Byla 2-1560/2012
Dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1281-253/2012 pagal ieškovo Trans Farm Ltd ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų rezidencija“, uždarajai akcinei bendrovei „Intractus“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovas Trans Farm Ltd kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Žvejų rezidencija“, UAB „Intractus“, trečiajam asmeniui AB DNB bankui, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Žvejų rezidencija“ 2012 m. kovo 12 d. varžytynių protokolą Nr. 1; taikyti restituciją natūra, t. y. įpareigoti atsakovą UAB „Intractus“ grąžinti nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su parduotuve ir kavine, adresu Žvejų g. 4, Klaipėda, BUAB „Žvejų rezidencija“, įpareigoti BUAB „Žvejų rezidencija“ grąžinti atsakovui UAB „Intractus“ pinigus, sumokėtus už perleistą nekilnojamąjį turtą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2012 m. kovo 12 d. varžytynėse parduotą gyvenamąjį namą su parduotuve ir kavine, esančius Žvejų g. 4, Klaipėdoje.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovui UAB „Intractus“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su parduotuve ir kavine, esančius Žvejų g. 4, Klaipėdoje, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti.

8Teismas nurodė, kad ieškovas be kitų ieškinio reikalavimų prašo taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovą UAB „Intractus“ grąžinti varžytynėse parduotą turtą, todėl akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu jis būtų palankus ieškovui, taikytina laikinoji apsaugos priemonė – ginčo nekilnojamojo turto areštas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Intractus“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, savo iniciatyva išėjo iš pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų ir nepagrįstai nusprendė areštuoti bei kitaip apriboti atsakovo teises jo iš varžytynių įsigyto ginčo turto atžvilgiu. Šiuo atveju teismo savo nuožiūra, išeinant iš pareikšto prašymo ribų, pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neproporcingas ir pažeidžiantis ekonomiškumo principą. Draudimas atsakovui ginčo turtą bet kokiu būdu apsunkinti nėra susijęs su pareikšto ieškinio reikalavimais, yra neproporcingas siekiamiems tikslams, todėl tokie ribojimai naikintini.
  2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą, tačiau to nepadarė. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, negalima daryti pakankamos prielaidos dėl jo patenkinimo.
  3. Teismas, pasisakydamas, kad ieškovui prašant taikyti restituciją ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nevertino byloje pareikšto reikalavimo pagrindo bei atsakovo turtinės padėties, taip pat nepasisakė, ar ginčo turtas tikrai turi būti restitucijos dalykas šioje byloje.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Trans Farm Ltd nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareikšti reikalavimai yra susiję su nekilnojamuoju turtu: gyvenamuoju namu su parduotuve ir kavine, todėl pritaikytos laikinosios priemonės – turto areštas nekilnojamam ginčo turtui uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti yra tinkamas ir priimtas neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų. Pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

15Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas ieškinio reikalavimų yra taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovą UAB „Intractus“ grąžinti varžytynėse parduotą turtą. Atsižvelgiant į pareikštą ieškinio reikalavimą, jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, minėtas turtas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymą.

16Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas išėjo už pareikšto prašymo ribų, pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neproporcingas ir pažeidžiantis ekonomiškumo principą. Kaip minėta, ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, esant pareikštam reikalavimui, susijusiam su nekilnojamuoju turtu, kurį prašoma grąžinti ieškovui, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai areštuodamas minėtą turtą, uždraudė turtą apsunkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais apsunkinus areštuotą turtą galėtų pasikeisti turto vertė. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad draudimas apsunkinti turtą nėra papildoma laikinoji apsaugos priemonė, o yra susijęs su turto areštu, todėl laikytina, kad ekonomiškumo principas nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo.

17Dėl apelianto nurodomo preliminaraus ieškinio vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra sprendžiamas materialusis teisinis reikalavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis yra pagrindas spręsti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu apelianto nurodomi argumentai, susiję su teismo pareiga preliminariai vertinti ieškinio pagrįstumo tikėtinumą, dėl turto kainos pagrįstumo, restitucijos (ne)galimumo ir pan., gali būti (ir turės būti) vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės.

18Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo turtinės padėties, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis nėra reikšminga, kadangi prašoma areštuoti konkretų ginčo turtą.

19Dėl minėtų argumentų, atsižvelgiant į pateiktus į bylą įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 5. Ieškovas Trans Farm Ltd kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymą dėl... 8. Teismas nurodė, kad ieškovas be kitų ieškinio reikalavimų prašo taikyti... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Intractus“ prašo apeliacinės instancijos... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Trans Farm Ltd nurodo, kad su... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas... 16. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad taikydamas laikinąsias... 17. Dėl apelianto nurodomo preliminaraus ieškinio vertinimo teisėjų kolegija... 18. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 19. Dėl minėtų argumentų, atsižvelgiant į pateiktus į bylą įrodymus,... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338... 21. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti...