Byla e2A-351-852/2020
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo R. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui UAB „Intractus“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo R. S..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ (toliau – atsakovė) 10 100,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-10-07 tarp ieškovės, kaip pirkėjos, ir atsakovo, kaip pardavėjo, buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė už 53000 EUR įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau - žemės sklypas). Pažymėjo, kad ieškovė pirkdama žemės sklypą iš atsakovo už konkrečią sumą įvertino atsakovo nurodytus žemės sklypo privalumus (įskaitant ir esamas susisiekimo komunikacijas iki žemės sklypo) ir tai lėmė jos apsisprendimą dėl sandorio sudarymo bei perkamo žemės sklypo kainos. Įsigijus žemės sklypą buvo parengtas techninis projektas gyvenamojo namo statybai, buvo atlikta eilė kitų būtinų veiksmų ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė sudarė sutartį su rangovu ir pradėjo gyvenamojo namo statybą. Kad patektų į savo žemės sklypą, ieškovė naudojosi vieninteliu esamu privažiavimu iš ( - ) gatvės asfaltuotu keliu, kuris buvo nurodytas atsakovo, tačiau 2016 m. lapkričio mėnesį ( - ) gatvės gyventojai įvažiavimą užtvėrė užtvara (šlagbaumu) ir visiškai uždraudė įvažiavimą prie žemės sklypo. ( - ) gatvės gyventojų atstovų teigimu, kelias yra dalies gyventojų nuosavybė, ir nėra nustatytos jokios teisės kitiems asmenims naudotis keliu. Pats atsakovas 2017-08-07 su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo (toliau - ieškinys dėl servituto) kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus ir pareiškė reikalavimus nustatyti jam nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, kurie yra tame pačiame kvartale kaip ir ieškovės žemės sklypas, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per N. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausantį žemė sklypą, esantį ( - ), ir per atsakovams R. G. ir L. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovė nurodė, kad 2018-11-05 Retrospektyvinėje turto vertinimo ataskaitoje Nr. 1811V06 (toliau - ataskaita) konstatuota, kad 2015-10-07 žemės sklypo vertė - 42900,00 Eur. Ataskaitoje pabrėžiama, kad prie žemės sklypo nėra jokio teisėto asfaltuoto ir/ar neasfaltuoto privažiavimo ir šis faktas įvardijamas kaip turintis neigiamą įtaką žemės sklypo kainai. Ieškovė dėl jai neatskleistos visos informacijos ir pateiktos klaidingos informacijos už žemės sklypą permokėjo 10 100,00 Eur (53 000,00 Eur – 42 900,00 Eur) ir šią sumą laiko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusiais nuostoliais, kuriuos prašė priteisti.

72.

8Atsakovas UAB „Intractus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013-11-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas iš ankstesnio turto savininko Ž. P. įgijo nuosavybės teises į teritoriją - žemės sklypą, esantį adresu ( - ), kadastro Nr. ( - ), sklypo plotas ( - ) ha. 2011 metais buvusio minėtos teritorijos savininko Ž. P. užsakymu UAB „Vakarų regiono projektai“ parengė šios teritorijos detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), kuris Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T2-174 buvo patvirtintas. Detaliuoju planu numatytas žemės sklypų formavimas esamo sklypo sąskaita, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, numatant vienbučių, dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybą. Atitinkamai Detaliuoju planu vietoj esamo sklypo (žemės sklypo esančio adresu ( - ), kadastro Nr. ( - ), sklypo plotas ( - ) ha) buvo suformuoti 13 (trylika) individualių žemės sklypų. Šių sklypų projektiniai numeriai: Nr. 1 (( - )), Nr. 2 (( - )), Nr. 3 (( - )), Nr. 4 (( - )), Nr. 5 (( - )), Nr. 6 (( - )), Nr. 7 (( - )), Nr. 8 (( - )), Nr. 9 (( - )), Nr. 10 (( - )), Nr. 11 (( - )), Nr. 12 (( - )), Nr. 13 (( - )). Po minėtų individualių žemės sklypų, esančių Detaliojo plano teritorijoje, suformavimo, atsakovas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu pardavė dalį aukščiau įvardytų sklypų. Tarp ieškovės, trečiojo asmens (pirkėjų) ir atsakovo (pardavėjo) buvo sudaryta 2015-09-04 preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PR2015-299 (toliau – Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo už 53 000,00 Eur parduoti ieškovei ir trečiajam asmeniui sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o pirkėjai įsipareigojo nupirkti ir sumokėti už perkamą žemės sklypą sutartyje nurodytą kainą. Tarp ieškovės, trečiojo asmens (pirkėjų) ir atsakovo (pardavėjo) buvo sudaryta 2015-10-07 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė ir trečiasis asmuo už 53000,00 Eur įsigijo žemės sklypą. Pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 p. numatyta, kad pirkėjai pareiškia ir garantuoja, jog jie yra susipažinę su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, charakterizuojančiais daiktą (žemės sklypą), daikto planu ir daikto kadastrinių matavimų byla, pirkėjams yra žinomi daiktui nustatyti servitutai ir specialios naudojimo sąlygos, nurodytos šios sutarties 3.2 punkte, pirkėjai dėl minėtų daiktui nustatytų servitutų ir specialių naudojimo sąlygų jokių pretenzijų pardavėjui neturi ir ateityje neturės. Pirkėjai yra susipažinę ir įsitikinę, kad daiktui nustatyti servitutai ir specialios naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimai netrukdys pirkėjams daikte vystyti numatytos veiklos. Pirkėjai turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą iki šios sutarties sudarymo, pirkėjai pretenzijų dėl daikto būklės neturi, daiktas visiškai atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus bei jų mokamą kainą.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės L. S. 1 610,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys 2015-10-07 sudarė notariškai patvirtintą Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė ir trečiasis asmuo nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) už 53 000,00 Eur sumą. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10 100,00 Eur nuostolių. Pagal ieškovę, šie nuostoliai atsirado dėl to, kad prieš sudarant sutartį atsakovė ieškovei pateikė klaidingą informaciją apie asfaltuotą privažiavimą prie žemės sklypo ir taip suklaidino ieškovę. Todėl ieškovė įsigijo žemės sklypą už sutartyje numatytą kainą ir vėliau dėl to patyrė/patirs nuostolių. Atsakovė atkerta, kad ieškovė žinojo ką perka. Buvo išsamiau supažindinta su visais dokumentais. Todėl atsakovei civilinė atsakomybė nekyla. Teismas nurodė, kad iš šalių atstovų, trečiojo asmens R. S. paaiškinimų, liudytojų T. Ž. ir R. Š. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad patekimui į ieškovės žemės sklypą pagal detalųjų planą yra numatytas servitutinis kelias. Tačiau Detaliajame plane yra padaryta klaida, nes Detaliojo plano tekstinėje dalyje ne kartą nurodyta, kad privažiavimas į naujai planuojamus žemės sklypus numatomas iš esamos ( - ) gatvės servitutiniu privažiavimu, tačiau Detaliojo plano grafinėje dalyje kelio servitutas, einantis per visus sklypus teritorijos viduriu, nėra pažymėtas žemės sklypų, esančių adresu ( - ) (projektinis sklypo Nr. 1) ir adresu ( - ) (projektinis sklypo Nr. 13). Dėl to kelio servituto zona, kertanti visus teritorijoje esančius žemės sklypus, nesusijungia su ( - ) gatve. Šiuo metu dėl grafinėje dalyje esančios klaidos pataisymo, t.y. dėl galimybės žemės sklypų savininkams patekti į pagrindinį ( - ) kelią vyksta teismo procesai Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. Teismas vertino, kad prieš įsigyjant sklypą ieškovė turėjo galimybė jį apžiūrėti vietoje, taip pat ji turėjo galimybę susipažinti su dokumentais charakterizuojančiais perkamą sklypą. Iš pateiktų nuotraukų, teismo posėdžio metu peržiūrėto sklypo išdėstymo pagal „google street view“ programą matyti, kad ieškovė įsigijo žemės sklypą, kuriame nėra dar įrengtos infrastruktūros, t.y. susisiekimo kelių. Todėl teismas negali konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl to, kad ieškovė klaidingai suprato, jog į jos sklypą yra tiesioginis patekimas iš asfaltuoto kelio, kuomet šis asfaltuotas kelias nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. Tai, kad detaliojo plano grafinėje dalyje nėra nurodytas patekimas servitutiniu keliu nuo ieškovės sklypo iki pagrindinės ( - ) gatvės, tai dėl to teismas sprendžia irgi nėra atsakovės nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nes tokius dokumentus atsakovė gavo iš ankstesnio sklypų savininko Ž. P., o detalųjį planą rengė UAB „Vakarų regiono projektai“. Taip pat teismas negali konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų dėl ieškovei sklypo pardavimo už 53 000,00 Eur, kai, pagal ieškovę, į sklypą nėra teisėto patekimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo žemės sklypą, bet ne teisę naudotis asfaltuotu servitutiniu keliu, todėl atsakovės neteisėti veiksmai bei jos kaltė nenustatyti.

13III.

14Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

154.

16Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, mano, kad sprendimas yra be motyvų, tinkamai neištirta visa bylos medžiaga, kas taip pat sudaro teisinį pagrindą sprendimo panaikinimui. Apeliantės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas prieš sudarant sutartį ieškovei pateikė klaidingą informaciją apie asfaltuotą privažiavimą prie žemės sklypo ir taip suklaidino ieškovę, ko pasėkoje ji įsigijo žemės sklypą už sutartyje numatytą kainą. Siekiant pagrįsti savo poziciją ir įrodyti, kad atsakovas žemės sklypą ir kitus tame kvartale esančius žemės sklypus pardavinėjo kaip turinčius asfaltuotą privažiavimą ieškovė rėmėsi skelbimais internetinėse svetainėse \vww.skelbiu.lt. www.dnbbustas.lt bei www.aruodas.lt, kuriuose atsakovas nurodė, kad viena iš pardavinėjamų žemės sklypų kvartale savybių - „privažiavimas - iš ( - ) gatvės (asfaltas)“. Be to, atsakovo atstovai iki sutarties bei sutarties sudarymo metu ieškovei nurodė bei užtikrino, kad susiekimo komunikacijos iki žemės sklypo yra įrengtos ir į žemės sklypą bus galima patekti asfaltuotu keliu iš ( - ) gatvės. Tai byloje patvirtino ieškovės sutuoktinis, tretysis asmuo R. S.. Jis taip pat patvirtino, kad perkant žemės sklypą jis buvo įsitikinęs ir įtikintas visų faktų, kad žemės sklypas galės būti pasiekiamas esamu asfaltuotu keliu, kadangi: a) tai patvirtino nekilnojamojo turto agentas prieš perkant žemės sklypą, b) iš Detaliojo plano matėsi, kad per naujai suformuotą kvartalą einantis servitutas, nenumato įvažiavimo į kvartalą iš ( - ) gatvės, kadangi dvejuose sklypuose toks servitutas nebuvo numatytas (dėl jo nustatymo dabar teismuose vyksta ginčai), c) visi kiti anksčiau tame kvartale įsigiję žemės sklypus asmenys naudojosi tuo asfaltuotu privažiavimu (kuris jiems buvo nurodytas pardavėjo), d) atsakovo skelbimuose buvo nurodyta, kad privažiavimas prie žemės sklypo yra asfaltuotu keliu ir šia informacija nebuvo jokio teisinio pagrindo abejoti, kadangi jokio kito teisėto privažiavimo prie žemės sklypo nebuvo. Tai, kad atsakovo atstovai pardavinėdami ( - ) gatvės kvartale naujai suformuotus žemės sklypus juos pristatė kaip turinčius asfaltuotą privažiavimą, nurodė ir kiti 2019-05-17 posėdžio metu apklausti liudytojai - R. Š. bei T. Ž.. Taigi, tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad paravinėjant žemės sklypą atsakovas suteikė ieškovei ir trečiajam asmeniui informaciją, kad prie žemės sklypo galima patekti jau esamu ir įrengtu asfaltuotu keliu, o ši informacija nulėmė ieškovės ir trečiojo asmens apsisprendimą pirkti žemės sklypą. Tačiau šiai dienai yra susiklosiusi tokia situacija, kad ieškovė ne tik kad neturi galimybės naudotis asfaltuotu keliu, bet iš viso nėra jokio teisėto privažiavimo prie žemės sklypo (nors pirko žemės sklypą ir mokėjo už jį tokią kainą, kaip kad toks teisėtas privažiavimas būtų). Be to ieškovės nuomone, visus šioje byloje esančius ir vienas kitam neprieštaraujančius įrodymas teismas privalėjo vertinti vartotojų pirkimo - pardavimo teisinių santykių kontekste. Šioje byloje nekvestionuojamos aplinkybės, kad žemės sklypas buvo įsigytas ne verslo, o asmeniniais poreikiais (jame statomas šeimos gyvenamasis namas), taip pat nėra ginčo, kad pardavėjas (atsakovas) yra verslo subjektas. Kitaip tariant, ieškovė ir tretysis asmuo sudarant sutartį buvo vartotojai, nes atitinka LR CK 6.2281 str. numatytus vartotojo kriterijus, o jų sudaryta sutartis - vartojimo sutarties kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vartojimo sutarties objektu, gali būti tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str. 1 dalyje yra nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga suteikti vartotojams valstybine kalba CK ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją. CK 6.2286 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją ir pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.2286 str. 4 d.), o verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2286 str. 5 d.). Taigi, vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Ieškovės nuomone, teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvykdė CPK 270 str. 4 d. 4 p. numatyta pareigą išsamiai motyvuoti sprendimą ir nepasisakė dėl byloje esančių esminių rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų ir jų vertinimo.

175.

18Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad atsakovui jau pardavus dalį detaliojo plano teritorijoje esančių naujai suformuotų sklypų, paaiškėjo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T2-174 patvirtintame detaliajame plane yra padaryta klaida – nors detaliojo plano tekstinėje dalyje ne kartą nurodyta, kad privažiavimas į naujai planuojamus žemės sklypus numatomas iš esamos ( - ) g. servitutiniu privažiavimu, tačiau detaliojo plano grafinėje dalyje dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių kelio servitutas, einantis per visus sklypus teritorijos viduriu, nėra pažymėtas žemės sklypų, esančių adresu ( - ) (projektinis sklypo Nr. 1) ir adresu ( - ) (projektinis sklypo Nr. 13) nedidelėje dalyje, esančioje visai šalia ( - ) g. Dėl šios priežasties kelio servituto zona, iš esmės kertanti visus teritorijoje esančius žemės sklypus, nesusijungia su ( - ) g. Atitinkamai dėl šios priežasties yra apsunkintas privažiavimas prie atsakovui priklausančių žemės sklypų bei prie kitų sklypų, esančių teritorijoje, kurioje yra detalusis planas. Dėl šios priežasties atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu (c. b. Nr. e2-31-995/2019 nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose, o atsakovui perleidus nuosavybės teises į žemės sklypus, šioje byloje pasikeitė ieškovas į UAB „IDEGA“). Atsakovo nuomone, tenkinus atsakovo dar 2018 m. pareikštą ieškinį dėl servituto nustatymo bus apginti ne tik atsakovo, bet ir kitų žemės sklypų savininkų (įskaitant ir apeliantę) teisės ir teisėti interesai. Atsakovas pažymi, kad jis negali būti atsakingas už detaliajame plane padarytas technines klaidas, kadangi detalusis planas buvo parengtas pagal buvusio minėtos teritorijos savininko Ž. P. užsakymą, planą parengė UAB „Vakarų regiono projektai“. Detalusis planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T2-174. Todėl atsakovas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už trečiųjų asmenų veiksmus. Jeigu apeliantė patyrė nuostolių dėl detaliojo plano netikslumų, tai visus reikalavimus ji turėtų reikšti ne atsakovui, o nurodytiems tretiesiems asmenims. Atsakovas pažymi, kad detaliajame plane nėra nurodyta, jog asfaltuotam keliui, kuriuo šiuo metu negali naudotis apeliantė, nustatomas servitutas. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra atsakovo, kaip pardavėjo, įsipareigojimų ir/ar užtikrinimų, jog pirkėjai (apeliantė ir trečiasis asmuo) galės naudotis būtent asfaltuotu keliu. Priešingai – iš detaliojo plano labai aiškiai matosi, kad servitutas asfaltuotam keliui, dėl kurio apeliantė buvo tariamai suklaidinta, nebuvo numatytas, o kelio servitutas buvo numatytas visai kitoje vietoje. Todėl apeliantė negalėjo suklysti dėl to, kokiam keliui nustatomas servitutas ir kokiu keliu ji galės naudotis. Atsakovas pažymi, kad apeliantė prašo taikyti vieną iš CK 6.334 str. numatytų teisių gynimo būdų, t. y. kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.). CK 6.399 str., reglamentuojančiame netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą, numatyta, jog jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 str. taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliantei parduotas žemės sklypas neturi jokių trūkumų, šių aplinkybių apeliantė neįrodė (CPK 178 str.). Apeliantė teigia, kad atsakovas neva pateikė jai klaidingą informaciją apie asfaltuotą privažiavimą prie žemės sklypo ir taip suklaidino apeliantę. Tačiau tokie apeliantės teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovo nuomone, apeliantė negalėjo suklysti dėl privažiavimo prie žemės sklypo. Paaiškina, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai patvirtino, kad yra susipažinę su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, charakterizuojančiais daiktą (žemės sklypą), daikto planu ir daikto kadastrinių matavimų byla, kurios sudedamoji dalis yra detaliojo žemės sklypo plano grafinės dalies kopija, pirkėjams yra žinomi daiktui nustatyti servitutai ir specialios naudojimo sąlygos. Pirkėjai taip pat patvirtino, kad daiktui nustatyti servitutai ir specialios naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimai netrukdys pirkėjams daikte vystyti numatyto veiklos. Pirkėjai turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą iki šios sutarties sudarymo, pirkėjai pretenzijų dėl daikto būklės neturi, daiktas visiškai atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus bei jų mokamą kainą (Pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 p.). Taigi apeliantė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę iki sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį susipažinti su perkamo turto būklę ir padėtį atspindinčiais dokumentais bei juos įvertinti. Nors apeliantė teigia, kad buvo suklaidinta dėl privažiavimo prie žemės sklypo asfaltuotu keliu, tačiau akcentuotina, kad detaliojo plano grafinėje dalyje, kuri yra kadastrinių matavimų bylos sudedamoji dalis, yra aiškiai nurodyta, kad kelio servitutas nustatomas per naujai suformuotų žemės sklypų vidurį, o ne per asfaltuotą kelią, dėl kurio apeliantė reiškia pretenzijas atsakovui. Taigi nei detaliojo plano grafinėje dalyje, nei pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad apeliantė ir trečiasis asmuo į perkamą žemės sklypą galės važiuoti būtent asfaltuotu keliu. Atsakovas nurodo, kad nesutinka ir su apeliantės teiginiu: „Atsakovas, parduodamas žemės sklypą, aiškiai nurodė ir užtikrino, kad į žemės sklypą yra/bus patenkama jau egzistuojančiu asfaltuotu keliu“. Tokiais teiginiais apeliantė klaidina teismą, nes apeliantės kartu su ieškiniu į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame esantys žemės sklypų pardavimo skelbimai niekaip nesusiję su apeliantei parduotu žemės sklypu, t. y. apeliantės pateikti skelbimai buvo patalpinti 2016-11-22, o žemės sklypas apeliantei buvo parduotas dar 2015-10-07 Pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovas pažymi, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kelio atitvaras, esantis ( - ) g., jau buvo įrengtas, tačiau nebuvo nuleistas, todėl apeliantė, apžiūrėdama žemės sklypą negalėjo nepastebėti, kad yra įrengtas kelio atitvaras (kelio atitvaro nusileidimo mechanizmas buvo sutvarkytas 2016 m. lapkritį ir nuo to momento šiuo keliu gali naudotis tik ( - ) g. gyventojai). Atsakovas neužtikrino ir nežadėjo, kad šiuo asfaltuotu keliu bus galima naudotis ateityje. Tokių atsakovo įsipareigojimų nėra ir pirkimo-pardavimo sutartyje. CK 6.327 str. 2 d. numatyta, jog pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 d. reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Šiuo atveju apeliantė negalėjo nežinoti apie tai, jog servitutas asfaltuotam keliui nenumatytas, todėl pati prisiėmė riziką, jog ateityje susisiekimas per asfaltuotą kelią gali būti apribotas. Kita vertus, nors apeliantė pabrėžia, jog būtent asfaltuotas privažiavimas prie žemės sklypo turėjo jai esminę reikšmę apsisprendžiant sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį joje numatyta kaina, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad asfaltuotas privažiavimas prie žemės sklypo apeliantei turi esminę reikšmę. Atsakovas taip pat pažymi, kad nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje apeliantė neprašė pirmos instancijos teismo vertinti byloje esančius įrodymus vartotojų santykių kontekste. Atsakovo nuomone, tokie argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde neturėtų būti vertinami, nes jie suformuluoti pavėluotai ir nesąžiningai. Mano, kad teismo sprendime yra motyvuotai atsakyta į visus esminius argumentus. Teismas tinkamai įvertino šalių atstovų ir trečiojo asmens R. S. paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą.

196.

20Apeliantė 2020 m. vasario 24 d. pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus, t.y. kaimyninių žemės sklypų (( - )) savininkų A. P. ir R. G. parodymus, duotus Plungės apylinkės teisme 2019-10-02 teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-31-995/2019 (teismo posėdžio garso įrašą). Teigia, kad liudytojai patvirtino, jog pats atsakovas manė, jog į kvartalo teritoriją (į kurią įeina ir ieškovės žemės sklypas) galima patekti išimtinai tik per asfaltuotą kelią, einantį per žemės sklypus Nr. 7 ir Nr. 8 (( - )), taip pat tai, kad atsakovas UAB „Intractus“ suklaidino tiek apeliantę, tiek kitus kvartalo žemės sklypų savininkus, pateikdamas neteisingą informaciją apie žemės sklypą ir privažiavimą prie jo. Apeliantės teigimu, ji apie šias aplinkybes sužinojo 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu, todėl mano, jog toks įrodymas gali būti teikiamas apeliacijoje ir nėra pavėluotas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

24teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas netenkinamas.

267.

27Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

288.

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad teritorijos detaliajame plane vis dėlto nebuvo padaryta akivaizdžių grafinių klaidų, pavaizduojant privažiavimą prie ieškovės įsigyto žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 6 (e. bylos priedo 20 lapas). Teisėjų kolegijos vertinimu, rūpestingas pirkėjas šioje situacijoje būtų priėjęs lygiai tokios pačios išvados kaip ir ieškovė, t.y. jog privažiavimas į projektuojamą teritoriją yra numatytas asfaltuotu keliu tarp žemės sklypų Nr. 7 ir Nr. 8, o ne iš ( - ) g. tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 13. Nepagrįstos teismo išvados, kad grafinis detalaus plano vaizdas prieštarauja tekstiniai jo daliai. Vizualiai matyti, kad detalaus plano aiškinamajame tekste pateikiamas paaiškinimas, jog „iki sklypo (Nr. 6) patenkama iš esamos ( - ) gatvės servitutiniu privažiavimu“ (e. bylos t. 2, b.l. 17), visiškai atitinka grafinį detalaus plano vaizdą, nes privažiavimas prie sklypo servitutiniu pravažiavimu, projektuojamu tarp žemės sklypų Nr. 7 ir Nr. 8, irgi gali būti suprantamas kaip servitutinis privažiavimas iš ( - ) gatvės.

309.

31Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliante, kad ieškovas neinformuodamas jos apie tai, jog kelias, esantis už projektuojamos teritorijos ribų, nėra viešas, bet yra privatus, į kurį pardavėjas neturi jokių daiktinių teisių, pardavė ieškovei nekilnojamąjį daiktą su reikšmingais trūkumais, trukdančiais juo naudotis pagal paskirtį.

3210.

33Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo šiuo metu negali būti tenkinami ne dėl to, kad neįrodyta pardavėjo atsakomybė už daikto trūkumus (neteisėti veiksmai), bet dėl to, jog neįrodytas ieškovės patirtų nuostolių realumas.

3411.

35Ieškovė ieškiniu iš esmės prašė sumažinti parduoto daikto kainą dėl to, jog parduotas daiktas turi trūkumų (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.). Daikto trūkumus ieškovė siejo su dvejomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. su tuo, kad apskritai nėra teisėto privažiavimo prie jai parduoto žemės sklypo, ir su tuo kad nėra asfaltuoto (patogaus) privažiavimo.

3612.

37Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31-995/2019 yra patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią ieškovės žemės sklypui yra nustatytas viešpataujantis servitutas, suteikiantis teisę privažiuoti prie jos sklypo projektuojamu keliu tiesiogiai nuo ( - ) gatvės (t.y. tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 13).

3813.

39Tai reiškia, kad ieškovės pretenzijos pardavėjui dėl daikto trūkumo, susijusios su privažiavimo nebuvimu, yra pašalintos kitu alternatyviu CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatytu būdu. Šiuo metu prie ieškovės žemės sklypo yra teisėtas privažiavimas ir todėl ieškovės, kaip pirkėjos, teisės negali būti ginamos jos nurodytu būdu, t.y. mažinant daikto kainą.

4014.

41Ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad ji patyrė nuostolių, negalėdama tinkamai naudotis daiktu, ar kad turėjo papildomų išlaidų, susijusių su paminėto daikto trūkumo ištaisymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių nuostolių ieškovė galėjo patirti, tačiau šių aplinkybių vertinimas viršytų ieškovės pareikšto ieškinio dalyką. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tokių nuostolių nesprendžia ir nepasisako.

4215.

43Teismas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji už sklypą mokėjo pirkimo pardavimo sutartyje numatytą kainą tik dėl to, jog manė, kad galės naudotis asfaltuotu keliu ir nepatirs papildomų kelio įrengimo išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu prie ieškovės žemės sklypo nebuvo visiško privažiavimo asfaltuotu keliu nei pagal dokumentus, nei pagal faktą (e. bylos t. 3, b.l. 17). Pagal paminėtą teritorijos detalų planą bei ieškovės perkamo žemės sklypo planą (e. bylos t. 12, b.l. 59), ieškovė neabejotinai matė, kad jos sklypui yra nustatytas pravažiavimo servitutas ir iš to galėjo suprasti, kad ji turės užtikrinti pravažiavimą savo sklypu kitų sklypų savininkams, t.y. kad turės prisidėti prie projektuojamo servitutinio kelio įrengimo, nepriklausomai nuo to, už kokią kainą pirko savo sklypą.

4416.

45Pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti nuostolius, t.y. žemės sklypo rinkos kainos skirtumą, atsižvelgiant į tai, ar prie žemės sklypo yra asfaltuotas privažiavimas, ar ne. Tuo tarpu ieškovės pateiktoje retrospektyvinėje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog kaina nustatyta atsižvelgiant į kriterijų „nėra teisėto privažiavimo“ (e. bylos t. 1, b.l. 92). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės nuostolių, patirtų permokant už daiktą, dėl daikto trūkumo pagal kriterijų „nėra teisėto privažiavimo“ apskritai negalima remtis retrospektyvine turto vertinimo atsakaita, nes šiuo metu tokio daikto trūkumo nėra.

4617.

47Ieškovės pateiktoje retrospektyvinėje turto vertinimo ataskaitoje taip pat nėra jokių išvadų apie tai, jog žemės sklypas būtų vertinamas 53000 Eur, jeigu prie šio sklypo būtų galima privažiuoti iš dalies asfaltuotu keliu pro žemės sklypus Nr. 7 ir Nr. 8, t.y. ieškovė neįrodė, kad pirko žemės sklypą už rinkos kainą. Vertinimo ataskaitoje taip pat nėra pasisakoma dėl to, ar šio sklypo rinkos kaina butų buvusi 42900 Eur, jeigu prie jo būtų galima privažiuoti keliu, projektuojamu iš ( - ) g. tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 13. Ieškovės pateikti įrodymai apskritai nepatvirtina, kad privažiavimas projektuojamu servitutiniu keliu iš ( - ) g. tarp sklypų Nr. 1 ir Nr. 13 turėtų būti laikomas „nepatogiu“ ir mažinančiu sklypo vertę. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės žemės sklypo kaina negali būti mažinama projektuojamo servitutinio pravažiavimo įrengimo verte, nes dar sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo suprasti, kad jai tenka pareiga prisidėti prie tokio pravažiavimo įrengimo ir kad tokios išlaidos nėra įskaitytos į sklypo kainą.

4818.

49Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra teisingas, todėl jis paliekamas nepakeistu.

5019.

51Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

5220.

53Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje instancijoje reikėtų prijungti naujus apeliantės pateiktus įrodymus (liudytojų paaiškinimus). Šie įrodymai galėjo būti pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teisme. Be to, teismas vertina, kad ir be nurodytų liudytojų parodymų byloje pakanka įrodymų ginčo teisingam išsprendimui (CPK 314 str.).

5421.

55Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovės (apeliantės) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovo prašymas taip pat netenkinamas, nes jis nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

56Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57Ieškovės L. S. apeliacinį skundą atmesti.

58Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės... 7. 2.... 8. Atsakovas UAB „Intractus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu nusprendė... 13. III.... 14. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. 4.... 16. Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 17. 5.... 18. Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad... 19. 6.... 20. Apeliantė 2020 m. vasario 24 d. pateikė prašymą prijungti papildomus... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 24. teisiniai argumentai ir išvados... 25. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 26. 7.... 27. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis,... 28. 8.... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų... 30. 9.... 31. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliante, kad ieškovas... 32. 10.... 33. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės... 34. 11.... 35. Ieškovė ieškiniu iš esmės prašė sumažinti parduoto daikto kainą dėl... 36. 12.... 37. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m.... 38. 13.... 39. Tai reiškia, kad ieškovės pretenzijos pardavėjui dėl daikto trūkumo,... 40. 14.... 41. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad ji patyrė... 42. 15.... 43. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji už sklypą mokėjo... 44. 16.... 45. Pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti nuostolius, t.y. žemės sklypo... 46. 17.... 47. Ieškovės pateiktoje retrospektyvinėje turto vertinimo ataskaitoje taip pat... 48. 18.... 49. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 50. 19.... 51. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK... 52. 20.... 53. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje... 54. 21.... 55. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl... 56. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 57. Ieškovės L. S. apeliacinį skundą atmesti.... 58. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą palikti... 59. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....