Byla 2-9-440/2012

Dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti ieškovės gyvenamojo namo ir jo dalių, kurių savininkė ji yra teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, dėl leidimo naudotis vieninteliu esančiu įvažiavimu į namų valdą, dėl iki 2010-11-10 buvusių gyvenamojo namo išorinių sienų ribų atkūrimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant ieškovės A. Š. atstovei advokatei J. G., R. Š., atsakovei J. B., jos atstovui advokatui G. G., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, A. Š., išvadą teikiančioms institucijoms VĮ Registrų centrui Telšių filialui Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti ieškovės gyvenamojo namo ir jo dalių, kurių savininkė ji yra teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, dėl leidimo naudotis vieninteliu esančiu įvažiavimu į namų valdą, dėl iki 2010-11-10 buvusių gyvenamojo namo išorinių sienų ribų atkūrimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė A. Š. pirminiame bei patikslintame ieškinyje prašė nustatyti atsakovės J. B. žemės sklypui kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, kuriuo galės naudotis ieškovė A. Š. norėdama patekti į ir iš savo valdomo žemės sklypo, adresu: ( - ), į gatvę - ( - ). Kelio servitutą nustatyti buvusiame bendrojo naudojimo įvažiavimo vietoje. Įpareigoti atsakovę J. B. atstatyti buvusį bendrojo naudojimo kelią kuriame bus nustatytas kelio servitutas. Ieškinyje nurodė, kad asmeninės nuosavybės teisėmis turi nekilnojamąjį turtą: 51/150 pastatą - gyvenamąjį namą kurio unikalus Nr. ( - ); 1/3 pastatą - sandėlį, kurio unikalus Nr. ( - ); 2/3 pastatą - garažą kurio unikalus Nr. ( - ); 2/3 pastatą - garažą kurio unikalus Nr. ( - ); 51/150 kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančius Naujojoje Akmenėje, ( - ) g. 3, kurį valdo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove J. B.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendraturčiu nurodytas jos sutuoktinis J. Š. yra miręs ( - ). J. Š. turto dalis atiteko J. Š. vaikams - A. Š. ir J. P.. Bendras turtas nėra atidalytas. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypo, adresu Naujoji Akmenė, ( - ), pagal 1956 m. liepos 10 d. žemės sklypo planą plotas buvo 0,1168 ha. Žemės sklypo suteikimo metu buvo numatytas vienas įvažiavimas į abu butus iš ( - ), per valstybinę žemę, kuri ribojosi su L. Z. sklypu ir per jų bendraturčių bendrą žemę, t.y. bendrą kiemo aikštelę. Bendraturtė L. Z. savo žemės sklypą 0,0685 ha išsipirko 1994-11-28 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-4364. Žemėtvarkos tarnyba 1994 m. suformavusi L. Z. namų valdos žemės sklypo 685 kv.m. ribų planą neišsprendė klausimo dėl naudojimosi bendruoju įvažiavimu. 2000-10-12 bendraturtei L. Z. pardavus nekilnojamąjį turtą atsakovei J. B., bendruoju įvažiavimu buvo uždrausta naudotis. Jų vietoje pastatyti pastatai. Todėl ieškovė dešimt metų neturi įvažiavimo į savo sklypą. Galimybių savo jėgomis ir lėšomis įsirengti atskiro įvažiavimo į jos naudojamą, nuomojamą žemės sklypą, esantį ( - ), neturi.

3Bylos nagrinėjimo metu ieškovė keitė ieškinio dalyką ir pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovę leisti įrengti antrą įvažiavimą į žemės sklypą, esantį adresu ( - ), t.y. patvirtinti savo sutikimą dėl antrojo įvažiavimo įrengimo valstybės ar savivaldybės institucijoms, Nacionalinės žemės tarnybai ar kitoms institucijoms. Priteisti iš atsakovės ieškovei 5000 Lt piniginę kompensaciją už kelio įrengimą ir tam tikslui reikalingų planavimo dokumentų, leidimų, suderinimų ir kitokių dokumentų gavimą, paruošimą ir įregistravimą teisės aktų nustatyta tvarka. Reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės, kuri yra savininkė 51/150 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalies pastato, unikalus Nr. ( - ), 2/3 dalių pastato, unikalus Nr. ( - ), 2/3 dalių pastato, unikalus Nr. ( - ), teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t.y. įpareigoti atsakovę J. B. leisti ieškovei naudotis vieninteliu esančiu įvažiavimu į namų valdą, esančią adresu ( - ).

4Ieškovė pareiškė galutinį reikalavimą prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės, kuri yra savininkė 51/150 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalies pastato, unikalus Nr. ( - ), 2/3 dalių pastato, unikalus Nr. ( - ), 2/3 dalių pastato, unikalus Nr. ( - ), teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t.y. įpareigoti atsakovę J. B. leisti ieškovei naudotis vieninteliu esančiu įvažiavimu į namų valdą, esančią, adresu ( - ). Atkurti iki 2010-11-10 buvusias gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), išorinių sienų ribas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai iš atsakovės paaiškinimų ir iš Registrų centro duomenų, iš fotografijos matyti, kad atsakovė įregistravo baigtą statybą ir pasididino gyvenamojo namo ribas, perstatė priestatą, kuris yra jos naudojamo sklypo dalyje. Š. jokio sutikimo tam priestatui rekonstruoti nedavė. Ieškovei nežinoma koks buvo projektas, kiek padidino atsakovė ribas. Tik žinoma, kad registrų centre yra įregistruota baigta statyba. Jei nebūtų ribos padidintos, ieškovė galėtų naudotis įvažiavimu ir pravažiuoti. Iš pateiktų ieškovės nuotraukų matomas visas namas, į ieškovės žemės sklypą patekti yra tik varteliai, toliau yra tvora ir vartai bendrai išpirkti šalių ir vienas įvažiavimas, kuriuo būtų naudojamasi visą laiką. Nereikalauja nugriauti pastato, atsakovė pati turi pasirinkti, kaip ji atkurs ribas. Jos, ieškovės teisės dėl naudojimosi įvažiavimu buvo pažeistos po 2000 m. dėl B. draudimo naudotis įvažiavimu. Name nebegyvena nuo 2002m., šildymas yra atjungtas. Reikia atsivesti apšildymą, atlikti remontą. Atskirą įvažiavimą sunku padaryti, ten yra ištisinė cemento tvora, kurią reikia išmušti, reikia suprojektuoti projektą, už kurį reikia mokėti pinigus. Reikia pasidaryti įvažiavimą iš gatvės, griauti tvorą ir pastatyti kokius tai stulpus. Jos manymu tai galėtų kainuoti apie 7000 Lt, tačiau ji tokių lėšų neturi. Neneigia, kad B. savo lėšomis sutvarkė įvažiavimą, išklojo trinkelėmis. Dėl naujo įvažiavimo įrengimo nesikreipė. Tik buvo seniūnijoje ir parašė prašymą, kad remontuodami gatvę padarytų žiotis įvažiuoti iš kelio pusės iki vartų.

5Ieškovės atstovės palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus. R. Š. paaiškino, kad problemos dėl įvažiavimo prasidėjo 2000 m. B. nupirkus namo dalį. Jos sakė B., kad yra bendras įvažiavimas, kad juo visą laiką naudojosi. Bet B. į tai nekreipė dėmesio. Gal 2004-2005 m. išsikėlė iš namo mama A. Š.. Buvo atjungtas šildymas, mama nebegalėjo atsivežti malkų nes nebegalėjo patekti prie savo pastatų.

6Atsakovė, jos atstovas prašo ieškinį atmesti. Posėdžių metu bei atsiliepimuose į ieškinius atsakovė nurodė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi jai priklausantys statiniai, yra faktiškai atidalintas dar iki tol, kai ji 2000-10-12 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.1 – 3580 iš L. Z. įsigijo 0,0685 ha ploto namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )su jame esančiomis 49/100 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/2 pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - ), 49/100 kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), A. A. m. Jos nuosavybės teisės į turtą įregistruotos VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registre 2000-12-18. Kita dalis žemės sklypo, ( - ), kuria naudojasi ieškovė, tebėra neišpirkta iš Valstybės dėl pačios ieškovės neveiklumo. Atsakovės nuomone ieškovė įvažiavimą prie savo namo dalies gali įsirengti toje žemės dalyje, kurią turi galimybę išsipirkti iš valstybės. Atsakovė nurodė, kad servituto nustatymas pažeistų jos kaip savininkės teises. Ieškovei pakeitus ieškinio reikalavimus, atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad prieš pirkdama namo dalį buvo ir pas architektą, ir žemėtvarkos skyriuje, klausė, ar ji bus viena įvažiavimo naudotoja. Visi jai sakė, kad pagal dokumentus įvažiavimas priklauso jai. Įrengto įvažiavimo nebuvo, buvo žolynas ir važiuojama per ten nebuvo. Toks pat žolynas, kaip kad dabar yra pas ieškovę. Ji, atsakovė susitvarkė kelią, išsiklojo trinkelėmis. Z. jai prieš parduodama sakė, kad yra Š. sutikimas ir kad jis sutinka įsirengti kitą įvažiavimą. Pagal nustatytas ribas, plotą, pagal brėžinius, įvažiavimas yra jos sklypo ribose. Ieškovei priklausančiame name niekas negyvena, gal nuo 2002 m., 2003m., ar 2004 m. Nesutinka per savo kiemą, nuosavybę ieškovei leisti važiuoti. Nes tuomet bus jos, atsakovės teisės pažeistos. Neketina nieko griauti nes statiniai pastatyti turint leidimus, tikrino komisijos. Niekas neuždraudė statybos darbų. Nėra numatyta vidinėje pusėje važiuoti, ten yra tik pėsčiųjų takas. Nėra jokios galimybės patekti jai į savo sklypą, pravažiuoti su mašina, nes gal yra tik apie 1 m. tarpas yra. Pripažįsta, kad nėra įvažiavimo į ieškovės kiemą. Įeiti galima pro vartelius. Mano, kad ieškovei reikia tik iškelti betoninę sieną ir įvažiavimą galima padaryti. Iš ieškovės tik vienintelį kartą girdėjo, kad jai reikia naudotis įvažiavimu, neprisimena ar prieš perkant, ar jau nupirkus namo dalį. Daugiau jokių kalbų tarp jų nebuvo. Ji, atsakovė matydama, kad tvarko gatvę skambino į savivaldybę ir prašė padaryti ieškovei įvažiavimą, įsukimą į kiemą. Buvo atvažiavęs savivaldybės atstovas B. bet kas buvo nuspręsta jai nežinoma.

7Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime bei atstovė S. B. teisme paaiškino, kad ieškovė turi galimybę iš ( - ) gatvės įsirengti įvažiavimą per jos šiuo metu naudojamą valstybinės žemės sklypą prie jai priklausančios namo bei kitų statinių dalies. Pažymi, kad šioje gatvėje beveik visi namai yra dviejų butų ir įsirengia atskirus įvažiavimus į kiemus. 1994-11-10 L. Z. sudarytas namų valdos žemės sklypo 685 m 2 ribų planas M1 : 500 buvo pasirašytinai suderintas su J. Š.. Jame nebuvo numatyta bendro naudojimo įvažiavimo ir kiemo. Tada ginčo tarp savininkų nebuvo. Atsakovei sklypas yra suformuotas, ji į jį yra įgijusi nuosavybės teisę. Ieškovė naudojasi valstybiniu žemės sklypu. Moka nuomos mokestį bet nuomos sutarties nėra sudariusi. Pagal turimus duomenis plotas nuo atsakovės garažo iki namo yra per siauras ir su transporto priemone ieškovė prie savo valdomos pastatų dalies patekti negalėtų. Gal ieškovės teisės ir yra pažeidžiamos, jeigu ji negali privažiuoti, tik yra siūlomas kitas teisių gynimo būdas.

8Tretysis asmuo A. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta.

9Liudytojas R. V. paaiškino, kad dirbo Registrų A. A. skyriaus vedėju, šiuo metu nebedirba. Žemę registruodavo, bet nematuodavo. Žinoma yra A. Š. valda. Gali patvirtinti, kad ant 1998-07-03 plano registrų centre yra jo parašas. Tame kieme inventorizaciją atliko Š. Ji rado naujus pastatus ir pažymėjo juos. O planas taip ir liko, jame yra sklypo ribos pažymėtos. Jis kaip vedėjas pasirašydavo tame plane. Matuotojas sutikrindavo valdą ir ten esančius pastatus, o jam į vietą nereikėdavo vykti. Bet ginčo valdoje yra buvęs. Kalbos apie įvažiavimą nebuvo, jo nieko neklausė. Matė įvažiavimą, bet ar vieną tiksliai prisiminti negali. Tuo metu domino tik pastatai, žemės nedomino. Dėl žemės negalėjo ieškovei nieko sakyti nes buvo privatizuojami pastatai, o ne žemė. Ieškovė pirko pastatus. Dėl tvoros kokia buvo situacija neprisimena, ar jas išsipirko, ar ne. Jeigu buvo įteisinta nuosavybė, tai turi būti įregistruota registrų centre.

10Liudytoja G. U. paaiškino, kad nuo 1977 m. pažįsta Š.. Jai žinoma, kad įvažiavimas buvo ir dabar yra, tik jis užstatytas. Vartai yra tie patys. Nuo 1995 m. atvažiuodavo su šeima pas Š.. Įvažiuodavo per tą vienintelį įvažiavimą. Kiemas buvo žvyruotas, apžėlęs žole. 2000 m. pasikeitė savininkai. Kai atsikraustė B., ji nebeleido naudotis tuo įvažiavimu Š.. Ji negali įvažiuoti į savo kiemą.

11Ieškinys atmestinas.

12Ieškovė reikšdama ieškinį pateikė 1999-03-23 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo 1997-03-26 J. Š. testamento dalis dėl namo dalies su pastatais, žemės sklypu po jais, esantys adresu ( - ), buto Nr. 1 palikimo A. Š. pripažinta negaliojančia. (b.l.12,13, 14-16). 1999-07-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą A. Š. į 1/3 J. Š. palikimo dalį ir paveldėjimą sudaro ½ dalis 51/100 gyvenamojo namo su priklausiniais adresu ( - ), bei nuosavybės teisės liudijimas (b.l. 18,19, 2t. b.l. 5, 6). Pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 35-43). Pateikta namų valdos techninės apskaitos byla (2t. b.l. 60-64). ( - )plano kopija bei kadastro žemėlapio kopija ( 2t. b.l.87-88). ( - ) žemės sklypo planas, Namų valdos žemės sklypo planas iš kurio matyti, kad dėl ribų buvo suderinta 1994-11-10 su J. Š.. Sklype bendro naudojimo žemės ir servitutų nėra. (b.l. 22-25, 187-189, 2t. b.l. 26-27). Byloje pateiktas 1993-05-13 mokėjimo pranešimas J. Š., žemės sklypo ( - ) įkainojimo aktas, planas (2t. b.l. 7-9, 10). 1992-04-24 sutartis dėl J. Š. dalies gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo, prašymas dėl žemės sklypo pirkimo (2t. b.l. 11-13, 14-19). 1994-11-A. A. rajono valdybos potvarkiu Nr. 590 L. Z. leista pirkti ( - )Nr. 3-1 0,0685 ha žemės sklypą. Pateiktas prašymas dėl pardavimo, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, Justino naujoko mirties liudijimas, 1994-11-A. A. rajono valdybos potvarkis dėl 0,0032 ha žemės įteisinimo (2t. b.l. 34-40). 1992-02-13 sutartis dėl pastatų dalies pardavimo Naujokui Justinui, žemės sklypo planas, duomenys dėl žemės sklypo, išvada, žemės sklypo įkainojimo aktas (2t. b.l. 41-47). 1994-05-24 Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iš kurios matyti, kad L. Z. pagal 1994-11-10 potvarkį Nr. 590 parduodamas 0,0685 ha žemės sklypas (2t. b.l. 48,49,75-78). 2000-09-06 Akmenės rajono savivaldybės administracijos rašte L. Z. nurodoma, kad per jos sklype įrengtą įvažiavimą važinėjantys namo bendrasavininkiai gali įsirengti atskirą įvažiavimą prie ūkinio pastato dalies ir garažų ( b.l. 132, 186, 2t. b.l. 20). Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 32/4340 nuo 2000-10-12 J. B. įregistravo nuosavybės teisę į 0,0685 ha žemės sklypą ( - ) 2000-10-12 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-3580 iš L. Z. pagrindu. Kuri žemę nuosavybėn įsigijo valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 1994-11-28 Nr. 1-4364 pagrindu. Byloje pateikta 2000-10-12 pirkimo pardavimo sutartis, registro Nr. 1-3580.(b.l. 26-27, 135-141,155,156, 2t. b.l. 203). Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. ( - ) pažymoje duomenys apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą, pagalbinius pastatus, duomenys apie savininkus (2t. b.l. 2-4). Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. ( - ) pastato-gyvenamojo namo adresu ( - ) 49/100 pastato įregistruota J. B. vardu, įregistruota ½ pastato, bei 49/100 kitų statinių nuo 2000-12-18 pirkimo sutarties pagrindu Nr. 1-3580. A. Š. vardu 51/150 pastato bei kitų statinių bei atskiros 1/3, 2/3 pastato dalys (b.l. 28-32, 190-203, 2t. 28-33, 198-202, 205,206). Byloje pateikti duomenys dėl atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, išduoto leidimo statybos darbams vykdyti 2002-06-12 iki 2003-06-12 (b.l. 33). Iš 2003-06-27 Akmenės rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad A. Š. paaiškinta dėl teisių gynimo jei jos teisės pažeidžiamos, nurodyta, kad ji turi teisę įsirengti atskirą įvažiavimą (b.l. 34). Pateiktas pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą. 1994-11-28 įregistruojant žemės sklypą suteiktas Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), žemės naudojimo apribojimų, servitutų nenustatyta (b.l. 133-134, 2t. b.l. 71,72). 2011-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 1SS-(7.5)- 352 į ieškovės paklausimą nurodyta, kad pagal pateiktas dokumentų kopijas nustatyta, kad Mažeikių teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1956-07-10 duomenimis žemės sklypo ( - ) plotas - 1168 kv. m. Toks pat namų valdos žemės sklypo plotas buvo nurodytas ir 1992-04-24 „Sutartyje”, pagal kurią J. Š. iš VĮ „Akmenės cementas“ nupirko 0,51 dalį gyvenamojo namo su veranda, ½ atviros verandos ir ½ dalį sandėlio ir du garažus, likusias gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalis įsigijo J. N.. Nuosavybės teisės į pastatus, Akmenės rajono savivaldybės, Naujosios Akmenės mieste, ( - ), buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1992-04-15. 1994 m. galėjo būti suformuoti du žemės sklypai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 (Žin., 1993, Nr. 32-747), galiojusiu nuo 1993-07-28 iki 1995-07-21 buvo patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Tvarkos 6 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka parduodami privačių namų valdų savininkams - faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius kaip nurodyta Tvarkos 4 punkte. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad faktiškai privačių namų valdomas parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Jei patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos suprojektuotus ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas. Jeigu sklype yra bendro naudojimo žemės plotų, kurių negalima atidalinti (bendri keliai, bendras ūkio kiemas ir kt.), jie parduodami namo dalių savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, paskirstant mokėjimo sumą proporcingai savininkams priklausančių namo dalių plotams arba pagal jų susitarimą. Susitarimo, kokiomis dalimis bendraturčiai pageidauja pirkti valstybinės žemės sklypą ( - ), Nacionalinės žemės tarnybos nepateikta. Atlikus namų valdos žemės sklypo ( - ) kadastrinius matavimus (atliko AB „Inžineriniai tyrinėjimai“), namų žemės sklypo ribų plane nurodytas bendras kiemas ir bendras įvažiavimas.(b.l. 94-95,157-160). Byloje pateiktos fotonuotraukos iš kurių matyti gyvenamojo namo ir kitų statinių vaizdas, įvažiavimas į namą, varteliai (b.l. 96-98). Byloje pateiktas 2004-09-17 statybos leidimas Nr.34 išduotas J. B. dėl ( - ) statybos darbų, pastatų eksplikacijos planas, 2002-06-12 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 13 dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, priestato pristatymo, eksplikacijos planas (b.l. 161-164). 2011-05-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 1SS-(7.5)- 1067 į ieškovės paklausimą nurodytos faktinės aplinkybės dėl ( - ) žemės sklypo ribų bei pardavimo. Išreikšta nuomonė, kad parduodant 1994-11-10 L. Z. namų valdos dalį buvo pažeisti nurodyti teisės aktų reikalavimai (b.l. 170-173). 2011-03-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio A. A. žemėtvarkos skyriaus rašte į ieškovės paklausimą nurodytos faktinės aplinkybės dėl ( - ), žemės sklypo, įvažiavimo (1t.b.l. 174-177). 2011-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 1SS-(7.5)-352 atsakyta į ieškovės paklausimus dėl žemės sklypo formavimo, įvažiavimo, atsakyta į kitus paklausimus (1t. b.l. 181,182,183,184). Byloje pateikti 2011-11-09 ir 2011-11-14 atsakymai ieškovei dėl žemės sklypo ( - ) Akmenės rajono savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio A. A. žemėtvarkos skyriaus (2t. b.l. 194-196).

13Išvadą teikiančios institucijos VĮ Registrų centro Telšių filialo Mažeikių skyriaus atstovas J. D. paaiškino, kad kai į registrą kreipėsi viena iš šalių pateikdama suformuotą savo sklypo planą, tinkamai paruoštą, pirkimo sutartį, neturėjo kitos išeities kaip tai įregistruoti. Nuosavybė yra kol teismas nenuginčijo įregistravimo fakto. Pagal įregistruotus dokumentus ( - ) yra vienas sklypas, kurio dalies nuosavybė yra įregistruota atsakovės B. vardu, kita dalis valstybės. Pagal registravimo dokumentus nėra sklypo bendrasavininkų. Nėra pateikta duomenų dėl įvažiavimo naudojimo, ar jis priskirtas bendro sklypo riboms, nėra servitutas nustatytas dėl bendro naudojimo. Tie dalykai turėjo atsispindėti pirkimo-pardavimo sutartyje ir plane parodyti. Turėtų būti išryškintas servitutinis plotas. To sutartyje įrašyta nebuvo. Yra sudarytas planas vieno asmens ir ten apie bendrą naudojimą nekalbama. Dokumentuose neatsispindi, kad tai yra kokia tai dalis įvažiavimo. Įteisinti nuosavybę kitai šaliai nėra jokių trukdžių. Vienos sklypo dalies savininkas yra B., kitos - valstybė. Pirmiausia yra suformuojamas sklypas ir įregistruojamas valstybės vardu, po kurio valstybė atlieka sandorį su fiziniu asmeniu, parduoda tą sklypą ir po to teisės į tą sklypą yra perregistruojamos fizinio asmens vardu. Savivaldybė, kiek žinoma nėra sklypo dalies ( - ) įregistravusi. Dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijų, priestato pastatymo yra priėmimo komisijos aktai, gaunami leidimai ir kita. Pateikiamų dokumentų teisėtumo netikrina, jeigu yra statybos priėmimas, tai statyba legali ir ji įregistruojama registre.

14Išvadą teikiančios Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovas V.K. B. paaiškino, kad anksčiau buvo vienas įvažiavimas. Po privatizacijos dauguma žmonių įsirengė atskirus įvažiavimus. Ieškovei yra galimybė įsirengti atskirą įvažiavimą. Šiuo metu vyksta gatvės rekonstrukcija. Kadangi vyksta teisminiai ginčai yra pristabdyti darbai iki bus priimtas teismo sprendimas. Jei ieškovė kreipsis dėl atskiro įvažiavimo ir jai bus leista jį įrengti tada savivaldybė dės savo pastangas, kad tas įvažiavimas būtų padarytas. Bus suformuotas iš gatvės įvažiavimas iki jos tvoros. Savivaldybė gavo prašymą dėl įlankos padarymo iš B.. Jis važiavo žiūrėti, ar ten įmanoma ką nors padaryti kol neužbaigti gatvės rekonstrukcijos darbai. Buvo nuspręsta laukti kol įmanoma teismo sprendimo. Ieškovė kreipėsi dėl detaliojo plano rengimo, tačiau netinkamai buvo įforminusi prašymą, prašymai buvo nekonkretūs ir netinkamai suformuluoti, jai reikalinga kreiptis pakartotinai. Per įvažiavimą priklausantį B. į ieškovės sklypą įvažiuoti yra neįmanoma, nes jis užstatytas. Jeigu ir nebūtų tie statiniai užstatyti, tai važiavimas pažeistų B. teises, nes tuo įvažiavimu būtų panaikinta dalis B. sklypo ir kiemo dalis. Galimas tik atskiras įvažiavimas. Ieškovės prašymo suformuoti įvažiavimą iš gatvės pusės nebuvo. Buvo kitų prašymų parengti detalųjį planą, skirti sklypo dalį. Į kiekvieną jos prašymą būdavo atsakoma konkrečiai. Kadangi servitutai jokie nenurodyti, tai reiškia, kad įvažiavimas priklauso tai sklypo daliai, kuris suformuotas. Tas įvažiavimas įeina į sklypo ribas. Kokiu būdu buvo padidintos gyvenamojo namo ribos, nežino. B. priestato rekonstrukcijai buvo prašoma išduoti leidimą ir jis buvo išduotas. Bendraturčių sutikimo tam nebuvo reikalaujama todėl, kad žemės sklypas jau priklausė B.. O leidimas išduodamas tik žemės savininkui, jeigu jis savo dalyje ką nors stato, todėl nereikėjo kitų bendraturčių sutikimo. Buvo statoma privačioje žemės dalyje. Priestatas yra gyvenamojo namo priklausinys. Gyvenamo namo dalis priklauso B.. Gal reikėjo bendraturčių sutikimo jei pastatai neatidalinti. Bet tuo metu buvo paaiškinta, kad nereikalinga. Palaiko tą pačią poziciją, kuri buvo pateikta išvadoje. Ieškovės prašymų dėl atskiro įvažiavimo įrengimo nėra.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės neliečiamumą detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau savininko teisių absoliutumas nereiškia, kad savininko teisių niekas negali riboti. Kaip ir kiekviena subjektinė teisė, taip ir savininko nuosavybės teisė turi įgyvendinimo ribas (CK 1.137 straipsnio 2 dalis) ir tam tikrais atvejais gali būti varžoma (CK 4.9 straipsnis).

16Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą. Konstitucijos ir kitų teisės aktų leidžiama riboti nuosavybės teisę ir taip sudaromos prielaidos kitoms nei nuosavybės teisė daiktinėms teisėms (išvestinėms daiktinėms teisėms) egzistuoti, kaip, pavyzdžiui, servitutui.

17Servitutas – tai daiktinė teisė, kuria suvaržoma kito asmens, savininko nuosavybės teisė. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik išimtiniais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, tai yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs dėl nuosavybės teisės prioriteto prieš teisę į servituto nustatymą. Kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai kyla savininko nuosavybės teisės ir kito asmens teisės į servituto nustatymą interesų pusiausvyros klausimas, visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Akcentuojamas nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą.

18Ieškovė buvo pareiškusi ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatyto. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškinio dalyką pakeitė ir pareiškė negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

19Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 str. nuostatas, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatose yra imperatyviai įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, nurodanti, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi ir grindžia ieškinio reikalavimus.(178 str.). Teismo procese įrodinėjama tik įstatymų nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Tam tikri paaiškinimai, aplinkybių nurodymas, jei jie nepagrįsti įrodymais, teismo negali būti vertinami kaip įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų padarytų išvadas.

20Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

21Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, tuomet savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

22Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

23Byloje esančių duomenų, faktinių aplinkybių dėl nuosavybės teisės į pastatus įsigijimo, žemės sklypo ( - ) pardavimo L. Z., vėliau atsakovei J. B. faktų šalys neginčijo. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kiti byloje esantys duomenys patvirtina nuosavybės teisių įregistravimo faktus į pastatus, žemės sklypą, adresu ( - ). Ginčas tarp šalių kyla dėl naudojimosi įvažiavimu. Ieškovė nurodė, kad jos teisės dėl naudojimosi įvažiavimu buvo pažeistos po 2000 m. dėl B. draudimo naudotis įvažiavimu. Prieš tai įvažiavimas buvo bendras, juo bendrai naudojosi bendraturčiai. Ieškovės aiškinimu tuomet kai L. Z. pirko sklypą buvo susitarimas, kad bendraturčiai naudosis bendru įvažiavimu. Galimai toks susitarimas galėjo būti nes ir liudytoja G. U. paaiškino, kad jai žinoma, kad įvažiavimas buvo, ji nuo 1995 m. atvažiuodavo su šeima pas Š.. Įvažiuodavo per vienintelį įvažiavimą. 2000 m. pasikeitė savininkai ir B. naudotis įvažiavimu Š. nebeleido. Šalių paaiškinimai bei byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad adresu ( - ) yra gyvenamasis namas nuo gatvės juosiamas tvora su atskirais įėjimais, matyti vienoje pusėje vartai bei įvažiavimas į kiemą, kitoje pusėje varteliai.( 1t. b.l. 96-98, 2t. 139-143,184). Ieškovės paaiškinimu ji prie jai priklausančios namų valdos dalies patekti gali tik per vartelius. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovė, sutikdama, kad atskiro įvažiavimo nėra bei pripažindama, kad ji neleidžia ieškovei naudotis įvažiavimu į jai, atsakovei priklausančią valdą.

24Atsakovė savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad ji įsigijo nuosavybės teisę į žemę, įvažiavimas jai taip pat priklauso nuosavybės teise. Ji įvažiavimą susitvarkė, išsiklojo trinkelėmis. Atsakovė turi galimybę įsirengti atskirą įvažiavimą. Byloje pateikti dokumentai, ( - ) žemės sklypo planas, Namų valdos žemės sklypo planas iš kurių matyti, kad dėl žemės sklypo ribų buvo suderinta 1994-11-10 su J. Š.. Sklype bendro naudojimo žemės ir servitutų nėra. (b.l. 22-25, 187-189, 2t. b.l. 26-27). Nekilnojamojo turto registre, registro ( - ) nuo 2000-10-12 J. B. įregistravo nuosavybės teisę į 0,0685 ha žemės sklypą ( - ) 2000-10-12 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-3580 iš L. Z. pagrindu, kuri žemę nuosavybėn įsigijo valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 1994-11-28 Nr. 1-4364 pagrindu. Byloje pateikta 2000-10-12 pirkimo pardavimo sutartis, registro Nr. 1-3580.(b.l. 26-27, 135-141,155,156, 2t. b.l. 203).

25Atsakovė paaiškino, kad dėl statinių ir mažo tarpo ieškovė jos įvažiavimu negali naudotis, nes negalėtų pravažiuoti prie ieškovei priklausančių statinių. Neketina nieko griauti nes statiniai pastatyti turint leidimus, niekas neuždraudė statybos darbų. Atsakovės argumentus patvirtina byloje pateikti duomenys dėl atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, išduoto leidimo statybos darbams vykdyti 2002-06-12 iki 2003-06-12 (b.l. 33).

26Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindo spręsti, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, ji realiai dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių neturi galimybių įvažiuoti į žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. Ieškovė nurodė, kad ji valstybinę žemę prie jai priklausančių statinių nuomojasi, moka žemės mokestį, nors duomenų apie nuomos sutartį nepateikė. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl žemės sklypo, esančio prie jai priklausančių statinių nuosavybės teisės klausimo nesprendė. Žemės sklypas tebėra valstybės nuosavybė. Ieškovė taip pat nesprendė ir dėl atskiro įvažiavimo. Nors ieškovė kreipėsi į įvairias institucijas dėl įvairių klausimų susijusių su žemės sklypo ribomis, žemės sklypo pardavimu, dėl buvusio bendro įvažiavimo, matyti, kad jokių priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo pagrindų, pirkimo pardavimo sutarčių, statybos leidimų ir kita, galimai pažeidžiančių jos teises, neskundė, jokių sandorių neginčijo, sprendimai, sutartys, leidimai ir kt. nėra panaikinti. Kaip minėta, atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys uždraudžiant ieškovei naudotis įvažiavimu visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovė neginčijo atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą su įvažiavimu, neginčijo statybos darbų teisėtumo ir kita. Nenuginčijus nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčo sklypo plotas negali pasikeisti, jis negali patapti bendro naudojimo plotu, įvažiavimas negali patapti bendru įvažiavimu, nes atsakovei nustatyta nuosavybės teisė į sklypą, kuriame yra ir įvažiavimas.

27Teismas spręsdamas dėl kilusio ginčo tarp šalių atsižvelgia į abiejų šalių - savininkų interesų svarbą. Sutiktina, kad ieškovės teisė, interesai patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių yra pažeidžiama, suvaržyta. Tačiau atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Ieškovės interesas pasinaudoti svetimu daiktu, konkrečiu atveju atsakovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu, dėl to, kad ieškovei taip patogiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti atsakovės - savininkės nuosavybės teisę.

28Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, tuomet savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovė uždraudė naudotis ieškovei įvažiavimu nesant teisiniam pagrindui. Priešingai, ieškovė nuosavybės teisių į sklypą, kuriame yra įvažiavimas neturi, atsakovei yra įregistruotos nuosavybės teisės. Sklypui-įvažiavimui nenustatytas bendras naudojimas, servitutas. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė įvažiavimu naudojasi neteisėtai, be teisinio pagrindo.

29Šalių - savininkų ginčas spręstinas teisėtais būdais, laikantis interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, kuo mažiau suvaržant savininkų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis, 1.2 straipsnis). Teismas vertindamas, kad ieškovės teisės pažeistos ir neatsižvelgdamas į atsakovės teisėtus interesus, įvertinus bylos faktines aplinkybes, ieškinio patenkinimo atveju neišspręstų ginčo iš esmės. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus teismui yra pagrindo vertinti, kad tokiu atveju atsirastų prielaidos dėl galinčių kilti teisminių ginčų ateityje. Toks teismo sprendimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

30Ieškovė be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad ji negali įsirengti atskiro įvažiavimo nes neturi galimybių, tačiau nenurodė kiek tai pareikalautų sąnaudų, išlaidų. Tikėtina neatsižvelgė ir į tai, kad tai vienkartinio pobūdžio darbai ir išlaidos. Kaip minėta konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškovės teisė reikšti konkrečius reikalavimus negali būti varžoma. ( CK 1.136 straipsnis-1.138 straipsnis).

31Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus, byloje ištirtų įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo, proporcingumo principais, teismas nenustatė aplinkybių bei teisinio pagrindo ieškinio reikalavimams tenkinti, todėl ieškinys dėl jau aukščiau nurodytų aplinkybių laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

32Vadovaujantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Byloje pateikti duomenys dėl atsakovės turėtų 3000 Lt atstovavimo išlaidų.(3 t. b.l. 92-94, 186-189) Teismas spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsižvelgė į LR Teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į pateiktą atsiliepimų skaičių, kitų procesinių dokumentų apimtį, priedų-dokumentų kiekį, teisinių klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, kad atsakovės atstovas atvyko iš kitos gyvenamosios vietovės, į posėdžių trukmę ir daro išvadą, kad prašomas priteisti už advokato pagalbą išlaidų dydis pagrįstas ir iš ieškovės priteistina 3000 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

33Ieškovė sumokėjo 133 Lt žyminį mokestį 2010-10-08 (b.l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, ieškovės turėtos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93str.).

34Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. bei 93 str. 1 d. iš ieškovės priteistinos 206, 50 Lt pašto išlaidų valstybei.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str., 1.5 str., 4.39 str., 4.93 str., 4.98 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str., 13 str., 42 str., 178 str., 96 str., 98 str., 270 str. teismas

Nutarė

36Atmesti ieškovės A. Š., a.k. ( - ) ieškinį atsakovei J. B., a.k. ( - ), tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, A. Š. dėl atsakovės J. B. įpareigojimo pašalinti ieškovės, gyvenamojo namo ir jo dalių, kurių savininkė ji yra teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, dėl leidimo naudotis vieninteliu esančiu įvažiavimu į namų valdą, esančią adresu ( - ), dėl iki 2010-11-10 buvusių gyvenamojo namo išorinių sienų ribų atkūrimo bei bylinėjimosi, atstovavimo išlaidų priteisimo.

37Atsakovės J. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

38Priteisti iš ieškovės A. Š., a.k. ( - ), gyv. ( - ) atsakovei J. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 3000 Lt (tris tūkstančius litų ) atstovavimo išlaidų.

39Priteisti iš ieškovės A. Š., a.k. ( - ), gyv. ( - ) 206,50 Lt ( du šimtus šešis litus 50 ct) pašto išlaidų valstybei.

40Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

41Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, atstovams, tretiesiems asmenims.