateikė.

26Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo tenkintinas iš dalies, leidžiant apeliantei disponuoti 3500 Lt darbo užmokesčio suma.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klusimą išspręsti iš esmės – tenkinti iš dalies atsakovės R. K. prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.

29Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovės R. K. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovei R. K. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) kas mėnesį disponuoti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų Lt 00 ct) dydžio darbo užmokesčio suma, pervedama UAB „Hewlett-Packard“ į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „SEB bankas“.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino atsakovų,... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus... 8. Atsakovė R. K. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkino... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu apeliantė R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 13. Atsakovai A. A. ir G. Ž. prisidėjo prie apeliantės atskirojo skundo ir... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB)... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. K., L. K. ir Z. B. K. prašo... 16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliantės atskirąjį... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 20. Laikinųjų pasaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio... 21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl taikytų... 22. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi leisdamas... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, netenkinus apeliantės prašymo leisti kas... 24. Sprendžiant nagrinėjamą klausimą teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia... 25. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas... 26. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir... 29. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi ir...