Byla A-146-2529-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus , Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjui K. K., pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės atstovei Alicijai Voiciechovskai, atsakovo Lietuvos valstybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Jūratei Bimbirienei ir Živilei Karčiauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Aleksandrui Naujūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu skundu (I t., b. l. 1-3) ir jį patikslindamas (I t., b. l. 18-21) prašė:

51) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba,, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3599 „Dėl laikinojo nedarbingumo“ (toliau – ir 2010 m. birželio 16 d. sprendimas) ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius, atsakovas) išduoti raštišką leidimą pakeisti medicininius dokumentus į nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d.;

62) priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą.

7Skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad dirbdamas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje ir atostogaudamas Lietuvoje jis susirgo ir 2009 m. liepos 9 d. skubos tvarka buvo paguldytas į Kauno apskrities ligoninės Kardiologijos skyrių, kuriame gydėsi iki liepos 21 d. Už šį laikotarpį jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. 6013715 ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius už šį laikinojo nedarbingumo laikotarpį jam sumokėjo ligos pašalpą. Gydytojų rekomenduotą gydymą tęsė pagal tuometinę darbo vietą - Belgijoje. Gydytojas Belgijoje jam išdavė medicinines pažymas už šiuos laikotarpius: 1) nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., 2) nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., 3) nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d.

8Pareiškėjas teigė, kad laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, t.y. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) 8 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Pažymėjimų išdavimo taisyklės) 75 punkto reikalavimų, pateikė Fondo valdybos Vilniaus skyriui visus dokumentus, reikalingus nedarbingumo pažymėjimo išdavimui. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. rugpjūčio 27 d. leido pakeisti medicininę pažymą į nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. 2009 m. rugpjūčio 28 d. jam dėl šio laikotarpio buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. 5823858. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs šį pareiškėjo pateiktą nedarbingumo pažymėjimą, 2009 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku informavo jį apie tai, kad kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusią įstaigą Belgijoje ir sprendimas dėl nedarbingumo pažymėjimo už nurodytą laikotarpį išdavimo pagrįstumo bus priimtas gavus oficialius dokumentus. Pareiškėjas akcentavo, kad ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. jam nebuvo išmokėta po to, kai Fondo valdybos Vilniaus skyrius jau buvo atlikęs administracinę procedūrą ir leidęs pakeisti medicininę pažymą į nedarbingumo pažymėjimą, tačiau po to atsakovas dėl neaiškių priežasčių kreipėsi į medicinines paslaugas pareiškėjui teikusį gydytoją Belgijoje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pozicija tuo pačiu klausimu yra nevienoda: pareiškėjo pateiktų dokumentų duoti leidimą dėl pažymos pakeitimo į nedarbingumo pažymėjimą pakako, o vėliau ta pati įstaiga nurodė, jog dokumentų nepakanka. Pareiškėjui nėra aišku, koks jam išduoto nedarbingumo pažymėjimo D Nr.5823858, teisinis statusas (ar jis anuliuotas ar galiojantis, jei galiojantis, kodėl iki šios dienos neišmokėta ligos pašalpa).

9Be to, pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė Fondo valdybos Vilniaus skyriui dar du prašymus (2009 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. rugsėjo 6 d.). Jis iki šios dienos neturi oficialaus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo dėl jo pateiktų prašymų išmokėti ligos pašalpas, nes atsakovas be 2009 m. spalio 21 d. elektroninio laiško jam nepateikė jokių dokumentų, nors Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato administracinės procedūros atlikimo terminus. 2010 m. birželio 16 d. Fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. (11.1) I-3599, kuriame nurodė, jog, nesant sveikatos būklės bei darbingumo įvertinimo (objektyvių duomenų), kuriais būtų galima patvirtinti laikinąjį nedarbingumą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 24 d. iki rugpjūčio 14 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 28 d., nėra pagrindo leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimus už šiuos laikotarpius. Šį sprendimą priėmė Fondo valdyba, o ne Fondo valdybos Vilniaus skyrius, nors pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo turėjo priimti Vilniaus skyrius. Mano, jog Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (11.1) I-3599 teiginiai yra neapibrėžti ir neargumentuoti. Pareiškėjas akcentavo, kad jis buvo paguldytas į ligoninę Lietuvoje skubos tvarka ir gydėsi kardiologijos skyriuje, todėl natūralu, jog po tokios ligos atitinkamą laiką buvo nedarbingas ir tai pagrindžia medicininiai dokumentai išduoti Belgijoje. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl pareiškėjo šeimos daktaro Belgijoje, gydytojo D. D. išrašyti medicininiai dokumentai buvo įvertinti kaip nepakankami išduoti rašytiniam leidimui nedarbingumo pažymėjimui gauti. Pažymėjo, kad gydytojas D. D. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame pateikti atsakymai į visus atsakovui iškilusius klausimus, tačiau Fondo valdyba ir jos Vilniaus skyrius šio rašytinio atsakymo neanalizavo, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendime nėra nurodyta jokių argumentų bei teisės aktų nuostatų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), kuriomis remiantis pareiškėjo prašymas galėtų būti atmestas. Remdamasis Pažymėjimų išdavimo taisyklių 75 punktu, atkreipė dėmesį ir į tai, kad teritorinis skyrius leidimą išdavė, o VSDFV, jo nepanaikinęs, priėmė neigiamą atsakymą, todėl ginčijamas 2010 m. birželio 16 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų ir nepagrįstų atsakovo veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimui prašo priteisti 10 000 Lt. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 d., 624.6 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika

11(administracinė byla Nr. A6-1286/2006), kurioje pažymėta, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl valdžios institucijos neteisėto veiksmų neatlikimo, neteisėto vilkinimo. Neturtinės žalos atsiradimą motyvavo tuo, kad Fondo valdybai Vilniaus skyriui nepateikus raštiško atsakymo į pareiškėjo prašymus dėl ligos pašalpos išmokėjimo bei šios pašalpos neišmokėjus, jis patyrė emocinį sukrėtimą, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą. Taip pat nurodė, kad atsakovo teiginiai, esą jo gydytojas D. D. medicinines pažymas išdavė pareiškėjo negydęs ir neįvertinęs jo sveikatos būklės, žemina prieš kitus darbuotojus, medicinos personalą, sumenkina reputaciją prieš kitus kolegas ir visuomenės akyse.

12Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 95-99) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje (I t., b. l. 168-170) paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gautas viešosios įstaigos Centro poliklinikos Lukiškių filialo (toliau – ir Poliklinika) prašymas leisti išrašyti K. K. nedarbingumo pažymėjimą nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. Išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. rugpjūčio 27 d. leido Poliklinikai išduoti nedarbingumo pažymėjimą. 2009 m. rugsėjo 22 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gautas Poliklinikos prašymas leisti išrašyti nedarbingumo pažymėjimą K. K. nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir tęsinį nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Šio prašymo nagrinėjimo metu Fondo valdybos Vilniaus skyrius gavo Fondo valdybos 2009 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. (11.4) I-5912, kuriame konstatuota, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas leisti Poliklinikai išduoti nedarbingumo pažymėjimą K. K. nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. yra nepagrįstas, nes priimtas neturint pareiškėjo laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų, ir pavesta Fondo valdybos Vilniaus skyriui kreiptis į pareiškėjo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusią įstaigą Belgijoje dėl papildomos informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimą bei laikinąjį nedarbingumą nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovas, vykdydamas nurodytą pavedimą, kreipėsi į prof. habil. dr. D. D.

14Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 6 d. prašymas skirti jam ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo pateiktas Fondo valdybos Vilniaus skyriui tik 2009 m. spalio 23 d., o skunde minimas 2009 m. rugpjūčio 30 d. prašymas nepateiktas iki šiol. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusią įstaigą Belgijoje, ir kad gavus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo laikinojo nedarbingumo pagrįstumą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., bus priimtas sprendimas dėl nedarbingumo pažymėjimo už nurodytą laikotarpį išdavimo pagrįstumo, o 2009 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (10.6)3-79896 informavo pareiškėją apie tai, kad sprendimas skirti/neskirti ligos pašalpą bus priimtas gavus medicininius dokumentus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, esančios Belgijoje. Gydytojas D. D., atsakydamas į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 6 d. paklausimą Nr. (10.72) 3-71450, konstatavo, kad pratęsė nedarbingumo pažymėjimą, išduotą K. K., remdamasis Kauno apskrities klinikos epikrize, tačiau išrašų iš K. K. medicininių dokumentų nepateikė. Vadovaujantis Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 ir 75 punktų nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriui nebuvo pateikti pareiškėjo medicininiai dokumentai (išrašai iš medicininių dokumentų), patvirtinantys faktą, kad jis gydėsi Belgijoje, Fondo valdyba 2009 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Belgijos sveikatos apsaugos ministeriją bei 2010 m. balandžio 27 d. – į Belgijos valstybinio sveikatos ir invalidumo draudimo institutą (INAMI). Pagal informaciją, gautą iš Belgijos sveikatos apsaugos ministerijos, gydytojas D. D. yra plastinės chirurgijos specialistas, dirbantis Briuselio estetinės chirurgijos centre, kuris 2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. išdavė medicinines pažymas, patvirtinančias, kad pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo darbe. Belgijos valstybinio sveikatos ir invalidumo draudimo institutas 2010 m. birželio 14 d. informavo, kad gydytojas D. D. šias medicinines pažymas išdavė nevertinęs K. K. sveikatos būklės bei darbingumo, t. y. jo negydęs ir gydymo paslaugų jam neteikęs. Taigi, nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės bei darbingumo įvertinimą, kuriais būtų galima patvirtinti pareiškėjo laikinąjį nedarbingumą laikotarpiais nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., vadovaujantis Pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostatomis, nėra pagrindo leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimus už šiuos laikotarpius.

15Atsakovo teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimą K. K. už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. yra nepagrįstas. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius, laikydamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir LMSDP nuostatai), 59 punkte nustatytų terminų, per 10 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento ir/ar informacijos gavimo teritoriniame skyriuje dienos, t. y. per 10 darbo dienų nuo VSDFV 2010 m. birželio 16 d. rašto Nr. (11.1) I-3599 gavimo dienos, 2010 m. birželio 19 d. priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo neskyrė K. K. ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir apie priimtą sprendimą 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.41) 3-40571 informavo pareiškėją. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigė, kad pareiškėjo teiginys, esą jis neturi oficialaus sprendimo dėl prašymo skirti ligos pašalpą, yra nepagrįstas.

16Pažymėjo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius, atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus, bei Fondo valdyba, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi ne Viešojo administravimo įstatymu, o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei LMSDP nuostatuose įtvirtinta socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Pareiškėjas nepateikė nedarbingumo pažymėjimo išdavimui reikiamų dokumentų (išrašų iš medicininių dokumentų, patvirtinančių jo laikinąjį nedarbingumą), todėl Fondo valdyba ir jos Vilniaus skyrius, vykdydami savo funkcijas, priešingai nei teigia pareiškėjas, atliko visus būtinus veiksmus, t. y. kreipėsi į kompetentingas institucijas Belgijoje dėl dokumentų, reikalingų pareiškėjo prašymui išspręsti. Pareiškėjas buvo nuolat informuojamas apie atliekamus veiksmus ir apie tai, kokių dokumentų (informacijos) trūksta, tačiau pats nesiėmė jokių veiksmų, kad reikalingi dokumentai būtų pateikti. Valdžios institucijos neteisėti veiksmai turi būti įrodyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jie laikomi teisėtais, kol neįrodyta priešingai. Netgi tuo atveju, jei būtų nustatyti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ar Fondo valdybos neteisėti veiksmai, mano, kad pareiškėjo nurodyta tariamai patirta 10 000 Lt neturtinė žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nepagrįsta jokiais įrodymais.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 27-31) ir Fondo valdybos atstovė teismo posėdyje (I t., b. l. 168-170) poziciją dėl pareiškėjo skundo grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodė, kad, atlikusi pareiškėjo medicininių dokumentų patikrinimą, Fondo valdyba nustatė, jog nedarbingumo pažymėjimas Nr. 6013715 išduotas nepažeidžiant Pažymėjimų išdavimo taisyklių, tačiau pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus dokumentus (kopijas) nustatyta, kad pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu, 2009 m. liepos 23 d. vyko į Belgiją. Kadangi šis elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas skiriant ligos pašalpą pagal VšĮ Kauno apskrities ligoninėje 2009 m. liepos 20 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą Nr. 6013715 nebuvo žinomas, permokėta pašalpos suma išieškota iš K. K. teisės aktų nustatyta tvarka.

19Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pagal 2009 m. liepos 24 d. gydytojos

20G. K. įrašus pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jo sveikatos būklė nevertinta, duomenų apie būtinybę ar, kaip teigia pareiškėjas, rekomendaciją tęsti gydymą, nėra.

21Europos Tarybos 1971 m. birželio 14 d. reglamentas Nr. 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje (toliau – ir Reglamentas Nr. 1408/71/EEB) bei Europos Tarybos 1972 m. kovo 21 d. reglamentas Nr. 574/72/EEB, nustatantis Reglamento Nr. 1408/71/EEB įgyvendinimo tvarką bei vykdymą (toliau ir - Reglamentas Nr. 574/72/EEB), ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. nekeičia skirtingų nacionalinių sistemų. Atsižvelgiant į tai, skiriant ir mokant ligos pašalpas Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, siunčiamiems dirbti į kitą Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybę narę ir Šveicariją ar laikinai jose būnantiems, taikomi Lietuvos teisės aktai, tarp jų VSDFV direktoriaus 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-158 patvirtintas E formos (E 115, E 116, E 117, E 118 su priedu) pažymų pildymo ir išdavimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).Taigi, paaiškėjus K. K. gydymo bei jo laikinojo nedarbingumo nustatymo aplinkybėms Belgijoje, šios šalies kompetentingos valdžios institucijos užpildyta E 115 formos pažyma „Prašymas mokėti pinigines išmokas nedarbingumo atveju“ bei E 116 formos pažyma „Gydytojo pažyma dėl nedarbingumo“ nėra pagrindas išduoti nedarbingumo pažymėjimą bei skirti ligos pašalpą.

22Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, esą jo atžvilgiu Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo atlikta administracinė procedūra, t. y. procedūra, kuri atliekama gavus asmens skundą dėl jo teisių pažeidimo. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo priimtas individualus administracinis aktas pagal asmens prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo, o tokio akto priėmimo tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės įstatymas bei LMSDP nuostatai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas turi medicininį išsilavinimą, buvo praktikuojantis gydytojas, dirbo Briuselyje Lietuvos Respublikos sveikatos atašė, buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariu, todėl jo išsilavinimas ir statusas leido suprasti kokių dokumentų trūksta bei žinoti apie savo pareigas juos pateikti.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su skundu taip pat nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

24Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 90-92) ir atstovas teismo posėdyje (I t., b. l. 168-170), paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-691 sudaryta komisija atliko K. K. suteiktų paslaugų VšĮ Kauno apskrities ligoninėje bei Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Centro poliklinikoje nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. liepos 24 d. valstybinę kontrolę. 2009 m. rugsėjo 11 d. valstybinės kontrolės pažyma buvo pateikta Fondo valdybai, nurodant, kad pareiškėjo nedarbingumo laikotarpių, nurodytų VšĮ Centro poliklinikoje (Vilnius) ir gydytojo D. D. (Lueven miestas, Belgija), datos dubliuojasi, be to, K. K., laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. atvykęs į Lietuvą ir 2009 m. rugpjūčio 22 d. dalyvavo dukters vestuvėse, galbūt pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Pažymėjimų išdavimo taisyklių IX skyriuje. Fondo valdyba 2009 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo, kad pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu, 2009 m. liepos 23 d. vyko į Belgiją. Šis pareiškėjo elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas, skiriant jam ligos pašalpą, nebuvo žinomas, todėl permokėta pašalpa turi būti išieškota iš pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Fondo valdyba, atsižvelgusi į Belgijos kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą neleisti išduoti nedarbingumo pažymėjimų pareiškėjui už laikotarpius 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d.

25II.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu (I t., b. l. 172-179) pareiškėjo K. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gautas Poliklinikos prašymas Nr. 01-30L-116 leisti išrašyti nedarbingumo pažymėjimą K. K. nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 100). Tokį leidimą Poliklinikai Fondo valdybos Vilniaus skyrius davė 2009 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (10.72) 3-60529 (b. l. 105). 2009 m. rugsėjo 22 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gautas Poliklinikos prašymas leisti išrašyti nedarbingumo pažymėjimą K. K. nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir tęsinį nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 106). Šio prašymo nagrinėjimo metu Fondo valdybos Vilniaus skyrius gavo Fondo valdybos 2009 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. (11.4) I- 5912 (b. l. 37–38), kuriame konstatuota, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimą K. K. už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. yra nepagrįstas, nes sprendimas buvo priimtas neturint K. K. laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų, t. y. išrašų iš K. K. medicininių dokumentų Belgijoje, ir pavesta Fondo valdybos Vilniaus skyriui kreiptis į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusią įstaigą Belgijoje dėl papildomo informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimą bei laikinąjį nedarbingumą nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vykdydamas šį Fondo vfaldybos pavedimą, kreipėsi į prof. habil. dr. D. D. dėl išrašų iš medicininių dokumentų pateikimo, kurie patvirtintų K. K. nedarbingumą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 119). Gydytojas D. D., atsakydamas į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 6 d. paklausimą Nr. (10.72) 3-71450, nurodė, kad pratęsė nedarbingumo pažymėjimą, išduotą K. K., remdamasis Kauno apskrities klinikos epikrize, tačiau išrašų iš K. K. medicininių dokumentų nepateikė (b. l. 124). Teismas nustatė, kad Fondo valdyba dėl informacijos pateikimo 2009 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Belgijos sveikatos apsaugos ministeriją bei 2010 m. balandžio 27 d. į Belgijos valstybinio sveikatos ir invalidumo draudimo institutą (b. l. 42, 53). Pagal informaciją, gautą iš Belgijos sveikatos priežiūros įstaigų, gydytojas D. D. yra plastinės chirurgijos specialistas ir neteikė medicininio aprūpinimo K. K., o tik išdavė jam netekto darbingumo sertifikatą (b. l. 54, 61). Fondo valdyba 2010 m. birželio 16 d. raštu Nr. (11.1) 1-3599 (b. l. 126?127) informavo pareiškėją, Sveikatos apsaugos ministeriją bei Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kad nesant pareiškėjo sveikatos būklės bei darbingumo įvertinimo (objektyvių duomenų), kuriais būtų galima patvirtinti laikinąjį nedarbingumą nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. , nėra pagrindo leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimus už šiuos laikotarpius. Atsižvelgęs į minėtą raštą, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi ir Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punktu, 2010 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 6-12N-1889 (b. l. 128) neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., nes nustatyta, kad gydytojas išdavė medicininę pažymą nevertinęs sveikatos būklės ir darbingumo, t. y. pareiškėjo negydė ir sveikatos paslaugų neteikė.

28Teismas nustatė, kad ginčo esmė yra tai ar pagrįstai nuspręsta pareiškėjui neleisti išduoti nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d.

29Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numatė, kad pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles. Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punktas numatė, kad gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Taip pat asmens medicininiuose dokumentuose turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto ar tęsiamo pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data. Tų pačių Taisyklių 75 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Lietuvos Respublikos ribų gautus asmenų laikinąjį nedarbingumą patvirtinančius dokumentus į pažymėjimus keičia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių asmenys yra registruoti, asmenis gydantys gydytojai, gavę dokumentų originalus ir vertimus į valstybinę kalbą, patvirtintus oficialaus vertėjo arba notaro, bei Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus raštu leisti išduoti pažymėjimus.

30Teismas, sistemiškai aiškindamas Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18, 75 punktų nuostatų turinį, padarė išvadą, kad už Lietuvos Respublikos ribų gauti asmenų laikinąjį nedarbingumą patvirtinantys dokumentai yra medicininiai dokumentai, kurių turinys nurodytas šių Taisyklių 18 punkte, nes tų dokumentų keitimas į nedarbingumo pažymėjimus negali būti laikomas tik formaliu veiksmu. Keičiant nedarbingumą patvirtinančius dokumentus į nedarbingumo pažymėjimą, turi būti išanalizuotos dokumento išdavimo aplinkybės, t. y. kad asmenį apžiūrėjo gydytojas, aprašė nusiskundimus, atliko tyrimus ir pan., taigi, suteikė gydymo paslaugą.

31Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2009 m. spalio 9 d. gydytojas D. D. rašte (b. l. 124) nurodė, jog nedarbingumo pažymėjimą K. K. pratęsė remdamasis Kauno apskrities klinikos epikrize, tačiau išrašų iš K. K. medicininių dokumentų nepateikė, iš Belgijos sveikatos apsaugos ministerijos gautame atsakyme nurodoma, kad gydytojas D. D. yra plastinės chirurgijos specialistas (b. l. 54), Belgijos valstybinio sveikatos ir invalidumo draudimo institutas 2010 m. birželio 14 d. informavo, jog galbūt gydytojas D. D. apžiūrėjo pareiškėją kaip intensyvios terapijos specialistas, nurodė, kad medicininiai sertifikatai išduodami be problemų (b. l. 68). Taip pat nurodyta, kad daktaras D. D. neteikė medicininio aprūpinimo K. K., o tik išdavė jam netekto darbingumo sertifikatą (b. l. 61). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų iš Belgijos institucijų gautą informaciją, jog daktaras D. D. neteikė jam medicininio aprūpinimo.

32Remdamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad sistemiškai aiškinat Taisyklių nuostatas, norint pakeisti K. K. Belgijoje išduotą laikinąjį nedarbingumą patvirtinantį dokumentą į nedarbingumo pažymėjimą, reikėjo atlikti jo apžiūrą, įvertinti objektyvius tyrimų duomenis ir pan., tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tai nebuvo atlikta, o K. K. laikinąjį nedarbingumą patvirtinantis dokumentas išduotas nesuteikus jam medicininio aprūpinimo.

33Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. rugsėjo 6 d. teiktų prašymų, kadangi byloje nepateikta duomenų, jog minėti prašymai Fondo valdybos Vilniaus skyriuje iš viso buvo gauti, t. y. ant pareiškėjo pateiktų su skundu prašymų (I t., b. l. 10-13) nėra nei gavimą patvirtinančių spaudų, nei kokių nors kitų žymų, kad minėti prašymai buvo pateikti Fondo valdybos Vilniaus skyriui. Nesant duomenų, kad minėti prašymai buvo pateikti, negalima konstatuoti, kad atsakovas dėl jų privalėjo pasisakyti.

34Teismas pažymėjo, kad iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus paklausimų Belgijos kompetentingoms institucijoms matyti, kad buvo klausiama duomenų apie laikotarpį nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. (I t., b. l. 53, 72). Pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išduoti raštišką leidimą pakeisti medicininius dokumentus į nedarbingumo pažymėjimus taip pat ir už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pripažinus, jog pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra pagrindo pakeisti pareiškėjui Belgijoje išduotą laikinąjį nedarbingumą patvirtinantį dokumentą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. į nedarbingumo pažymėjimą, taip pat nėra pagrindo pakeisti jam Belgijoje išduotą laikinąjį nedarbingumą patvirtinantį dokumentą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., kadangi jis buvo pirmojo tęsinys.

35Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

36Vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, ištyręs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. raštas (sprendimas) Nr. (11.1) I-3599 yra teisėtas ir pagrįstas, aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas, o atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius būtų įpareigotas išduoti raštišką leidimą pakeisti medicininius dokumentus į nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., nenustatyta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

37Pripažinęs, kad 2010 m. birželio 16 d. raštas (sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjui priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą.

38III.

39Pareiškėjas K. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1-5) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą skundą patenkinti.

40Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui. Be to, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantas, nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą:

411. Teismas neteisingai aiškino Pažymėjimų išdavimo taisyklių 75 punktą, taikytiną išimtinai asmenims, kuriems laikinąjį nedarbingumą patvirtinantys dokumentai buvo išduoti užsienio valstybėje. Šiame punkte, kuris vertintinas kaip specialus Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punkto atžvilgiu, nėra kalbama apie teismo nustatytų faktinių aplinkybių būtinumą, t. y. asmens apžiūrėjimą, nusiskundimų aprašymą, tyrimų atlikimą ir pan. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tokiu savo sprendimu pakeitė Belgijos Karalystėje nustatytą medicininių dokumentų išdavimo tvarką, todėl toks teismo sprendimas pažeidžia apelianto teisėtus lūkesčius, kadangi kreipdamasis į užsienio valstybės medicinos paslaugas teikiančius asmenis, pastarasis neturi jokios teisinės galimybės reikalauti, kad jo atžvilgiu būtų laikomasi kitokios tvarkos nei nustatyta Belgijos Karalystėje. Teismas nevertino medicininių dokumentų išdavimo tvarkos Belgijos Karalystėje, nors tokie duomenys buvo pateikti į bylą. Gydymo paslaugas suteikęs gydytojas nurodė, jog Belgijos Karalystėje nedarbingumą tęsti gali bet kuris gydytojas, o išduoti naują – tik pacientą gydantis gydytojas (I t., b. l. 124). Pirmosios instancijos teismas šių byloje esančių įrodymų netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

422. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino kitus byloje esančius įrodymus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantui išduotas skubios medicinos pagalbos specialisto pažymėjimas (I t., b. l. 54, 68). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino, bet jos nenurodė net sprendimo motyvuojamojoje dalyje, apsiribodamas teiginiu, jog gydytojas D. D. yra tik plastikos chirurgas. Belgijos valstybinio sveikatos ir invalidumo draudimo institutas 2010 m. birželio 14 d. informavo, kad tokie medicininiai sertifikatai, kokie buvo išduoti apeliantui, yra išduodami be problemų (I t., b. l. 68). Apelianto manymu, visapusiškas šių įrodymų įvertinimas suponuoja išvadą, kad jam išduoti medicininiai dokumentai yra teisėti ir galiojantys, išduoti laikantis nustatytų procedūrų ir Belgijos Karalystėje nustatytos tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, esą laikinąjį dokumentą patvirtinantys dokumentai buvo išduoti nesuteikus pareiškėjui medicininio aprūpinimo, suponuoja jų neteisėtumą ir yra nepagrįsti.

43Teismas nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų medicininių dokumentų, receptų bei kitų dokumentų, iš kurių matyti, kad jis pas D. D. gydėsi nuo misijos Belgijos Karalystėje dienos, todėl tai nebuvo vienkartinis apsilankymas pas gydytoją tikslu gauti medicininį pažymėjimą dėl nedarbingumo tęsimo.

443. Mano, kad gydytojo D. D. 2009 m. spalio 9 d. pateiktas Fondo valdybos Vilniaus skyriui atsakymas į dominančius klausimus (I t., b. l. 124) buvo pakankamas norint išduoti leidimą pakeisti medicininius dokumentus į nedarbingumo pažymą, tačiau atsakovas 2009 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (10.3).3-83835 (I t., b. l. 125) papildomai kreipėsi į VSDFV, prašydamas paaiškinti, ar turi teisę K. K. skirti pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus. Fondo valdyba, gavusi tokį prašymą, visiškai į jį nereagavo, nors jau buvo gauti dokumentai iš gydžiusio gydytojo, o sprendimą Nr. (11.1) I-3599 priėmė praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams, t. y. 2010 m. birželio 16 d. Apeliantas akcentavo, kad toks viešojo administravimo subjekto vilkinimas sukėlė jam neaiškumą bei neapibrėžtumą ir negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis.

454. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, esą byloje nepateikta duomenų, jog 2009 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. rugsėjo 6 d. prašymai Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gauti ir dėl to negalima konstatuoti, kad atsakovas dėl jų privalėjo pasisakyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes byloje yra pareiškėjo rašyti prašymai, kuriuos į bylą pateikė pats atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo (I t., b. l. 106, 107, 111, 120), iš kurių matyti, kad prašymai dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo buvo pateikti.

465. Fondo valdyba į Belgijos Karalystę kreipėsi tik dėl gydytojo D. D. išduotų dviejų pažymų, o dėl trečios pažymos, kurią išdavė belgų kilmės gydytojas, nesikreipė. Visos pažymos savo forma ir turiniu lygiavertės, todėl apeliantui neaišku, kodėl buvo prašoma įgaliotų įstaigų paaiškinti tik dėl gydytojo D. D. išduotų pažymų.

476. Apeliantui nesumokėta ligos pašalpa, nors nėra nė vieno iš LMSDP nuostatų 35 punkte nustatytų atvejų, kuriais ligos pašalpa nemokama. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.

48Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 16-19) grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su ginču, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas aiškino ir taikė teisingai.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 20-24) remdamasis tais pačiais argumentais nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

50Nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundu atsakovas papildomai pateikia šiuos argumentus:

511. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 ir 75 punktai turėtų būti vertinami kaip bendroji ir specialioji normos, nes 18 punkte numatyta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka Lietuvoje, o 75 punkte nurodyti subjektai, kurie keičia užsienyje gautus dokumentus. Fondo valdybos teigimu, tai, jog Pažymėjimų išdavimo taisyklių 75 punkte nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas tik gavus laikinąjį nedarbingumą patvirtinančius dokumentus, ir nenurodytos specialios taisyklės, kaip juos vertinti, vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju vertinant medicininius dokumentus taikytinas būtent Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punktas.

522. Laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų teisėtumo klausimas nebuvo kilęs nei skundą nagrinėjant Fondo valdybai, nei ginčo nagrinėjimo teisme metu. Buvo sprendžiamas tik dėl šiais dokumentais pateiktos informacijos pakankamumo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, įvertinęs Belgijoje išduotus medicininius dokumentus, juos pripažino neteisėtais, nepagrįstas.

533. Akcentavo, kad išskirtinis Europos sąjungos reglamentų socialinės apsaugos srityje bruožas yra tas, kad jie ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. nekeičia skirtingų nacionalinių sistemų, t.y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinės tesiės sistemų viena bendra ES sistema. Europos sąjungos valstybėms paliekama teisė nacionaliniuose įstatymuose pačioms nustatyti, kokios yra įmokos, kaip apskaičiuojamos ir mokamos, koks jų dydis ir kt. Skiriant ir mokant ligos pašalpas Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, siunčiamiems dirbti į kitą Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybę narę ir Šveicariją ar laikinai jose būnantiems, taikomi Lietuvos teisės aktai. Paaiškėjus K. K. gydymo bei jo laikinojo nedarbingumo nustatymo aplinkybėms Belgijoje, šios šalies kompetentingos valdžios institucijos užpildyta E 115 formos pažyma „Prašymas mokėti pinigines išmokas nedarbingumo atveju“ bei E 116 formos pažyma „Gydytojo pažyma dėl nedarbingumo“ nėra pagrindas išduoti nedarbingumo pažymėjimą bei skirti ligos pašalpą. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje gavus visus reikiamus dokumentus (paskutiniu dokumentu laikytinas Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. raštas Nr.(11.1) I-3599), 2010 m. birželio 19 d. buvo priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., nes nėra išduotas nedarbingumo pažymėjimas (LMSDĮ 8 str.6 d.). Šis sprendimas buvo priimtas per LMSDP nuostatų 59 punkte numatytą terminą (per 10 dienų nuo paskutinio dokumento ir /ar informacijos teritoriniame skyriuje gavimo dienos).

54Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12-14) tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV.

57Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

58Nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius būtų įpareigotas išduoti raštišką leidimą asmens sveikatos priežiūros įstaigai pakeisti pareiškėjo pateiktus Belgijoje išduotus medicininius dokumentus į nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3599 „Dėl laikinojo nedarbingumo“, kuriame išnagrinėjus pareiškėjo 2010 m. balandžio 14 d. prašymą nurodyta, kad nėra pagrindo leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d., kadangi nėra pareiškėjo sveikatos būklės bei darbingumo įvertinimo (objektyvių duomenų), kuriais būtų galima patvirtinti laikinąjį nedarbingumą.

59Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo į 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

60Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių (bylai aktuali Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.V-533/A1-189 redakcija su pakeitimais, įsigaliojusiais iki 2008 m. gruodžio 5 d.). Šių Taisyklių XIII skyriuje yra nustatyta tvarka, kuria išduodami nedarbingumo pažymėjimai asmenims, kurie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu siunčiami tirtis ar gydytis už Lietuvos Respublikos ribų (74 p.), taip pat asmenims, kurie pateikia už Lietuvos Respublikos ribų gautus asmenų laikinąjį nedarbingumą ir nėštumą ar gimdymą patvirtinančius dokumentus (75 p.). Pažymėjimų išdavimo taisyklių 75 punkte nurodyta, kad už Lietuvos Respublikos ribų gautus asmenų laikinąjį nedarbingumą ir nėštumą ar gimdymą patvirtinančius dokumentus į pažymėjimus keičia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių asmenys yra registruoti, GKK, gavusios dokumentų originalus ir notaro patvirtintus jų vertimus į valstybinę kalbą bei Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimą raštu. Pažymėjimų išdavimo taisyklių 75 punktas nekonkretizuoja kokių būtent dokumentų originalai turi būti pateikti laikinojo nedarbingumo atveju, o tik pabrėžia, kad turi būti pateikti laikinąjį nedarbingumą patvirtinantys dokumentai. Tokia norminio teisės akto leidėjo valia yra nelaikytina atsitiktine, nes už Lietuvos Respublikos ribų išduotų apdraustojo laikinąjį nedarbingumą patvirtinantys dokumentai, atsižvelgiant į atitinkamų juos išdavusių valstybių nacionalinė teisę, gali skirtis.

61Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies ir ją įgyvendinančio Pažymėjimų išdavimo taisyklių 75 punkto nuostatas, kompetencija išduoti rašytinius leidimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl už Lietuvos Respublikos ribų gautų laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų pakeitimo į nedarbingumo pažymėjimus suteikta Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Fondo valdyba pagal įstatymų leidėjo jai suteiktą kompetenciją vykdo teritorinių skyrių darbo kontrolę (VSDĮ 29 str.1 d.4 p.). Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis nustato, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo).

62Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad Fono valdybos Vilniaus skyrius dėl 2009 m. rugpjūčio 26 d. gauto iš Poliklinikos pareiškėjo prašymo skirti ligos pašalpą ir jo priedų (pareiškėjo pateiktų dokumentų), 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo išdavęs Poliklinikai leidimą išduoti K. K. nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir pažymėjimas buvo išduotas, tačiau remiantis Fondo valdybos 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (11.4) I-5912 pateikta informacija ir pavedimu buvo tikrinami duomenys dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, išduotų Belgijoje, pakankamumo pakeisti juos Lietuvos kompetentingoje institucijoje į nedarbingumo pažymėjimą. Nedarbingumą patvirtinančiu dokumentu pareiškėjas buvo pateikęs 2009 m. liepos 23 d. medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad K. K. nebuvo darbe nuo 2009 m. liepos 24 d.iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., išduotą prof. habil. dr. D. D. (Leuven, Belgija).

63Iš Fondo valdybos 2009 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. (11.4) I-5912 ir kitos bylos medžiagos matyti, kad Valdyba patikrino teritorinio skyriaus 2009 m. rugpjūčio 27 d. išduoto Poliklinikai leidimo išduoti nedarbingumo pažymėjimą pagrįstumą kaip kontrolės institucija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. rugsėjo 22 d. paklausimą (pateikimo pagrindas - pareiškėjo darbo santykiai su Sveikatos apsaugos ministerija) dėl K. K. laikinojo nedarbingumo, kadangi Sveikatos apsaugos ministro sudarytai komisijai atlikus K. K. suteiktų nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. liepos 24 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. liepos 20 d. gydėsi VšĮ Kauno apskrities ligoninės kardiologijos skyriuje (stacionare), pagal įrašus asmens sveikatos istorijoje jis 2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. liepos 24 d. lankėsi Poliklinikoje pas vidaus ligų gydytoją ir 2009 m. liepos 24 d. buvo užbaigtas nedarbingumo pažymėjimas. Sveikatos apsaugos ministerija 2009 m. rugsėjo 22 d. paklausime informavo Fondo valdybą apie tai, kad pareiškėjas pateikė Poliklinikai 2009 m. liepos 23 d. išduotą Belgijoje medicininę pažymą (tą dieną pareiškėjui galiojo Lietuvoje išduotas nedarbingumo pažymėjimą ir jis lankėsi pas gydytoją Lietuvoje), kad jis nedarbingas nuo 2009 m. liepos 24 d. (tą dieną pareiškėjui buvo užbaigtas nedarbingumo pažymėjimas Lietuvoje) iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., t.y. pateikė informaciją apie tai, kad dubliuojasi skirtingose valstybėse narėse išduotų dokumentų datos dėl pareiškėjo laikinojo nedarbingumo. Remiantis Fondo valdybos 2009 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (11.4) I-5912, kuriame, be kita ko, buvo konstatuota, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. rugpjūčio 27 d.nepagrįstai išdavė Poliklinikai leidimą išduoti pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d., kadangi asmuo nepateikė laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos kompetentinga institucija (Fondo valdyba) susirašinėjo su Belgijos kompetentingomis institucijomis dėl prof. habil. dr. D. D. išduotų pareiškėjui medicininių pažymų. Iš byloje esančio 2010 m. birželio 19 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 19 d. sprendimo Nr.6-12N-1889 matyti, kad atsakovas, remdamasis gautais iš Belgijos institucijų duomenimis, dėl pareiškėjo prašymo skirti ligos pašalpą už laikotarpį 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. yra priėmęs sprendimą neskirti pareiškėjui ligos pašalpos, motyvuodamas tuo, kad kompetentingos institucijos nustatė, jog gydytojas išdavė medicininę pažymą nevertinęs pareiškėjo sveikatos būklės bei darbingumo, t.y. negydęs pareiškėjo ir jam neteikęs gydymo paslaugų. Šiame sprendime nurodyta, kad jis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka gali būti apskųstas Fondo valdybai. Šiuo Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu yra išspręstas pareiškėjo prašymas dėl ligos pašalpos skyrimo už laikotarpį 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. Šis atsakovo sprendimas yra galiojantis, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nebuvo apskųstas nei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nei teismui (esant nepalankiam išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimui ir su juo nesutinkant). Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje tikrinti šio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, o taip pat įpareigoti Fondo valdybos teritorinį skyrių dėl jau užbaigtos ligos pašalpos skyrimo procedūros už laikotarpį 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. atlikti pareiškėjo prašomą pirminį šios procedūros veiksmą (spręsti dėl leidimo išdavimo pakeisti pateiktus dokumentus į nedarbingumo pažymėjimą).

64Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius nebuvo gavęs pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. prašymų skirti ligos pašalpas už laikotarpius nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Teismo sprendime teisingai pažymėta, kad ant pareiškėjo pateiktų į bylą prašymų skirti ligos pašalpą kopijų nėra spaudų, patvirtinančių, kad šie dokumentai buvo gauti atitinkamoje valstybės institucijoje, tačiau įrodymus, kad atsakovo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikti į bylą atsiliepimo į skundą priedai patvirtina, kad atsakovas šiuos prašymus buvo gavęs (I t., b.l. 95-99, 106-108,111-112, 120). Ant pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 9 d. prašymo skirti ligos pašalpą (I t., b.l.120) yra VSDFV Vilniaus skyriaus spaudas su žyma, kad šį dokumentą atsakovas gavo 2009 m. rugsėjo 23 d. (reg. Nr.6-6-194307). Ankstesnį pareiškėjo prašymą Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. rugsėjo 30 d. gavo kaip priedą prie Poliklinikos 2009 m. rugsėjo 22 d. prašymo (VSDFV Vilniaus skyriuje užregistruoto 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr.5-25801) leisti išrašyti nedarbingumo pažymėjimą K. K. nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir tęstinį nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. (I t., b.l. 106). Apeliantas pagrįstai teigia, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl šių jo prašymų nėra priėmęs sprendimų. Pagal atsakovo pateiktus į bylą įrodymus, dėl pareiškėjo prašymų skirti ligos pašalpą už minėtus laikotarpius atsakovas nėra priėmęs jokių sprendimų, taip [pat nėra atlikęs pirminio šios procedūros veiksmo – nėra priėmęs sprendimo dėl leidimo pakeisti pateiktus dokumentus į nedarbingumo pažymėjimą išdavimo ar neišdavimo. Tais atvejais, kai yra sprendžiamas asmens prašymas skirti ligos pašalpą remiantis pateiktais už Lietuvos Respublikos ribų išduotais laikinąjį nedarbingumą patvirtinančiais dokumentais, į ligos pašalpos skyrimo procedūrą įeina Fondo valdybos skyriaus sprendimo dėl leidimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms išdavimo priėmimas. Kadangi byloje esantys įrodymai, priešingai nė buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog atsakovas yra gavęs pareiškėjo prašymus skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir tęstinį nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau nėra priėmęs jokio sprendimo (nei teigiamo, nei neigiamo) dėl leidimo išduoti nedarbingumo pažymėjimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl leidimo išduoti nedarbingumo pažymėjimą už minėtus laikotarpius išdavimo. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti rašytinį leidimą, nes atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo ir tai turi padaryti savarankiškai pagal jam priskirtą kompetenciją bei pateiktus dokumentus, vadovaudamasi teisės aktais.

65Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr.(11.1) I-3599, kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo išduoti leidimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. Minėta, kad tokių sprendimų priėmimas priskirtas Fondo valdybos teritorinių skyrių kompetencijai, tačiau ir skundžiamo sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas atsakant į pareiškėjo prašymą, adresuotą Fondo valdybai. Kaip pat minėta, dėl pareiškėjo nedarbingumo laikotarpio nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal kompetenciją yra priimtas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kuris yra galiojantis. Taigi pareiškėjui teisines pasekmes dėl šio laikotarpio sukelia pirmiau minėtas Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2010 m. birželio 19 d. sprendimas Nr.6-12N-1889, o ne skundžiamas Fondo valdybos raštas. Tenkinti šioje dalyje pareiškėjo apeliacinį skundą teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

662010 m. birželio 16 d. sprendime Nr.(11.1) I-3599 Fondo valdyba nurodė, kad nėra pagrindo išduoti leidimą pareiškėjui Belgijoje išduotus dokumentus pakeisti į nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Motyvavo tuo, kad nėra pareiškėjo sveikatos būklės bei darbingumo įvertinimo (objektyvių duomenų), kuriais būtų galima patvirtinti nedarbingumo laikotarpį. Rėmėsi Belgijos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. informacija apie tai, jog gydytojas D. D. yra plastinės chirurgijos specialistas, taip pat Belgijos valstybinio sveikatos ir invalidumo draudimo instituto (INAMI) 2010 m. birželio 14 d. informacija, kad šis gydytojas medicinines pažymas pareiškėjui išdavė nevertinęs jo sveikatos būklės bei darbingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš Belgijos kompetentingų institucijų gauta informacija nebuvo įvertinta visapusiškai, kadangi INAMI 2010 m. birželio 14 d. rašte pateikė Fondo valdybai duomenis ir apie tai, kad minėtas gydytojas pareiškėjui išdavė <... netekto darbingumo sertifikatą. Tai daryti jis yra visiškai įgaliotas“ (I t., b.l.61). 2010 m. birželio 21 d. raštu INAMI papildomai informavo Fondo valdybą, kad tuo metu kai pareiškėjui buvo išduoti sertifikatai (2009 07 23 ir 2009 08 17), gydytojas D. D. buvo plastinės chirurgijos specialistas ir turėjo skubios medicininės pagalbos specialisto pažymėjimą. Dar kartą pakartota, kad minėti sertifikatai išduodami be problemų (I t., b.l. 66,68). Šie bylos duomenys patvirtina, kad Fondo valdyba nevertino visos Belgijos kompetentingų institucijų pateiktos informacijos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šioje dalyje Fondo valdybos sprendimą vertina kaip nepagrįstą, pakeičia šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikina šią Fondo valdybos sprendimo dalį.

67Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualios 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – ir Reglamentas Nr. 1408/71) bei 1972 m. kovo 21 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), nuostatos dėl migruojančių Bendrijos teritorijoje darbuotojų socialinės apsaugos ligos atveju. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teisingai nurodo, kad Reglamento Nr. 1408/71 tikslas yra koordinuoti (o ne derinti) valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taisykles, nes kiekviena valstybė narė turi savo konkrečią socialinės apsaugos sistemą. Tačiau sprendžiant dėl už Lietuvos Respublikos ribų gautų laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų pakeitimo į nedarbingumo pažymėjimus, turi būti atsižvelgta į minėtas Reglamentų nuostatas (Reglamento Nr. 1408/71 III antraštinės dalies, I skyriaus, I,II skirsniai, Įgyvendinimo reglamento IV dalies 2 skyrius), kuriose, be kita ko, pasisakyta ir dėl valstybių narių kompetentingų institucijų koordinacinių veiksmų ir dėl dokumentų bei procedūrų, susijusių su nedarbingumą patvirtinančių dokumentų išdavimu. Sprendžiant klausimą, ar kitos valstybės narės išduotas asmeniui nedarbingumą patvirtinantis dokumentas yra pakankamas jį pakeisti į nedarbingumo pažymėjimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka vadovautis vien Pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, o turi būti remiamasi ir minėtais Reglamentais, atsižvelgiama į Teisingumo Teismo praktiką dėl šių Reglamentų nuostatų aiškinimo ir taikymo, atsižvelgiama į dokumentų turinį, o ne į formą, kuri skirtingose valstybėse narėse nėra vienoda.

68Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nenustatė pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikino dalį pareiškėjo skundžiamo sprendimo ir įpareigojo atsakovą atlikti kai kuriuos veiksmus, tačiau tai savaime nėra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme.

69Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos (CK 6.250 str.) atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus valstybės valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) neteisėtus veiksmus, turtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

70Kaip jau buvo minėta, Fondo valdyba yra kontroliuojant institucija. Jos veiksmai gavus Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. rugsėjo 22 d. paklausimą dėl K. K. laikinojo nedarbingumo ir šiuo pagrindu inicijavus jo pateiktų dokumentų patikrinimo procedūrą atitiko jai suteiktą kompetenciją ir įstatymo reikalavimus. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodyta, kad Tarybos reglamentų 1408/71/EEB ir 574/72/EEB nustatytais atvejais Fondo valdyba veikia kaip kompetentinga įstaiga. Fondo valdybos teritorinis skyrius neturėjo įgaliojimų pats susirašinėti su Belgijos kompetentingomis institucijomis dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų. Byloje nustatyta, kad Fondo valdyba naudodamasi minėtais jai suteiktais įgaliojimais susirašinėjo su Belgijos kompetentingomis institucijomis. Šis procesas užtruko, tačiau byloje nėra duomenų, kurie suteikti pagrindą konstatuoti, kad Fondo valdyba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Fondo valdyba į Belgijos kompetentingas institucijas rašė papildomus paklausimus, siekdama sužinoti kada bus pateikti atsakymai, prašė Belgijos Nuolatinės atstovybės tarpininkavimo, kad atsakymai iš Belgijos institucijų būtų pateikti kaip galima greičiau. Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjui buvo teikiama informacija apie šiuos procesus elektroniniu paštu bei raštu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.). Nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

71Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies: Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo Nr.(11.1) I-3599 dalis dėl laikotarpio nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. vertinimo naikintina, Fondo valdybos Vilniaus skyrius įpareigotinas priimti sprendimą ar asmens sveikatos priežiūros įstaigai gali būti išduotas leidimas išduoti nedarbingumo pažymėjimus K. K. už laikotarpius nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

72Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

73pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

74Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo Nr.(11.1) I-3599 dalį dėl laikotarpio nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d.

75Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo K. K. pateiktus dokumentus pakeisti į nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpius nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d .

76Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos... 5. 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės... 6. 2) priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą.... 7. Skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad... 8. Pareiškėjas teigė, kad laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, t.y.... 9. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė Fondo valdybos Vilniaus... 10. Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų ir nepagrįstų atsakovo veiksmų... 11. (administracinė byla Nr. A6-1286/2006), kurioje pažymėta, kad valstybės... 12. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su... 13. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 95-99) ir atsakovo atstovė teismo... 14. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 6 d. prašymas... 15. Atsakovo teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Fondo valdybos... 16. Pažymėjo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius, atlikdamas jo kompetencijai... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba... 18. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 27-31) ir Fondo valdybos atstovė teismo... 19. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pagal 2009 m. liepos 24 d.... 20. G. K. įrašus pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jo sveikatos būklė... 21. Europos Tarybos 1971 m. birželio 14 d. reglamentas Nr. 1408/71/EEB dėl... 22. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, esą... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 24. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 90-92) ir atstovas teismo posėdyje (I t.,... 25. II.... 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m.... 27. Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. Fondo... 28. Teismas nustatė, kad ginčo esmė yra tai ar pagrįstai nuspręsta... 29. Ligos ir motinystės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numatė, kad pagrindas... 30. Teismas, sistemiškai aiškindamas Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18, 75... 31. Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2009 m. spalio... 32. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad sistemiškai... 33. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas nepasisakė dėl... 34. Teismas pažymėjo, kad iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus paklausimų... 35. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 36. Vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, ištyręs įrodymų visetą,... 37. Pripažinęs, kad 2010 m. birželio 16 d. raštas (sprendimas) yra teisėtas ir... 38. III.... 39. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l.... 40. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos... 41. 1. Teismas neteisingai aiškino Pažymėjimų išdavimo taisyklių 75 punktą,... 42. 2. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino kitus byloje esančius... 43. Teismas nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų medicininių dokumentų,... 44. 3. Mano, kad gydytojo D. D. 2009 m. spalio 9 d. pateiktas Fondo valdybos... 45. 4. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, esą byloje nepateikta duomenų, jog... 46. 5. Fondo valdyba į Belgijos Karalystę kreipėsi tik dėl gydytojo D. D.... 47. 6. Apeliantui nesumokėta ligos pašalpa, nors nėra nė vieno iš LMSDP... 48. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba... 50. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundu atsakovas papildomai pateikia... 51. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog Pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 ir... 52. 2. Laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų teisėtumo klausimas... 53. 3. Akcentavo, kad išskirtinis Europos sąjungos reglamentų socialinės... 54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV.... 57. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 58. Nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, kad... 59. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo į 8 straipsnio 6 dalis... 60. Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų... 61. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies... 62. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad... 63. Iš Fondo valdybos 2009 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. (11.4) I-5912 ir kitos... 64. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija sutinka su apelianto... 65. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Fondo valdybos 2010 m. birželio 16 d.... 66. 2010 m. birželio 16 d. sprendime Nr.(11.1) I-3599 Fondo valdyba nurodė, kad... 67. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualios 1971 m.... 68. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nenustatė pagrindo naikinti pirmosios... 69. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 70. Kaip jau buvo minėta, Fondo valdyba yra kontroliuojant institucija. Jos... 71. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas... 72. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 73. pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 74. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą... 75. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių... 76. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 77. Nutartis neskundžiama....