Byla 2A-1295-253/2012
Dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui R. R. P., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Nustatė

2ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė susitarė su atsakovu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nenurodant atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat prašė teismo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „B.“; nustatyti nepilnamečių vaikų T. B., gim. ( - ), ir P. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove, šių vaikų motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-28 iki vaikų pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jai asmeninės nuosavybės teise kompiuterį HP, 1 500 Lt vertės; pripažinti skolą kreditorei R. R. P. atsakovo asmenine prievole; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

3Trečiasis asmuo sutuoktinių kreditorė R. R. P. teismo prašė skolą pagal 2007-08-17 paskolos sutartį pripažinti bendra solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Nurodė, kad paskolos sutartis sudaryta santuokos metu, tokiu sandoriu buvo siekta patenkinti šeimos poreikius.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą ( - ) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 672); po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. paliko turimą santuokinę pavardę „B.“; nustatė nepilnamečių vaikų T. B. ir P. B. gyvenamąją vietą su ieškove R. B.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-28 iki vaikų pilnametystės; priteisė ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise kompiuterį HP, 1 500 Lt vertės; priteisė valstybei iš atsakovo V. B. 418 Lt žyminio mokesčio ir 1 920 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; atmetė trečiojo asmens kreditorės R. R. P. pareikštą savarankišką reikalavimą; panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (vaikams priteistą laikiną išlaikymą). Teismas ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nustatė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, abu yra darbingi, sveiki, todėl turi vienodas galimybes teikti išlaikymą savo vaikams. Kiekvienam vaikui per mėnesį reikėtų skirti po 800 Lt, siekiant patenkinti būtinus jų poreikius bei užtikrinti būtinas jų vystymosi sąlygas. Kiekvienas iš tėvų kiekvienam savo vaikui per mėnesį turėtų skirti po 400 Lt.

5Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą ir priteisti iš V. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. B. ir P. B. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-02-20 iki vaikų pilnametystės; prašo teismo visas bylinėjimosi išlaidas pripažinti bendra solidaria abiejų šalių prievole. Nurodo, kad su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-09-28 iki vaikų pilnametystės sutiko iš dalies. Remiantis 2010-12-20 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su prašymu ją teismui patvirtinti) prašė teismo priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Nors apeliantas ir ieškovė negyvena kartu nuo 2009-09-28 apeliantas kiekvieną mėnesį skiria lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apelianto teigimu, abiejų tėvų padėtis nėra panaši, nes apeliantas yra iš dalies darbingas – 40 proc. Nesutinka su ieškovės prašymu priteisti iš jo visas bylinėjimosi išlaidas, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė susitarė su apeliantu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nenurodant apelianto kaltės.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka, kad apeliantas reguliariai ir pakankamai teikdavo lėšas vaikų išlaikymui. Nuo 2009-09-28 iš atsakovo vaikų išlaikymui gavo lėšas: 2009 m. – 200 Lt, 2010 m. – 400 Lt, 2011 m. – 4 910 Lt (2011 m. buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikams), 2012 m. 3 640 Lt.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas iš atsakovo priteistinas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis – po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2009-09-28 iki vaikų pilnametystės ir prašo priteisti iš apelianto išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-02-20 iki vaikų pilnametystės.

9Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CPK 3.192 str. 3 d.). LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šalių materialinę padėtį vertino kaip lygiavertę. Nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu įregistruotas vienas 1989 m. gamybos automobilis. Apeliantas savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registre apelianto vardu nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai – 1/3 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė registro duomenimis yra 5 083 Lt; šiam nekilnojamajam turtui yra taikytas areštas. Apeliantas pagal 2007-08-17 paskolos sutartį skolingas kreditorei 52 000 Lt, ši skola išieškoma priverstine tvarka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė dirbo puse etato – nuo 2009 m. sausio mėn. jos darbo užmokestis sudarė apie 364 Lt per mėnesį. Nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 ieškovei mokėta po 104 Lt per mėnesį išmoka vaikui, nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01 ieškovei paskirta 52 Lt dydžio per mėnesį išmoka vaikui. Byloje pateikta V. B. darbingumo lygio pažyma, kuria patvirtinama, kad apelianto netektas darbingumas sudaro 60 proc. Taip pat pateikti duomenys, kad nuo 2009-10-05 iki 2010-11-23 apeliantas buvo įsiregistravęs darbo biržoje, nuo 2010-04-01 iki 2010-05-31 apeliantui mokėta 573,41 Lt nedarbo draudimo išmoka. Apeliantas nurodo, kad pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymui tėvų skiriamų lėšų lygių dalių principo sudaro aplinkybė, kad apeliantas yra tik iš dalies (40 proc.) darbingas. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dalinis darbingumas apeliantui nustatytas ne neterminuotai, o laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-05-31. Apeliantas nepateikė duomenų, kad šie duomenys nepasikeitė. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-08-01 apeliantas dirbo, šiuo laikotarpiu jo darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 1 574 Lt per mėnesį. Įvertinus rašytinius bylos įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo sutikti, kad apelianto finansinė padėtis yra prastesnė nei apeliantės.

10Apeliantas nurodo, kad susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo sutarusios dėl 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šio susitarimo nepatvirtino dėl kreditorės prieštaravimo susitarimo sąlygoms dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio. Pažymėtina, kad įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas (LR CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Taigi teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo, būtinų vaiko vystymosi sąlygų sudarymo ir jo poreikių patenkinimo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga

11(LR CK 6.461 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodoma išlaikymo vaikui suma – po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui – yra per maža tokio amžiaus nepilnamečių vaikų minimalių poreikių patenkinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinant šalių turtinę padėtį, šalių nepilnamečių vaikų amžių, prioritetinius vaikų interesus, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pripažino, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikėtų skirti po 800 Lt, kiekvienam iš tėvų skiriant po 400 Lt kiekvienam vaikui.

12Apeliantas prašo išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti nuo 2012-02-20. Nurodo, kad su ieškove negyvena kartu nuo 2009-09-28, tačiau kiekvieną mėnesį skiria lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos

13(LR CK 3.200 str.). Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2009-09-28. Skundžiamu teismo sprendimu išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams priteistas nuo 2009-09-28 iki vaikų pilnametystės. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo keisti datos, nuo kurios priteistas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus apie nepilnamečių vaikų išlaikymui faktiškai sumokėtą išlaikymo dalį apeliantas galės pateikti vykdymo procese.

14Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu skundžiamame sprendime ir mano, kad ieškovė nepagrįstai prašė iš jo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors ieškovė ir atsakovas susitarė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nenurodant apelianto kaltės, tačiau nagrinėjamoje byloje taip pat spręsti klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismui visiškai patenkinus ieškinį, pagrįstai LR CPK nustatyta tvarka paskirstytas ir ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Todėl šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo nėra teisinio pagrindo.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį ir pagrįstai nustatė šalių nepilnamečiams vaikams iš apelianto priteistiną išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį. Keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Prašomos priteisti 270 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Netenkinus apeliacinio skundo šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (LR CPK 96 str. 1 d.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti valstybei iš atsakovo V. B. 270 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai