Byla 2A-525/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. F., atsakovų atstovams prokurorei L. B., V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-519-212/09 pagal ieškovo V. F. ieškinį dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 2 000 litų turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais (t. 1, b. l. 124-131).

3Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 2002 m. gegužės 17 d. per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, išvengus muitinės kontrolės, įvažiavusio automobilio VOLVO, valst. Nr. ( - ), gabenusio cigarečių krovinį. Ieškovas kartu su kitais asmenimis buvo kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 312 str. 3 d.

4Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas vyko nepateisinamai ilgai, daugiau nei 5 metus, t. y. nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. liepos 9 d., kai Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Ieškovo nuomone, be konkrečių rezultatų ir teisinio pagrindo jam buvo taikytos pačios griežčiausios kardomosios priemonės, areštuotas jo turtas, apribota laisvė gyventi, laisvai judėti, dirbti. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas iš esmės patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kardomųjų priemonių taikymas buvo neteisėti, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotas prigimtines žmogaus teises ir laisves. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai, ir tai įrodo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš jį. Nustačius ir konstatavus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtus veiksmus, valstybei atsiranda prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas. Paskirtą kardomąją priemonę ieškovas skundė, tačiau tik 2002 m. liepos 30 d. kardomoji priemonė buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuri jam buvo taikoma 5 metus, nors jau nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio jo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Į Generalinę prokuratūrą dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ieškovas kreipėsi ne kartą, prašydamas jį nutraukti, tačiau tyrimas nebuvo nutrauktas. Ta aplinkybė, kad byloje įtariamaisiais buvo patraukti 45 asmenys, tyrimo vilkinimo nepateisina. Dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų negalėjo laisvai pasirinkti gyvenamosios vietos, negalėjo išvykti dirbti į užsienį, buvo apribota teisė į darbą. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo, turėjo turtinės žalos, išlaidos advokatų pagalbai sudarė 2 000 litų. Patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 litų, nes dėl nepagrįstų kaltinimų, ilgą laiką vykusio ikiteisminio tyrimo, pablogėjo jo reputacija, santykiai su bičiuliais, labai pablogėjo sveikata, teko gydytis pas psichiatrą, nukentėjo šeimos ir giminės interesai.

5Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (t. 1, b. l. 191-195), priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos 1 500 litų turtinei žalai atlyginti bei 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti, taip pat 2 450 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė šias aplinkybes: 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl per Panevėžio teritorinės muitinės Saločių kelio postą iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, išvengus muitinės kontrolės, įvažiavusio automobilio VOLVO, valst. Nr. ( - ), gabenusio 2 033 536 litų vertės cigarečių krovinį. Ieškovas, kartu su kitais asmenimis, buvo kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 312 str. 3 d. Ieškovui, tuo metu dirbusiam inspektoriumi Panevėžio teritorinėje muitinėje, buvo pareikšti įtarimai nusikaltimo padarymu, jis atleistas iš darbo (baudž. b. t. 5, b. l. 27, 29, 31), o Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi pripažino neteisėtu V. F. atleidimą iš pareigų (t. 1, b. l. 70-73). Nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. liepos 30 d. ieškovas buvo suimtas (baudž. b. t. 5, b. l. 47, 60-61, 65-66, 76-78) ir, pareiškus kaltinimą, 2002 m. gegužės 24 d. ir 2002 m. liepos 30 d. apklaustas kaltinamuoju (baudž. b. t. 5, b. l. 29-36, 38-40).

6Apygardos teismas padarė išvadas, kad ieškovui pareikštas kaltinimas nepagrįstai ilgą laiką nebuvo perduotas teismui nagrinėti, nepagrįstai ilgą laiką vyko ikiteisminis tyrimas, nepagrįstai ilgą laiką jam buvo taikomos procesinės prievartos priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, turto areštas. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas pats baudžiamosios bylos iškėlimas ir procesinės prievartos priemonių teisėtumas jų pritaikymo momentu, tačiau jų taikymas turi būti pagrįstas per visą laiką iki baudžiamosios bylos nutraukimo. Po kaltinimo ieškovui pateikimo baudžiamoji byla turėjo būti nedelsiant, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką, perduota nagrinėti teismui.

7Panevėžio apygardos prokuratūra, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-5) prašo panaikinti apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

81) Valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatytos CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse, specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas konstatuojamas procesiniu dokumentu įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas skundė Kauno apygardos teismui kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimą, o dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą bei Panevėžio miesto apylinkės teismą. Apygardos teismas neįvertino teismų sprendimų, kuriais šie ieškovo skundai buvo atmesti.

92) Nagrinėjamoje byloje procesiniai veiksmai buvo atliekami ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Byloje buvo tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamo susivienijimo vykdoma stambaus masto kontrabanda, buvo įtariami 45 asmenys, tiriama daugiau nei 50 kontrabandos epizodų, apklausti 26 liudytojai, siunčiami teisinės pagalbos pavedimai į Latviją ir Estiją. Tai pateisina procesinį aktyvumą ir proceso trukmę visoje byloje.

103) Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, apygardos teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos dėl priteistinos žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009, nurodė, kad priteisiant neturtinę žalą itin svarbu atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką, tiek į Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą. Be to, apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimai sudarė sąlygas nusikaltimui įvykdyti, todėl, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, gali būti sumažintas arba atmestas.

11Teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 6-9) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

121) Apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų argumentų, susijusių su sąlygomis deliktinei atsakomybei kilti. Viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Veiksmų, atliktų baudžiamajame procese, neteisėtumas nėra preziumuojamas. Nė vienos ieškovui taikytų procesinės prievartos priemonių taikymas nebuvo pripažintas neteisėtu, nepagrįstu ar per ilgu.

132) Teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir 6.282 straipsnius, kuriuose numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti iš dalies arba visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens kaltės.

143) Nepagrįstai teismas tapatino baudžiamojo proceso trukmę ir taikomų prievartos priemonių pagrįstumą. Sunkiausia procesinio delsimo forma yra situacija, kai baudžiamojoje byloje neatliekami jokie procesiniai veiksmai (EŽTT byla Schumacher prieš Liuksemburgą), o ne kai asmeniui baudžiamojo proceso metu ilgą laiką yra taikomi asmens teisių apribojimai.

154) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byla buvo itin sudėtinga dėl jos apimties.

165) Teismas, pažymėdamas, kad pareiga įrodyti, jog pareigūnų veiksmai buvo teisėti, atitenka atsakovo atstovams, nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą.

176) Nepagrįstai priteista 1500 litų turtinės žalos, kadangi tai išlaidos už teisinę pagalbą, suteiktą dar iki laikotarpio, kada, teismo teigimu, vyko procesinis delsimas.

187) Be to, teismas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

198) Nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi nei baudžiamosios bylos tyrimo, nei procesinių prievartos priemonių taikymo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl jais padaryta žala negali būti atlyginama.

209) Ieškovui neturėjo būti priteista neturtinė žala, patirta dėl atleidimo iš darbo, kadangi ji (10 000 litų) priteista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr. A-261-1821/2008. Apygardos teismas nustatė teisės į bylos nagrinėjimą per trumpiausią laiką pažeidimą, už kurį galėjo būti priteista žala, tačiau priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas, neatitinkantis EŽTT praktikos. EŽTT 2010 m. sausio 5 d. paskelbė sprendimą byloje Šulcas prieš Lietuvą, kurioje priteisė 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti už baudžiamąjį procesą, vykusį 8 metus ir 9 mėnesius.

21Byloje gauti 4 atsiliepimai į apeliacinius skundus.

22Teisingumo ministerija (t. 2, b. l. 12-13) atsiliepime nurodo, kad palaiko Generalinės prokuratūros, atstovaujančios Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą.

23Panevėžio apygardos prokuratūra atsiliepimu į Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą nurodo, kad jį palaiko (t. 2, b. l. 20).

24Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b. l. 14 -15) prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo:

251) Nebuvo konstatuotas atliktų procesinių veiksmų neteisėtumas.

262) Ieškovas netinkamu savo pareigų atlikimu pats sudarė galimybę atsirasti prielaidoms dėl jo galimos kaltės.

273) Apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl žalos dydžio nustatymo. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad, panaikinus ieškovui kardomąją priemonę, jis įsidarbino.

28Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b. l. 16-18) prašo panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo:

291) Apygardos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą (kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti) perkėlė atsakovui. Šie veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl yra teisėti.

302) Aplinkybė, kad kuriuo nors laikotarpiu nebuvo surinkti papildomi įrodymai dėl ieškovo kaltės, nereiškia, kad jie nebuvo renkami. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti duomenys, įrodantys ieškovo kaltę, ir byla neperduota teismui, rodo, jog nepagrįstai ir neteisėtai buvo ilgą laiką taikomos procesinės prievartos priemonės.

313) Neturtinė žala dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo jau atlyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr. A-261-1821/2008. Be to, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir neatitinka EŽTT praktikos.

324) Apygardos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir 6.282 straipsnius, kuriuose numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti iš dalies arba visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens kaltės.

33Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

34

35Dėl valstybės atsakomybės ir neturtinės žalos

36

37Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tačiau nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007), ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti.

38Neteisėtais veiksmais gali būti pripažįstama neteisėtas neveikimas (neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos), atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (nesilaikymas tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

39Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Taigi šios teisės pažeidimas gali būti pripažįstamas neteisėtais veiksmais, sudarančiais pagrindą deliktinei valstybės atsakomybei. Ieškovas savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad kaltinimas jam buvo pareikštas 2002 m. gegužės 24 d., tačiau byla teismui taip ir neperduota iki pat jos nutraukimo ieškovo atžvilgiu 2007 m. liepos 9 d., nors paskutinį kartą byloje jis buvo apklaustas 2005 m. spalio 7 d., ir nuo to laiko jokie procesiniai veiksmai su juo nebuvo atliekami.

40Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki sprendimo procese priėmimo (2001 m. lapkričio 13 d. EŽTT sprendimas, priimtas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 55479/00). EŽTT praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra šie: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą (tarp kitų šaltinių, minėtas 2001 m. lapkričio 13 d. EŽTT sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose, vertinant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, ar proceso trukmė atitiko Konvencijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).

41Vertinant proceso trukmę byloje, kurioje įtariami ar kaltinami keli asmenys, bylos sudėtingumas gali būti pateisinama ilgesnio proceso priežastis, jeigu tų asmenų veikos taip susijusios, kad jų negalima išskirti, nes dėl to nukentės teisingumo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas buvo patrauktas kaltinamuoju 2002 m. gegužės 24 d., o nuo 2005 m. spalio 7 d., kada ieškovas buvo paskutinį kartą apklaustas, iki pat 2007 m. liepos 9 d., kada jo atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla, ieškovo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. vasario 14 d. nutartimi (baudž. b. Nr. 04-1-205-02, t. 5, b. l. 87) konstatavo, kad tuo metu buvusioje tyrimo stadijoje nėra galimybės išskirti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra vilkinamas. Tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ir vėliau nebuvo galimybės išskirti ikiteisminį tyrimą ieškovo, kurio atžvilgiu procesiniai veiksmai nebebuvo atliekami, atžvilgiu, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu negalėjo būti išskirta, ir taip užtikrinta jo teisė į baudžiamąjį procesą per įmanomai trumpiausią laiką. Kad tyrimas vyksta nepagrįstai ilgai, konstatavo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi, kurioje taip pat nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas (baudž. b. Nr. 04-1-205-02, t. 5, b. l. 102). Todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad neįrodytos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos.

42Tačiau yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą bei nustatydamas jos dydį, nukrypo nuo nacionalinių teismų bei EŽTT teismo praktikos dėl priteistinos žalos dydžio bylose prieš Lietuvą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovui neturtinė žala (10 000 litų), padaryta dėl neteisėto atleidimo iš darbo, jau atlyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi, todėl pakartotinai šiuo pagrindu neturtinė žala neturėjo būti priteista. Be to, apygardos teismas neįvertino ir to, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimai, konstatuoti 2007 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą G. A., A. L., V. F. atžvilgiu (t. 1, b. l. 19-26-27), sudarė sąlygas įvykdyti nusikaltimui, kuris buvo tiriamas minėtoje baudžiamojoje byloje. Šiame nutarime konstatuota, kad V. F. darbe buvo trūkumų, nes pareigūnas, atlikdamas muitinį patikrinimą, neišeidavo iš muitinės posto patalpos, neapžiūrėdavo transporto priemonės, krovinio, plombų, apsiribodamas tik dokumentų įforminimu. Nors darbo grafike buvo nurodytas laikas, kuriuo konkretus pareigūnas turi dirbti darbo vietoje, nebuvo laikomasi darbo grafiko: muitininkai anksčiau ar vėliau, negu priklauso pagal grafiką, pradėdavo dirbti savo darbo vietoje, arba pabaigdavo darbą, arba pasišalindavo iš darbo vietos. Todėl yra pagrindo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį (CK 6.282 str. 1 d., 6. 250 str. 1 d., 6.272str. 1 d., 3 d.).

43Dėl turtinės žalos

44

45Pagal bylos duomenis, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu advokatui už jo (gynėjo) paslaugas 2002 m. liepos 3 d. sumokėjo 1000 litų (t. 1, b. l. 28), 2002 m. spalio 14 d. – 100 litų (t. 1, b. l. 30), 2005 m. spalio 7 d. – 400 litų (t. 1, b. l. 31), 2007 m. spalio 24 d. – 500 litų (t. 1, b. l. 29). Kolegijos vertinimu, byloje nesant išsamesnių duomenų, už kokias konkrečias advokato paslaugas buvo sumokėtos nurodytos sumos, yra pagrindo pripažinti materialine žala ir priteisti iš valstybės, pažeidusios ieškovo teisę į jo bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, 400 litų sumą, sumokėtą 2005 m. spalio 7 d., bei 500 litų sumą, sumokėtą 2007 m. spalio 24 d., kadangi, jos buvo sumokėtos laikotarpiu, kuriuo tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, tarp jo po paskutinių procesinių veiksmų ieškovo atžvilgiu (tai konstatuota ir baudžiamojoje byloje, b. b. t. 5, b. l. 87, 102). Todėl darytina išvada, kad ieškovas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą už advokato (gynėjo) paslaugas, suteiktas baudžiamoje byloje laikotarpiu, kuriuo valstybė pažeidė ieškovo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laikotarpį, sumažinant teismo priteistą sumą (CK 6.282 str. 1., 6.272str. 1 d., 3 d.).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47

48Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies, be to, priteistos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo sumos sumažintinos šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai sumažintinos ir ieškovui priteistos advokato pagalbos išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.

49Dėl pasakyto, pakeistinas skundžiamas teismo sprendimas, sumažinant priteisiamos neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo dydžius ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Iš dalies patenkinus apeliacinius skundus, iš ieškovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 96 str., 302 str.).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

51Pakeisti Panevėžio apygardos 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą.

52Ieškovui V. F. iš Lietuvos Respublikos priteistą neturtinei žalai atlyginti sumą sumažinti iki 7 000 litų, turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 900 litų, o advokato pagalbos išlaidas sumažinti iki 1200 litų.

53Palikti nepakeistą kitą Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį.

54Priteisti iš ieškovo V. F. (a. k. ( - ) valstybei 6,8 lito išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 2 000... 3. Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. gegužės 17 d. Muitinės kriminalinė tarnyba... 4. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas vyko nepateisinamai ilgai, daugiau nei 5... 5. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį... 6. Apygardos teismas padarė išvadas, kad ieškovui pareikštas kaltinimas... 7. Panevėžio apygardos prokuratūra, atstovaujanti Lietuvos valstybę,... 8. 1) Valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo... 9. 2) Nagrinėjamoje byloje procesiniai veiksmai buvo atliekami ne tik ieškovo,... 10. 3) Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, apygardos teismas nukrypo nuo... 11. Teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu... 12. 1) Apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atstovų... 13. 2) Teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir 6.282... 14. 3) Nepagrįstai teismas tapatino baudžiamojo proceso trukmę ir taikomų... 15. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byla... 16. 5) Teismas, pažymėdamas, kad pareiga įrodyti, jog pareigūnų veiksmai buvo... 17. 6) Nepagrįstai priteista 1500 litų turtinės žalos, kadangi tai išlaidos... 18. 7) Be to, teismas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad... 19. 8) Nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi nei... 20. 9) Ieškovui neturėjo būti priteista neturtinė žala, patirta dėl atleidimo... 21. Byloje gauti 4 atsiliepimai į apeliacinius skundus.... 22. Teisingumo ministerija (t. 2, b. l. 12-13) atsiliepime nurodo, kad palaiko... 23. Panevėžio apygardos prokuratūra atsiliepimu į Teisingumo ministerijos... 24. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b. l. 14... 25. 1) Nebuvo konstatuotas atliktų procesinių veiksmų neteisėtumas.... 26. 2) Ieškovas netinkamu savo pareigų atlikimu pats sudarė galimybę atsirasti... 27. 3) Apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl žalos dydžio... 28. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (t. 2, b.... 29. 1) Apygardos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą (kad ikiteisminio... 30. 2) Aplinkybė, kad kuriuo nors laikotarpiu nebuvo surinkti papildomi įrodymai... 31. 3) Neturtinė žala dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo jau atlyginta... 32. 4) Apygardos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti CK 6.253 ir... 33. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 34. ... 35. Dėl valstybės atsakomybės ir... 36. ... 37. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo... 38. Neteisėtais veiksmais gali būti pripažįstama neteisėtas neveikimas... 39. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau... 40. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT)... 41. Vertinant proceso trukmę byloje, kurioje įtariami ar kaltinami keli asmenys,... 42. Tačiau yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 43. Dėl turtinės žalos... 44. ... 45. Pagal bylos duomenis, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu advokatui už jo... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47.