Byla A-442-550-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovei Linai Markevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Arvydo Vaitilionio individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Arvydo Vaitilionio individualios įmonės skundą atsakovams Šiaulių teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Šiaulių teritorinė muitinė 2007 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.7SM19/8.5-154 nusprendė: 1) netaikyti preferencinio muito tarifo pareiškėjo iš Šveicarijos Konfederacijos importuotam lengvajam automobiliui; 2) taikyti 10 procentų trečiųjų šalių importo muito tarifą ir apskaičiuoti pareiškėjui 610 Lt muitą bei 1263 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM); 3) apskaičiuoti pareiškėjui 14 Lt PVM delspinigių; 4) skirti pareiškėjui 216 Lt baudą už nedeklaruotą mokesčių sumą; 5) papildomai įregistruoti pareiškėjui 610 Lt muitą, 110 Lt PVM, 14 Lt PVM delspinigių ir 216 Lt baudą; 6) įpareigoti pareiškėją sumokėti įregistruotas sumas; 7) nustatyta tvarka ištaisyti bendrojo administracinio dokumento (toliau - BAD) importo rinkinį.

5Šiaulių teritorinė muitinė 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr.7SM19/8.5-199 nusprendė: 1) netaikyti preferencinio muito tarifo pareiškėjo iš Šveicarijos Konfederacijos importuotiems lengviesiems automobiliams; 2) taikyti 10 procentų trečiųjų šalių importo muito tarifą ir papildomai apskaičiuoti pareiškėjui 960 Lt muitą bei 172 Lt PVM; 3) apskaičiuoti pareiškėjui 31 Lt PVM delspinigių; 4) skirti pareiškėjui 340 Lt baudą už nedeklaruotą mokesčių sumą; 5) papildomai įregistruoti pareiškėjui 960 Lt muitą, 172 Lt PVM, 31 Lt PVM delspinigių ir 340 Lt baudą; 6) įpareigoti pareiškėją sumokėti įregistruotas sumas; 7) nustatyta tvarka ištaisyti BAD importo rinkinius.

6Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr.1-4.14-455 patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. liepos 9 d. sprendimą Nr.7SM19/8.5-154 ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr.7SM19/8.5-199. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr.S-19(7-279/2007) patvirtino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr.1-4.14-455.

7Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. liepos 9 d. sprendimą Nr.7SM19/8.5-154, Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr.7SM19/8.5-199, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr.1-4.14-455 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. sprendimą Nr.S-19(7-279/2007).

8Pareiškėjas nurodė, kad jo importuoti lengvieji automobiliai yra preferencinės kilmės, todėl mokesčiai jiems apskaičiuotini taikant 0 procentų preferencinį muito tarifą. Atsakovai padarė nepagrįstą išvadą, jog importuotų automobilių kilmė nenustatyta. Pateikti prekių kilmės dokumentai yra autentiški, nenuginčyti, todėl turi būti jais remiamasi. Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigų atsakovams pateikta informacija nėra pagrindas netaikyti preferencinio muito tarifo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam paskirta bauda yra per griežta ir turi būti sumažinta.

9Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko.

10Atsakovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigoms eksportuotojas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo išrašytų pareiškėjo importuotų prekių kilmės deklaracijų pagrįstumą. Atitinkamų įrodymų nepateikė ir pareiškėjas, todėl preferencinis muito tarifas jo importuotoms prekėms negali būti taikomas. Atsakovai taip pat nurodė, kad pareiškėjui skirta bauda atitinka nustatytus pažeidimus.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13Teismas nurodė, kad Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo (toliau - ir 3 Protokolas) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kilmės įrodymo dokumentų patikrinimai vėliau atliekami atsitiktinai arba kai importuojančios valstybės muitinė turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose išvardintų dokumentų statuso arba dėl kitų šio Protokolo reikalavimų vykdymo. Pagal 3 Protokolo 2 straipsnio 1 dalį, Bendrijos kilmės produktais yra laikomi: (a) produktai, visiškai gauti Bendrijoje, kaip apibrėžta 5 straipsnyje; (b) Bendrijoje gauti produktai, kurių sudėtyje esančios medžiagos ne visiškai gautos Bendrijoje, jei tokios medžiagos buvo pakankamai apdirbtos arba perdirbtos Bendrijoje, kaip apibrėžta 6 straipsnyje; (c) Europos ekonominės erdvės kilmės prekės, kaip apibrėžta Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 protokole. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai dėl Europos Sąjungos kilmės deklaracijų pirkimo - pardavimo sutartyse kreipėsi į Šveicarijos muitinę, kurios atsakymai tvirtina, kad pareiškėjo importuotų ginčo automobilių eksportuotojas Šveicarijos muitinei neįrodė automobilių kilmės. Pareiškėjo pateiktas UAB „Keturi žiedai“ 2007 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr.07-311 tvirtina, kad automobilio pagaminimo vieta nustatoma pagal jo kėbulo numerį, tačiau, atsižvelgiant į 3 Protokolo nuostatas, prekių pagaminimo vieta nebūtinai sutampa su prekių kilmės vieta ir, norint taikyti prekėms preferencinį muito tarifą, būtina pateikti kitus kilmės įrodymus. Pareiškėja jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių prekių kilmę, nepateikė. Pagal 3 Protokolo 29 straipsnio 2 dalį, sąskaitas - faktūras išrašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus privalo saugoti jų kopijas ir jas patvirtinančius dokumentus. 3 Protokolo 28 straipsnyje nustatyta, kas gali būti laikoma dokumentais, patvirtinančiais sąskaitos - faktūros deklaraciją, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių automobilių kilmę, jų pagaminimo, importo į Šveicariją momentą ir kad su jais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus reikalingas gerai jų būklei palaikyti, kol jie buvo eksportuoti, nepateikė. Teismas nurodė, kad, pagal 3 Protokolo 25 straipsnį, muitinė gali reikalauti kilmės įrodymo dokumentų vertimo, todėl atsakovai šiuo atveju pagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas pateiktų autentifikuotus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimas, kad jam skirta bauda turėtų būti sumažinta, nes įvyko nesusipratimas dėl teisės aktų neišmanymo, negali būti pagrindas mažinti paskirtą baudą. Kitų aplinkybių, dėl kurių baudą galėtų būti sumažinta, pareiškėjas nenurodė.

14III.

15Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

16Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovai šiuo atveju formaliai išsprendė susidariusią ginčo situaciją ir nepagrįstai rėmėsi tik formaliu Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigų atsakymu. Atsakovai, aiškindamiesi situaciją, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo paaiškinimus ir prašyti Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigų atlikti papildomą patikrinimą, susijusį su ginčo prekių kilme, ir pateikti papildomą informaciją. Šiuo atveju ginčo aplinkybės visapusiškai gali būti išaiškintos tik padedant muitinės įstaigoms, o pareiškėjas pats pateikti visų atsakovus tenkinančių dokumentų neturi galimybių. Pareiškėjas nurodo, kad visi automobiliai, kuriuos jis įsigijo Šveicarijoje, yra pagaminti Europos Sąjungos valstybėse ir po to įvežti į Šveicariją. Šių prekių kilmei taikytini Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 98 ir 100 straipsniai, nes šių automobilių gamyboje kilmės neturinčių medžiagų vertė ne didesnė kaip 40 procentų produkto ex works kainos. Tokių prekių kilmė yra neginčijamai preferencinė, todėl joms taikytinas preferencinis muito tarifas. Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo importuotų automobilių kilmės jis užklausė informacijos automobilių gamintojų ir šios informacijos rinkimas užtruko. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atsižvelgti į šias aplinkybes bei padėti pareiškėjui surinkti atitinkamą informaciją, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nusprendė vertinti tik tuos duomenis, kurie šiuo metu yra byloje. Pareiškėjas nurodo, kad automobilių markė, identifikacinis numeris yra tie įrodymai, kurie patvirtina, jog tai yra tos pačios prekės, su kuriomis nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos prekių gerai būklei išlaikyti. Nagrinėjamu atveju tokie įrodymai atsakovams buvo pateikti. Tais atvejais, kai automobiliai yra sukomplektuoti, kai jų agregatų numeriai sutampa su dokumentuose nurodytais unikaliais numeriais, turėtų būti preziumuojama, kad su tokiais automobiliais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jų būklei išlaikyti. Įpareigojimas pateikti papildomus šios aplinkybės įrodymus gali būti duodamas tik nurodant, kokius konkrečius įrodymus ir dokumentus galima bei privaloma pateikti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą sumažinti paskirtą baudą. Šiuo atveju įvyko nesusipratimas dėl atitinkamų teisės aktų neišmanymo, pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su atsakovais, todėl paskirta bauda turi būti sumažinta iki 10 procentų dydžio už apskaičiuotą nedeklaruotą sumą.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė prašo apeliacinį skundą atmesti.

18Atsakovas nurodo, kad byloje ginčijami sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į teisėtai atlikto tikrinimo rezultatus. Pareiškėjo argumentai, jog, sprendžiant klausimą dėl preferencinio muito tarifo taikymo, prekės (automobilio) kilmės šalis gali būti nustatoma atsižvelgiant į automobilio kėbulo numerį, yra nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(146)-268/2008). Atsakovas taip pat nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnis numato galimybę susigrąžinti importo muitus, jeigu skolininkas per trejus metus pateikia muitinei naujus ar papildomus įrodymus apie prekių preferencinę kilmę.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.

20Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas, deklaravęs importuotų prekių preferencinę kilmę, tapo atsakingas už šios informacijos teisingumą. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsniu, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Nagrinėjamu atveju atsakovai savo sprendimuose pagrindė, kodėl, apskaičiuojant mokesčius pareiškėjo importuotiems automobiliams, netaikytinos preferencijos. Atsakovas nurodo, kad Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 122 straipsnyje bei Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad EUR.1 judėjimo sertifikatų bei sąskaitos - faktūros deklaracijų vėlesni patikrinimai atliekami atsitiktine tvarka arba kaskart, kai importuojančios valstybės narės muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso arba kitų reikalavimų įvykdymo. 3 Protokolo 33 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu, esant pagrįstoms abejonėms, administracija atsakymo negauna arba jeigu tame atsakyme nėra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti atitinkamo dokumento tikrumą ar produktų kilmę, prašymą pateikusi muitinė atsisako teikti lengvatas. Nagrinėjamu atveju kilmės įrodymo dokumentų patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis 3 Protokolo nuostatomis. Būtent šios tarptautinės sutarties pagrindu prekių kilmės įrodymų tikrumą turi nustatyti eksportuojančios šalies muitinė, o vadovaujantis 3 Protokolo 29 straipsnio 2 dalimi, sąskaitos - faktūros deklaraciją išrašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus privalo saugoti jos kopiją ir ją patvirtinančius dokumentus. Todėl būtent eksportuotojas gali ir privalo pateikti įrodymus eksportuojančiai muitinei, kad jo išrašyta kilmės deklaracija yra pagrįsta. Eksportuotojui nepateikus muitinei minėtų dokumentų, jo išrašytos kilmės deklaracijos negali būti pripažintos pagrįstomis ir suteikiančiomis teisę taikyti preferencinius muitus.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės pasinaudoti preferenciniu muito tarifu už 2006 m. vasario – liepos mėnesiais iš Šveicarijos Konfederacijos į Lietuvos Respubliką importuotus 4 lengvuosius automobilius. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas automobilius importavo ir muitinės procedūras vykdė po 2004 m. gegužės 1 d. (Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą diena), Lietuvos muitinė, atlikdama jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo 2004 m. gegužės 1 d. privalėjo taikyti muitų teisės aktus ta apimtimi, kurią nustato nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, kurio 3 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad muitų teisės aktai – tai Europos Bendrijos (toliau – ir Bendrijos) muitų teisės aktai bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat teisės aktai, kuriuos muitinė leidžia naudodamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais, ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis muitinės sudaryti susitarimai su kitų valstybių muitinėmis. Muitinės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

25Pagrindinės muitų teisės nuostatos, kurias detalizuoja atitinkami Bendrijos reglamentai ir direktyvos, išdėstytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas. Šie Reglamentai nurodyti Muitinės įstatymo priede - Įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše. Konsoliduotų Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutarčių 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reglamentai yra taikomi visuotinai ir yra privalomi visose valstybėse narėse.

26Preferencinis prekių režimas pareiškėjo importuotiems automobiliams buvo suteiktas vadovaujantis susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos nuostatomis. Šio susitarimo 3 protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė” apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų” 16 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kilmės įrodymais gali būti: (a) EUR. l judėjimo sertifikatas arba (b) deklaracija, kurią eksportuotojas pateikia sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kitame komerciniame dokumente, kuriame produktai aprašomi pakankamai išsamiai, kad būtų galima juos identifikuoti. Susitarimo 3 protokolo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sąskaitos faktūros deklaracija gali būti įrašoma, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi kilusiais Bendrijoje, Šveicarijos Konfederacijoje ar vienoje iš kitų šalių, minimų 3 ir 4 straipsniuose, ir atitinka kitus susitarimo 3 protokolo reikalavimus.

27Pagal Bendrijos muitinės kodekso 26 straipsnio 2 dalies bei susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 32 straipsnio nuostatas, nepaisant to, kad pateiktas prekių kilmę įrodantis dokumentas, muitinė turi teisę, kilus rimtoms abejonėms, reikalauti, kad būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė tenkina atitinkamų Bendrijos teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus. Susitarimo 3 protokolo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu esant pagrįstoms abejonėms, administracija atsakymo negauna arba jeigu tame atsakyme nėra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti atitinkamo dokumento tikrumą ar produkto kilmę, prašymą pateikusi muitinė atsisako taikyti preferencinius muito tarifus. Taigi, tuo atveju, jei Lietuvos muitinei kyla pagrįstų abejonių dėl importuotų į Lietuvos Respubliką (Bendrijos muitų teritoriją) prekių kilmės (nagrinėjamu atveju - Šveicarijos Konfederacijos), importuotojo pateikti prekių kilmės dokumentai - judėjimo sertifikatas EUR.l arba deklaracija sąskaitoje – faktūroje suteikia teisę taikyti preferencinį muito tarifą tik tuo atveju, jei šalies eksportuotojos muitinė patvirtina Lietuvos muitinei atitinkamų dokumentų autentiškumą ir prekės kilmę.

28Iš bylos dokumentų matyti, kad, po muitinio įforminimo kilus abejonių dėl pareiškėjo 2006 m. vasario – liepos mėnesiais importuotų 4 lengvųjų automobilių kilmės, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, buvo atliktas šių automobilių importo BAD rinkinių ir su jais susijusių dokumentų tikrinimas. Muitinės departamentas pateikė Šveicarijos Konfederacijos muitinei užklausą dėl Bendrovės Lietuvos muitinei pateiktų dokumentų įforminant importuotų automobilių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Šveicarijos Konfederacijos generalinis muitinės direktoratas nepatvirtino pareiškėjo 2006 m. vasario –liepos mėnesiais importuotų prekių (4 lengvųjų automobilių) kilmės ir nurodė, kad eksportuotojas pranešė, kad jis nei sudarė, nei pasirašė kilmės įrodymų, todėl automobiliai laikytini nenustatytos kilmės automobiliais, o jų kilmės įrodymai – oficialiai negaliojančiais, atsakovai pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo importuotiems automobiliams preferencinis muito tarifas negali būti taikomas.

29Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Mokestinių ginčų komisijos ir atsakovų pozicija, kad Arvydo Vaitilionio individualios įmonės importuotiems automobiliams preferencinis muito tarifas negali būti taikomas, ir importo mokesčiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti pagrįstai. ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Šveicarijos generalinis muitinės direktorato 2006 m. gegužės 29 d. raštą Nr.323.5.486.2007 ir 2007 m. liepos 12 d. raštą Nr.323.5.442+456+473.2007 pirmosios instancijos teismas vertino kartu su byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į Šveicarijos muitinės atlikto tyrimo medžiagą, apelianto argumentai, kad jo pateikti prekių judėjimo sertifikatai EUR.1 įrodo 4 naudotų lengvųjų automobilių kilmę ir jais remiantis yra pagrindas taikyti preferencinį muito tarifą, atmestini kaip nepagrįsti.

30Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Arvydo Vaitilionio individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Šiaulių teritorinė muitinė 2007 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.7SM19/8.5-154... 5. Šiaulių teritorinė muitinė 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu... 6. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 19 d.... 7. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 8. Pareiškėjas nurodė, kad jo importuoti lengvieji automobiliai yra... 9. Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko.... 10. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju Šveicarijos Konfederacijos... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu... 13. Teismas nurodė, kad Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Ekonominės... 14. III.... 15. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė... 18. Atsakovas nurodo, kad byloje ginčijami sprendimai buvo priimti atsižvelgiant... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prie... 20. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės pasinaudoti preferenciniu... 25. Pagrindinės muitų teisės nuostatos, kurias detalizuoja atitinkami Bendrijos... 26. Preferencinis prekių režimas pareiškėjo importuotiems automobiliams buvo... 27. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 26 straipsnio 2 dalies bei susitarimo tarp... 28. Iš bylos dokumentų matyti, kad, po muitinio įforminimo kilus abejonių dėl... 29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Mokestinių ginčų... 30. Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai. Tenkinti... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....